Įvadas
Spalio 29 d. sukanka šimtas metų nuo Janio Grinbergo, žmogaus, kuris paliko neišdildomą pėdsaką Lietuvos sporto istorijoje, gimimo. Šis straipsnis skirtas prisiminti jo gyvenimą, darbus ir įtaką Lietuvos sportui, ypač rankiniui ir olimpiniam judėjimui.
Ankstyvasis gyvenimas ir sporto kelio pradžia
Janis Grinbergas gimė 1925 m. spalio 29 d. Liepojoje, Latvijoje, latvių savanorio Alberto Grinbergo ir iš Vilniaus krašto kilusios Antaninos Galinis šeimoje. Net vaikystėje jis nesvajojo apie tai, kas tapo realybe. Nuo mažens sportas užėmė svarbią vietą jo gyvenime. Krepšinis padėjo Janiui išgyventi net per karą, kai jis priverstinai atsidūrė toli nuo gimtinės - Čekoslovakijoje.
Rankinio pradininkas Lietuvoje
Meilės atviliotas J.Grinbergas įsikūrė Lietuvoje, kur jį dažnai lydėjo žodis „pirmasis“. Jis buvo rankinio pradininkas Lietuvoje, pirmasis tarptautinės kategorijos rankinio teisėjas ir pirmasis LTOK generalinis sekretorius.
Darbas olimpinėse žaidynėse
J.Grinbergas buvo pirmasis Lietuvos sporto atstovas, dirbęs devyneriose olimpinėse žaidynėse. Jis dirbo net aštuoneriose vasaros ir vienose žiemos olimpinėse žaidynėse. Miunchene, Monrealyje, Maskvoje, Los Andžele, Seule, Barselonoje, Atlantoje ir Sidnėjuje J.Grinbergas buvo oficialus Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) atstovas, o Maskvoje - ir rankinio varžybų direktorius. Į Albervilio žiemos žaidynes J.Grinbergas vyko jau kaip LTOK generalinis sekretorius. Tik 2004 m. Atėnų vasaros žaidynėse jis dalyvavo kaip LTOK svečias.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atgimimas
J.Grinbergas buvo ne tik rankinio patriarchas, bet ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atgimimo šauklys. Artūras Poviliūnas, LTOK garbės prezidentas, teigė, kad J. Grinbergo patarimai buvo ypač svarbūs atkuriant LTOK 1988-aisiais. Tuo metu viskas dar buvo daroma per Maskvą, o jis buvo ir atkuriamojo LTOK darbo grupės narys, vėliau išrinktas generaliniu sekretoriumi. J.Grinbergas mokė tvarkytis subtiliai, kiek galima daugiau medžiagos apie LTOK nuveiktus darbus siųsti į IOC būstinę Lozanoje.
Taip pat skaitykite: Automobilių tendencijos ir Opel Frontera A Sport
Įtaka pasauliniam rankiniui
Valentinas Paketūras, ilgametis LTOK generalinis sekretorius, pabrėžė J.Grinbergo įtaką pasauliniam rankiniui. Dirbdamas Tarptautinėje rankinio federacijoje vienu iš Teisėjų ir taisyklių komisijos vadovų, J.Grinbergas sulaukė didžiulės pagarbos ir dėkingumo iš daugelio žmonių.
Grigorijus Gutermanas, ilgametis aukščiausio lygio rankinio teisėjas, teigė, kad J.Grinbergas puikiai išmanė savo reikalą, gerai mokėjo užsienio kalbas ir turėjo gerų ryšių Tarptautinėje rankinio federacijoje. Jis pažinojo visą rankinio pasaulį ir mokėjo suderinti nesuderinama - vokiečių, skandinavų, Sovietų Sąjungos atstovų interesus. J.Grinbergas turėjo didžiulę įtaką pasaulio rankiniui, pateikė daugybę pasiūlymų IHF ir Europos rankinio federacijai dėl pasaulio ir Europos čempionatų vykdymo sistemos, struktūros.
Atminimo įamžinimas
Pagerbiant šios sporto asmenybės gimimo šimtmetį, Lietuvos rankinio federacija (LRF) rugsėjį vykusias šalies Supertaurės varžybas Utenoje pavadino Janio Grinbergo vardu. Visų šiame turnyre dalyvavusių komandų nariams buvo įteikta LRF kartu su Lietuvos rankinio teisėjų asociacija (LRTA) perleista biografinė knyga „Janis Grinbergas. Sporto maestro“.
Apdovanojimai ir įvertinimas
Per savo ilgą ir vaisingą karjerą J.Grinbergas buvo apdovanotas daugybe apdovanojimų, įskaitant LTOK Garbės ženklą (1994), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių (2000), KKSD 2-ojo laipsnio ordiną „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2000), IOC Olimpinį ordiną (2002), KKSD 1-ojo laipsnio ordiną su grandine „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2005), LTOK Olimpinę žvaigždę (2005), IHF auksinį Garbės žiedą (2005), IHF Aukso ženklą (2007), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžių (2008), Latvijos Pripažinimo kryžiaus Didysis karininko kryžius (2011).
Bibliografija
J.Grinbergas parašė knygas: „Mažojo rankinio taisyklės mergaitėms ir berniukams“ (2 d., 1975), „Esminės rankinio tarptautinių taisyklių naujovės“ (1982), „Rankinio gynybos sistemos“ (su kt., 1974, vok. k.), „Metodiniai nurodymai rankinio teisėjams“ (1997, išversta į 15 kalbų).
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Valdo Adamkaus atsiminimai apie J.Grinbergą
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus prisiminė J.Grinbergą kaip ramų, subtilų sporto džentelmeną. „Kiek teko su juo bendrauti, jis man paliko labai ramaus, subtilaus sporto džentelmeno įspūdį. Tyliai ir ramiai dirbdamas Lietuvos rankinio federacijoje ir LTOK, išlaikė orumo skraistę. Toks mano gyvenime Janis ir liks.“
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą