Šiame straipsnyje apžvelgiami Lietuvos sportininkų pasirodymai olimpinėse žaidynėse per visą istoriją, nepriklausomai nuo to, kokiai šaliai jie atstovavo. Straipsnio tikslas - aptarti kiekvieno sportininko pasiekimus, net jei jie atstovavo ne Lietuvos rinktinei, o, pavyzdžiui, TSRS ar kitoms šalims.
Lietuvos Olimpinio Judėjimo Pradžia
Prieš pradedant apžvalgą, svarbu trumpai aptarti Lietuvos sportininkų olimpinio judėjimo pradžią ir istoriją. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kada Lietuva pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse ir kodėl iki 1992 metų ji negalėjo dalyvauti kaip nepriklausoma valstybė.
1918 m. atkūrus nepriklausomybę, į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune buvo įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavusi iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Nepriklausomos Lietuvos Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet galiausiai išsiųsti tik 15: 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus.
1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. 1936 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti teniso kamuoliukus
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos Sportininkai TSRS Sudėtyje
1952 m. pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė olimpinėse žaidynėse (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas).
Gimnastika Olimpinėse Žaidynėse
2020 Tokijo vasaros olimpinių žaidynių programą sudarė 33 sporto šakos, tarp kurių buvo ir gimnastika. Olimpinėse žaidynėse gimnastika yra viena iš populiariausių sporto šakų, pritraukianti daug žiūrovų ir sportininkų iš viso pasaulio. Gimnastikos varžybos apima įvairias rungtis, tokias kaip sportinė gimnastika, meninė gimnastika ir šuoliai ant batuto.
Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis krepšinio lanką
Lietuvos Gimnastai Olimpinėse Žaidynėse
Lietuvos gimnastai dalyvavo įvairiose olimpinėse žaidynėse, tačiau kol kas nėra iškovoję olimpinių medalių. Nepaisant to, Lietuvos gimnastai nuolat tobulėja ir siekia aukščiausių rezultatų tarptautinėse varžybose.
Žymūs Lietuvos Sportininkų Pasiekimai Olimpinėse Žaidynėse
1912 m. Stokholmo Olimpinės Žaidynės
Leonardus Syttin (g. 1892 m. gruodžio 3 d. Vilniuje) - Lietuvos šaulys, atstovavęs Rusijos imperijos rinktinę.
1924 m. Paryžiaus Olimpinės Žaidynės
Šiose žaidynėse pirmą kartą istorijoje dalyvavo Lietuvos delegacija. Į žaidynes buvo nusiųsti 15 sportininkų, kurie dalyvavo dvejose rungtyse: 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. Lietuvos futbolininkai žaidė dvejas rungtynes: prieš Šveicariją (pralaimėjo 9-0) ir prieš Egiptą (pralaimėjo 0:10). Dviratininkai varžėsi 188 km plento lenktynėse, tačiau dėl techninių problemų trasos nebaigė.
1928 m. Amsterdamo Olimpinės Žaidynės
Į Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos Lietuvos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Taip pat vienas lietuvių kilmės sportininkas atstovavo kitos šalies rinktinėje. JAV plaukimo rinktinėje startavusi lietuvių kilmės septyniolikmetė Albina Osipavičiūtė laimėjo du aukso medalius.
1936 m. Berlyno Olimpinės Žaidynės
Lietuvos sportininkai nedalyvavo Berlyno olimpinėse žaidynėse. Tačiau JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas (Frank Lubin), vėliau atstovavęs Lietuvos nacionalinei komandai ir su ja iškovojęs 1939 m. Europos čempiono titulą.
Taip pat skaitykite: Sporto ir gyvenimo akimirkos olimpiadoje
1948 m. Sankt Morico Žiemos Olimpinės Žaidynės
Šiose žaidynėse JAV bobslėjaus rinktinei atstovavo lietuvių išeivijos atstovas Edas (Ed) Rimkus. Jis su keturviečiu ekipažu laimėjo aukso medalius.
1952 m. Helsinkio Olimpinės Žaidynės
Lietuvos sportininkai po 24 metų pertraukos sugrįžo į olimpines žaidynes, tačiau vilkėjo ne okupuotos savo šalies, o SSRS rinktinės aprangą.
1956 m. Melburno Olimpinės Žaidynės
Net penki iš septynių Melburne kovojusių Lietuvos sportininkų iškovojo medalius.
1960 m. Romos Olimpinės Žaidynės
Iš Lietuvos į Romą nuvyko keturi sportininkai ir parsivežė tris medalius.
