Įvadas
Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos olimpinių rinktinių gydytojų veikla, ypatingą dėmesį skiriant jų vaidmeniui užtikrinant sportininkų sveikatą ir pasirengimą varžyboms. Aptariami iššūkiai, su kuriais susiduria gydytojai, sportininkų traumos, prevencija ir sveikatinimo svarba. Taip pat nagrinėjama Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojo Daliaus Barkausko patirtis ir įžvalgos.
Traumų prevencija ir sporto šakų ypatumai
Sporto traumų statistika priklauso nuo daugelio veiksnių, pirmiausia nuo to, kokia sporto šaka populiariausia vienoje ar kitoje šalyje. Vokietijoje populiariausias futbolas, tai ir traumų daugiausia patiria futbolininkai. Suomijoje - ledo ritulys, vadinasi, ledo ritulininkai bus labiausiai linkę į negalavimus. Pavojingiausios - kontaktinės sporto šakos, tokios kaip futbolas, krepšinis, rankinis ir panašiai. Pagal traumų kiekį galima būtų išskirti regbį. Dažniausiai daugiau traumų patiriama žaidybinėse, kontaktinėse sporto šakose.
Kvėpavimo svarba sportuojant
Galima drąsiai sakyti, kad dėl netinkamo gyvenimo būdo apie 80 proc. žmonių turėtų būti mokomi taisyklingai kvėpuoti. Nuo kvėpavimo priklauso kūno stabilumas ir audinių aprūpinimas deguonimi, todėl tai - būtina sąlyga kūno sveikatai palaikyti.
Triukšmo poveikis sportininkams
Nemanau, kad sirgaliai labai kenčia nuo šėlsmo sporto arenose. Būtent dėl šių emocijų ir einame stebėti rungtynių į arenas. Tačiau sportininkui, dažnai susiduriančiam su šia aplinka, gali būti sunku sukoncentruoti dėmesį. Tam reikia papildomų adaptacinių kūno pajėgumų, todėl greičiau ir labiau pavargstama.
Šilumos smūgis sportuojant lauke
Prieš kelerius metus per varžybas šilumos smūgį patyrė Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkas Mario Jokičius. Pirmiausia reikėtų dėvėti šviesių spalvų šviesą atspindinčius drabužius. Audinys turi leisti odai kvėpuoti, prakaitui iš karto išgaruoti. Geriausia - natūralaus pluošto. Antra, žmogus turi apsirūpinti skysčiais. Prieš išeidamas į treniruotę, sportininkas turi iš anksto, prieš dvi valandas, pradėti apie tai galvoti ir per tą laiką išgerti 100 ml skysčių dešimčiai kūno masės kilogramų. Patyrus šilumos smūgį, sutrinka judesių koordinacija, ima skaudėti galvą, pykina. Vėliau pablogėja gyvybinės funkcijos: sutrinka širdies veikla, krenta kraujospūdis, ištinka šokas. Belaukiant medikų, pirmoji ir paprasčiausia pagalba žmogui, patyrusiam šilumos smūgį, - ledo maišai, dedami į pažastis ir kirkšnis, kur išsidėsčiusios stambios kraujagyslės.
Taip pat skaitykite: Sveikatos ir sporto filosofija
Mėšlungis varžybų metu
Jei jau per varžybas taip atsitiko - nieko nebepadarysi. Sportininkas vargiai galės tęsti varžybas. Kai kuriems pavyksta, bet tik tada, kai mėšlungis nestiprus. Žinoma, daug įtakos turi sporto šaka. Visi nubėgo, o jis liko. Pirmoji pagalba sutraukus mėšlungiui - įtempti priešingą raumenį, t. y., jei sutraukė užpakalinius šlaunies raumenis, reikia stengtis įtempti keturgalvį raumenį. Tada mėšlungis šiek tiek sumažėja, bet čia laikini dalykai. Jei mėšlungis kartojasi, reikia ieškoti priežasčių, o jų yra gana daug.
