Įvadas
Moterų tenisas, kaip ir visas tenisas, turi turtingą ir įvairialypę istoriją. Nuo kuklių pradžių iki šių dienų, kai moterų tenisas yra vienas populiariausių ir pelningiausių sportų pasaulyje, nueitas ilgas kelias. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius moterų teniso istorijos etapus, svarbiausias asmenybes ir įvykius, kurie formavo šį sportą tokį, kokį jį matome šiandien.
Teniso ištakos ir plėtra
Tenisas, kaip sporto šaka, atsirado XIX amžiaus pabaigoje Anglijoje. Majoras Walteris Cloptonas Wingfieldas iš Velso 1873 m. sugalvojo teniso žaidimą. Jis sujungė kelis panašius žaidimus, kuriuose didesnis ar mažesnis kamuolys buvo mušinėjamas per tinklą, ir Didžiosios Britanijos visuomenei pristatė pirmąsias lauko teniso (angl. lawn tennis) taisykles. Lauko tenisas sparčiai plito visoje šalyje ir per kelerius metus buvo pradėtas žaisti daugelyje Anglijos, Velso, Škotijos ir Airijos klubų. Tarp jų - Visos Anglijos lauko teniso ir kroketo klube, kuris 1877 m. jau rengė teniso turnyrus. XIX a. devintuoju ir dešimtuoju dešimtmečiais teniso turnyrus jau rengė ne vien anglai. Tuo metu rengtuose turnyruose dažniausiai dalyvaudavo tik vietos tenisininkai. Tačiau sparčiai didėjant teniso populiarumui ir gerėjant susisiekimo galimybėms, žaidėjai pradėjo važinėti į gretimose ar tolesnėse šalyse rengiamus turnyrus.
Mėgėjų ir profesionalų teniso atsiradimas
Iki XX amžiaus vidurio tenisas iš esmės buvo mėgėjų sportas. ILTFir nacionalinių federacijų varžybose galėjo dalyvauti tik mėgėjo statusą turintys tenisininkai. Turnyruose nebūdavo steigiama jokių piniginių prizų, maža to, sportininkai negalėjo dirbti teniso instruktoriais, gauti pajamų už reklamą ar panašią veiklą. Tai buvo ne vien ILTF, bet ir Olimpinės chartijos reikalavimas. Pirmieji profesionalai, t. y. už savo žaidimą atlygį gavę tenisininkai, Europoje atsirado prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Jie dalyvaudavo turtingų privačių asmenų rengiamuose turnyruose, kuriuose būdavo įsteigiamas prizų fondas, bei žaisdavo parodomuosius mačus. Vis dėlto profesionalų turnyrų, kaip ir profesionalių tenisininkų, buvo labai mažai, o bent kartą profesionalų varžybose dalyvavęs ir atlygį gavęs sportininkas atgal į mėgėjų sportą grįžti nebegalėjo. Todėl profesionalūs tenisininkai duonai daugiausia užsidirbdavo ne žaisdami turnyruose, o dirbdami teniso instruktoriais. Per parodomuosius mačus ir profesionalų turnyrus uždirbtų pinigų užtekdavo tik mažai saujelei geriausių XX a.
