Tauragė, miestas Lietuvos vakaruose, pasižymi ne tik savo geografine padėtimi, bet ir turtinga sporto istorija. Tarp daugelio sporto šakų išsiskiria futbolas, o jo raida Tauragėje glaudžiai susijusi su futbolo sporto mokyklos „Tauras“ istorija. Ši mokykla, išgyvenusi pakilimus ir nuosmukius, paliko ryškų pėdsaką Lietuvos futbole.
Futbolo užuomazgos Tauragėje
Dar 1922 metais Tauragėje buvo įsteigta Sporto sąjunga, kurios pirmininku tapo A. Laugalys. Nors iš pradžių futbolininkai oficialiai nerungtyniavo, sąjungos atstovai suaktyvino sportinį gyvenimą mieste. 1924 metais Mokytojų seminarijoje futbolas tapo populiariausia sporto šaka. Vėliau aktyviausiai žaidė „Šaulių“, jaunalietuvių ir „Makabi“ sporto klubų futbolininkai.
Futbolo plėtrą Tauragėje stabdė tai, kad Klaipėda ir didieji Žemaitijos centrai (Plungė, Telšiai, Kretinga) tuo metu buvo sunkiai pasiekiami. Neigiamą įtaką darė ir Tauragės geografinė padėtis - artumas Vokietijos ir Rusijos sienoms, Antrojo pasaulinio karo padariniai ir prastas susisiekimas su kitais Lietuvos centrais.
Pirmieji žingsniai ir pokario metai
Tik 1936 metais Tauragės „Šaulys“ dalyvavo Telšių apygardos pirmenybėse, kuriose rungtyniavo su dviem Telšių komandomis - „Džiugu“ ir JSO. 1940 m. rudenį, užėjus karui, Tauragės „Tauras“ buvo uždarytas, bet 1941 m. atkurtas, o 1946 m. prisijungė prie „Žalgirio“ draugijos.
1945 metais Tauragės „Tauras“ neturėjo varžovų savo mieste ir be kovos pateko į Lietuvos futbolo pirmenybių finalinį etapą, kuriame ketvirtfinalyje pralaimėjo Klaipėdos „Sodybai“. 1946 ir 1947 metais „Tauras“ ir „Žalgiris“ nerungtyniavo antrojoje pirmenybių pakopoje (Žemaitijos zonoje).
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
1948 metais, pakeitus Lietuvos futbolo pirmenybių tvarką, Tauragės „Žalgiris“ Šiaurės zonoje užėmė 3-ąją vietą ir pateko į finalinį etapą, kuriame netikėtai užėmė 2-ąją vietą. „Sidabrinę“ komandą sudarė: V. Bauža, A. Paulikaitis, V. Geležūnas, K. Rugys, J. Paulauskas, V. Petrovas, V. Kanitauskas, S. Semionovas, J. Tampauskas, G. Miliūnas, P. Šmitas, P. Rimkus, D. Mažutis, V. Anikinas ir A. Čumakovas.
Tačiau 1949 metais Tauragės „Žalgiris“ užėmė tik 13-ąją vietą, o 1950 metais - paskutinę, 16-ąją.
MSK etapas ir sugrįžimas prie „Tauro“ vardo
Tauragės MSK (Maisto sporto klubas) futbolo komanda į A klasę buvo priimta tik 1960 metais. MSK buvo mėsos kombinato komanda, priklausiusi „Nemuno“ draugijai. 1962 metais komanda vėl pasivadino „Tauru“. Iki 1987 metų tauragiškiai užimdavo vietas turnyro lentelės viduryje arba apačioje, blaškydamiesi tarp aukščiausiosios ir I lygų.
Aukso amžius: 1987 metai ir Lietuvos čempionatas
1986 metais Tauragės „Tauras“ iškovojo Lietuvos „Žalgirio“ draugijos futbolo pirmenybėse 1-ąją vietą ir gavo teisę žaisti aukščiausioje futbolo lygoje.