Važiavimas dviračiu ar bėgiojimas
Negalima išskirti vieno dalyko. Vienam žmogui naudingiau viena, kitam - kita. Tai individualu. Jei žmogus turi antsvorio, jo pilvas kabo, tačiau jis nori pradėti judėti, - reikia plaukti arba minti dviratį, o ne bėgioti, nes tai gali pakenkti stuburui. Bėgimas - natūrali, skatintina žmogaus veikla, tačiau yra tam tikrų reikalavimų, kurių reikia laikytis. Reikalinga tam tikra bėgimo technika, specialus apavas, reikia žinoti, kiek žmogus gali bėgti. Bėgant yra daugiau įvairių niuansų, gal todėl dažnai kalbama, kad bėgimas nėra pati sveikiausia veikla. Tai netiesa, tačiau reikia viską daryti palaipsniui.
Pandemijos įtaka sportininkams
Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas konferencijos dalyviams pasakojo, kaip pandemija paveikė sportininkų gyvenimą. Jis dalinosi olimpinių žaidynių „Tokijas 2020“ rinktinės patirtais įspūdžiais ir iššūkiais. COVID-19 atnešė tokius naujus reikalavimus kaip šalyje planuojamos veiklos planas, keli neigiamo COVID-19 testo sertifikatai, tam tikrų programėlių įsidiegimas ir nuolatinis naudojimas, kasdienis sveikatos būklės sekimas, nuolatinis kaukės dėvėjimas ir t. t. Sportininkams tai kėlė didelį papildomą stresą, o juk daugelis jų olimpinėse žaidynėse gali sudalyvauti tik kartą gyvenime. Gydytojas taip pat kvietė ne tik pradėti dialogą, bet pirmiausia susitarti, apie ką bus kalbama - nuo to priklauso dialogo sėkmė.
Jaunimo olimpinės žaidynės
Spalio 6-18 dienomis 15 Lietuvos sportininkų varžėsi Argentinos sostinėje vykusiose jaunimo olimpinėse žaidynėse. Olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas neabejojo, kad jaunieji sportininkai tiek lėktuve, tiek nusileidę ant žemės susidurs su daugybe iššūkių bei negaili patarimų, kurie gali būti naudingi ir tiesiog išsiruošusiems atostogų.
Kelionės lėktuvu ypatumai
Pasak gydytojo, skrendant dideliame aukštyje atsiranda radiacinis fonas. Žmogaus kūnui tenka apšvita, lygi 1-2 plaučių rentgenogramoms, todėl kelionės pabaigoje daugelis jaučia didesnį nei įprasta nuovargį. Jei su radiacija nepakovosi, tai tinstančių kojų tikrai galima išvengti. Dėl mažo judrumo lėktuve patartina apsimauti kompresines kojines ir turėti patogią avalynę ar netgi šlepetes.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
„Po 14 valandų transatlantinio skrydžio iš lėktuvo išlipsite su pakitusia pėda (gali padidėti 1 ar net 1,5 dydžio), dėl kraujotakos sutrikimų padidėja pėdos apimtis ir įsisprausti į savo avalynę gali tapti rimtu iššūkiu. Tad nebijokite sau suteikti šiek tiek komforto, pasivaikščioti, pasimankštinti. Tokiose situacijose labai padeda kompresinės kojinės“, - pasakoja D. Barkauskas.
Taip pat nereikėtų pamiršti, kad lėktuve - uždara kondicionavimo sistema. Visuomet yra kosėjančių ir čiaudinčių žmonių, tad nesunku užsikrėsti kokiu nors virusu. Veikiant kondicionavimo sistemai oras išsausėja ir atvėsta, todėl kartais rekomenduotina miegant užsidengti galvą apklotu. Kitu atveju turintys jautresnius viršutinius kvėpavimo takus gali pabusti peršalę.
Laiko juostų įtaka
Patarimų D. Barkauskas turi ir kertantiems kelias laiko juostas. Šios taip pat turi įtakos bendrai savijautai, kūno fiziniam stoviui. „Tarp Vilniaus ir Buenos Airių yra 6 valandų skirtumas, adaptacijai reikėtų taikyti formulę „viena valanda - viena diena“. Perskridus per šešias laiko juostas, kūnas normaliai ims funkcionuoti tik po šešių dienų. Tačiau keisis ne tik laiko juosta, bet ir metų laikas. Iš rudens Lietuvoje pateksime į pavasarį Argentinoje. Jei atletai turi alergijų, dėl žydinčių augalų jos gali paūmėti. Reikia būti pasiruošus ir nenusakomiems orams, buvo metų, kuomet tokiu metu Argentinoje ištisai dvi savaites lijo“, - toliau jaunimo olimpinių žaidynių vietos ypatumus aiškina D. Barkauskas.
