Boksas, kaip ir kitos kontaktinės sporto šakos, yra populiarus, tačiau kelia didelę traumų riziką, ypač galvai. Šiame straipsnyje aptariamos galvos traumų priežastys, pasekmės, prevencijos būdai ir gydymo galimybės bokse, remiantis moksliniais tyrimais ir ekspertų rekomendacijomis.
Lėtinė Trauminė Encefalopatija (LTE)
Lėtinė trauminė encefalopatija (LTE) yra progresuojanti smegenų liga, susijusi su pasikartojančiomis galvos traumomis. Bostono universiteto mokslininkai tyrė mirusių sportininkų, įskaitant futbolininkus, ledo ritulininkus, imtynininkus ir boksininkus, smegenis ir nustatė, kad LTE dažnai pasireiškia elgesio ir nuotaikos problemomis (91 proc. atvejų), taip pat atminties ir mąstymo sutrikimais. Kitiems sportininkams LTE pirmiausia pasireiškė atminties ir mąstymo problemomis, o vėliau atsirado elgesio sutrikimų.
Pasak K. Jacikevičiaus, Lietuvoje diagnozuojami tik pavieniai LTE atvejai. LTE vystosi dėl dažnų nedidelių galvos smegenų traumų, kurios gali būti net be sąmonės praradimo. Struktūriniai pokyčiai smegenyse išlieka visą gyvenimą. Diagnozuoti šią ligą yra gana sunku. Kai tik ji įtariama, sportininkui reikėtų patarti nutraukti aktyvią sportinę veiklą, kadangi specifinio gydymo nėra. Todėl rekomenduotina vengti sportinių galvos traumų, naudoti apsaugas, po patirtų traumų daryti pertraukas sporte. Praktikoje su šia patologija dažniausiai susiduria sporto medicinos gydytojai ir neurologai, kai sportininkui vystosi minėti sutrikimai.
Tipinės Bokso Traumos
Boksas gali sukelti ne tik paviršinius prakirtimus bei mėlynes, bet ir rimtesnes traumas. Pagrindinės boksininkų traumos apima:
- Galvos ir smegenų traumas: Smūgiai į galvą gali sukelti smegenų sukrėtimą, kuris pasireiškia sąmonės praradimu, trumpalaikės atminties praradimu, pykinimu, koordinacijos praradimu, sumišimu ir galvos skausmu. Nuo smūgių į galvą yra kratomos smegenys, kurios trankosi į kaukolės sieneles.
- Žandikaulio ir veido sužalojimus: Stiprūs smūgiai į žandikaulio sritį gali sukelti žandikaulio, nosies, dantų ar veido lūžius.
- Pečių traumas: Pečių pažeidimai gali atsirasti per kartojimo poveikį. Dažni sužalojimai apima sukamuosius rankogalių traumas ar pečių išnirimus.
- Rankų ir plaštakų traumas: Rankų ir riešų traumos nuo smūgių yra įprastos. Lengvi sužeidimai yra minkštųjų audinių kraujosruvos arba bendri patempimai. Dažnai skyla krumpliai, lūžta pirštai ar atsiranda kokie kiti išnirimai.
- Kulkšnies, kelio ir kojų traumas: Būna raiščių patempimai, kelių patempimai, čiurnų patempimai, kaulų lūžiai.
- Kaklo, nugaros ir šonkaulių traumas: Mėlynės, prakirtimai.
- Inkstų traumas: Smūgiai į inkstus yra nelegalūs. Ši taisyklė buvo nustatyta siekiant apsaugoti boksininkus nuo sunkios žalos, smūgiai į inkstu gali sukelti inkstų nepakankamumą.
Galvos Traumų Poveikis
Sporto metu įvykusios galvos traumos sudaro 20% visų galvos traumų bendroje populiacijoje dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytojus. Kontaktinės sporto šakos (futbolas, kovos menai, ledo ritulys), taip pat žirgų sportas, slidinėjimas, dviračių sportas yra sporto šakų pavyzdžiai, turintys didžiausią galvos traumų riziką.
Taip pat skaitykite: Galvos juostos pasirinkimas slidinėjimui
Galvos traumos/sutrenkimai gali turėti su savimi ne tik matomus nubrozdinimus, tačiau taip pat ir nematomus centrinės nervų sistemos pažeidimus: priekinės ir temporalinės smegenų skilčių pažeidimas ir nykimas, ,,substantia nigra“ , gaminančios dopaminą pažeidimas, kraujotakos sutrikimai, smegenų masės mažėjimas.