Pirmieji profesionalų teniso žingsniai Amerikoje
Amerikiečiams pamažu atsileidus diržus po Pirmojo pasaulinio karo, JAV pramogų ir sporto Mekoje - „Madison Square Garden“ arenoje - užvirė intensyvus sporto gyvenimas. Tenisas iš pradžių liko šio bumo nuošalyje. Tačiau JAV rinktinės pergalės Daviso taurės varžybose (amerikiečiai 1920-1926 m. Pirmasis tenisą į profesionalų sporto karuselę įtraukė „New York Yankees“ amerikietiškojo futbolo klubo įkūrėjas ir kelių garsių sportininkų agentas Charlesas C. Pyle’as, arba „Cash and Carry“ (angl. 1926 m. rudenį C. C. Paprastai vieno vakaro pasirodymą sudarydavo trys mačai: vyrų (V. Richardsas žaisdavo su vienu iš trijų kitų C. C. Pyle’o trupėje buvusių tenisininkų), moterų (S. Lenglen žaisdavo su Mary Browne) ir mišrių dvejetų (kartais S. Lenglen ir V. Ryškiausia turo žvaigždė S. Lenglen uždirbdavo daugiausia. C. C. Pyle’as pasirašydamas sutartį žavingajai prancūzei pažadėjo 50 tūkst. JAV dolerių. M. Browne ir V. Richardso honoraras buvo 30 tūkst. Pirmieji profesionalų teniso mačai Amerikoje įvyko 1926 m. spalio 9 d., šeštadienį, „Madison Square Garden“ arenoje. Tribūnose neliko nė vienos laisvos vietos ir „Cash and Carry“ galėjo džiaugtis savo projekto sėkme. Pasirodęs Niujorke, teniso profesionalų karavanas išvyko į kitus JAV ir Kanados miestus. Po poros savaičių C. C. Pyle’as paskelbė, kad per pirmuosius šešis pasirodymus į arenas atėjo 41 tūkstantis žiūrovų, o už bilietus buvo surinkta 83,4 tūkst JAV dolerių. Visas JAV nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno apvažiavę, į Kanadą ir Kubą užsukę tenisininkai per daugiau nei keturis mėnesius aplankė apie 40 miestų. Kad ir kur keliavo tenisininkai, apsukrusis verslininkas C. C. Pyle’as jau būdavo paruošęs dirvą. Vis dėlto pirmiesiems teniso profesionalams nepavyko sukurti visų Amerikos žiūrovų lūkesčius patenkinančio reginio. Visų pirma dėl to, kad S. Lenglen buvo daug geresnė tenisininkė nei M. Browne ir per visą turą nė karto nepralaimėjo savo nuolatinei varžovei. „Pono C. C. Pyle’o antraštės skirtos publikai apkvailinti“, - rašė dienraštis „Baltimore Sun“, kai Baltimorėje S. Lenglen eilinį kartą sutriuškino M.
Profesionalų teniso vystymasis ir iššūkiai
Pirmasis profesionalų tenisininkų turas po Ameriką finansiškai pasiteisino dar nė neįpusėjęs. Įkvėptas sėkmės ir savo piniginėje šlamančių banknotų C. C. Pyle’as planavo 1927 m. Vis dėlto „Cash and Carry“ greitai persigalvojo ir 1927-ųjų vasarį paskelbė, kad iš teniso traukiasi. Sporto renginių organizatorius suvokė, kad antrajam turui reikės naujų veidų, o jų rasti nepavyko. C. C. C. C. Pyle’ui nutolus nuo teniso jo pradėtą darbą tęsė V. Richardsas. Kitos išeities V. Richardsas neturėjo, nes JAV lauko teniso asociacija (USLTA) jam, kaip ir kitiems profesionaliems sportininkams, uždraudė dalyvauti mėgėjų turnyruose. V. Richardsas buvo dar visai jaunas (1927 m. V. Richardsas turėjo kitokį požiūrį į profesionalų tenisą nei C. C. Pyle’as. V. Richardso gyslomis tekėjo sportininko kraujas, todėl jam neužteko vien parodomųjų mačų. 1927 m. rugsėjį V. Richardsas - jam padėjo sumanymu susidomėjęs C. C. Turnyras įvyko nedideliame Notleko teniso klube Niujorke. Jame dalyvavo apie tuziną tenisininkų, kurių dauguma jau senokai jokiose varžybose nebuvo dalyvavę teniso instruktoriai, o vienintelis rimtas V. Richardso varžovas buvo pirmajame C. C. Abu tenisininkai ir susitiko finale. Lemiamą jų mačą be didelio vargo laimėjo ir pirmuoju JAV profesionalų čempionu tapo V. Nors čempionatas buvo žemesnio lygio, negu tikėjosi jo sumanytojas, pirmojo blyno nebuvo galima pavadinti visiškai prisvilusiu. Antrąjį turnyrą V. Vis dėlto svarbiausias profesionalų tenisininkų pajamų šaltinis XX a. trečiuoju ir ketvirtuoju dešimtmečiais buvo parodomieji mačai. V. Richardsui pavyko sustiprinti savo rengiamą turą prikalbinus dalyvauti kelis pajėgius tenisininkus (K. Koželuhą, Ellsworthą Vinesą). Finansiškai sėkmingiausias laikotarpis prasidėjo, kai 1930 m.