Galiausiai gydytojas įspėjo delegaciją apie galimus miego sutrikimus, kurių atsiradimą gali inicijuoti ir priešstartinis jaudulys. „Tai itin svarbu sportininkams, kuriems aktualus starto reakcijos greitis“, - teigia jis ir primena, kad tokiuose renginiuose dėl organizmo sutrikimų pirmą savaitę paprastai laukia „lengvas košmaras“ ir reikia būti tam pasiruošus.
Apie jaunimo olimpines žaidynes
Iš viso Argentinoje varžėsi 200 valstybių atletai, kurių amžius nuo 15 iki 18 metų. 32 sporto šakų atstovai kovojo 36 rungtyse, žaidynėse buvo išdalintas 241 medalių komplektas. Pirmą kartą olimpiniame renginyje dalyvavo po lygiai vaikinų (1999) ir merginų (1999). Kaip ir įprastos olimpinės žaidynės, jaunimo olimpinės žaidynės vyksta kas ketverius metus.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Daliaus Barkausko filosofija: judesys, atsipalaidavimas ir kvėpavimas
Drauge su kitais sporto medikais ir treneriais D. Barkauskas dalyvavo vieninteliame Baltijos šalyse seminare „Kaip treniruoti ir gydyti nugalėtojus”. Jį vedė vienas garsiausių pasaulio sporto medikų Dr. Dr. Homayunas Gharavi, šiuo metu besirūpinantis Europos čempione Airine Palšyte. D. Barkauskas ir H. Gharavi turi bendrų interesų - abu yra lydėję rinktines į ne vienerias Olimpines žaidynes, abu akcentuoja judesio svarbą. Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojo filosofija - tai daugiau nei tik judesys. Tai - visas kompleksas gyvybiškai svarbių dalykų, leidžiančių vieniems žmonėms likti sveikiems, kitiems - dar ir siekti pergalių didžiajame sporte.
Judesio svarba
Yra kelios priežastys. Viena pagrindinių - kad mūsų judesys palaiko smegenų veiklą. Jei imsime stuburą, judesio ašį, tai ši kūno dalis sukurta judesiui. Stuburo tarpslanksteliniai diskai neturi kraujotakos, kai mes esame 12-14 metų, tai vyksta dėl įvairių priežasčių, tačiau svarbu suprasti, kad vėliau stuburo struktūros maitinamos ir atsistato tik judesio metu. Jei mes nejudame - paradoksas - stuburas pasmerktas sudilti. Esu jau sakęs, kad mūsų kūną evoliucija sutvėrė taip, kad jei nustojame judėti, atsiradę pakitimai neigiamai veikia mūsų sveikatą.
Visi mes esame skirtingi. Vieniems žmonėms judėti reikia daugiau, kitiems mažiau. Neintensyvaus nuolatinio judesio reikia visą dieną - tai yra idealu. Intensyvaus judesio neturi būti daug. Daugiausia 30-40 minučių per dieną pakanka sveikatos palaikymui. Mūsų kūnas yra kaip daugybę funkcijų turintis šveicariškas peiliukas, turime judėti visaip.
Treniruotės ir sportas
Sveikatai gal to ir nereikia. Sportas tai yra daugiau savirealizacija arba savęs išmaitinimo tikslas. Sportas turi visai kitus tikslus, sveikatingumo aspektas yra antrinis. Yra kontaktinio sporto rūšys, tokios kaip futbolas, krepšinis, kovos menai ir t. t. Ten traumos tikimybės yra didesnės. Techninėse sporto šakose, tokiose kaip kalnų slidinėjimas, traumos galimybė yra didesnė nei bėgime. Jei kalbame apie sportą, kaip pasirinkti asmeniškai, reikia žiūrėti pagal savo darbo ir gyvenimo būdą. Sportas turi iš žmogaus ne imti, o padėti įgyvendinti tikslus, kuriuos esi užsibrėžęs, teikti emocinį pasitenkinimą. Tai labai svarbu.
