Galvos skausmas pakausyje sportuojant: priežastys, sprendimai ir prevencija

Įvadas

Galvos skausmas ir svaigimas sportuojant yra dažna problema, su kuria susiduria daugelis žmonių - tiek aktyviai sportuojantys, tiek mažiau judantys. Tačiau ar sportas gali padėti atsikratyti galvos skausmo, o galbūt jis pats yra problema? Šis klausimas dažnai kelia diskusijas, nes galvos skausmas sportuojant gali turėti skirtingas priežastis ir pasekmes. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl sportuojant kartais atsiranda skausmas, kokių klaidų reikėtų vengti, kokius pratimus rinktis ir kaip pasiruošti treniruotei, kad išvengtumėte nemalonių pojūčių.

Galvos skausmas ir sportas: ar jie gali būti suderinami?

Nors kartais sportas sukelia diskomfortą, tinkamai pasirinkta fizinė veikla gali būti puiki priemonė skausmui mažinti.

Kodėl sportuojant atsiranda galvos skausmas?

Sportuojant jūsų kūnas susiduria su didesniu fiziniu krūviu, kuris gali sukelti įvairių reakcijų. Pagrindinės priežastys, kodėl treniruotės metu ar po jos jaučiami galvos skausmai:

  • Dehidratacija. Sportuojant prakaituojate, todėl netenkate daug skysčių. Dehidratacija sukelia smegenų membranų įtampą, dėl kurios atsiranda galvos skausmas.
  • Hipoglikemija (cukraus trūkumas). Jei treniruojatės tuščiu skrandžiu, organizmui gali trūkti gliukozės - pagrindinio smegenų energijos šaltinio. Tai sukelia silpnumą ir galvos skausmą.
  • Padidėjęs kraujospūdis. Intensyvūs pratimai gali laikinai padidinti kraujospūdį. Tai ypač pavojinga žmonėms, turintiems hipertenzijos problemų, nes kraujagyslių spaudimas sukelia galvos skausmą.
  • Kaklo ir pečių raumenų įtampa. Netinkama laikysena arba per didelė įtampa kaklo ir pečių srityje gali būti priežastis, kodėl jaučiate spaudimo ar įtampos skausmą galvoje.
  • Blogos oro sąlygos. Jei sportuojate lauke karštyje ar didelėje drėgmėje, jūsų organizmas sunkiau reguliuoja temperatūrą, o tai gali sukelti skausmą.

Kaip sportas padeda sumažinti skausmą?

Sporto poveikis skausmui:

  • Endorfinų gamyba. Fizinis aktyvumas stimuliuoja geros savijautos hormonų - endorfinų - išsiskyrimą. Jie mažina skausmo suvokimą ir gerina nuotaiką.
  • Kraujotakos gerinimas. Reguliarus sportas gerina kraujo cirkuliaciją, o tai padeda sumažinti įtampos sukeltus galvos skausmus.
  • Raumenų atpalaidavimas. Tempimo ir atsipalaidavimo pratimai, tokie kaip joga ar pilatesas, mažina raumenų įtampą kaklo bei pečių srityse.
  • Streso mažinimas. Lėto tempo sportas, pvz., vaikščiojimas ar plaukimas, mažina nervinę įtampą, kuri neretai yra galvos skausmo priežastis.

Ką daryti, jei skauda galvą po sporto?

Jei sporto metu ar po jo jaučiate galvos skausmą, svarbu greitai reaguoti ir pašalinti diskomforto priežastį. Štai keletas naudingų patarimų:

Taip pat skaitykite: Galvos juostos pasirinkimas slidinėjimui

  • Atkurkite skysčių balansą. Išgerkite stiklinę vandens arba elektrolitų turinčio gėrimo. Tai padės greičiau atsigauti.
  • Pailsėkite. Užimkite ramybės padėtį ir venkite triukšmingos aplinkos. Tai ypač svarbu, jei jaučiate pulsavimą galvoje.
  • Lengvai užkąskite. Suvalgykite bananą ar kitą greitai energiją suteikiantį užkandį, jei galvos skausmą sukėlė cukraus trūkumas.
  • Tempimo pratimai. Atsargiai ištempkite kaklo ir pečių raumenis. Tai sumažins įtampą, kuri gali būti skausmo priežastis.

