Tauragės futbolo istorija - tai ilgas ir vingiuotas kelias, kupinas pakilimų ir nuosmukių, herojiškų pergalių ir skaudžių pralaimėjimų. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip futbolas įsišaknijo Tauragės krašte, apžvelgsime svarbiausius įvykius ir asmenybes, prisidėjusius prie šio sporto populiarumo.
Futbolo Užgimimas Tauragėje: Pirmieji Žingsniai
Futbolo užuomazgos Tauragėje siekia XX amžiaus pradžią. Istoriniai šaltiniai nurodo skirtingas datas: vieni teigia, kad futbolas pradėtas žaisti 1911 metais ant Stalo kalno, tuo tarpu istorikas Juozapas Paškauskas mini 1909-uosius kaip pirmųjų rungtynių metus.
1922 metais Tauragėje buvo įsteigta Sporto sąjunga, kuriai vadovavo A. Laugalys. Nors iš pradžių futbolininkai oficialiai nerungtyniavo, sąjungos veikla paskatino susidomėjimą šia sporto šaka. 1924 metais Mokytojų seminarijos auklėtiniai aktyviai žaidė futbolą. Vėliau prie jų prisijungė „Šaulių“, jaunalietuvių ir „Makabi“ sporto klubo nariai.
Vis dėlto, futbolo plėtrą Tauragėje stabdė keletas faktorių. Klaipėda ir didieji Žemaitijos centrai (Plungė, Telšiai, Kretinga) buvo sunkiai pasiekiami. Be to, nedėkinga Tauragės geografinė padėtis - arti sienos su Vokietija (7 km) ir Rusija (25 km) - ilgai jautėsi Antrojo pasaulinio karo padariniai, o vėliau - blogas susisiekimas su kitais Lietuvos centrais.
Pirmieji Pasiekimai ir Pokario Metai
Nepaisant sunkumų, futbolas Tauragėje pamažu populiarėjo. 1936 metais Tauragės „Šaulys“ dalyvavo Telšių apygardos pirmenybėse, kur rungėsi su Telšių komandomis „Džiugu“ ir JSO. Vis dėlto, aplenkti „Džiugo“ tuo metu buvo neįmanoma.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
1945 metais Tauragės „Tauras“, neturėdamas varžovų savo mieste, be kovos pateko į Lietuvos futbolo pirmenybių finalinį etapą. Ketvirtfinalyje komanda 0:1 pralaimėjo Klaipėdos „Sodybai“. 1946 ir 1947 metais Tauragės komandos („Tauras“ ir „Žalgiris“) nerungtyniavo antrojoje pirmenybių pakopoje (Žemaitijos zonoje).
Staigmena Lietuvos Futbolo Scenoje: 1948 Metų Sidabras
1948 metais pakeitus Lietuvos futbolo pirmenybių tvarką, Tauragės „Žalgiris“, užėmęs 3 vietą Šiaurės zonoje, pateko į finalinį etapą. Šešių komandų finaliniame turnyre tauragiškiai netikėtai iškovojo antrąją vietą.
„Sidabrinėje“ komandoje žaidė: V. Bauža, A. Paulikaitis, V. Geležūnas (vėliau rungtyniavęs gynėjo pozicijoje Lietuvos rinktinėje), K. Rugys, J. Paulauskas, V. Petrovas, V. Kanitauskas (vėliau teisėjavo Lietuvos futbolo pirmenybių varžybose), S. Semionovas, J. Tampauskas, G. Miliūnas, P. Šmitas, P. Rimkus, D. Mažutis, V. Anikinas, A. Čumakovas.
Deja, 1949 metais Tauragės „Žalgiris“ užėmė tik 13 vietą, o 1950 metais - paskutinę, 16 vietą.
