Šis straipsnis skirtas panagrinėti futbolo rinktinės „Zenith“ istoriją, ypatingą dėmesį skiriant Broniaus Krivicko gyvenimui ir jo indėliui į Lietuvos kultūrą ir visuomenę. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant archyvinius dokumentus, atsiminimus, literatūros kūrinius bei žiniasklaidos publikacijas.
Ankstyvasis gyvenimas ir mokslai
Bronius Krivickas gimė 1919 m. lapkričio 17 d. Parvalkuose, netoli Pasvalio. Jo tėvai, turėję 28 ha žemės, 1929 metais persikėlė į Palatvijį, prie Suosto, kur nusipirko didesnį ūkį. Krivickas pradžios mokyklą baigė Suoste.
Į didesnius mokslus tėvai išleido vienintelį Bronių. Nuo 1934-ųjų gimnazijai, gavusiai Pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos vardą, ėmė vadovauti lotynistas Juozas Vosylius. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje dauguma Biržų gimnazijos pedagogų jau buvo Lietuvos universiteto auklėtiniai. Ypač išsiskyrė humanitarai.
Kutra rimtai klausėsi. Tik staiga mokytojo plikos galvos oda ėmė raukšlėtis, judėti, jis dar minutėlę stengėsi laikyti lūpas sučiauptas, bet nebepajėgė - ir ėmė garsiai juoktis.
Literatūrinė veikla gimnazijoje
Bronius Krivickas aktyviai dalyvavo Biržų gimnazijos literatų būrelio veikloje. „Ateities” kronikos puslapiuose Broniaus Krivicko pavardė pirmąkart paminėta 1935 metais: IX.27 gimnazijos literatų susirinkime skaitęs savo kūrybą; XI.29 recenzavęs Kazio Zupkos „Balsą žemei”; XII.6 literatų būrelis patvirtinęs savojo „Literato” antro numerio redakciją: Br. Krivickas, A. Alimaitė ir M.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Literatų susirinkimuose nagrinėdavo naujai pasirodžiusias knygas, skaitydavo savo kūrybą. Įdomiausias dienotvarkės punktas būdavo diskusijos, kurias sukeldavo iš anksto paruošti koreferatai. Vienoje pusėje paprastai būdavo dešinieji (L. Žitkevičius, P. Zablackas, E. Matuzevičius, P. Drevinis, L. Vaičiulėnas), - kitoje - gimnazijos vadovybės remiami tautininkiškos krypties skautai bei jaunalietuviai (R. Medelis, V. Morkūnas ir kt.).
Bronius Krivickas tokiame sūkuryje, matyt, jautėsi lyg žuvis, išplaukianti ir į platesnius vandenis. Kaip Biržų gimnazijos reprezentantas, dalyvavo literatūros vakaruose Pasvaly, Šiauliuose, Panevėžy. Biržiečių gimnazistų leidžiamame „Literate” savo eilėraščius spausdino ne tik saviškiai, bet ir Vytautas Mačernis, Julija Švabaitė, Kazys Bradūnas, Pranutė Aukštikalnytė.
Studijos universitete ir kūrybinis kelias
1938.VI.18 Biržų P. L. R. P. A. Smetonos valstybinės gimnazijos direktorius ir mokytojų tarybos nariai pasirašė atestatą Nr. Prašyme Jo Magnificencijai Ponui Vytauto Didžiojo Universiteto Rektoriui Bronius Krivickas pareiškė norįs įstoti studentu į Teologijos-filosofijos fakulteto Filosofijos skyrių studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros (pagrindinis dalykas) ir prancūzų kalbos bei literatūros ir pedagogikos (šalutiniai dalykai). Kaip tik 1938-ųjų rudenį į kariūnų kursus išvyko „Ateitį” redagavęs Kazys Bradūnas - darbas atiteko Broniui Krivickui.