Dažniausi klausimai apie galvos skausmą ir sportą

  1. Ar galiu sportuoti, jei jau skauda galvą?

Taip, jei skausmas nėra stiprus. Lengvas vaikščiojimas ar kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti diskomfortą. Tačiau jei skausmas intensyvus, geriau ilsėtis.

  1. Kokius pratimus rinktis, jei dažnai skauda galvą?

Rinkitės mažo intensyvumo veiklą, pvz., jogą, pilatesą ar plaukimą. Šios veiklos padeda atpalaiduoti raumenis ir sumažina streso lygį.

  1. Kodėl treniruotės metu pradeda skaudėti galvą?

Dažniausios priežastys - dehidratacija, netinkama laikysena arba per didelis krūvis. Stenkitės tinkamai pasiruošti treniruotei.

  1. Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Jei galvos skausmas tampa dažnas ir stiprus arba jei jį lydi kiti simptomai, tokie kaip pykinimas ar svaigimas, pasitarkite su specialistu.

Kaip išvengti galvos skausmo sportuojant?

Kad sportas būtų malonus ir nekeltų galvos skausmo, atkreipkite dėmesį į šiuos patarimus:

Taip pat skaitykite: Ar sportas sukelia galvos skausmą?

  • Gerkite pakankamai vandens. Prieš treniruotę, jos metu ir po jos užtikrinkite tinkamą hidrataciją.
  • Pasirūpinkite tinkama mityba. Nepamirškite užkąsti likus 1-2 valandoms iki sporto. Rinkitės angliavandenių ir baltymų derinį.
  • Nepraleiskite apšilimo. Švelnus apšilimas padeda išvengti staigių raumenų įtampų.
  • Stebėkite savo kvėpavimą. Treniruotės metu kvėpuokite tolygiai - tai sumažins įtampą kūne.
  • Sumažinkite intensyvumą. Jei galvos skausmas pasireiškia po intensyvių treniruočių, pabandykite rinktis mažesnio intensyvumo veiklas.

Galvos skausmas pakausyje: priežastys ir sprendimai

Skausmas galvos priekyje, užpakalinėje galvos dalyje, viršugalvyje, galvos kairiojoje pusėje - kiekvienas jų gali liudyti apie skirtingą negalavimą. Taip pat savaiminiai, ne ligos sukeliami skausmai nustatomi pagal jų vietą, tipą ir sunkumo laipsnį. Norėdamas nustatyti galvos skausmo priežastį, gydytojas surenka išsamią paciento anamnezę. Jam dažnai pavyksta teisingai nustatyti diagnozę pagal paciento aprašytą skausmą ir jo vietą.

Skausmas užpakalinėje galvos dalyje: hipertenzija, meningitas, subarachnoidinis kraujavimas

Skausmas užpakalinėje galvos dalyje yra didžiausią nerimą kelianti skausmo vieta. Nors skausmas šioje vietoje ne visada liudija apie ligą, bet gali būti ypač pavojingas, o kai kuriais atvejais netgi kelti pavojų gyvybei.

  • Skausmas užpakalinėje galvos dalyje dažnai būna susijęs su hipertenzija. Tokio tipo skausmą pacientai aprašo kaip nepaliaujamą, dilgčiojantį, pulsuojantį. Paprastai atsiranda ryte - tada kraujospūdis yra aukščiausias. Be skausmo gali pasireikšti spengimas ausyse, rausti veidas, rodytis dėmelės prieš akis, svaigti galva, pykinti. Patiriant tokių simptomų būtina pasikonsultuoti su gydytoju kardiologu arba bendrosios praktikos gydytoju.
  • Subarachnoidinis kraujavimas, kurį dažniausiai sukelia smegenų arterijos plyšimas, nustatomas pagal stiprų skausmą užpakalinėje galvos dalyje, pakaušio ir sprando srityje. Skausmas atsiranda netikėtai, pulsuoja ir didėja. Skausmą lydi fotofobija, pykinimas, vėmimas. Galimas epilepsijos priepuolis, sąmonės ir nuovokos praradimas ir net mirtis. Įtarus subarachnoidinį kraujavimą, būtina nedelsiant iškviesti greitąją pagalbą.
  • Stiprus skausmas užpakalinėje galvos dalyje gali būti meningito požymis. Kitiems meningito simptomams priskiriamas sprando sąstingis, aukšta tempratūra, raumenų ir sąnarių skausmai, mieguistumas, pykinimas, vėmimas, o kraštutiniais atvejais - sąmonės sutrikimai. Ligos gydymas yra farmakologinis ir priklauso nuo to, ar ji buvo sukelta bakterijų, virusų, grybelių ar parazitų.
  • Pakaušio neuralgija - tai kita liga, kurią galima nustatyti pagal skausmą užpakalinėje galvos dalyje. Skausmas dažniausiai atsiranda pažeidus kaklinę stuburo dalį arba esant šios vietos degeneracijai, dėl kurios buvo užspaustas pakaušio nervas, einantis nuo sprando link kaukolės skliauto. Ligą gali sukelti nuolatinis stresas, lėtinė sprando raumenų įtampa, gumbas ant pakaušio. Skausmas paprastai atsiranda vienoje sprando pusėje ir plinta į kaktą. Skausmas užpakalinės galvos dalies kairėje arba dešinėje pusėje gali būti susijęs su ausies arba danties infekcija. Tokio tipo skausmas neturėtų kelti nerimo: išgydžius infekciją, dings ir skausmas.

