Krepšinis Lietuvoje turi gilias tradicijas ir didelį populiarumą. Nuo pat pirmųjų žingsnių XX amžiaus pradžioje, Lietuvos krepšinio rinktinė iškovojo ne vieną reikšmingą pergalę tarptautinėje arenoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos ir Rusijos vyrų krepšinio istoriją, prisimindami svarbiausius įvykius ir rungtynes.
Lietuvos krepšinio ištakos ir pirmieji čempionatai
Krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti 1920 m. Kaune. Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 d. Kaune tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos) komandos ir Kauno miesto rinktinės. Laimėjo LFLS 8:6. Ši diena laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena.
Pirmasis Lietuvos krepšinio čempionatas surengtas 1922 m. spalio 4-10 d. Pirmasis vyrų krepšinio čempionatas surengtas 1924 m. Jame dalyvavo LFLS I, LFLS II ir LDS (Lietuvos dviračių sąjunga) komandos.
Kelias į tarptautinę areną: Europos čempionatai
1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas tapo Tarptautinės krepšinio federacijos nariu. Lietuvos krepšinio atstovus pradėta kviesti į visus Tarptautinės krepšinio federacijos renginius, Lietuvos komandas - į varžybas.
1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmą kartą žaidė Europos čempionate (tai buvo II žemyno čempionatas, vykęs Rygoje). Lietuvos rinktinė laimėjo visas 5 rungtynes ir tapo Europos čempione. 1939 m. Lietuva antrą kartą tapo Europos čempionais, laimėję visas 7 rungtynes Kaune vykusiame čempionate.
Taip pat skaitykite: Politiniai aspektai futbole
Laikotarpis sovietų sąjungoje
SSRS okupavus Lietuvą, krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose tarptautinėse varžybose. Tačiau Lietuvos krepšininkai sėkmingai žaidė SSRS varžybose, o geriausieji pateko į SSRS rinktines ir dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose.
1947 m. Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius tapo Europos čempionais, Lietuvos kūno kultūros instituto (KKI) komanda - SSRS vyrų krepšinio čempione. Kauno „Žalgiris“ SSRS čempionu tapo 1951, 1985, 1986, 1987 metais.
Nepriklausomybės atkūrimas ir kelias į olimpines žaidynes
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 m. spalio 16 d. oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai.
1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos komanda iškovojo bronzos medalius, mažajame finale 82:78 pranokusi Jungtinę komandą. 1996 m. Atlantos žaidynėse Lietuva pakartojo Barselonos pasiekimą - vėl laimėjo bronzą. 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse lietuviai pratęsė bronzinę tradiciją, iškovojo bronzą. 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė užėmė ketvirtąją vietą. 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse Lietuvos krepšininkai vėl užėmė ketvirtąją vietą. 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė nedalyvavo.
1995 metų Europos čempionato finalas: Lietuva prieš Jugoslaviją
1995 m. Europos vyrų krepšinio čempionato finalas Atėnuose, Graikijoje, tarp Lietuvos ir tuometinės Jugoslavijos rinktinių, buvo vienas dramatiškiausių ir labiausiai įsimintinų krepšinio istorijoje. Lietuvai tai buvo šansas įrodyti savo dominavimą Europos krepšinyje, o Jugoslavijai - sugrįžimas į tarptautinę areną po sankcijų dėl Balkanų karo.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės: ledo ritulio istorijos
Kelias į finalą
Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Vlado Garasto, čempionate demonstravo itin stiprų žaidimą. Komandos branduolį sudarė tokios krepšinio žvaigždės kaip Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Artūras Karnišovas ir Rimas Kurtinaitis. Lietuviai grupės etape patyrė tik vieną pralaimėjimą prieš tą pačią Jugoslaviją, tačiau ketvirtfinalyje įveikė Rusiją, o pusfinalyje - Kroatiją.
Jugoslavijos rinktinė, treniruojama Dušano Ivkovičiaus, taip pat demonstravo galingą žaidimą. Komandoje žaidė tokie talentingi krepšininkai kaip Aleksandras Džordževičius, Vlade Divacas, Predragas Danilovičius ir Dejanas Bodiroga. Jugoslavai grupės etape laimėjo visas rungtynes, įskaitant pergalę prieš Lietuvą, o ketvirtfinalyje įveikė Ispaniją, pusfinalyje - Graikiją.
