Futbolas Lietuvoje turi gilias tradicijas, o jo istorija yra neatsiejama nuo šalies politinių ir socialinių pokyčių. Nuo pirmųjų komandų susikūrimo XX a. pradžioje iki šių dienų, futbolas išgyveno įvairius etapus - tarpukario entuziazmą, sovietinės sistemos įtaką ir nepriklausomybės laikotarpio iššūkius bei galimybes. Šiame straipsnyje aptariamas vienas iš futbolo klubų - „Geležinis vilkas“, jo istorija, dalyvavimas varžybose ir indėlis į Lietuvos futbolą.
Futbolo Pradžia Lietuvoje
Žinoma, kad prieš kelis tūkstantmečius kamuolius gainiodavo Kinijoje, Egipte, žaidimą su kamuoliu Odisėjoje mini Homeras. 1857 Sheffielde (Didžioji Britanija) įkurtas profesionalaus futbolo klubas, 1885 parengtos futbolo taisyklės, 1872 11 30 Glazge įvyko pirmosios tarpvalstybinės (Škotijos ir Anglijos) rungtynės (0:0). 1900 futbolas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą, 1904 įkurta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (pranc. Fédération Internacionale de Football Association, FIFA). Nuo 1930 rengiami pasaulio, nuo 1960 Europos čempionatai. 1954 įkurta Europos futbolo asociacijų sąjunga (pranc. Union des Associations Européennes de Football, UEFA). Nuo 1955 rengiamos Europos čempionų taurės ir UEFA taurės varžybos. 1972 FIFA oficialiai pripažino moterų futbolą (nuo 1991 vyksta pasaulio čempionatai). 1982 Brazilijoje įvyko pasaulio salės futbolo čempionatas, 1995 - pasaulio paplūdimio futbolo čempionatas.
Pirmąsias futbolo komandas Lietuvoje sudarė 1909 grįžęs į Lietuvą Rusijos karininkas V. Petrauskas. 1912 įvyko oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų (10:5 laimėjo vilniečiai). 1912 ir 1913 Kauno komanda išvykoje ir namuose žaidė su Eitkūnų (Vokietija) futbolininkais. 1919 07 13 sporto šventėje įvyko Lietuvos sporto sąjungos (LSS) ir Aviacijos mokyklos komandų rungtynės (4:2 laimėjo LSS). 1920 įsteigta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) pirmenybę teikė futbolui. 1921 LFLS komanda laimėjo visas 3 rungtynes su užsienio diplomatų Kaune komanda.
Lietuvos Futbolo Lygos Įkūrimas ir Tarpukario Čempionatai (1922-1940)
Lietuvos futbolo pirmenybės startavo 1922 m. gegužės 14 d., tačiau pirmuosius dvejus metus jose dalyvavo tik Kauno komandos. Tai buvo laikotarpis, kai futbolas Lietuvoje tik pradėjo įsitvirtinti.
1923 m. lapkričio 25 d. Lietuvos sporto lygos futbolo komitetas Kaune sušaukė futbolą kultyvuojančių sporto organizacijų suvažiavimą. Jame dalyvavo ir Klaipėdos krašto atstovai. Čia buvo nuspręsta įsteigti Lietuvos futbolo lygą (LFL). 1924 m. vasarį valdžios įstaigose buvo įregistruoti lygos įstatai, kuriuos pasirašė profesorius Z. Žemaitis, dr. J. Alekna, K. Vileišis, Steponas Garbačiauskas, V. Krukas ir K. Tai buvo svarbus žingsnis, įtvirtinantis futbolo organizacinę struktūrą Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Viešosios Įstaigos veikla
Tarpukariu ne visi čempionatai vyko vieningos lygos sistema. Dažniausiai jie vyko Kauno ir Klaipėdos apygardose, taip pat Šiaulių. Čempionai paaiškėdavo rungtynėse tarp stipriausių komandų iš atskirų apygardų. Po 1930 m. didelė dalis varžybų vyko vieningos lygos formatu.
Futbolas Pokario Metais ir TSRS Įtaka (1945-1990)
Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m., vėl surengtas Lietuvos čempionatas. Čempionu tapo Kauno „Spartakas“, lemiamose rungtynėse 4:0 įveikęs Vilniaus „Dinamo“. Nuo 1946 m. 1947 m. pradėta rengti Lietuvos taurės (1947-1991 m. - „Tiesos taurės“) futbolo varžybas. 1948 m. prasidėjo ilgametė Šiaulių „Elnio“ ir Kauno „Inkaro“ kova dėl pirmavimo. 1951 m. surengtas kaimo jaunimo futbolo turnyras.