Kol daugelis potrauminių simptomų išnyksta pirmųjų mėnesių bėgyje, iki 20% atvejų galvos traumų pasekmės gali užsitęsti ir ilgesniam laikui.
Dažniausi negalavimai, kurie gali pasireikšti aktyviai sportuojantiems žmonėms patyrusiems smegenų sutrenkimą ar kitą galvos traumą: skausmas, svaigimas, pablogėjęs gebėjimas susitelkti ir priimti sprendimus, miego problemos, psichoemocinės būklės sutrikimai.
Vienoje studijoje, kurioje dalyvavo > 700 aktyviai sportuojančių atletų paaiškėjo, kad asmenys turėję vieną ar daugiau smegenų sutrenkimų teigė vargstantys su depresija (10,4%), nerimu (16,2%), alkoholio vartojimu(5,8%).
Verta paminėti dar vieną sutrikimą, apie kurį vis garsiau kalbama: lėtinė trauminė encefalopatija. 90-ųjų metų pradžioje vadintas ,,punch drunk syndrome” smegenų pažeidimas, kurį dažniausiai rasdavo bokso sporto atstovams po ilgų metų praleistų ringe ir tūkstančių suduotų smūgių į galvą. Vėliau, apie šį sutrikimą pradėta kalbėti ir minint futbolininkus (amerikietiško ir europietiško) per visą savo karjerą atmušančius galva ne vieną kamuolį, ar sustabdančius puolantį varžovą. Simptomatika šio sutrikimo gali varijuoti nuo lengvų galvos skausmų iki atminties, gebėjimo rišliai kalbėti netekimo, vis dėlto didžiausia įtaka šiam sutrikimui - laikas. Visa simptomatika pradeda reikštis praėjus tik 8-10 metų nuo sporto karjeros pradžios. Kol pirmais metais kiekvienas smūgis gali nenešti jokių lėtinių pasekmių, karjerai pasibaigus rizika neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzhmeimeris, Parkinsono liga tiems asmenims gali būti žymiai didesnė.
Taip pat skaitykite: Ar sportas sukelia galvos skausmą?
Prevencinės Priemonės
Boksininkai gali naudoti prevencines priemones, skirtas apriboti galimą žalą, pavyzdžiui:
- Apsauginė įranga: Galvos šalmai, dantų apsauga, rankų bintai ir pirštinės sveriančios ne mažiau kaip 16 uncijų turėtų būti dėvimos visomis treniruočių sesijų metu. Treniruočių metu dėvėti bokso šalmą yra labai svarbu siekiant apsaugoti sportininkus nuo galvos traumų. Treniruočių galvos apdangalai labiau apsaugo veidą ir užpakalinę galvos dalį, turi daugiau paminkštinimų nei varžybiniai šalmai.
- Taisyklinga technika: Sportuojant svarbu laikytis taisyklingos technikos, kad neperkrauti sąnarių.
- Reguliarus patikrinimas dėl nusidėvėjimo: Rekomenduojama apžiūrėti šalmą prieš ir po kiekvieno naudojimo, ieškant bet kokių pažeidimų požymių, pavyzdžiui, įtrūkimų, įplėšimų ar atsilaisvinusių paminkštinimų. Jei randama kokių nors pažeidimų, šalmas turėtų būti nedelsiant pakeistas, kad būtų užtikrinta optimali naudotojo apsauga.
- Laiku pakeisti šalmą: Amerikos neurologų asociacija rekomenduoja šalmus keisti kas trejus metus arba po bet kokio didesnio smūgio.
- Mityba: Neabejotinai, mityba yra svarbi bet kokioje sporto šakoje, kurioje mūsų smegenys ir centrinė nervų sistema yra priešpastatoma dideliems krūviams arba pažeidimo rizikai. Pagrindiniais neuroprotekcinės mitybos tikslais yra apsaugoti nervų sistemą, sumažinti uždegimo procesus dėl trauminių galvos pažeidimų, didelio fizinio krūvio ir palaikyti nervinių ląstelių darnų funkcionavimą.
Mitybos Svarba
Mityba yra svarbi bet kokioje sporto šakoje, kurioje mūsų smegenys ir centrinė nervų sistema yra priešpastatoma dideliems krūviams arba pažeidimo rizikai. Pagrindiniais neuroprotekcinės mitybos tikslais yra apsaugoti nervų sistemą, sumažinti uždegimo procesus dėl trauminių galvos pažeidimų, didelio fizinio krūvio ir palaikyti nervinių ląstelių darnų funkcionavimą.