Skausmas galvos priekyje: migrena ir klasterinis galvos skausmas

Skausmas galvos priekyje būdingas migrenai. Migreninis skausmas yra stiprus ir intensyvus, pulsuojantis. Paprastai pasireiškia akiduobių arba kaktos srityje. Be galvos skausmo, migrenai yra būdingi šie simptomai: fotofobija, pykinimas, vėmimas, silpnas regėjimas. Migrenos priepuolis paprastai trunka nuo 4 iki 72 valandų.

Labai stiprus ir pulsuojantis skausmas galvos priekyje yra būdingas klasteriniam galvos skausmui. Tai ypač stiprus galvos skausmas, bet, laimei, jis pasitaiko gana retai. Daugeliu atvejų atsiranda vienoje smilkinio arba akiduobės pusėje. Pacientai aprašo šį skausmą kaip veriantį, gręžiantį, dilgčiojantį, deginantį. Paprastai atsiranda netikėtai. Skausmo priepuolis trunka nuo kelių minučių iki dviejų valandų. Tokie priepuoliai pasireiškia kelis kartus per parą ir gali tęstis kelias savaites. Jie atsiranda periodiškai - dažniausiai du kartus per metus. Stiprus galvos skausmas sugrįžta tuo pačiu dienos metu ir metų laiku. Skausmą lydi akių hiperemija ir ašarojimas, vokų pabrinkimas, nosies užgulimas, miozė (akie vyzdžio sisitraukimas) skausmo pusėje. Klasterinio skausmo priežastis nežinoma, o gydymą turi stebėti specialistas.

Skausmas viršugalvyje: pleištinio sinuso uždegimas

Pleištinio sinuso uždegimas yra kur kas rimtesnis nei kaktinio ar žandinio sinusų uždegimas. Jis atsiranda dėl ilgai negydomos sinusų ligos, sinusų gleivinės bakterijų superinfekcijos, mukoviscidozės, sužalojimų. Pleištinio sinuso uždegimą galima nustatyti ne tik pagal viršugalvio skausmą, kuris yra labai intensyvus ir stiprėja pasilenkiant, bet ir pagal bendrą silpnumą, nuovargį, temperatūrą. Negydomas gali sukelti meningitą, regos nervo, kaverninio sinuso uždegimą ir uoslės sutrikimų.

Taip pat skaitykite: "Salmas Galvos Padelis" apžvalga

Galvos skausmas smilkiniuose: įtampos sukeltas galvos skausmas

Skausmas abiejose smilkinių pusėse yra būdingas įtampos sukeltam skausmui. Kaip jį atpažinti? Skausmas dažniausiai atsiranda tuo pačiu dienos metu, yra bukas, pastovus ir stiprėjantis. Gali tęstis kelias dienas, o kraštutiniais atvejais net kelis mėnesius. Skausmą lydi galvos spaudimas. Vėmimas ir pykinimas pasireiška labai retai. Skausmas labiau vargina dėl pastovumo nei dėl intensyvumo.

Galvos skausmo tipai

Apie skirtingus galvos skausmo tipus sutiko papasakoti Vilniaus Antakalnio poliklinikos gydytoja neurologė Brigita Afanasjeva-Veikšė. Iš pradžių ji paaiškino, kad skirtingi galvos skausmų tipai yra išskiriami į dvi kategorijas - pirminius ir antrinius galvos skausmus.