1959 m. vietoj futbolo sekcijos įkurta LSSR futbolo federacija. Pradėta rengti tradicinius turnyrus: Varėnos „Liepsnelės“ ir Vilniaus veteranų (nuo 1961 m.), Žurnalistų sąjungos taurės (nuo 1969 m.).
1982 m. Vilniaus „Žalgiris“ triumfavo TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakilo į aukščiausiąją lygą.
Futbolas Atgavus Nepriklausomybę (1990-Dabar)
Po Nepriklausomybės atkūrimo šalies pirmenybėse vėl dalyvauja visi stipriausi klubai. 1990 m. čempionatas vyko dviejose grupėse - buvusios LTSR aukščiausios lygos ir Baltijos lygos, iš kurių po 4 stipriausias Lietuvos komandas pateko į ketvirtfinalį ir toliau žaidė atkrintamųjų varžybų sistema.
Taip pat skaitykite: Istoriniai bokso turnyrai Vengrijoje
1991 m. pavasario čempionatas vyko vienu ratu, po kurio suformuotas 4 komandų turnyras. Visi paskesnieji čempionatai vyko klasikiniu formatu (rungtynės namuose ir išvykoje). 1991 m. įkurta Lietuvos futbolo federacijos lyga. Sezonas buvo žaidžiamas dviem ratais (kiekviena komanda tarpusavyje susitinka 2 kartus, svečiuose ir išvykoje), sezonais ruduo-pavasaris. Nuo 1999 m. Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. 1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę.
"Geležinis Vilkas": Istorija ir Dabartis
Vilniaus „Geležiniu vilku“ 1989-1991 m. vadinosi buvusi „SRT Vilnius“ komanda, kuri žaidė Lietuvos aukščiausioje ir pirmoje lygose. 1991 m. komandos vairą ir pavadinimą perėmė kariškiai, ir nuo 1992 m. komanda atstovauja krašto apsaugos bei kariuomenės futbolui. Iškart po komandos atkūrimo ji debiutavo aukščiausiojoje lygoje, tačiau 1994-1995 m. žiemą jis performuotas į „Žalgiris-2“ komandą, nors vėl atkurtas 1997 m. vasarą. Iki 2006 m. ji žaidė aukščiausiojoje ir I lygoje, po to iškrito į II lygą, nuo 2010 m.
2011 m. klubas vos neišnyko iš Lietuvos futbolo žemėlapio. Kai tuometinio komandos vyr. trenerio Alvydo Koncevičiaus buvo nuspręsta po 2011 m. Lietuvos salės futbolo, antro lygmens užimtos antros vietos, nebedalyvauti jokiose Lietuvos futbolo rengiamose varžybose. Tada Darius Indriūnas iš komandos likučių ir naujų futbolo entuziastų, subūrė kariškių futbolo mėgėjų klubą „KMFK Geležinis Vilkas“ ir tokiu būdu neleido klubui pražūti bei išsaugojo klubo tradicijas. Dar 2011 m. Šiuo metu „Geležinis Vilkas“ dalyvauja LFF V-oje pagal pajėgumą, mėgėjų futbolo lygoje Vilniuje.
Per 25 gyvavimo metus vienas iš aukščiausių klubo pasiekimų - 2001-2002 metų sezone vyr. trenerio Alvydo Kuncevičiaus vedamo „Geležinio vilko“ iškovota 6 vieta Lietuvos aukščiausioje lygoje . Atstovaudama Lietuvos kariuomenę, futbolo komanda 2003 metais dalyvavo III-ose pasaulio kariškių sporto žaidynėse Italijoj, kur užėmė 4 vietą. Per visus 25 kariškių futbolo klubo gyvavimo metų, komandoje skirtingais laikotarpiais žaidė visa eilė garsių futbolininkų.
Geležinio Vilko vadovas Darius Indriūnas kaip šiandien pamena pirmąsias komandos rungtynes 1989 metų liepos mėnesį Panevėžyje su „Ekrano“ klubu - dvikova tąsyk baigėsi lygiosiomis 0:0. Geležinio Vilko debiutas aukščiausioje lygoje įvyko 1992 metų rugpjūčio 1-ąją „Žalgirio“ stadione prieš „Žalgirį“. Beje, tais 1992 metais Geležiniame Vilke žaidė dabartinis „Panevėžio“ treneris Valdas Urbonas, o klubui vadovavo Algimantas Liubinskas.