1938-1940 metais Bronius Krivickas rašo noveles, kurios rodosi „Ateityje”, „Studentų dienose”, „Darbininke”; kaip kritikas, bendradarbiauja, be jau minėtų leidinių, ir „Naujojoje Romuvoje”, „XX amžiuje”. akivaizdžiai susipažįsta ir bendrauja su iš visos Lietuvos susirinkusiais literatais, kurie vėliau bus pavadinti žemininkų karta. Žymusis gimnazijos humoristas studentaujant su juo susipažinusiems rodės „karštas ir ne vengiantis, o tiesiog ieškantis susikirtimų” (Kazys Bradūnas); „toks jau gana rūstus, dramatiškas ir labai intensyvus žmogus.
Lietuvai atgavus Vilnių, Bronius Krivickas su kolegom persikelia sostinėn studijų tęsti universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos skyriuje. Atkunta „Šatrijos”, kurią sutinka globoti prof. Vincas Mykolaitis-Putinas, veikla, vėl ima rinktis prof. Tačiau džiaugsmas tęsės labai neilgai. Okupacija, iš pradžių bolševikinė, paskui nacinė, apniaukė ne tik nuotaiką.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Futbolo fenomenas ir rinktinės „Zenith“ kontekstas
Futbolas yra ne tik vienas populiariausių, bet ir daugiausiai pajamų generuojanti sporto šaka Europoje. Remiantis „Deloitte“ Futbolo pinigų lygos tyrimu, 20-ies daugiausiai uždirbančių klubų pajamos praėjusį sezoną siekė 6,6 mlrd. Į tokių renginių rėmimą kompanijos paprastai investuoja dešimtis milijonų eurų.
Pavyzdžiui, Vokietijos sportinių drabužių, avalynės, inventoriaus gamintojo „Adidas“ prekės ženklo vertė 2015 m. buvo įvertinta 6,2 mlrd. „Šią „Adidas“ nuosavybę griežtai saugo įstatymai, o ypač tai aktualu vykstant futbolo čempionatui. Pavyzdžiui, žodinis „Nike“ prekių ženklas „start to run“ yra registruotas tiek drabužiams, avalynei, tiek sporto renginiams, tiek švietimo, mokymo, sportinei ir kultūrinei veiklai žymėti.
Šiai futbolo šventei rėmimo sumų negailima. „Bloomberg“ dar prieš prasidedant „Euro 2016“ futbolo čempionatui rašė, jog vien „Carlsberg“ rėmimams ketina skirti didžiausią sumą per visą savo istoriją arba 80 mln. Tad jei sugalvojote savo baro vitrinoje pakabinti plakatą su „EURO 2016“ logotipu ar čempionato taure, tačiau tam negavote UEFA raštiško patvirtinimo - galite sulaukti rimtų nemalonumų“, - primena p.
Lietuvos futbolo federacijos pagrindiniai rėmėjai yra šie: „Hummel“ - LFF rėmėjas nuo 2010 m. Virginija Bunevičiūtė, LRT, čempionato transliuotojos, atstovė ryšiams su visuomene, teigia, jog transliuoja visą čempionatą. Ponia Bunevičiūtė skaičiuoja, jog Europos futbolo čempionatą nuo birželio 10 iki 14 dienos bent trumpai jau stebėjo 1,1 mln. Lietuvos gyventojų.
Prieš 8 metus Orleanas netgi buvo pasibeldęs į Eurolygą, kai laimėjo atrankos turnyrą. Tada, beje, „Entente“ žaidė ne 24 metų senumo sporto komplekse, kuriame dar žaidžiamas tenisas, tinklinis, yra plaukimo baseinai, bet „Zenith“ arenoje, talpinusioje maždaug 5,5 tūkst. Ir patys prancūzai kiek stebisi, kodėl jų nacionalinė komanda sulindo į tokią ankštą salytę.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Futbolo klubo „Tauras“ perspektyvos
Futbolo klubas “Tauras” susilaukė nerimastingo laiško iš futbolo sirgaliaus. Klubo dalininko J. „Visų pirma noriu pasakyti, kad gerbiu Jūsų nuomonę, bet sutikti su ja negaliu. Pradžioje noriu pasakyti, kad FK ”Tauras” šiais metais iškelti uždaviniai buvo užimti ne žemesnę kaip šeštą vietą.