Finalo drama
Finalinės rungtynės buvo itin atkaklios ir dramatiškos. Komandos žaidė taškas į tašką, o iniciatyva nuolat pereidavo iš vienos pusės į kitą. Lietuviai rėmėsi A. Sabonio ir Š. Marčiulionio lyderyste, o jugoslavai - A. Džordževičiaus ir P. Danilovičiaus taiklumu.
Lemiamu rungtynių momentu tapo Aleksandro Džordževičiaus pasirodymas. Jis pataikė net 9 tritaškius iš 12 bandymų ir iš viso pelnė 41 tašką, taip tapdamas tikru finalo herojumi. Lietuviai nesugebėjo sustabdyti A. Džordževičiaus, o teisėjų sprendimai sukėlė daug abejonių ir nepasitenkinimo Lietuvos stovykloje.
Likus žaisti 2 minutėms ir 20 sekundžių, teisėjas George'as Toliveris skyrė pražangą puolime Sauliui Štombergui ir neįskaitė jo taiklaus metimo. Šiuo sprendimu pasipiktinę lietuviai buvo nubausti dar viena technine pražanga, o po to atsisakė tęsti rungtynes ir susiruošė žingsniuoti į rūbinę. Vis dėlto, varžovai bei oficialūs asmenys perkalbėjo Lietuvos krepšininkus ir jie po kelių minučių grįžo į aikštę.
Taip pat skaitykite: Rusijos futbolo lyga: istorinė perspektyva
Galiausiai, Jugoslavija nugalėjo Lietuvą rezultatu 96:90 ir tapo Europos čempionais. Lietuvai teko tenkintis sidabro medaliais.
Emocijos ir pasekmės
Po finalo emocijos liejosi per kraštus. Lietuvos rinktinės treneris Vladas Garastas kritikavo teisėjavimą ir teigė, kad komandai neleido laimėti. Šarūnas Marčiulionis teigė, kad tai buvo nemaloniausias įvykis Lietuvos krepšinio istorijoje.
Nepaisant pralaimėjimo, Lietuvos rinktinė buvo pasveikinta kaip didvyrė. Sidabro medaliai buvo įvertinti kaip didelis pasiekimas, o Lietuvos krepšininkai įrodė, kad yra viena stipriausių komandų Europoje.
Statistika
- Lietuva: Š. Marčiulionis 32, A. Sabonis 20, A. Karnišovas 19, G. Einikis 8, R. Kurtinaitis 6, V. Chomičius 3, S. Štombergas 2.
- Jugoslavija: A. Džordževičius 41, P. Danilovičius 23, D. Bodiroga 12, V. Divacas 5.
Rusijos krepšinio istorija
Rusijos krepšinio istorija siekia sovietų laikus, kai SSRS rinktinė dominavo tarptautinėje arenoje. Po Sovietų Sąjungos iširimo, Rusijos rinktinė išliko viena stipriausių Europoje ir pasaulyje.
Svarbiausi pasiekimai:
- Europos čempionai: 2007 m.
- Pasaulio vicečempionai: 1994, 1998 m.
- Olimpiniai bronzos medaliai: 2012 m.
Rusijos krepšinio rinktinė nuolat dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos ir Rusijos tarpusavio rungtynės
Lietuvos ir Rusijos krepšinio rinktinės yra принципиальными varžovėmis, o jų tarpusavio rungtynės visada būna įtemptos ir emocingos. Per visą istoriją šios komandos yra susitikusios daug kartų, o rungtynių rezultatai dažnai būna nenuspėjami.
Vienos įsimintiniausių rungtynių įvyko 1995 m. Europos čempionato ketvirtfinalyje, kai Lietuva nugalėjo Rusiją 82:71 ir iškovojo kelialapį į Atlantos olimpines žaidynes. Šios rungtynės buvo ypač svarbios, nes nugalėtojų laukė ne tik olimpinis kelialapis, bet ir revanšas už arogantiškus Rusijos rinktinės trenerio Sergejaus Belovo pareiškimus.
Dabartinė situacija
Šiuo metu tiek Lietuvos, tiek Rusijos krepšinio rinktinės siekia aukštų rezultatų tarptautinėje arenoje. Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Kazio Maksvyčio, ruošiasi Europos čempionatui ir siekia patekti į olimpines žaidynes. Rusijos rinktinė dėl politinių priežasčių šiuo metu negali dalyvauti tarptautinėse varžybose.