Nuo MSK Iki Lygos Čempionų: Kelias Į Viršūnę
Po nesėkmių serijos, Tauragės MSK (Maisto Sporto Klubas) futbolo komanda į A klasę buvo priimta tik 1960 metais. Tauragiškiai ilgą laiką užimdavo vietas turnyro lentelės viduryje.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
1986 metais Tauragės „Tauras“ iškovojo Lietuvos „Žalgirio“ draugijos futbolo pirmenybėse 1-ąją vietą ir gavo teisę žaisti aukščiausioje futbolo lygoje.
Istorinis triumfas: 1987 Metų Lietuvos Čempionai
1987-ieji metai tapo aukso amžiumi Tauragės futbolui. Debiutantas Tauragės „Tauras“ tapo Lietuvos futbolo čempionu! Tais metais Lietuvos aukščiausiojoje futbolo lygoje dalyvavo 17 komandų. „Tauras“ laimėjo 23 rungtynes, 7 sužaidė lygiosiomis ir tik 2 pralaimėjo (geriausias rodiklis lygoje), įmušė 48 įvarčius, o praleido vos 15 (geriausias rezultatas). Komandos puolėjas Remigijus Bubliauskas, pelnęs 20 įvarčių, tapo rezultatyviausiu lygos žaidėju.
1987 metais lygoje 2 komandos iškovojo vienodą taškų skaičių (po 53 tšk.) - „Tauras“ ir Vilniaus SRT. Papildomos rungtynės Lietuvos čempionui nustatyti vyko Ukmergės stadione. „Tauras“ pirmavo 2:0, tačiau Vilniaus komanda rezultatą išlygino. Rungtynės, kaip ir vėliau sekęs pratęsimas, nugalėtojo neišaiškino, o 11 m baudinių seriją geriau realizavo tauragiškiai - 3:2. Net 3 baudinius sulaikė „Tauro“ vartininkas Jaunutis Šetkus, kuris vėliau buvo pakviestas į Vilniaus „Žalgirio“ meistrų komandą.
Komandą rėmė Tauragės Mėsos kombinatas (direktorius R. Austrevičius) ir Tauragės sporto komitetas (pirmininkas E. Bendikas). Bene garsiausiu šios komandos žaidėju tapo Raimonas Vainoras.
Nuosmukis ir Bandymai Atsitiesti: XXI Amžius
2003, 2004 ir 2005 metų sezonai Tauragės „Taurui“ buvo itin nesėkmingi - LFF I lygos čempionatuose užimtos paskutinės 16-osios vietos. Dėl pradėtos klubų licencijavimo tvarkos, 2006 metų sezoną „Taurui“ teko praleisti II lygoje, tačiau jau 2007-aisiais Tauragės komanda grįžo į I-ąją lygą, kur užėmė 11-ąją vietą tarp 12 komandų.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Jaunųjų Futbolininkų Pasiekimai: Ateities Viltys
Aukštų rezultatų pasiekė Tauragės VJSM (Vaikų ir jaunimo sporto mokyklos) futbolo skyriaus auklėtiniai. Iš gausybės jaunųjų Tauragės futbolininkų laimėjimų reikėtų išskirti 1975, 1980 ir 1981 metais užimtas pirmąsias vietas Lietuvos jaunių pirmenybėse. 1994 metais „Tauro“ jaunimo komanda Lietuvos dublerių pirmenybėse iškovojo auksą, finale rezultatu 1:0 įveikusi Vilniaus „Žalgirio“ dublerių komandą. Pergalingą įvartį pelnė Lietuvos Olimpinės, o vėliau Nacionalinės rinktinės žaidėjas Aivaras Laurišas.