Kūno priežiūros filosofija
Prioritetas - kvėpavimas, nes ateiname į Žemę ir pirmas dalykas yra įkvėpti. Vėliau eina visi kiti dalykai. Išvardyti veiksniai yra tai, kas mums būtina siekiant gyventi ilgai ir laimingai. Reikia ne tik turėti raumenis, jie turi laiku atsipalaiduoti. Tam reikia gebėjimo atsipalaiduoti. Ši savybė tiesiogiai susijusi su kvėpavimu. Jei nemoki racionaliai kvėpuoti, nemokėsi atsipalaiduoti. Kvėpavimas, judesys ir atsipalaidavimas daro mus funkcionalius, aktyvius. Tai padeda mums reguliuoti emocinę sferą, kuri susijusi su visais šiais dalykais. Juk žmogus yra vienintelis žinduolis, kuris sugeba įsikalbėti ligą.
Judesio šablonai
Dažnai treniruotėje naudojamas „kultūristinis” modelis, treniruojame atskirus raumenis. O efektyviam judesiui ir sveikatai reikia raumenų grandinės, raumenų sąveikos, kurią apibrėžia judesio šablonai. Vienas šablonų - eisena, kai susijungia, pavyzdžiui, kairys petys su dešiniu klubu. Tie šablonai yra tam tikra raumenų sąveika, garantuojanti galingiausią judesį. Šablonai leidžia mums išvengti traumų.
Chroniškas skausmas
Daktaras Homayunas Gharavi sako, kad chroniško skausmo priežasties dažniausiai reikia ieškoti kitoje vietoje. Todėl, kad žmogaus kūnas dažniausiai kompensuoja. Smegenys mąsto judesio atlikimo logika, o ne raumens traukimo logika. Jei raumuo neatlieka funkcijos, judesys daromas kitų raumenų sąskaita. Raumenys, kurie dirba ne savo darbą, būna įsitempę. Dėl pėdos gali skaudėti nugarą. Silpniausia grandis paveda ir ją skauda, o priežastis yra kitur.
Treniruotės ir poilsis
Visi svarbūs. Treniruotės efektas atsiranda ne tada, kai treniruojamės, o kada ilsimės. Tai tarsi tos pačios monetos skirtingos pusės.
Sporto medicinos tendencijos
Visų pirma, sporto medicinai toliau reikia manualinės technikos - rankų darbo. Esminis dalykas - kad bet kuris sporto medicinos specialistas turi suprasti kūno judesio principus. Šalia to yra aukštos technologijos, tačiau vienas neneigia kito. Tai unikalu. Kitose medicinos srityse technologijos ima viršų.
Daliaus Barkausko veikla ir įžvalgos
Dalius Barkauskas Lietuvoje yra gerai žinomas asmuo. Gydytojas turintis ilgametę patirtį prižiūri Lietuvos olimpinių sportininkų sveikatą. Tačiau D. Barkausko veikla neapsiriboja vyr. olimpinės rinktinės gydytojo pareigomis - jis taip pat veda paskaitas ir seminarus visuomenei, neretai duoda interviu žiniasklaidos atstovams. Specialistas stengiasi skatinti sveikatingumą, todėl dalinasi savo žiniomis ir patirtimi, kalba apie sveikatos problemų prevenciją bei su kokiomis problemomis susiduriama dirbant šioje srityje.
Ruošiantis olimpinėms žaidynėms Tokijuje, sportininkai, D. P. Plechavičiaus kadetų Licėjuje vykdoma savita ugdymo programa, kuri telkia didelį dėmesį į auklėtinių sveikatinimą, skatina sportinę ir fiziškai aktyvią veiklą. Ugdymo įstaigoje įrengtos specialiai šiam tikslui skirtos edukacinės erdvės: alpinizmo salė, bokso ringas, kliūčių ruožas ir t.t. Jomis kadetai reguliariai naudojasi. Dėl to temos, kuriomis kalba D. Barkauskas, Licėjaus bendruomenei yra labai reikšmingos. Licėjaus auklėtiniai reguliariai dalyvauja stovyklose, užsiima savanoryste, o kai kurie, baigę mokyklą, siekia tarnauti Lietuvos kariuomenėje ar net tapti karininkais. Dėl to labai svarbu jau dabar prižiūrėti savo sveikatą, fizinę būklę ir ją gerinti.