Taip pat skaitykite: Moterų futbolo raida Lietuvoje
Plyšys tarp mėgėjų ir profesionalų
Po Antrojo pasaulinio karo plyšys tarp mėgėjų ir profesionalų teniso tik platėjo. Kiti elgdavosi taip, kaip geriausiu penktojo dešimtmečio tenisininku vadintas Jackas Krameris. Jis dalyvavo mėgėjų varžybose tik tol, kol tapo Vimbldono čempionu. Šis titulas net profesionalams tolstant nuo mėgėjų buvo labai vertinamas visame pasaulyje, todėl vėliau padėjo J. Krameriui sudaryti pelningesnius profesionalaus sportininko kontraktus. Gausėjant profesionalų gretoms, plėtėsi ir profesionalų turnyrų tinklas. Amerikoje svarbiausios varžybos buvo dar 1927 m. V. Richardso pradėtas JAV profesionalų čempionatas, Europoje atgaivinti prieš karą rengti, bet po jo kuriam laikui nutrūkę Prancūzijos profesionalų ir Vemblio čempionatai. Šie trys turnyrai sudarė profesionalų „Didžiojo kirčio“ seriją ir, pakeitę pavadinimus, vyko net prasidėjus atvirajai erai. Pavyzdžiui, J. Krameris ir Bobby Riggsas 1947-1948 m. keliaudami po JAV ir beveik kas vakarą suremdami raketes vis kitoje arenoje tarpusavyje sužaidė net 89 mačus. J. 1955-1956 m. vienas kito atvirai nemėgę (ir tai nebuvo reklaminis triukas) P. Gonzalezas ir Tony Trabertas sužaidė 101 mačo seriją, per kurią P. Ilgiausią turą nuo 1949 m. spalio iki 1950 m. gegužės Šiaurės Amerikoje surengė J. Krameris ir P. Gonzalezas. Jie sužaidė 123 mačus, iš jų 96 laimėjo J. Kuo stipresnis buvo profesionalų tenisas, tuo labiau silpo Tarptautinė lauko teniso federacija ir jos rengiami tradiciniai mėgėjų turnyrai. Kaip sustabdyti nepageidaujamus pokyčius, pirmasis pasiūlė Visos Anglijos lauko teniso ir kroketo klubas. Jis dar 1959 m. kreipėsi į Didžiosios Britanijos lauko teniso asociaciją (LTA), kad Vimbldono čempionate būtų leista kartu dalyvauti ir mėgėjams, ir profesionalams. Kitąmet šį klausimą svarstė Tarptautinė lauko teniso federacija. Vis dėlto susiliejimas buvo neišvengiamas ir 1967 m. rugpjūtį LTA surengė pirmąjį (ir vienintelį) Vimbldono profesionalų čempionatą, kurio prizų fondą sudarė 12,5 tūkst. svarų - didžiausias profesionalų teniso istorijoje. Procesui įsibėgėjus į kampą įspaustai ILTF reikėjo skubiai nuspręsti, ką daryti toliau. Tarptautinė teniso federacija sušaukė neeilinį suvažiavimą Paryžiuje ir per jį 1968 m. kovo 30 d.
Atviroji era ir naujos organizacijos
Atvirosios eros pradžia netapo teniso susiskaldymo pabaiga. Nors nuo 1968 m. mėgėjai ir profesionalai žaidė tuose pačiuose turnyruose, jie ir toliau priklausė skirtingoms organizacijoms: mėgėjai - ILTF, dauguma profesionalų - Pasaulio teniso čempionatui (angl. World Championship Tennis - WCT) arba Nacionalinei teniso lygai (angl. ILTF, WCT ir NTL santykiai, kaip ir bet kurių konkurentų, buvo painūs ir permainingi. WCT ir NTL keliskart netgi buvo uždraudusios savo tenisininkams dalyvauti ILTF rengiamuose turnyruose. Sėkmingiausiai veikusį privatų teniso projektą septintojo dešimtmečio pabaigoje sukūrė du vyrai, iki tol daugiausia sukęsi amerikietiškojo futbolo versle. WCT veiklą pradėjo 1968 m., kai L. Huntas ir D. Dixonas pasirašė sutartis su aštuoniais pajėgiais teniso profesionalais, pramintais „gražiuoju aštuonetu“ (angl. handsome eight), ir kovo mėnesį surengė pirmąjį turnyrą. Naujoji organizacija iškart pradėjo augti lyg ant mielių ir 1971 m. L. Hunto bei D. 1970 m. WCT buvo sudaręs sutartis su 24 tenisininkais, 1971 m. Pompastiškai savo kūrinį