Futbolas, kaip sporto šaka, turi gilias šaknis įvairiose pasaulio kultūrose. Žaidimai su kamuoliu, primenantys futbolą, buvo žinomi Egipte, Kinijoje, Pietų Amerikos šalyse, Graikijoje, Romoje daugiau kaip prieš 3000 metų. Dabartinis futbolas pradėtas žaisti Didžiojoje Britanijoje. 1855 Sheffielde įkurtas pirmasis futbolo klubas; 1863 futbolas atskirtas nuo regbio. 1900 įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. 1904 įkurta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (pranc. Fédération Internationale de Football Association, FIFA; 2022 jai priklausė 211 nacionalinių organizacijų). Nuo 1930 kas 4 m. rengiami pasaulio futbolo čempionatai. 1954 įkurta Europos futbolo asociacijų sąjunga (pranc. Union des Associations Européennes de Football, UEFA).
Europos futbolo čempionatas, kaip ir daugelio kitų svarbiausių šiuolaikinių sporto varžybų, organizavimą inicijavo prancūzas Henri Delone’as. Dabar tai prestižinis turnyras, tačiau iš pradžių į jį žiūrėta labai skeptiškai. Nors jau nuo 1916 m. savo čempionatus organizavo Pietų Amerika, nuo 1956 m. - Azija, o nuo 1957 m. - ir Afrika, Europa savo čempionų neturėjo iki 1960 m. H. Delone’as, idėją iškėlęs dar 1927 m., savo svajonės išsipildymo taip ir nesulaukė. Net nutarus organizuoti turnyrą, iškilo daugybė sunkumų. Didžiosios Britanijos komandos jį ignoravo, nesusidomėjo ir Vokietija bei Italija. Vargais negalais pavyko surinkti 17 ekipų.
Prancūzija yra viena iš nedaugelio šalių, kuriai teko garbė ne kartą priimti Europos futbolo čempionatą. Ši šalis yra surengusi net tris Europos čempionatus: 1960, 1984 ir 2016 metais. Kiekvienas iš šių turnyrų paliko ryškų pėdsaką futbolo istorijoje ir padėjo Prancūzijai įsitvirtinti kaip svarbiai futbolo valstybei.
Pirmasis Europos čempionatas Prancūzijoje (1960 m.)
Pirmasis Europos futbolo čempionatas, tuomet vadintas Europos Tautų Taure, įvyko Prancūzijoje 1960 metais. Tai buvo pionierinis turnyras, kuriame dalyvavo vos keturios komandos: Sovietų Sąjunga, Jugoslavija, Čekoslovakija ir šeimininkė Prancūzija.
Po atrankos varžybų į finalinį etapą Prancūzijoje pateko keturios iš jų. Pusfinalyje jugoslavams pavyko nugalėti puikią šeimininkų komandą. O štai kitos dvi ekipos šiame etape taip ir neišėjo į aikštę. Pirmą, bet ne paskutinį kartą savo nelemtą vaidmenį suvaidino politika. Ispanijos diktatorius Frankas uždraudė savo šalies atstovams žaisti pusfinalyje su TSRS vienuolike.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Turnyro pusfinaliai buvo dramatiški, o finale susitiko Sovietų Sąjunga ir Jugoslavija. TSRS rinktinė rezultatu 2:1 nugalėjo jugoslavus ir tapo pirmaisiais Europos čempionais. Didelį vaidmenį suvaidino jų legendinis vartininkas L. Jašinas.
Šis čempionatas buvo svarbus žingsnis Europos futbolo integracijos link, nors ir sulaukė nemažai skepticizmo iš didžiųjų futbolo valstybių.
1984 m. Europos čempionatas Prancūzijoje: Michelio Platini triumfas
Praėjus 24 metams, Prancūzija vėl tapo Europos futbolo epicentru, priimdama 1984 m. Europos čempionatą. Šis turnyras įsiminė ne tik puikia organizacija, bet ir įspūdingu Prancūzijos rinktinės pasirodymu, vedamu legendinio Michelio Platini.
Prieš 1984-ųjų Europos futbolo čempionatą Prancūzijoje šios šalies rinktinė nebuvo laikoma tokia galinga jėga pasaulio futbole. Vis dėlto turnyras namuose ne tik buvo pergalingas, bet ir amžiams į futbolo istoriją įrašė Michelio Platini, kuris kone vienas laimėjo šį turnyrą, vardą.