  • „Pirminiai galvos skausmai yra nepriklausomi sutrikimai, kurių priežastis nėra kita liga, jie patys yra pagrindinė liga.
  • Antriniai galvos skausmai yra kitų būklių sukelti galvos skausmai“, - pagrindinį skirtumą išryškino ji.

Pirminiai galvos skausmai

  • Įtampos tipo galvos skausmas. Pirmasis galvos skausmas, kurį įvardijo B. Afanasjeva-Veikšė, buvo įtampos tipo galvos skausmas. Anot jos, tai - dažnas reiškinys, kurio nepavyksta išvengti beveik niekam. „Šis skausmas labai dažnas, manau, kad beveik kiekvienas yra su juo susidūręs. Šis skausmas yra lengvas arba vidutinis. Žinoma, kiekvieno žmogaus skausmo tolerancija yra kitokia, tačiau šio skausmo dažniausiai nelydi nei pykinimas, nei vėmimas“, - pastebėjimu dalijosi ji. Pašnekovė pridūrė, kad šis skausmas neretai atneša galvos spaudimo, maudimo pojūtį. Dažniausiai apibūdinamas „kaip juosta, uždėta ant galvos“. Jis dažniausiai yra jaučiamas visoje galvoje, labiausiai - smilkinių srityje.
  • Klasterinis galvos skausmas. Kita pirminio galvos skausmo rūšis yra klasterinis galvos skausmas. Pašnekovė pasakojo, kad jis - labai erzinantis, stipus. Gydytoja neurologė atskleidė, kad šis skausmas dažniausiai laikosi vienoje galvos pusėje, labiausiai jaučiamas už akies, smilkinio srityje. „Dažniausiai skausmas būna deginantis, duriantis, pulsuojantis. Jis labai intensyvus, o dažniausiai šalia jo yra kiti simptomai - akies paraudimas, nosies užgulimas, nosies sekreto bėgimas, gali būti veido paraudimas ir kt.“, - atskleidė ji. B. Afanasjeva-Veikšė pridūrė, kad žmogus tuo metu būna nerimastingas, gali nenustygti vietoje, nes skausmo intensyvumas gali būti labai stiprus.
  • Migrenos sukeltas galvos skausmas. Kita galvos skausmo rūšis - migrena. Apie jį galima išgirsti dažnai, su juo susiduriantieji skundžiasi intensyvaus skausmo priepuoliais. „Migrena dažniausiai vienoje galvos srityje, dažniausiai ties smilkiniu, tačiau gali keisti puses arba pereiti į visą galvą. Kas yra svarbu, žmonėms atrodo, kad skausmas pulsuoja. Jis būna vidutinis arba stiprus. Šalia to atsiranda šviesos ar garsų baimė, kai žmogus nori atsigulti ramiai į lovą, užsidaryti langą, užsitraukti užuolaidas, nes fizinė veikla atrodo, kad tik blogina skausmą“, - paaiškino gydytoja neurologė. Ji pridūrė, kad šį skausmą neretai lydi tokie požymiai, kaip pykinimas ar vėmimas. Taip pat pašnekovė paaiškino, kad migrenos skausmas turi kelias rūšis. Pagrindinės iš jų yra migrena be auros ir migrena su aura, taip pat lėtinė migrena. „Aura“ - tai veiksnys, atsirandantis prieš galvos skausmą, tarkime, yra regos aura, kai atrodo, kad musytė bėgioja aplink akis, sutrinka regėjimas. Šis veiksnys trunka 5-60 minučių. Po jo atsiranda stiprus, pulsuojantis galvos skausmas“, - paaiškino ji.