pavadinę L. Huntas ir D. Dixonas gerai žinojo Amerikos sporto mėgėjų poreikius ir suprato, kokių naujovių reikia tenisui, kad jis JAV taptų dar populiaresnis ir pelningesnis. WTC varžybose buvo išbandyta ir keletas naujų taisyklių. Kai kurios jų neprigijo, tačiau viena buvo išties revoliucinė ir gyvuoja iki šiol. Iki septintojo dešimtmečio per teniso mačus visuose setuose, žaidėjams laimėjus po šešis geimus, būdavo žaidžiama toliau iki dviejų laimėtų geimų persvaros. Dėl to kai kurie mačai tęsdavosi labai ilgai ir žiūrovams nusibosdavo laukti, kol paaiškės nugalėtojas. Išeitį iš šios keblios situacijos rado buvęs tenisininkas Jimmy Van Alenas, pasiūlęs seto rezultatui esant 6:6 žaisti pratęsimą. WCT pirmoji dar 1968 m. išbandė naujovę, o nuo 1970 m. Ši taisyklė labai padėjo tenisui skintis kelią į televiziją. Dėl neprognozuojamos mačų trukmės tiksliai sudaryti tvarkaraščius siekusios televizijos į tenisą iš pradžių žiūrėjo kreivokai. NTL gavo geresnes starto pozicijas. Kadangi G. McCallas artimai bendravo su daugeliu geriausių tenisininkų, jam pavyko pasirašyti sutartis su ryškesnėmis žvaigždėmis nei L. Huntui su D. Dixonu. NTL nuo pirmųjų dienų galėjo džiaugtis į savo gretas įtraukusi Rodą Laverį, Roy Emersoną, P. Tačiau konkurentų rankose buvo galingesnis ginklas - patirtis sporto versle. G. McCallas, palyginti su sporto verslo rykliu L. Huntu, buvo tik smulki žuvelė. Amerikiečiai nuolat ieškojo naujų būdų, kaip padaryti tenisą patrauklesnį sirgaliams. Viena originaliausių idėjų gimė legendinės tenisininkės Billie Jean King galvoje. Įgyvendinti neįprastą teniso projektą ėmėsi B. J. Jie su dar keliais bendraminčiais Amerikos sporto mėgėjams pasiūlė visiškai naują iš komandinių žaidimų pasiskolintą teniso varžybų formatą - kelis mėnesius trunkantį čempionatą, kuriame komandos iš pradžių žaidžia reguliaraus sezono mačus, o po to dėl nugalėtojo vardo kovoja atkrintamosiose varžybose, t. y. Šioje lygoje neįprastai skaičiuojamas rezultatas. Kiekvieną mačą sudaro penki setai, kuriuos paeiliui žaidžia vyrų vienetai, moterų vienetai, vyrų dvejetai, moterų dvejetai ir mišrūs dvejetai (eilę nustato šeimininkų komandos treneris). WTT varžybose galioja ir daugiau taisyklių, kurių nėra ar net negali būti klasikiniame tenise. Pirmąjį WTT sezoną 1974 m. apie tris mėnesius varžėsi 16 komandų. Ketvirtąjį lygos sezoną ypač didelį ažiotažą sukėlė netikėtų svečių pasirodymas - WTT čempionate dalyvavo „Pennsylvania Keystones“ pavadinimu prisidengusi SSRS rinktinė. JAV tenisininkai su sovietų žaidėjais nuolat susitikdavo kituose turnyruose, todėl jiems nebuvo staigmena, kad Olga Morozova, Aleksandras Metrevelis ir kiti atvykėliai iš už geležinės uždangos dėvi džinsus, valgo mėsainius, klausosi Eltono Johno ir netgi nesunkiai susikalba angliškai („Mes matomės taip dažnai, kad jie yra labiau kaimynai negu užsieniečiai“, - apie SSRS komandą sakė B. J. Amerikiečiai pamėgo savitas WTT varžybas, kuriose rungtyniavo visi geriausi JAV ir nemažai geriausių kitų žemynų tenisininkų. Vis dėlto šis čempionatas turėjo vieną didelį trūkumą - profesionalų lygos mačus buvo sudėtinga suderinti su intensyviu įprastų teniso turnyrų tvarkaraščiu. Todėl WTT veikla buvo sustabdyta jau po penktojo sezono - 1979 m. JAV profesionalų teniso lyga buvo atgaivinta 1981 m., tačiau antrasis jos etapas nebebuvo toks sėkmingas. Naujajai lygos komisarei B. J. King darbą teko pradėti