Kaip ir pirmosios pirmenybės, taip ir šios po 24 metų pertraukos vėl buvo surengtos Prancūzijoje. Prancūzai, kaip šeimininkai, į finalinį etapą pateko be kovos. Tuo tarpu likusios 32 rinktinės varžėsi 7 atrankos grupėse, kurių nugalėtojai gavo tiesioginius kelialapius į finalo turnyrą. Kvalifikacinis etapas pasižymėjo itin atkakliomis kovomis. Vienintelė Belgija savo grupės varžybas laimėjo artimiausius persekiotojus pralenkdama daugiau nei 1 taško persvara. Didžiausia atrankos staigmena tapo Italijos rinktinės fiasko. 1982 m. Kiek netikėtai atrankos neįveikė ir Anglija, į priekį užleidusi Daniją. Į antrą čempionatą iš eilės nepateko ir SSRS. Juos aplenkė Portugalija. Įdomu, kad namuose sovietai buvo sutriuškinę portugalus net 5-0, tačiau bendroje įskaitoje daugiau taškų surinko pastarieji. Dar vienos atkaklios lenktynės vyko tarp Olandijos ir Ispanijos. Abi rinktinės surinko po lygiai taškų, tačiau pirmąją vietą dėl geresnio įvarčių skirtumo užėmė ispanai. Tokiu pačiu būdu Šiaurės Airiją aplenkė ir Vakarų Vokietija, nors vokiečiai ir pralaimėjo abejas tarpusavio rungtynes. Tiesa, ispanų sėkmė buvo dar ilgai aptarinėjama. Prieš paskutines jų rungtynes namuose su Malta grupėje pirmavo Olandija. Ispanijai buvo būtina pergalė ir ne bet kokia, o net 11 įvarčių skirtumu. Šeimininkai po pirmojo kėlinio pirmavo tik 3-1, tačiau antrajame įmušė taip trokštamus 9 įvarčius ir nugalėjo reikalinga persvara, 12-1. Šis neįtikėtinas pasiekimas vėliau buvo ilgai aptarinėjamas.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
1984 m. Europos čempionato finalinis turnyras buvo surengtas birželio 12 - 27 dienomis septyniuose Prancūzijos miestuose - Paryžiuje, Marselyje, Lione, Sent Etjene, Lane, Nante ir Strasbūre. B grupę sudarė titulą gynusi Vakarų Vokietija, Ispanija, Portugalija ir Rumunija.
Kaip ir reikėjo tikėtis, Prancūzija A grupėje neturėjo sau lygių. Šeimininkai laimėjo visas tris rungtynes, o jų lyderis Michelis Platini įmušė net 7 iš 9 įvarčių. Dėl antrojo kelialapio į pusfinalį susikovė po du taškus turėjusios Belgija ir Danija. Nors ir atsilikinėjo 0-2, danai sugebėjo išplėšti pergalę rezultatu 3-2. Jugoslavija liko be taškų. B grupėje didžiausia staigmena tapo Vakarų Vokietijos pasirodymas. Po lygiųjų su portugalais ir minimalios pergalės prieš rumunus, jiems paskutiniame mače su Ispanija pakako taško. Tačiau susitikimui einant į pabaigą ir rezultatui esant 0-0, ispanas Antonio Maceda pelnė įvartį galva ir nukarūnavo Europos čempionus.
Pusfinalis tarp Prancūzijos ir Portugalijos laikomas vienomis gražiausių rungtynių Europos čempionatų istorijoje. 24 min. turnyro šeimininkai įsiveržė į priekį po Jeano Domergue įvarčio. Bet 74 min. R.Jordao pratęsimo pradžioje išvedė portugalus į priekį. Prancūzams grėsė pavojus, tačiau 114 min. antrąjį savo įvartį pelnė J.Domergue - 2-2. Kai viskas artėjo link 11 metrų baudinių serijos, savo žodį tarė Michelis Platini - portugalų vartininkas Bento nutraukė prancūzų ataką, tačiau M.Platini šaltakraujiškai susistabdė kamuolį, pasitaisė į patogią poziciją ir tiksliai smūgiavo į vartus, išvesdamas savo rinktinę į finalą. Kitame pusfinalyje Ispanijai sunkiai sekėsi palaužti netikėtai į pusfinalį patekusią Daniją.