1987-ieji metai tapo istoriniais - aukščiausiosios lygos debiutantas Tauragės „Tauras“ tapo Lietuvos futbolo čempionu! Tais metais Lietuvos aukščiausiojoje futbolo lygoje dalyvavo 17 komandų. „Tauras“ laimėjo 23 rungtynes, 7 sužaidė lygiosiomis ir tik 2 pralaimėjo. Komanda įmušė 48 įvarčius, o praleido vos 15. Komandos puolėjas Remigijus Bubliauskas, pelnęs 20 įvarčių, tapo rezultatyviausiu lygos žaidėju.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
1987 metais lygoje dvi komandos - „Tauras“ ir Vilniaus SRT - iškovojo vienodą taškų skaičių (po 53). Papildomos rungtynės Lietuvos čempionui nustatyti vyko Ukmergės stadione. „Tauras“ pirmavo 2:0, tačiau Vilniaus komanda rezultatą išlygino. Rungtynės ir pratęsimas nugalėtojo neišaiškino, o 11 metrų baudinių seriją geriau realizavo tauragiškiai - 3:2. „Tauro“ vartininkas Jaunutis Šetkus sulaikė net 3 baudinius ir vėliau buvo pakviestas į Vilniaus „Žalgirio“ meistrų komandą.
Komandą rėmė Tauragės mėsos kombinatas (direktorius R. Austrevičius) ir Tauragės sporto komitetas (pirmininkas E. Bendikas). Vienu garsiausiu šios komandos žaidėju tapo Raimondas Vainoras.
Nuosmukis ir atgimimas
Vėliau, iki Nepriklausomybės atgavimo, klubas vis dar buvo tarp stipriųjų Lietuvos komandų, tačiau medalių nepelnė. 1990 metais vietoje „Tauro“ buvo suburta nauja komanda „Elektronas“, 1992 metais pervadinta „Tauru-Karšuva“, o 1996 metais - „Tauru“. Tauragės klubas su pertrauka aukščiausiojoje lygoje žaidė iki 1998 metų, tačiau iškrito į I lygą.
2001 metais komanda pirmą kartą pateko į UEFA Europos „Regionų taurės“ turnyrą. Pirmose rungtynėse tauragiškiai 5:0 nugalėjo Baltarusijos atstovus, vėliau 1:5 nusileido Vokietijos regiono futbolininkams ir 1:2 pralaimėjo lenkams. Turnyre užimta 3-ia vieta.
2003, 2004 ir 2005 metų sezonai Tauragės „Taurui“ buvo nesėkmingi - LFF I lygos čempionatuose užimtos paskutinės, 16-osios vietos. Dėl klubų licencijavimo tvarkos, 2006 metų sezoną „Taurui“ teko praleisti II lygoje, tačiau jau 2007 metais komanda grįžo į I-ąją lygą, kur užėmė 11-ąją vietą tarp 12 komandų. 2009 m. klubas sugrįžo į aukščiausiąją lygą.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Jaunimo ugdymas ir pasiekimai
Aukštų rezultatų pasiekė Tauragės VJSM (Vaikų ir jaunimo sporto mokyklos) futbolo skyriaus auklėtiniai. Iš gausybės jaunųjų Tauragės futbolininkų laimėjimų reikėtų išskirti 1975, 1980 ir 1981 metais užimtas pirmąsias vietas Lietuvos jaunių pirmenybėse. 1994 metais „Tauro“ jaunimo komanda Lietuvos dublerių pirmenybėse iškovojo auksą, finale 1:0 įveikusi Vilniaus „Žalgirio“ dublerių komandą. Pergalingą įvartį pelnė Aivaras Laurišas.