1959, 1977, 1986 ir 1996 metais Tauragės „Tauro“ jaunių komanda iškovojo Lietuvos jaunių pirmenybių sidabro medalius. Vien tik Lietuvos sporto draugijos „Nemunas“ jaunių pirmenybėse 8 kartus iškovotas auksas. 1961/62 m. gim. Tauragės VJSM komanda tapo Lietuvos moksleivių Spartakiados čempionais rajonų tarpe ir užėmė antrąją vietą tarp visų komandų, finale Klaipėdoje 1:2 nusileidę šeimininkų komandai. Trenerio B. Kičo 1972/73 m. gim. futbolininkai TSRS „Kolosok“ jaunučių pirmenybėse iškovojo garbingą III vietą. Jaunieji 1980 m. gim. futbolininkai (tr. J. Stažys) tapo Lietuvos mažojo futbolo 5×5 čempionais. 1979 m. gim. komanda (tr. J. Stažys ir S. Ivanovas) taip pat tapo mažojo futbolo 5×5 čempionais ir sidabro medalių laimėtojais.
Žymūs Tauragės Futbolininkai: Lietuvos Futbolo Legendos
Išugdyti du tarptautinės klasės meistrai, buvę Vilniaus „Žalgirio“ komandos žaidėjai V. Rasiukas ir V. Bridaitis. Senesnės kartos atstovas J. Bauža įžymus ne tik Lietuvoje, bet ir TSRS. Pradžioje jis gynė Vilniaus „Spartako“ vartus, vėliau Maskvos „Spartako“, USKA ir netgi TSRS Olimpinės rinktinės garbę. Vilniaus „Spartakui“ atstovavo P. Šeputis. Negalima nepaminėti Vilniaus „Žalgiriui“ atstovavusių sporto meistro R. Biliūno, V. ir St.
Komandos Pokyčiai ir Nauji Veidai
Komanda nuolat atsinaujina, atsisveikinama su vienais žaidėjais ir pasitinkami nauji. Neseniai komandą paliko patyrę puolėjai Serge Nyuiadzi ir Steve Dosse, energingas saugas iš Ukrainos Oleksandr Dovhyi.
Tačiau „Tauras“ ir toliau stiprina savo gretas. Patyręs vartininkų treneris Žydrūnas Mačaitis ir toliau dalinsis savo žiniomis su „Tauro“ ekipos vartininkais. Komandoje lieka tauragiškis puolėjas Mantas Pikčiūnas, jaunasis Dovydas Druktenis, universalus žaidėjas Paulius Trijonis, rezultatyvus puolėjas Nedas Totilas, saugas iš Nigerijos Chibuike Darlington Nwosu ir patikimas vartininkas Sidas Mačaitis.
Stadiono Likimas: Iššūkiai Ir Perspektyvos
Pastaraisiais metais Tauragės futbolo stadionas susidūrė su finansiniais sunkumais. Savivaldybė bandė išsireikalauti skolą iš VšĮ „Tauragės futbolas“, tačiau varžytynėse stadionas nebuvo parduotas. Savivaldybės taryba svarstė galimybę perimti turtą, tačiau dėl ginčų teisme ir abejonių dėl turto vertės, sprendimas nebuvo priimtas.
Nepaisant iššūkių, savivaldybė užtikrina, kad stadionas išliks visuomeninės paskirties objektu ir toliau tarnaus futbolui.
Vilniaus Futbolo Stadionų Istorija: Nuo Tauro Kalno Iki Šių Dienų
Tauro kalnas Vilniuje taip pat turi sąsajų su futbolo istorija. Čia planuota pastatyti reprezentacinį miesto stadioną, tačiau planai nebuvo įgyvendinti. Tarpukariu futbolas Vilniuje buvo žaidžiamas įvairiose vietose, įskaitant A. Jakšto gatvę (tuometinę Chersono gatvę) ir žydų sportinės draugijos „Makabi“ aikštę. 1933 metais 1-ojo pulko kariai persikėlė žaisti į vietą tarp Ulonų ir Verkių gatvių, kuri buvo pavadinta Pilsudskio vardu.
Iki šių dienų išliko Kalnų parke esantis buvęs „Dinamo“ stadionas, kurio istorija siekia 1925 metus. Ilgiausiai Vilniuje veikė „Žalgirio“ stadionas, pastatytas 1922 metais ir nugriautas prieš keletą metų.