Omega-3 Riebalų Rūgštys
Vienos svarbiausių žmogaus sveikatai omega-3 riebalų rūgščių: eikozapentaeno rūgštis (EPR) ir dokozaheksaeno rūgštis (DHR) yra širdį, kraujagysles apsaugančios ir kognityvines funkcijas gerinančios medžiagos. Jų didžiausią gausą žmonės gali rasti riebiose žuvyse, mažesniu kiekiu : graikiniuose riešutuose, linų sėmenyse.
Remiantis tyrimais < 40% atletų suvartoja rekomenduojamą pasaulio sveikatos organizacijų ( EPR+ DHR = 250- 500mg/dieną) žuvų taukų kiekį, valgydami žuvį ar vartodami omega-3 papildus. Daugelis studijų nurodo, kad atletų tarpe Omega-3 indeksas - širdies ir kraujagyslių ligų rizikos rodiklis svyruoja tarp 3-4% (optimalus: 8% ir daugiau).
Kodėl Omega-3 yra tokie svarbūs mūsų centrinės nervų sistemos veiklai?
- Pagerina reakcijos laiką, raumeninio audinio atsistatymą po fizinio krūvio.
- Pagerina raumeninio audinio sintezę esant trauminiam pažeidimui ar kalorijų apribojimui mityboje.
- Sumažina nervinių ląstelių pažeidimą po galvos traumų, sumušimų.
Koks kiekis Omega-3 r.r. gali padėti mūsų centrinei nervų sistemai? Kol vieningų tyrimų šioje srityje trūksta, rekomenduojama dozę parinkti atlikus Omega-3 indekso tyrimą, kurį galima lengvai atlikti namų sąlygomis. Jeigu omega-3 indeksas yra žemesnis nei 4%, rekomenduojama valgyti žuvies turinčius patiekalus nors 2-3 kartus per savaitę ir su papildais gauti 1-3g EPR+ DHR riebalų rūgščių.
Taip pat skaitykite: "Salmas Galvos Padelis" apžvalga
Esant galvos traumų rizikai ar gyjant sužalojimus, rekomenduojama gauti 2g DHR ir 1g EPR siekiant maksimalios nervinio audinio apsaugos.
Kreatinas
Medžiaga, natūraliai randama mėsoje (3-5g/kg mėsos). Žmogaus organizme didžiausia dalis kreatino sandėliuojama skersaruožiuose raumenyse, kur kreatinas kartu su kreatin-kinaze ir kreatino fosfatu dalyvauja ATP (energijos molekulė) gamyboje.
Kreatino molekulės naudingumą sportuojantys žmonės gali dažniausiai pastebėti prie aukšto intensyvumo bei trumpos trukmės fizinės veiklos, pvz: sprinto metu energijos gamyba gali 80% būti priklausoma nuo kreatino atsargų raumeniniame audinyje.
Centrinė nervų sistema Kreatinas taip pat yra labai svarbus junginys centrinei nervų sistemai. Kaip ir raumeninis audinys, nervinio audinio ląstelės gali naudoti kreatiną energijos procesų palaikymui.
Alosco M.L et al. (2020) pastebėjo, kad buvę, vyresnio amžiaus atletai, kurie per savo karjerą patyrė ne vieną galvos traumą, turi sumažėjusią kreatino koncentraciją smegenyse. Taigi didesnis kreatino kiekis galimai galėtų apsaugoti nuo amžinių pasekmių gerinant energijos gamybos procesus smegenyse, gerinant mitochondrijų veiklą, mažinant uždegiminių rodiklių titrą/oksidacinį stresą.
Keletas studijų, atliktų sportuojančių tarpe, parodė, kad po trauminių galvos sužeidimų kreatino vartojimas gali padėti sutrumpinti reabilitacijos trukmę, vis dėlto trūksta randomizuotų kontrolinių analizių galinčių nusakyti tikslų kreatino protokolą siekiant gauti maksimalų neuroprotekcinį poveikį.
Kolkas yra žinoma, kad kreatino vartojimas turi teigiamą poveikį atminčiai, reakcijos laikui, CNS patiriame streso kontrolei.
O dėl gydomųjų kreatino sąvybių yra manoma, kad didesnės dozuotės (dėl prasto kreatino patekimo į smegenis per hematoencefalinį barjerą) nei tos, nustatytos įsotinti raumeninį audinį yra reikalingos mūsų smegenims, tačiau kol tai yra nepatvirtinta rekomenduojama kreatiną vartoti: 5g/dieną arba esant skubiam poreikiui kreatino rezervų atstatymo: 20g/dieną 3-4 sav pereinant prie palaikomosios 5g/dieną dozės.