Taip pat skaitykite: Dalyvių sąrašas ir nugalėtojai
Geležinio Vilko istorija vos nenutrūko prieš dešimtmetį. „Kai 2011 metais perėmiau komandos valdymą, mano tikslas buvo III lyga. Galvojau, per 5 metus tai pasieksime. O pasirodo, prireikė laukti net 11 metų“, - sakė D. Minėdamas klubo gyvavimo 30-metį, Geležinis Vilkas sieks įsitvirtinti III lygoje.
Dariaus Indriūno teigimu: „Esame klubas su didele istorija. Aš jaunimui sakau: žaidžiate istoriniame klube, kito tokio tarp mėgėjų nerasite, todėl turite džiaugtis ir mėgautis. Mes kažkada žaisime ir A lygoje. Gal po 10, gal po 20 metų. Gal ne aš ten klubą nuvesiu, gal kitas žmogus, bet tai įvyks. Pamatysite. O Geležinis Vilkas turi jungti ne tik futbolo, bet ir ledo ritulio, beisbolo komandas. Tokia mano svajonė“.
FK Geležinis Vilkas (Mini SFL 7x7, 2015 m.)
2015 m. „Geležinis vilkas“ dalyvavo Mini SFL 7x7 varžybose. Komandos sudėtis:
- Linas Virketis (Vartininkas, 1986-04-02)
- Aleksandras Grigorjevas (Vartininkas, 1978-12-14)
- Tomas Prabišas (Vartininkas, 1990-02-11)
- Nerijus Šakalys (Vartininkas, 1980-06-11)
- Tautvydas Zavickas (Vartininkas, 1994-03-18)
- Martynas Laurinavičius (Vartininkas, 1973-02-11)
- Tautvydas Peslekas (Gynėjas, 1993-08-20)
- Darius Indriūnas (Gynėjas, 1977-10-29)
- Marekas Tamoševičius (Gynėjas, 1975-09-26)
- Vitalij Pašnikovič (Gynėjas, 1986-09-26)
- Edvinas Pašvenskas (Gynėjas, 1981-10-27)
- Liutauras Smilga (Gynėjas, 1994-04-28)
- Ignas Laimonas Tamašauskas (Gynėjas, 1995-11-22)
- Sergej Rybačevskij (Gynėjas, 1980-03-21)
- Michail Galin (Gynėjas, 1986-10-28)
- Mindaugas Valickis (Saugas, 1981-12-06)
- Viačeslavas Sukovas (Saugas, 1989-03-07)
- Andrius Juodeikis (Saugas, 1979-01-26)
- Deimantas Sukackas (Saugas, 1982-03-14)
- Gžegož Stupak (Saugas, 1976-06-02)
- Ernest Malinovskij (Saugas, 1983-07-19)
- Mantvydas Šapnagis (Saugas, 1993-09-15)
- Vilius Abaravičius (Saugas, 1994-06-16)
- Edgar Traskovskij (Saugas, 1991-05-10)
- Tadeuš Savickij (Saugas, 1987-11-17)
- Andrius Kolesnikovas (Saugas, 1974-07-26)
- Nerijus Pacevičius (Saugas, 1985-07-23)
- Sergej Melnikov (Saugas, 1984-04-07)
- Žilvinas Karalius (Saugas, 1990-12-11)
- Daniel Bardovskij (Saugas, 1997-08-15)
- Vytenis Braziulis (Saugas, 1986-06-24)
- Arūnas Tarvidas (Puolėjas, 1977-05-11)
- Saulius Talačka (Puolėjas, 1981-07-10)
- Titas Petreikis (Puolėjas, 1996-01-13)
Ši sudėtis rodo, kad komandoje žaidė tiek patyrę, tiek jauni futbolininkai.
MFL2015 Metų Sezonas FK Geležinis Vilkas
Informacijos apie konkrečius šio sezono pasiekimus nepateikta.
Vilniaus "Žalgiris" UEFA Čempionų Lygoje
Debiutas įvyko prieš ketvirtį amžiaus, 1992 metais, kai Lietuva pirmą kartą gavo teisę deleguoti mūsų šalies čempioną į stipriausių Europos klubinių komandų turnyrą, kuris pirmą kartą vadinosi nauju pavadinimu - UEFA Čempionų lyga. Eindhoveno futbolininkai dar prieš ateinant į jų klubą Romario 1987/1988 metų sezone tapo Europos čempionų taurės (taip iki 1992/1993 metų sezono vadinosi UEFA Čempionų lyga) nugalėtojais.