Birželio 27 dieną finale Paryžiaus "Parc des Princes" stadione susikovė Prancūzija ir Ispanija. Jie perėmė iniciatyvą ir užvaldė aikštės vidurį, kur karaliavo "Magiškasis ketvertas" - Luisas Fernandezas, Michelis Platini, Alainas Giresse‘as ir Jeanas Tigana. 57 min. šalia varžovų baudos aikštelės prancūzai uždirbo baudos smūgį, kuris baigėsi Michelio Platini įvarčiu. Ispanų vartų sargas toliau plušėjo atremdamas B.Lacombe, A.Giresse‘o bei M.Platini pavojingus smūgius. Tačiau šeimininkų siautulį pristabdė gynėjo Yvono Le Rouxo raudona kortelė. Atrėmę ispanų atakas, 90 min. prancūzai įtvirtino pranašumą - po J.Tiganos perdavimo įmušė Bruno Bellone. Sunku patikėti, kad tai buvo vienintelis įvartis iš 14, kurį šiame čempionate pelnė prancūzų puolėjai. Tačiau to pakako, kad Prancūzija iškovotų Europos čempionų vardus.
1984 m. čempionate triumfavo Prancūzijos rinktinė, finale įveikusi Ispaniją rezultatu 2:0. Michelis Platini tapo ryškiausia turnyro žvaigžde, pelnęs net 9 įvarčius, įskaitant įvarčius visose grupių etapo rungtynėse, pusfinalyje ir finale. Tai vis dar yra rekordas, kurio niekas nepagerino Europos čempionatų istorijoje.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Čempionato statistika
- Dėl 1984 m. Europos čempionės vardo varžėsi 33 rinktinės.
- Finaliniame etape kovojo 8 komandos.
- Jame buvo sužaista 15 rungtynių, įmuštas 41 įvartis (vid. 2,73).
- Rezultatyviausias žaidėjas - Michelis Platini (Prancūzija) - 9 įvarčiai. Frankas Arnesenas (Danija) - 3.
- Simbolinė rinktinė:
- Vartininkas - Heraldas Schumacheris (Vakarų Vokietija);
- Gynėjai - Joao Domingos Silva Pinto (Portugalija), Karl-Heinzas Forsteris (Vakarų Vokietija), Mortenas Olsenas (Danija), Andreasas Brehme (Vakarų Vokietija);
- Saugai - Fernando Chalana (Portugalija), Alainas Giresse‘as (Prancūzija), Jeanas Tigana (Prancūzija), Frankas Arnesenas (Danija), Michelis Platini (Prancūzija);
- Puolėjas - Rudi Volleris (Vakarų Vokietija).
Šis čempionatas ne tik iškėlė Prancūziją į futbolo aukštumas, bet ir padėjo pamatus tolimesniam futbolo populiarumui šalyje ir visoje Europoje.
2016 m. Europos čempionatas Prancūzijoje: naujas formatas ir Portugalijos triumfas
Prancūzija trečią kartą tapo Europos čempionato šeimininke 2016 metais. Šis turnyras buvo ypatingas tuo, kad pirmą kartą istorijoje jame dalyvavo 24 komandos, o ne 16, kaip buvo įprasta anksčiau. Tai suteikė galimybę mažesnėms futbolo šalims, tokioms kaip Albanija, Islandija ir Velsas, debiutuoti Europos čempionate ir parodyti savo jėgą.
Prancūzai dėl teisės organizuoti Europos čempionatą nurungė du konkurentus - Italiją ir Turkiją. Prancūzija pirmoji organizuos turnyrą, kuriame dalyvaus 24 komandos.„Noriu padėkoti draugams iš Italijos ir Turkijos. Suprantu jų nusivylimą po tiek mėnesių darbo ir linkiu sėkmės, - sakė Prancūzijos futbolo federacijos prezidentas Jeanas Pierre'as Escalettes. - Stengsimės išpildyti pažadus ir pateisinti viltis. Tai puiki mums diena.“Prancūzai turnyrui pateikė 12 stadionų, iš kurių septyni - remontuotini, o keturi bus visiškai nauji. Rungtynės vyks vienuolikoje miestų: Bordo, Lense, Lilyje, Lione, Nansi, Nicoje, Marselyje, Paryžiuje, Sent Etjene, Strasbūre ir Tulūzoje.Kaip rašo „Associated Press“, Prancūzijos paraišką pristatė pats šalies prezidentas Nicolas Sarkozy ir buvęs rinktinės kapitonas Zinedine'as Zidane'as. Prezidentas garantavo, kad 2016 metų Europos čempionatui skirs daugiau nei 1,5 milijardo eurų.