beveik nuo nulio ir 1981 m. čempionate dalyvavo tik keturios komandos iš Kalifornijos. Vis dėlto vėliau WTT vėl atgimė ir pradėjo plėstis. Labiausiai jai padėjo 1985 m. Pernai 36-ajame WTT čempionate dalyvavo dešimt komandų. Dauguma šiais laikais WTT rungtyniaujančių tenisininkų nėra pasaulio elito žaidėjai, tačiau klubai vienam ar keliems mačams pasirašo sutarčių ir su ryškiausiomis skirtingų laikotarpių žvaigždėmis. Susikūrus ir stiprėjant WCT bei NTL, teniso varžybų kontrolė vis labiau sprūdo iš Tarptautinės lauko teniso federacijos rankų. Atgauti pozicijas buvo įmanoma tik pasiūlius įdomią varžybų sistemą ir solidžių piniginių prizų. Naują turnyrų serijos koncepciją sukūrė buvęs tenisininkas J. J. Krameris buvo vienas geriausių XX a. J. Krameriui būtų užtekę sumanumo, ryšių ir patirties, kad pats įsteigtų su WCT ir ILTF konkuruoti galinčią organizaciją, tačiau amerikietis norėjo matyti vieningą tenisą, todėl savo jėgas nukreipė Tarptautinės lauko teniso federacijos struktūrai stiprinti. Jis pasiūlė sujungti svarbiausius turnyrus į vieną seriją, kurią pavadino „Didžiuoju prizu“ (Grand Prix). Naujasis projektas į didžiąją kelionę leidosi 1970 metais. Tą sezoną „Didžiojo prizo“ tvarkaraštį sudarė 18 turnyrų, kurių prizų fondas buvo nuo 5 iki 65 tūkst. JAV dolerių. Palyginkime - tuo metu atvirojo JAV čempionato prizų fondas buvo 176 tūkst. Pirmoji „Didžiojo prizo“ serijos sėkmė paskatino ILTF vadovus naujiems žygiams ir 1971 m. pabaigoje Tarptautinės lauko teniso federacijos prezidentas Allanas Heymanas paskelbė, kad nuo 1972 m. sausio 1 d. Iš tikrųjų šis draudimas nebuvo naudingas nei vieniems, nei kitiems. ILTF reikėjo, kad „Didžiojo kirčio“ turnyruose dalyvautų visi geriausi pasaulio tenisininkai, o WCT irgi buvo suinteresuotas, kad jo žaidėjai rungtyniautų svarbiausiuose turnyruose ir taip didintų savo titulų kraitį. Dvi teniso gyvenimą tvarkiusios organizacijos pradėjo tikrą karą. Grobiu turėjo tapti geriausi pasaulio tenisininkai. Pirmasis šūvį iš stambaus kalibro ginklo paleido WCT, pranešęs, kad 1972 m. per jo 21 turnyro seriją žaidėjams bus išdalytas 1 milijonas JAV dolerių. Naują rėmėją „Commercial Union As…
Billie Jean King ir Moterų teniso asociacijos įkūrimas
Viena svarbiausių figūrų moterų teniso istorijoje yra Billie Jean King. 1973 metais „Lyčių kovoje“ įveikusi Bobby Riggsą tenisininkė Billie Jean King pradėjo naują moterų sporto erą. Tai ji įkūrė atskirą, dabar WTA vadinamą, Tarptautinę moterų teniso asociaciją. B. J. King sako, kad lygybei pasiekti svarbūs trys dalykai: „Kiekviena mergaitė, gimusi šiame pasaulyje, turi turėti galimybę varžytis. Kiekviena mergaitė turi būti vertinama pagal jos pasiekimus, o ne išvaizdą. Teniso legenda mėgsta žinoti, su kuo bendraus ir spaudos konferencijoje ir pati uždavinėjo klausimus. 2007 metais ją filme „Lyčių kova“ įkūnijo Emma Stone. B. J. King pakeitė tenisą. Tai ji įkūrė atskirą, dabar WTA vadinamą, Tarptautinę moterų teniso asociaciją: „Aš žaidžiau pirmoje Federacijų taurėje 1963 metais ir sakiau merginoms, kad privalome laimėti, nes tada mūsų vardas bus ant pačios pirmosios taurės. Vyrų turnyrai prasidėjo 1900 metais, tai mes vėlavome 63 metais, bet dabar mes turime pasaulio čempionatą. Tada aš tiesiog pasakiau, kad mes kitais metais nežaisime su vyrais ir labai nerimavau, nes nebuvau atsiklaususi kitų žaidėjų. Jos sutiko eiti su manimi iki galo, bet aš suradau rėmėjus.