Vilniaus „Žalgirio“ debiutas UEFA Čempionų lygoje įvyko 1992 metų rugsėjo 16 dieną Eindhoveno „Philips Stadion“ arenoje. Tai buvo sunkūs laikai mūsų klubui, nes po sprendimo 1990 metų pavasarį visiems laikams pasitraukti iš Tarybų Sąjungos čempionato „Žalgirį“ palaipsniui paliko geriausi futbolininkai, kurie pradėjo žaisti užsienio klubuose.
Deja, tų rungtynių nerodė Lietuvos televizija, todėl žalgiriečių debiuto nematėme. Sužinojome iš žinių laidos, kad jis buvo skaudžiai pralaimėtas 0:6. Ypač siautėjo Juulis Ellermanas, įmušęs tris įvarčius. Štai tie žalgiriečiai, kurie dalyvavo pirmosiose rungtynėse: Darius Spetyla, Tomas Žiukas, Tomas Žvirgždauskas, Virginijus Baltušnikas, Ramūnas Stonkus, Eimantas Poderis, Viačeslavas Sukristovas, Andrėjus Tereškinas, Aidas Preikšaitis, Aurelijus Skarbalius, Ričardas Zdančius (komandos kapitonas). Po keitimų į aikštę įbėgo Darius Maciulevičius ir Dainius Šuliauskas.
Antrosios rungtynės buvo žaistos rugsėjo 30 dieną Vilniaus „Žalgirio“ stadione. Aikštės šeimininkų sudėtis lyginant su rungtynėms Eindhovene pasikeitė labai nedaug: nuo pradžios žaidė Gražvydas Mikulėnas, po pertraukos įbėgo į aikštę Vytautas Karvelis. Iš tiesų, žiūrovų buvo labai nedaug - apie 2 tūkstančius.
Antrą kartą UEFA Čempionų lygoje „Žalgiris“ dalyvavo 1999/2000 metų sezone. Šį sykį teko viską pradėti nuo pirmojo atrankos etapo. Varžovas - Armėnijos čempionas ir taurės laimėtojas Ararato miesto „Cement“ komanda. Pirmos rungtynės - 1999 metų liepos 14 dieną Vilniaus „Žalgirio“ stadione. Nei vilniečių, nei svečių sudėtyje nebuvo nė vieno legionieriaus. Žalgiriečiai, kuriuos tuo metu treniravo Kęstutis Latoža, žaidė geriau, daugiau puolė. Vilniečių komandos lyderiai broliai Steško pelnė po įvartį: pirmojo kėlinio pabaigoje įvartį įmušė Igoris, baigiantis rungtynėms - Artūras.
Antrajame atrankos etape Vilniaus „Žalgiris“ susitiko su Kijevo „Dinamo“ ekipa, treniruojama legendinio trenerio Valerijaus Lobanovskio. Pirmąsias rungtynes, vykusias liepos 28 dieną tuo metu jau modernizuotame Kijevo „Dinamo‘ stadione (jame telpa apie 16 000 žiūrovų) rezultatu 2:0 laimėjo šeimininkai, kurie žaidė pranašiau, nors vilniečiai labai stengėsi kuo aktyviau pasipriešinti.
Trečiojo starto Čempionų lygoje „Žalgiriui“ teko laukti 15 metų. Per tą laiką mūsų klubas patyrė ir galimo išnykimo širdgėlą, ir nuostabaus atgimimo džiaugsmą. Sustiprėjęs ir vėl tapęs aiškiu lyderiu Lietuvoje „Žalgiris“ sugrįžo į Čempionų lygą 2014 metų liepos 15 dieną Zagrebo „Maksimir“ stadione. Trečią kartą startuoti teko rungtynėmis su Kroatijos čempionais - Zagrebo „Dinamo“ futbolininkais. Tai buvo atkakli nelygiaverčių varžovų dvikova.
Užpernai burtai lėmė žalgiriečiams žaisti su Švedijos čempionais „Malmö“ ekipa. Pirmoji „Žalgirio“ kova naujajame Malmės „Swedbank“ stadione, pastatytame per dvejus metus (2007-2009), talpinančiame 21 000 žiūrovų ir UEFA įvertintame 4 žvaigždutėmis, įvyko liepos 15 dieną.
Praeitos vasaros dvikova su „Astana“, ypač jos tragiška (sportiniu atžvilgiu) pabaiga neturi analogų legendiio šalies futbolo klubo istorijoje. Pirmosios rungtynės buvo žaidžiamos LFF stadione ir nuteikė optimistiškai „Žalgirio“ gerbėjus.