B Grupės Vitaminai
B grupės vitaminai - yra viena labiausiai paplitusių vitaminų grupių atsakingų už energijos gamybą, nuovargio mažinimą, kraujotaka, imuninės sistemos palaikymą, mitochondrijų funkcijų palaikymą.
Kontaktinis sportas su dauginiais smūgiais į galvą, buvusios galvos traumos arba intensyvi fizinė veikla reikalaujanti tęstinio, loginio ir racionalaus mąstymo padidina B grupės vitaminų poreikį, kuris kartais vien mitybos pagalba gali būti pilnai nekompensuotas.
Daugelis mūsų yra girdėję apie foliatų (B9), vitamino B12 svarbą demencijos ar kitų neurodegeneracinių būklių atitolinimui, reikėtų priminti, kad apart tiesioginių B9 ir B12 rodiklių kraujyje verta kiekvienam sportuojančiam pasitikrinti Homocisteino lygį.
Homocisteinas - cisteino produkcijoje dalyvaujanti medžiaga, kurios kiekis kraujyje priklauso nuo B12, B9 vitaminų, cholino, betaino(trimetilglicino).
Homocisteino padidėjimas siejamas su kraujagyslių endotelio pažeidimu, smegenų atrofija ir tyliaisiais infarktais kontaktiniu sportu užsiimančiais žmonėmis.
Kunces et al. (2021) tyrimo su futbolininkais metu nustatė, kad > 40% atletų turėjo padidėjudį homocisteino lygį kraujyje.
Žinoma ties B9 ir B12 grupės vitaminų spektras nesibaigia. Vieni svarbiausių žmogaus centrinei nervų sistemai yra taip pat vitaminai: B1, B3, B6.
B1 (tiaminas) yra vienas pagrindinių vitaminų dalyvaujančių medžiagų apykaitos procesuose ir angliavandenių(gliukozės) metabolizme.
Kodėl tai svarbu?
Smegenų energijos gamyba yra priklausoma nuo gliukozės. Sumažėjus tiamino (B1) kraujotakoje sutrinka ir gliukozės apykaita smegenyse, kuri gali būti greitesnio nuovargio, raumeninio audinio silpnumo, ištvermės rodiklių kritimo priežastimi.
B3 ir B6 vitaminai dalyvauja oksidacinių procesų reguliacijoje, kenksmingų laisvųjų radikalų naikinime. B3 vitaminas yra svarbus NAD (nikotinamind adenin dinukleotidas) molekulės gamyboje, kuri yra atsakinga už kiekvienos nervų ląstelės vidinę pusiausvyrą. NAD molekulės mažėjimas ląstelėse siejamas su amžiniais smegenų pakitimais, didesne oksidacine pažaida bei neurodegeneracinių ligų pasireiškimo rizika.
Ar reikia vartoti B grupės vitaminų papildus?
Paviršiniai Galvos Sužalojimai
Paviršinis galvos sužalojimas dažniausiai paveikia galvos odą, raumenis ir poodinį audinį. Galvos anatomija apima daugybę struktūrų, tokių kaip kaukolė, smegenys, kraujagyslės ir nervai. Paviršiniai sužalojimai, pavyzdžiui, sumušimai ar įbrėžimai, gali sukelti kraujosruvas ir uždegimus, kurie paveikia šias struktūras.
Paviršinis galvos sužalojimas yra trauminių sužalojimų kategorija, kurią sukelia smūgis, kritimas ar kiti mechaniniai veiksniai. Ši liga gali būti skirstoma į įvairius tipus, pavyzdžiui, sumušimus, įbrėžimus ar žaizdas.
Paviršiniai galvos sužalojimai dažniausiai atsiranda dėl fizinio smūgio ar traumos. Pagrindinės priežastys gali būti kritimai, sportinės veiklos, autoavarijos, smūgiai į galvą ar netgi smurtas.
Pagrindiniai simptomai gali apimti skausmą, patinimą, kraujosruvas, paraudimą ar įbrėžimus galvos srityje.
Paviršinių galvos sužalojimų diagnostika dažniausiai prasideda nuo fizinio patikrinimo, kurio metu gydytojas vertina sužalojimo pobūdį ir simptomus.
Paviršinių galvos sužalojimų gydymas priklauso nuo sužalojimo sunkumo. Lengvi sužalojimai dažnai gydomi namuose, taikant šaltus kompresus, skausmą malšinančius vaistus ir poilsį. Rimtesniais atvejais gali prireikti medicininės intervencijos, tokios kaip siuvimas ar chirurgija.