Tauragės „Tauro“ jaunių komanda 1959, 1977, 1986 ir 1996 metais iškovojo Lietuvos jaunių pirmenybių sidabro medalius. Lietuvos sporto draugijos „Nemunas“ jaunių pirmenybėse net 8 kartus iškovotas auksas. 1961/62 m. gim. Tauragės VJSM komanda tapo Lietuvos moksleivių Spartakiados čempionais rajonų tarpe ir užėmė antrąją vietą tarp visų komandų. Trenerio B. Kičo 1972/73 m. gim. futbolininkai TSRS „Kolosok“ jaunučių pirmenybėse iškovojo garbingą III vietą. Jaunieji 1980 m. gim. futbolininkai (tr. J. Stažys) tapo Lietuvos mažojo futbolo 5x5 čempionais. 1979 m. gim. komanda (tr. J. Stažys ir S. Ivanovas) taip pat tapo mažojo futbolo 5x5 čempionais ir sidabro medalių laimėtojais.
Išugdyti du tarptautinės klasės meistrai, buvę Vilniaus „Žalgirio“ komandos žaidėjai V. Rasiukas ir V. Bridaitis. J. Bauža gynė Vilniaus „Spartako“, Maskvos „Spartako“, USKA ir TSRS Olimpinės rinktinės garbę. Vilniaus „Spartakui“ atstovavo P. Šeputis. Taip pat negalima nepaminėti Vilniaus „Žalgiriui“ atstovavusių sporto meistro R. Biliūno, V. ir St.
Finansiniai sunkumai ir dabartinė situacija
Pastaraisiais metais FK „Tauras“ susiduria su finansiniais sunkumais. Verslininkai, anksčiau atgaivinę klubą, pasitraukė, o klubą valdančią VšĮ „Tauragės futbolas“ skandina įsiskolinimai. Miesto valdžia situaciją vertina blogai ir įžvelgia prastos vadybos problemą.
Nors 2021 metais klubui buvo išduota II lygos licencija, vėliau pats klubas informavo LFF, kad pirmenybėse nedalyvaus. Ateityje siekiant II lygos licencijos bus atsižvelgiama į bendrą klubo finansinę būklę bei veiklos tęstinumo perspektyvas.
Nauji vėjai ir atsisveikinimai
Nepaisant sunkumų, klubas stengiasi išlikti ir toliau puoselėti futbolo tradicijas Tauragėje. Klubas atsisveikino su komandos fizinio rengimo treneriu Tomu Pakutinsku, saugu Simonu Pauliumi, Lajo Traore ir Egidijumi Vaitkūnu. Taip pat FK „Tauras“ atsisveikino su vyriausiuoju treneriu Dariumi Gvildžiu, dėkodamas jam už darbą ir indėlį į komandą. Naujuoju FK „Tauras“ vyriausiuoju treneriu tapo Sergejus Kuznecovas.
FK „Tauras“ žaidėjas Dovydas Druktenis buvo pakviestas į Lietuvos U-21 nacionalinės rinktinės stovyklą.
Klubas dėkojo rėmėjui „Mankis“ už maistą sezono metu ir Renaldui Malychui už įamžintas klubo istorijos akimirkas.
Kultūrizmo klubas „Tauras“ Marijampolėje
Be futbolo, „Tauras“ vardas siejamas ir su kultūrizmu. 1997 metais Marijampolėje įkurtas kultūrizmo ir fitneso klubas „Tauras“, kurio pagrindinis tikslas - propaguoti sveiką gyvenimo būdą ir padėti žmonėms įgauti gražias kūno linijas. Nuo klubo įkūrimo vyr. trenerio pareigas eina Rinaldas Česnaitis.
Klubo sportininkai yra pasiekę aukštų rezultatų Lietuvos ir tarptautiniuose čempionatuose. Rimvydas Bagdonas 1998 metais tapo Lietuvos kultūrizmo čempionu, Greta Malinauskienė - Lietuvos čempionato prizininke ir Europos čempionato dalyve. Darius Minkevičius yra Europos vyrų ir Pasaulio veteranų vicečempionas, Gediminas Paulavičius - jaunimo Pasaulio čempionas, Elena Stasiukynienė - Pasaulio veteranių čempionė.