Lietuvos Futbolininkai SSRS Varžybose
Su SSRS futbolininkais pradėta žaisti 1940 rudenį. 1946 Lietuvos futbolininkai debiutavo SSRS čempionate (žaidė V. Mališka, D. Ilgūnas, J. Šlyžius, Z. Ganusauskas, P. Štriupkus, B. Galvičius, J. Zienius, M. Baltrimavičius, S. Penkauskas, S. Petraitis, V. Kučinskas ir kiti, treneris prancūzas E. Pastoras), tarp Vakarų zonos (ne meistrų grupės) komandų užėmė 4 vietą, Lietuvos jaunių rinktinė laimėjo SSRS taurę.
1947 Kauno jauniai laimėjo SSRS taurę, SSRS čempionate dalyvavo Vilniaus Dinamo (sudaryta daugiausia iš Kauno Dinamo ir Spartako; tarp II grupės Centrinės zonos komandų užėmė 8 vietą).
1949 Vilniaus Spartako futbolininkai rungtyniavo SSRS čempionate (tarp II grupės Centrinės zonos komandų užėmė 3 vietą; D. Ilgūnui, B. Galvičiui, Z. Ganusauskui, S. Paberžiui buvo suteikti SSRS sporto meistrų vardai), 1950 - B klasės čempionate (užėmė 3 vietą).
1950 ir 1953 Lietuvos jauniai SSRS pirmenybių zoniniame turnyre buvo treti, Lietuvos klubų rinktinė 1954 ir 1957 Pabaltijo ir Baltarusijos spartakiadoje užėmė 2 vietą. 1953 Vilniaus Spartakas žaidė SSRS A klasės čempionate (užėmė paskutinę - 11 vietą).
1956 SSRS tautų spartakiadoje Lietuva nugalėjo (1:0) Estiją, pralaimėjo (0:2) Maskvai, dar kartą įveikė (2:0) Estiją, bet pralaimėjo (1:4) Moldavijai ir užėmė 11 vietą. 1957 Šiaulių Elnias debiutavo SSRS futbolo kolektyvų taurės varžybose (iškrito aštuntfinalyje).
1977 Žalgiris (treneriai B. Zelkevičius, S. Ramelis) grįžo į I lygą, Klaipėdos jauniai (treneriai V Kempinas, F. Finkelis) tapo SSRS čempionais, Panevėžio internatinės sporto mokyklos futbolininkai - sporto mokyklų pirmenybių 1 vietos, 1984 Lietuvos moksleivių spartakiados - 2 vietos, 1989 Perkėlos varžybų - 3 vietos laimėtojais.
1979 Vilniaus Žalgiris (su E. Kurguznikovu iš Klaipėdos Atlanto) SSRS tautų spartakiadoje užėmė 6 vietą (16 futbolininkų tapo SSRS sporto meistrais).
1981 Odinio kamuolio varžybose Kauno Vilija užėmė 2 vietą, Klaipėdos Granitas laimėjo Pabaltijo ir Baltarusijos čempionų turnyrą, Kauno Kelininkas buvo antras sporto kolektyvo taurių laimėtojų varžybose.
1982 Žalgiris iškopė į SSRS aukščiausiąją lygą; 1983 čia pelnė 3 prizus. 1983 SSRS tautų spartakiados futbolo varžybas laimėjo Lietuvos jaunimo (18-20 m.) rinktinė, Odinio kamuolio jaunučių varžybas - Panevėžio Saturno futbolininkai (treneris A.
SSRS rinktinėse žaidė: I rinktinėje - 1985 S. Jakubauskas, 1988 V. Ivanauskas, V. Sukristovas, II rinktinėje - 1958 A. Kulikauskas, olimpinėje - 1983-1984 V. Kasparavičius, 1986-1988 A. Janonis, 1987-1988 S. Baranauskas, V. Ivanauskas, A. Narbekovas, V. Sukristovas, studentų - 1963 A. Komskis, S. Šeibokas, jaunių - 1962-1963 J. Jieznas ir V. Žitkus, vėliau - V. Baltušnikas, R. Bubliauskas, D. Burbulevičius, D. Butkus, Z. Buzas, V. Černiauskas, R. Deltuva, V. Dančenka, V. Ivanauskas, A. Kalinauskas, R. Kapustas, D. Kazlauskas, K. Kumža, R. Martinaitis, R. Mažeikis, E. Meidus, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, A. Skrupsk…