Antriniai galvos skausmai

  • Alerginės slogos ar sinusito sukeltas galvos skausmas. Taip pat svarbu panagrinėti antrinius galvos skausmus. Pašnekovė aiškino, kad tokie galvos skausmai yra simptomas kitų būklių. „Alerginė sloga, sinusitas - tai imuninė reakcija į tam tikrus alergenus. Tada šalia bėgančios nosies, čiaudulio, susiduriame ir su galvos skausmu“, - pasakojo B. Afanasjeva-Veikšė. Pasak jos, jeigu šis skausmas pasireiškia kartu su alergija, neretai jis yra lengvesnis už kitus. Vis tik, jeigu susiduriama su sinusitu, tuomet toks skausmas yra sunkesnis. „Kalbant apie sinusitą, galvos skausmas jaučiamas kaktos srityje, veide, skruostuose, aplink akis“, - skausmo vietas nurodė ji.
  • Hormonų sukeltas galvos skausmas. Dar viena skausmo rūšis, kuri priskiriama antriniams galvos skausmams, yra hormonų sukeltas galvos skausmas. Pašnekovė aiškino, kad su juo dažniausiai susiduria moterys, tačiau kartais sutrikimus gali patirti ir vyrai. „Šis galvos skausmas gali būti sukeltas tam tikro hormonų disbalanso. Moterims tai yra susiję su priešmenstruaciniu sindromu, hormonų pokyčiais po menstruacijų, taip pat gali būti susijusi su menopauze, gali būti nėštumo metu, maitinimo metu. Moterims dažnai gali būti prieš tai minėtas galvos skausmas - migrena, susijusi su hormonų pokyčiais. Taip pat gali būti skausmas, susijęs ir su tam tikromis ligomis, kurių metu yra nustatomas hormonų sutrikimas“, - sakė ji.
  • Kofeino sukeltas galvos skausmas. Specialistė, kalbėdama apie antrinius galvos skausmus, taip pat įvardijo kofeino sukeltą galvos skausmą. „Kofeinas yra toks veiksnys, kuris gali turėti įtakos kitiems galvos skausmams. Per didelis jo vartojimas gali sukelti įtampos galvos skausmą, migreną, nors, kas yra įdomu, kofeinas taip pat gali ir padėti numalšinti galvos skausmą, yra tam tikrų medikamentų, kurių sudėtyje yra kofeinas. Ypač kovojantiems su migrena yra svarbu žinoti, kaip kofeinas juos veikia. Kai kuriems jis gali iššaukti galvos skausmą, o kitiems padėti. Tad reiktų žiūrėti individualiai“, - kalbėjo ji. B. Afanasjeva-Veikšė pridėjo, kad geriantiems kofeino turinčius gėrimus vertėtų prisiminti, kad kartu su jais reikia nepamiršti gerti vandens, nes dehidratacija yra vienas iš galvos skausmo sukėlėjų.
  • Fizinio krūvio sukeltas galvos skausmas. Fizinis krūvis - dar vienas galimas galvos skausmo sukėlėjas. Pasak gydytojos neurologės, dažniausiai fizinė veikla gali būti naudinga, tačiau tam tikrais atvejais taip pat gali turėti įtakos galvos skausmui. „Sportas, judėjimas, fizinis krūvis yra rekomenduojamas ir tai gali padėti turintiems galvos skausmus, tačiau kartais labai didelio intensyvumo fizinis krūvis gali ir sukelti galvos skausmą. Kas dar svarbu - nepamiršti gerti vandens sportuojant, nes, kaip ir minėjau, dehidratacija gali prisidėti prie galvos skausmo atsiradimo“, - sakė ji.
  • Vaistų sukeltas galvos skausmas. Galvos skausmą taip pat gali sukelti medikamentai. Pasak gydytojos neurologės, šiuo metu yra diskutuojama apie šį skausmą. „Apie jį dažnai kalbama, kad kai žmonės dažnai vartoja vaistus nuo galvos skausmo, tai gaunasi tarsi toks užburtas ratas. T. y., žmogus vartoja vaistą nuo galvos skausmo, jis galvoja, kad jam padės, bet dažnas vaistų vartojimas gali sukelti galvos skausmą. Šis skausmas būna abipusis, spaudžiantis, maudžiantis, gali pasireikšti įvairiose srityse, t. y., pakaušio, smilkinių, kaktos, viršugalvio“, - pastebėjimu dalijosi ji.
  • Hipertenzijos sukeltas galvos skausmas. Antriniams galvos skausmams taip pat priklauso hipertenzijos (aukšto kraujo spaudimo) veiksnys. Pasak gydytojos neurologės, ne vienas pacientas ateina besiskundžiantis šiuo galvos skausmu. „Šis galvos skausmas dažniausiai yra sukeltas aukšto kraujo spaudimo ir jis dažniausiai lokalizuojasi pakaušyje, bet gali būti ir visoje galvoje. Tad jeigu ateina pacientas, kuris skundžiasi tokiu galvos skausmu, tuomet paklausiame jo, ar neturi bėdų dėl aukšto kraujo spaudimo. Dažniausiai jis būna pakaušyje, bet spaudžiantis, maudžiantis. Tuo pačiu metu pacientui pakyla spaudimas“, - pranešė specialistė.
  • Potrauminis galvos skausmas. Galiausiai, B. Afanasjeva-Veikšė paminėjo potrauminį galvos skausmą. Ji pasakojo, kad šio skausmo pavadinimas iškalbingas - jis atsiranda po traumų. „Skausmo pobūdis gali būti įvairus - toje srityje, kur įvyko sutrenkimas, gali visą galvą skaudėti, o gali priminti įtampos galvos skausmą, migreną. Šį skausmą neretai lydi pykinimas, vėmimas, tad jeigu žmogus turėjo traumą, o po jos turi tokius simptomus, jau reiktų būtinai važiuoti į gydymo įstaigą ir žiūrėti, ar nėra traumos padarinių", - informavo gydytoja neurologė. Gydytojo neurologė paminėjo, kad visais atvejais į paciento patiriamą galvos skausmą yra žiūrima individualiai, nes dažnai susiduriama su netipiškais atvejais.