Man labai gaila, kad Jūs matote tik vieną klubo pusę FK “Tauras” rezultatus. Klubas, tai yra šiek tiek daugiau - sportine bazė, vaikų grupės, futbolo populiarinimas ir t.t. Visa tai mes darome, nors ne taip sparčiai kaip norėtųsi patiems mums. Su LFF , Kūno kultūros ir sporto departamento, Tauragės rajono savivaldybės ir klubo lėšomis pavyko įrengti dirbtinės dangos stadioną.
Kitas mūsų penkių metų darbo rezultatas yra vaikų futbolo grupės, jas lanko 153 vaikai, kurie išlaikomi mūsų klubo lėšomis, o sporto mokyklą lanko apie 120 vaikų, kurie pilnai išlaikomi biudžeto lėšomis. Pas mus labai madinga pasidarė kalbėti nėra rezultatų, nėra futbolo lygio Lietuvoje, nėra ko eiti į stadioną. Visų pirma reikia mylėti šį žaidimą.
Kada mūsų rinktinę ateis palaikyti bent 10 000 žiurovų, o klubus - bent 3000-5000 žiurovų, tada mes galėsime ir kalbėti apie kitus dalykus. Tik futbolo sirgaliai didžiają dalimi, o ne futbolo federacija ar klubo savininkai gali pakeisti Vyriausybės, Prezidentės požiūrį į futbolą. Todėl galvoju, kad visų pirma didžiausia bėda Lietuvos futbole yra pačių sirgalių atsidavimas mylimam žaidimui.
Orleano krepšinio klubo sėkmės pavyzdys
Faktiškai privačių rėmėjų lėšomis gyvuojantis Vilniaus klubas žais su ekipa, kuriai variklį užvedė miesto valdžia ir visuomeninis finansavimas. Orleano miestas, turintis vos 113 tūkst. gyventojų, savo krepšinio klubui šiais metais skyrė net milijoną eurų. S.Grouard'as - Orleano meras, Prancūzijos parlamento rūmų Nacionalinės Asamblėjos deputatas ir didžiulis krepšinio aistruolis - „Lietuvos rytui“ papasakojo, kaip „Entente“ pakilo iki Eurolygos aukštumų.
Orleanas visada puikavosi pajėgiais individualių sporto šakų klubais. Tačiau miestui labai reikėjo stiprios kolektyvinio sporto ekipos. Kelias buvo sunkus ir ilgas - patekti į „Pro A“ lygą 2001-aisiais atrodė neįmanoma.
Merija šiemet „Entente“ pridėjo papildomus 300 tūkst. eurų, taip savo paramą klubui padidindama iki milijono eurų. Privatūs klubo rėmėjai savo indėlį taip pat padidino. Kritikai sako, kad mūsų ūkio metodas nepakankamai efektyvus, nerangus, nepataiko į laisvosios rinkos ritmą.
Mišrus sporto finansavimas man atrodo patrauklus. Jeigu Orleano klubas būtų finansuojamas tik visuomeninėmis lėšomis, be privačių partnerių, negalėtume turėti tokio lygio ekipos. Iš viso jų turime apie šimtą.
Skaidrumas ir vertybės sporte
Viešai nurodote net „Entente“ klubo žaidėjų atlyginimus - nuo 50 tūkst. iki 200 tūkst. eurų per sezoną. Nenoriu samdytų kareivių sporto, kuris springtų nuo pinigų. Už sporto turi stovėti vertybės.
Namuose „Entente“ visą sezoną žaidžia sausakimšoje salėje, kur užpildyta 99,9 proc. vietų. Tokią minią gali sutelkti tik troškimas su miesto klubu pasidalyti nepakartojamomis akimirkomis, kurti bendrą istoriją. Vilniečiai Orleane irgi žais ne tik prieš „Entente“ komandą, bet ir prieš beveik 6 tūkst. žiūrovų.