Futbolo vartininko numerių istorija yra ilga ir įdomi, apimanti ne tik aprangos evoliuciją, bet ir pačias futbolo taisykles bei kultūrą. Nuo pirmųjų bandymų atskirti komandų žaidėjus iki šiuolaikinių technologijų, futbolo apranga nuėjo ilgą kelią, o vartininko numeris tapo neatsiejama šio proceso dalis.
Pirmieji bandymai atskirti žaidėjus
Iš pradžių, kai futbolo aprangų dar nebuvo, komandų žaidėjus atskirti buvo sudėtinga. Todėl buvo ieškoma įvairių būdų, kaip tai padaryti. Pradžioje buvo naudojamos kepuraitės, vėliau - įvairūs raiščiai ant rankų (iš čia kilo ir kapitono raiščio tradicija), o galiausiai - skirtingų spalvų marškiniai ir numeracija.
Spalvų tradicijos formavimasis
Skirtingų futbolo marškinių tradicijos pradėjo formuotis apie 1870 m. Pradžią tam davė mokyklinės uniformos. Pavyzdžiui, „Blackburn Rovers“ pirmiausia nešiojo baltus megztinius, puoštus mėlynu Šrousberio mokyklos Maltos kryžiumi. Darbininkai ir katalikų mažuma dėvėjo baltos ir žalios spalvų derinius („Hibernian“ FC - 1875), džentelmenai ir unionistai - kraujas ir širdys - mėlynos, raudonos, bordo („Heart of Midlothian“ - 1874). Populiariausias variantas buvo dryžuoti marškiniai, nes taip lengviau juos pagaminti (skirtingos audinio juostos būdavo tiesiog susiuvamos).
1890 m. EFL rungtynėse tarp „Sunderland“ ir „Wolverhampton“ abi komandos žaidė vienoda apranga, todėl jau 1891 m. FA nusprendžia, kad klubai spalvas deklaruoja dar prieš prasidedant sezonui, o atsargai privalo turėti paprastus baltos spalvos marškinius. Esant reikalui, juos keičia „namų“ komanda. Iš įdomesnių detalių apie spalvas reikėtų paminėti, kad Anglijos FA 1969 m. uždraudė komandoms naudoti juodą ar tamsiai mėlyną spalvas, nes jas naudojo rungtynių teisėjai. Škotijos FA tokius reikalavimus atmetė ir niekada jų nepaisė, nes tamsiai mėlyna - jų nacionalinės rinktinės spalva.
Vartininko aprangos išskirtinumas
Iki pat 1912 m. vartininkai kamuolį rankomis galėjo imti savo aikštės pusėje. Iš pradžių futbolo taisyklėse buvo sugriežtinta žaidėjo ir vartininko apsikeitimo vietomis procedūra (tik informavus teisėją), paskui 1909 m. atsiranda reikalavimas, kad vartininko apranga turi skirtis nuo jo komandos žaidėjų, o 1921 m. IFAB nurodo, kad vartininkai turi dėvėti tamsiai geltonos spalvos marškinius.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Numerių atsiradimas ir reikšmė
Nepaisant pavienių atvejų, laikoma, kad futbolo aprangų ženklinimas numeriais atsirado 1928 m. Anglijoje, kuomet „Arsenal“ treneris Herbertas Chapmanas juos užrašė ant žaidėjų marškinėlių EFL rungtynėse tarp „Arsenal“ ir „Sheffield Wednesday“. Oficialiai numeriai pirmą kartą panaudoti 1933 m. per FA taurės finalą tarp „Everton“ ir „Manchester City“. „Everton“ žaidėjai buvo pažymėti numeriais nuo 1 iki 11, o „Man City“ - nuo 12 iki 22. Nuo 1939 m. numeriai tapo privalomi.
Numerių idėjos esmė buvo paprasta - žymėti žaidėjo poziciją aikštėje, todėl #1 įsitvirtino ant vartininko marškinėlių nugaros, gynėjai užvaldė #2-4 ir t. t. 1965 m., kuomet atsirado žaidėjų keitimai, #12 simbolizavo „pirmas ant suolo“, todėl jis nebuvo labai mėgstamas, o #13 daugeliui kėlė neigiamas emocijas dėl prietarų.
Numerių kuriozai ir išimtys
Numerių istorijoje suirutę pirmi bandė sukelti mažieji argentiniečiai. Galbūt nežinodami angliškų tradicijų arba todėl, kad virš Folklando salų pradėjo tvenktis konflikto debesys, 1978-1986 m. pasaulio čempionatuose jie žaidėjams numerius nutarė priskirti pagal abėcėlę. Tokiu būdu saugai N. Alonso (1978 m.), O. Ardiles (1982 m.) ir kt. rungtyniavo #1 pažymėtais marškinėliais. Išimtis buvo padaryta tik 1982 m., kai #10 jie leido rinktis vieninteliam komandos žaidėjui - D. Maradonai.
21 amžiaus pradžioje prasidėjo nedidelė netvarka. Buvo pastebėta įdomių numerių variantų: #88 (Gianluigi Buffonas), #1+8 (Ivanas Zamorano), #188 (Sergio Vargas, „Universidad de Chile“), #100 ir kitokių.
Logotipai ir reklama
1958 m. Turino „Juventus“ ant marškinėlių prisiuvo vieną žvaigždę, taip pažymėdami iškovotą šalies čempionų titulą. Idėja greitai paplito, ir dvi žvaigždės jau 1968 m. puošė Brazilijos rinktinės aprangas, simbolizuodamos du pasaulio čempionų titulus.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Istoriniai šaltiniai teigia, kad pirmą reklamą ant marškinėlių 1966 m. pasidarė Vienos „Austria“ klubas (bravoras „Schwechater“), o 1973 m. - Vokietijos „Eintracht Braunschweig“ (likeris „Jägermeister“). 1976 m. mėgėjiškas kažkelintos Anglijos lygos klubas „FC Kettering Town“ sulaukė sankcijų iš Anglijos FA už užrašo „Kettering Tyres“ naudojimą. Proveržį rinkodaros srityje padarė „Liverpool“, kuris 1979 m. pasirašė dvejų metų reklamos sutartį su „Hitachi“.
Futbolas Lietuvoje: istorijos fragmentai
Lietuvoje futbolas turi gilias tradicijas ir turtingą istoriją. Štai keletas įdomių faktų ir prisiminimų iš Lietuvos futbolo praeities:
- Levas Jašinas Vilniuje: Vienas geriausių visų laikų pasaulio vartininkų Levas Jašinas lankėsi Vilniuje ir praleido įvartį.
- Įžymūs futbolininkai Lietuvoje: Vilniuje viešėjo brazilas Romario, Kijevo „Dinamo“ puolėjai Olegas Blochinas ir Igoris Belanovas, austras Herbertas Prohaska, gruzinai Ramazas Šengelija ir Aleksandras Čivadzė, ir daugelis kitų puikių žaidėjų.
- Įvartis į L. Jašino vartus: Juozas Mačiulis įmušė įvartį į būsimo geriausio pasaulio vartininko Levo Jašino vartus.
- Alytaus futbolo istorija: Alytuje rengiamas pirmasis leidinys, skirtas seniausiai sporto šakai - futbolui. Knygą „Futbolas Alytuje“ rašo skirtingų profesijų ir kartų kolektyvas.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
tags: #futbolo #vartininku #numeriai