Jeigu sportininkui ką nors skauda, tempia, laužia, maudžia, tai jau turi įtakos rezultatui. Laimė, šioje olimpiadoje lietuviams didelių sveikatos problemų nekilo. Vis dėlto mikrotraumų, sveikatos sutrikimų per kelias savaites, juolab kad olimpiadoje dalyvavo 62 sportininkai, netrūko. Daugiausia dirbo su lengvaatlečiais, imtynininkais.
Per varžybas negalėjome gydyti kraujosruvos, nes šalinant audiniuose susikaupusį kraują, prasidėtų kraujavimas. Todėl sutvarstėme pažeistą voką, kad galėtų šiek tiek matyti. Kitą dieną nuėjome pas oftalmologus. Jie įvertino akispūdį, akies obuolį, kraujagysles.
Dalius Barkauskas dirbo jau penktose vasaros olimpinėse žaidynėse. Statistika labai panaši ir ryškių tendencijų nėra. Kadangi šios žaidynės vyko Europoje, mūsų sportininkams, kaip ir kitiems europiečiams, nereikėjo aklimatizuotis, todėl buvo lengviau. Daugiausia darbo buvo Sidnėjuje, Australijoje. Tuomet dėl traumos žaidynėse negalėjo dalyvauti septynkovininkė Remigija Nazarovienė. Įtakos turi kultūriniai skirtumai, klimatas, laiko juosta.
Nėra tiesa, kad juodaodžių atletų fiziniai duomenys pranoksta azijiečių, baltaodžių. Tiesa, yra kraujagyslių sistemos ar širdies veiklos ypatybių. Kas baltaodžiui yra norma, juodaodžiui gali būti traktuojama kaip patologija ir atvirkščiai. Moterys yra ištvermingesnės. Didelių ypatumų dėl vyrų ir moterų patiriamų traumų nėra. Tiesa, moterims žaidybinio sporto šakose yra didelė tikimybė patirti kelio sąnarių traumas, nes moterų sąnarių lankstumas didesnis. Vyrai gerokai primityvesni, tad ko nors ypatingo nėra. Dailioji lytis sukurta gimdyti vaikus, o pasirinkus šią sporto šaką mažasis dubuo labai pažeidžiamas. Kam to reikia?
Mitybos mitai
Dalius Barkauskas - vyriausiasis Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas, ant kojų pastatęs ne vieną dešimčių sportininkų bei kitų pacientų. Medikas ne tik konsultuoja apie sportą ir mitybą, bet ir tuo gyvena. Anot jo, pakanka stebėti vaikus ir gausime visus atsakymus apie sportą. Reikia skaityti knygas, taip sužinome daugiau patikimos informacijos, nei internete. Specialistas pateikia ir žymių tyrėjų atskleistų paslapčių. Jis sako, kad itin gajus mitas apie angliavandenių gėrį ir riebalų blogį tėra komercija. Norint mesti svorį, norint deginti riebalus, reikia valgyti riebalus. Truputėlį sustoti ir „nukrauti“ kūną būtų tvarkinga. Norintiems stiprinti organizmą, specialistas pataria laikytis trijų svarbiausių taisyklių - racionali mityba, racionalus judėjimas ir darbo bei poilsio režimas. Anot mediko, būtent su pastaruoju daroma daug nusižengimų.
Pasiruošimas maratonui
Rugsėjo 11 dieną sostinėje vyks kasmetinis „Rimi Vilniaus maratonas“, kuriame profesionalūs sportininkai ir bėgimo entuziastai išbandys vieną iš 5 skirtingų ilgio trasų. Į „Rimi Vilniaus maratoną“ jau besiregistruojantys bėgikai gali rinktis iš kelių jų galimybes atitinkančių trasų: maratoną, pusmaratonį, 10 ar 5 kilometrų trasas, o vaikų laukia 200 metrų bėgimas. Vis dėlto, kiekvienam iš šių bėgimų būtina tinkamai pasiruošti - treniruotis, o prieš bėgimą gerai apšilti.