Pakaušio neuralgija: priežastys, simptomai ir gydymas

Pakaušio srityje jaučiate dilgčiojimą, sustingimą? Nuolat skauda pakaušį arba kaklą? Jaučiate pulsuojantį skausmą viršugalvyje arba už akių? Okcipitalinei neuralgijai būdingas kaklo ir galvos skausmas vienoje arba dviejose pusėse, pakaušio odos jautrumas. Manoma, kad pakaušio neuralgijos priežastis - pakaušio nervo dirginimas išoriniu suspaudimu. Paprastai jaučiamas aštrus, „šaudantis“, duriantis, į nudilginimą elektra panašus galvos skausmas, pasiskirstantis pakaušio nervo srityje. Tai nutinka, kai vienas ar abu pakaušio nervai sudirginami ar pažeidžiami, todėl vadinama okcipitaline (pakaušio) neuralgija.

Pakaušio neuralgija gali būti supainiota su migrena ar kitais galvos skausmai dėl panašių simptomų. Dauguma žmonių yra patyrę galvos skausmą. Dažniausiai tai - įtampos tipo galvos skausmas. Jei beveik kasdien jaučiate kaklo ar pakaušio skausmus, tikėtina, kad tai - migrena. Tačiau jei nejaučiate kitų migrenai būdingų simptomų (pykinimas, jautrumas šviesai), skausmo priežastimi gali būti ir pakaušio neuralgija. Paprastai pakaušio neuralgijos skausmas būna trumpas, intensyvus, o migrenos - bukas, pulsuojantis ir ilgalaikis.

Pakaušio raumenys yra tiesiai po pakaušio kaulu, ten, kur kaukolės pagrindas susitinka su kaklu. Nugarinė kaklo dalis susideda iš paviršinių (trapecinis, diržinis galvos, pusketerinis kaklo ir keliamasis mentės raumenys) ir giliųjų raumenų sluoksnių. Kaklo ir galvos gilieji raumenys sudaro subokcipitalinę (pakauškaulinę) grupę: mažasis tiesusis užpakalinis galvos raumuo, didysis tiesusis užpakalinis galvos raumuo, viršutinis įstrižinis galvos raumuo, apatinis įstrižinis galvos raumuo. Virš šių raumenų yra pakaušio nervai. Giliau į subokcipitalinį trikampį įeina slankstelinė arterija / vena, gilioji kaklo vena ir subokcipitalinis nervas. Jie inervuoja giliuosius kaklo raumenis. Mažasis pakaušio nervas (n. occipitalis minor) inervuoja pakaušio lateralinės dalies odą. Likusią pakaušio odos dalį inervuoja didysis pakaušio nervas (n.

Dažniausios pakaušio neuralgijos priežastys - didžiojo pakaušio nervo (90 % atvejų) ar mažojo pakaušio nervo (10 % atvejų) užspaudimas. Atlikus vertinimą, skiriamas kineziterapinis gydymas. Juo siekiama pagerinti viršutinės kaklo dalies mobilumą ir laikyseną bei normalizuoti raumenų tonusą. Šios procedūros gali apimti minkštųjų audinių mobilizaciją ir sąnario mobilizaciją (judinimas), siekiant sumažinti kaukolės ir viršutinės kaklinės dalies struktūrų spaudimą į pakaušio nervą.

tags: #galvos #spaudimas #pakausyje #sportuojant