Birželio 10-osios vakarą, Saint-Denis, esančiame šiaurės Paryžiuje, “Stade de France” stadione, prasideda 15-asis Europos futbolo čempionatas, kuriame, pirmą kartą istorijoje, varžysis net 24 komandos. Teisę surengti šį čempionatą Prancūzija laimėjo 2009 metais po labai įtemptos balsų kovos pirmąjame ture prieš Turkiją - 43 balsai prieš 38, ir antrająme, lemiamame 7-6. Kelionę į Europos čempionatą pradėjo 53 iš 54 UEFA narių. Prancūzija, kaip turnyro organizatorius, vietą gavo automatiškai. Verta pastebėti, kad Prancūzija šį turnyrą rengs jau trečią kartą (1960, 1984, 2016). Varžybos vyks dešimtyje miestų, dešimtyje skirtingų stadionų. Komandos yra paskirstytos į šešias grupes, po keturias komandas. 16 komandų pateks į antrąjį etapą, po dvi geriausias grupių etapo komandas ir keturios stipriausios, grupėse užėmusios trečiąsias vietas.
Šis čempionatas yra ypatingas, nes jo finaliniame etape varžysis 24 nacionalinės futbolo komandos, kai anksčiau patekdavo 16 stipriausiųjų. Tai suteikia šansą komandoms, kurios dažniausiai atsidurdavo prie turnyro slenksčio, tačiau nesugebėdavo žengti paskutinio žingsnio. Albanija, Slovakija ir Vengrija - tik dalis komandų, pasinaudojusių joms suteiktu šansu. Kartu turnyro išplėtimas suteiks mums daugiau progų mėgautis futbolu - 51 rungtynės, 20 rungtynių daugiau nei ankstesniuose čempionatuose. Prijungus daugiau Nacionalinių rinktinių taip pat tikimasi sulaukti didesnio žiūrovų susidomėjimo. Spėjama, kad turnyrą pamatys 2 500 000 žmonių, iš kurių 1 500 000 iš kitų šalių (ne Prancūzijos rinktinės gerbėjų).
Turnyro eiga
Nors Prancūzijos rinktinė ir buvo laikoma viena iš favoričių, jai nepavyko iškovoti čempionų titulo. Po įspūdingo pasirodymo grupių etape ir atkrintamosiose varžybose, prancūzai finale susitiko su Portugalija.
Finalas buvo dramatiškas ir įtemptas. Portugalija, nepaisant Cristiano Ronaldo traumos rungtynių pradžioje, sugebėjo atsilaikyti prieš prancūzų spaudimą ir pratęsime pelnyti pergalingą įvartį. Portugalija pirmą kartą istorijoje tapo Europos čempione, nugalėdama šeimininkę Prancūziją rezultatu 1:0.
Įdomūs faktai apie 2016 m. čempionatą:
- Oficialų EURO 2016 kamuolį sukūrė ADIDAS ir pavadino „Beau Jeu“ , kas išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „Gražus Žaidimas“. Kamuolio paviršius yra išmargintas Prancūzijos vėliavos spalvomis - mėlyna, raudona bei balta.
- Pigiausi bilietai į turnyro rungtynes kainavo 25 eurus. Brangiausi - 895 eurus, už galimybę išvysti dvi stipriausias turnyro vienuolikes finale, liepos 10 dieną.
- Oficialią Čempionato dainą sukūrė Davidas Guetta, jo kompoziją „This one‘s for you“ atlieka Švedijos dainininkė Zara Larsson.
- Turnyro talismanu bus Super Victor‘as, kuris buvo sukurtas sujungiant vaiką ir superherojų. Super simbolizuoja talismano ypatingas galias, o Victor‘as yra pergalės trumpinys (Victory).
2016 m. Europos čempionatas Prancūzijoje buvo sėkmingas ne tik sportiniu, bet ir organizaciniu požiūriu. Turnyras pritraukė didžiulį žiūrovų susidomėjimą ir padėjo populiarinti futbolą visame pasaulyje.
tags: #futbolo #turnyras #prancuzijoje