Kalbant apie apšilimą, nėra kokio nors visiems vienodo algoritmo, kaip tai reiktų daryti praktiškai. Tad nors kai kurie apšilimo prieš startą principai yra universalūs, kiekvieno bėgiko apšilimas rugsėjo 11 d. atrodys individualiai. Pasak gydytojo, visiems žinoma, kad fizinė veikla kiekvienam yra tiesiog būtina, nes ji užtikrina gyvenimo kokybę, lemia bendrą savijautą: „Fizinė veikla raumenyse išskiria miokinus - daugiau kaip 300 hormoninės kilmės medžiagų, kurios daro įtaką visam organizmui, pradedant smegenų veikla, baigiant medžiagų apykaita. Be to, užsiimant sportu išsiskiria dopaminas, laimės hormonas seratoninas, taip pat augimo hormonai. Vyksta su jais susiję kūno regeneraciniai procesai. Čia svarbu paminėti enkafalinus ir endorfinus - vadinamuosius endogeninius opioidus. D. Barkauskas priduria, kad sportuojant išsiskiria ir kita svarbi hormoninės kilmės medžiaga - endokanabinoidai. Jie sukelia pakylėtą būseną, atsirandančią maksimalių fizinių krūvių metu. Galima sakyti, kad šiai medžiagai atsiranda tam tikras nuolatinis poreikis - žmogus nori vėl ir vėl jausti šią būseną.
D. Barkauskas akcentuoja būtinybę atsižvelgti į savo individualumą, renkantis sporto formas, o maratono atveju - ir bėgimo distancijas. Pavyzdžiui, testosteronas yra hormonas, kurio sintezė lemia, kad jo daugiau turintys žmonės yra linkę varžytis, neretai save perspaudžia, kas lemia traumas. Dėl to visada svarbu įvertinti savo galimybes. Kiekvieno bėgiko technika, kaulų struktūra, pėdos dydis, skliautai, balanso savybės, galimybė atlikti tam tikrus judesius, neuroraumeninė kontrolė ir panašūs dalykai yra skirtingi.
Tokijo olimpinės žaidynės
Lietuvos olimpinės rinktinės medikams per Tokijo žaidynes ne kartą reikėjo spręsti klausimą, leisti ar ne atletui apskritai startuoti svarbiausiame metų sporto renginyje. Startavo visi. Gal dėl to vyriausiasis olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas savo komandos darbą Tokijuje penkiabalėje sistemoje vertina stipriu ketvertu.
Kone tris savaites 56-erių D.Barkauskas kėlėsi šeštą, o eidavo miegoti po vidurnakčio. Dieną jis pradėdavo ne kavos puodeliu, kaip yra įpratęs, o COVID-19 testu, kurio neigiamas rezultatas buvo leidimas toliau dirbti Tokijo žaidynėse. Buvo atvejų, kai net sportininkams dėl patvirtinto koronaviruso teko atsisveikinti su žaidynėmis, bet Lietuvos delegacijai pavyko to išvengti. Nuolatiniai testai, išskirtinai griežti saugumo reikalavimai, tuščios tribūnos, į kurias nebuvo įleisti net vietos žiūrovai, - dėl pandemijos metams nukeltos Tokijo žaidynės visomis prasmėmis buvo kitokios nei visos ligtolinės, kuriose dirbo D.Barkauskas. Jis rūpinosi sportininkų sveikata 1996 m. Atlantos, 2000 m. Sidnėjaus, 2004 m. Atėnų, 2008 m. Pekino, 2012 m. Londono ir 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Visur Lietuvos olimpinės rinktinės medikai turėjo vienokių ar kitokių iššūkių, tačiau Tokijuje tų iššūkių buvo gerokai daugiau. Ir ne tik dėl pandemijos.
D.Barkauskas įsitikinęs, kad dėl sugriautos centralizuotos sportininkų rengimo ir medicininės priežiūros sistemos suprastėjo olimpiečių priežiūra, o dėl to prastesni ir rezultatai.