WTA veikla ir iššūkiai
Pastaruoju metu kontroversiškai buvo sutiktas WTA sprendimas sezono finalo turnyrą rengti Saudo Arabijoje. Ši šalis nepasižymi moterų ar LGBTQ+ teisėmis. B. J. King taip pat atsargiai vertina šį sprendimą, bet tikisi teigiamų pokyčių regione: „Tai sudėtingas klausimas. Aš pati atsitraukiau nuo Tarptautinės moterų teniso federacijos (WTA), bet vadovybė ir žaidėjos nusprendė ten žaisti. Aš tikiuosi, kad tai lems pokyčius ir padės mūsų sportui augti regione. Tikiuosi, kad jie įsipareigos ir iš tiesų pagerins moterų ir LGBTQ+ bendruomenių teises. Moterims tame regione to tikrai reikia. Tik istorija parodys, ar tai teisingas sprendimas. B. J. King leido tenisui tapti sporto šaka, kurioje moterys uždirba daugiausiai, bet lygių uždarbių sportininkės siekia įvairiose sporto šakose. B. J. King džiaugiasi jos kuriama istorija: „Caitlin Clark yra fenomenas. Ji pagerino visus įmanomus koledžo krepšinio rekordus - vyrų ir moterų. Ji aukščiausiai reitinguojama koledžo žaidėja, o JAV jie pamišę dėl koledžų sporto. Ji taip pat labai iškalbi. Ji visada sako „mes“, o ne „aš“. Taip visada elgiasi pirmosios dvi kartos.
Moterų tenisas Lietuvoje
Lietuvoje pirmoji teniso aikštelė buvo įrengta apie 1900 Astravo dvare, 1902 dvi aikštelės įrengtos prie dvaro rūmų Palangoje, 1903 viena Plungėje, 1907-08 dvi Vilniuje, Sereikiškių parke. 1919 Kaune surengtos parodomosios teniso varžybos. 1921 įsteigta Teniso sekcija, Kaune surengtas I tarptautinis turnyras (dalyvavo Jungtinės Karalystės, Danijos, Nyderlandų, kitų diplomatinių atstovybių Kaune ir Lietuvos žaidėjai). 1923 įvyko Kauno teniso čempionatas. 1929 Kaune įvyko Lietuvos teniso čempionatas (vienetų čempionai Veronika Ščiukauskaitė ir Alfonsas Remeikis, dvejetų - Veronika ir Jadvyga Ščiukauskaitės, Alfonsas Remeikis ir A. Katilius, V. Ščiukauskaitė ir A. Katilius). 1932-36 įvyko tarpvalstybinės Latvijos ir Lietuvos, 1935-38 - Lietuvos ir Estijos varžybos. 1932 įkurta Lietuvos teniso sąjunga (LTS), 1934 ji priimta į Tarptautinę teniso federaciją. 1938 Helsinkio tarptautiniame turnyre Veronika Ščiukauskaitė tapo absoliučia laimėtoja (moterų vieneto, dvejeto ir mišriojo dvejeto), 1939 Stokholmo tarptautiniame turnyre laimėjo moterų vieneto varžybas. 1939 įvyko Lietuvos komandinis teniso čempionatas. 1945 įkurta Lietuvos teniso sekcija (nuo 1958 federacija). 1989 vietoj Lietuvos teniso federacijos atkurta Lietuvos teniso sąjunga ir sugrąžinta jos narystė Tarptautinėje teniso federacijoje. Pasaulio jaunių teniso čempionais tapo R. Berankis (2004 - 14 m. ir jaunesnių, 2007 - 18 m. ir jaunesnių grupėje) ir Iveta Dapkutė (2007 - 14 m. ir jaunesnių grupėje). 2008 Lietuvos tenisininkai Daviso taurės III grupės (Europos ir Afrikos) varžybose pasiekė 3 pergales ir pateko į aukštesnę (II) grupę, 2010 joje iškovojo 2 vietą.
Taip pat skaitykite: Moterų futbolo pasiekimai
Taip pat skaitykite: Sporto klubas „Effectus“
tags: #moteru #teniso #asociacija