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė Tokijuje parodė titanišką užsispyrimą ir kone dantimis išplėšė olimpinį medalį. Vienintelį, kurį iš šių žaidynių parsivežė Lietuvos rinktinė. 37 metų penkiakovininkė į žaidynes išvyko netrukus po to, kai per jojimo treniruotę susilaužė šonkaulį. L.Asadauskaitei-Zadneprovskienei iki pasirodymo Tokijuje pavyko daugiau ar mažiau atsigauti, nes pasaulio elitui priklausanti sportininkė sulaukė išskirtinio dėmesio. Kita vertus, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija buvo viena tų, kuriai sporto reforma ir Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) pertvarka kirto itin skaudžiai. Buvusiame LOSC geriausi Lietuvos atletai gaudavo visas reikiamas medicinos paslaugas. Pradedant gydytojo apžiūra ir konsultacijomis, baigiant paprasčiausiu atkuriamuoju masažu po eilinės sunkios treniruotės.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. LOSC nesirūpina sportininkais. Su olimpine rinktine dirbę LOSC medikai, kineziterapeutai ir masažuotojai gavo atleidimo lapelius, o ar juos toliau samdyti, sprendė jau pačios federacijos. Tačiau specialistus samdant atskirai jų darbo kainos gerokai padidėjo, todėl ne visos federacijos turėjo pakankamai lėšų pasirūpinti net tituluočiausiais savo atletais.
Pasikeitusi sistema turėjo reikšmės ir Lietuvos olimpinės rinktinės medikų komandos darbui Tokijuje. Po pertvarkos atskiros federacijos samdo savo specialistus ir viena problemų, kad ne visi jie gali dirbti komandoje, tad kyla bėdų, kai su vienu elitiniu sportininku dirbantis medikas nepritampa komandoje, nes jis ne komandos žmogus. Tad kai kurie olimpiečiai tampa tarsi antraeiliai.
Lietuvos olimpinės rinktinės medikams Tokijuje nuolat kildavo daugybė galvosūkių. Pradedant tuo, kad reikėjo spręsti dėl aklimatizacijos kylančias bėdas - perskridus kone pusę pasaulio, prisitaikyti prie laiko skirtumo teko ir kūnui, ir smegenims. Per žaidynes nuolat vargino drėgnas karštis, kai jutiminė temperatūra pasiekdavo ir 40 laipsnių, tad dar prieš darbą Tokijuje buvo būtina gerai atlikti namų darbus. Jei per pačias žaidynes tenka gydyti sportininką, turintį rimtų sutrikimų, žinai, kad namų darbai buvo tinkamai nepadaryti.
Nors iš šalies atrodė, kad Lietuvos atletai per žaidynes išvengė didelių sveikatos bėdų, pasak medikų komandos vadovo, pasitaikė atvejų, kai reikėjo priimti sprendimą, ar iš viso leisti sportininkui dalyvauti varžybose - ne vienas jų atvyko turėdamas lėtinių sutrikimų, kurie buvo nepakankamai išgydyti. Taip nutiko dėl to, kad sportininkai dabar neturi centralizuotos medicininės priežiūros - kiekviena federacija samdo savo specialistus. Didelėms federacijoms, tokioms kaip lengvosios atletikos ar plaukimo, yra gerokai paprasčiau. O, tarkime, šiuolaikinės penkiakovės federacijai daug sunkiau išsilaikyti, nes ir pati sporto šaka yra brangi, ir medicinos priežiūra brangiai kainuoja. Kasdienis masažas elitiniam sportininkui turėtų būti kasdienybė, bet, deja, taip nėra.
D.Barkausko tikinimu, dauguma Tokijuje dirbusių medikų darbavosi ir prieš penkerius metus per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Tad su jais buvo lengviau susikalbėti ir siekti vieno tikslo. Tačiau kartos keičiasi ir sportininkus imasi prižiūrėti medikai, iki tol su sportu turėję mažai bendra.
Olimpinės rinktinės vyriausiojo gydytojo įsitikinimu, galima įvairiai vertinti LOSC, tačiau apmaudu, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kokius žmogiškuosius ir finansinius išteklius turi Lietuva. Mūsų šalies neįmanoma lyginti, pavyzdžiui, su Vokietija, kuri yra ekonomiškai gerokai stipresnė ir turi daug didesnį geriausių medikų pasirinkimą. Sutinku, kad LOSC buvo galima tobulinti ir taip po truputį judėti į priekį. Bet dabar viskas sugriauta ir čia įžvelgiu vien minusus. Per tokius renginius kaip olimpinės žaidynės itin svarbu komanda. Ne tik medikų - apskritai visa olimpinė komanda, kuri atstovauja Lietuvai ir yra tarsi šalies vizitinė kortelė.