1964 m. Tokijo Olimpinės Žaidynės
Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo net 16 Lietuvos sportininkų. Iš jų net dešimt - irkluotojai. Penki lietuviai dalyvavo lengvosios atletikos varžybose, o vienas - bokso. Būtent boksininkas Ričardas Tamulis iškovojo vienintelį lietuvių medalį Tokijo žaidynėse. Mūsų šalies atletą tik finale įveikė lenkas Marianas Kasprzykas. Per žingsnį nuo garbės pakylos liko Romos olimpinių žaidynių bronzos laimėtoja Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė.
2000 m. Sidnėjaus Olimpinės Žaidynės
Lietuvos olimpiečiai Sidnėjuje iškovojo penkis medalius. Čempionais tapo šaulė Daina Gudzinevičiūtė ir disko metikas Virgilijus Alekna. Bronzos medalius pelnė dviratininkė Diana Žiliūtė, irkluotojų įgula Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė, bei vyrų krepšinio rinktinė.
2004 m. Atėnų Olimpinės Žaidynės
Virgilijus Alekna antrą kartą iš eilės tapo olimpiniu čempionu.
2008 m. Pekino Olimpinės Žaidynės
Virgilijus Alekna iškovojo bronzos medalį.
Golbolas: Sportas Akliesiems ir Silpnaregiams
Golbolas - populiarėjanti sporto šaka akliesiems ir silpnaregiams. Žaidžiama stačiakampio formos aikštelėje, kur sportininkas sviedžia 1,25 kilogramo sveriantį kamuolį dideliu greičiu. Varžovai turi blokuoti kamuolį, kitaip priešininkai laimės tašką. Rungtynėse dalyvauja dvi komandos po tris žaidėjus, dėvinčius visiškai šviesos nepraleidžiančius akinius.
Lietuvos Sporto Raida
Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportuota mažai. Pirmoji sporto organizacija buvo 1885 m. Vokietijos valdomoje Klaipėdoje įkurtas irklavimo klubas Neptūnas. 1918 m. nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių iniciatyva bei pastangomis. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus). 1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga.
Kūno Kultūros Rūmai
1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, kurių iniciatyva ir pastangomis buvo susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. Buvo statomos sporto bazės, įskaitant Kūno kultūros rūmus Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadioną (1936) ir Kauno sporto halę (1939).
Tarptautiniai Ryšiai
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją).
Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas (LTOK)
1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje.
Sportas Okupacijos Metais
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių buvo ištremti. 1940-41 ir nuo 1944 m. kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu.
Lietuvos Sporto Universitetas
1945 m. įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (nuo 2012 m. Lietuvos sporto universitetas), kuris rengia kūno kultūros specialistus.
Olimpiniai Medaliai ir Rentos
Olimpiniai medaliai yra TOK nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Yra aukso (už pirmąją vietą), sidabro (už antrąją) ir bronzos (už trečiąją) olimpiniai medaliai. Medaliai už pirmąją ir antrąją vietą turi būti sidabriniai ne žemesnės kaip 925-1000 prabos, medalis už pirmąją vietą paauksuotas (ne mažiau kaip 6 g gryno aukso).
Daina Gudzinevičiūtė pabrėžė, kad rentos turėtų būti skiriamos tik patiems geriausiems sportininkams - olimpiadų prizininkams ir garsiausiems šalies atletams.
Banglenčių Sportas Lietuvoje
Banglenčių sportas Lietuvoje sparčiai populiarėja, ypač po to, kai ši sporto šaka buvo įtraukta į olimpinių žaidynių programą. Lietuvos bangų sporto asociacijos prezidentas Girmantas Neniškis teigia, kad tai atvėrė naujas plėtros galimybes visame pasaulyje.
Lietuvos Banglentininkų Pasiekimai
Lietuvos banglentininkai dalyvavo pasaulio čempionate, kur Lietuva su Lenkija pasidalijo 44-45 vietomis. Nors rezultatai nėra aukšti, tai buvo labai pozityvi patirtis ir sulaukė didžiulio dėmesio Lietuvai.
Ateities Perspektyvos
Nors lietuviams apie Paryžiaus olimpines žaidynes svajoti nereikėtų, reikia žiūrėti į ateinančių dešimties metų perspektyvą. 2032 m. žaidynės vyks Brisbene, ir per 10 metų jau galima kalbėti apie atleto parengimą.
Kiti Sporto Renginiai ir Iniciatyvos
Olimpinės Dienos Renginiai
Panevėžys kasmet organizuoja Olimpines dienas, pritraukiančias tūkstančius sporto entuziastų. Šių renginių metu atnaujinta Senvagė virsta sporto ir pramogų kompleksu, kuris siūlo daugiau nei šimtą įvairiausių veiklų.
Sportininkų Stipendijos
Seimas priėmė pataisas, kurios didina sportininkų stipendijas, sulygina jas turintiems negalią ir be negalios sportininkams, plečia valstybės stipendijas gaunančių sportininkų sąrašą ir užtikrina jiems socialines garantijas.
Sporto Plėtros Programa
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina 2022-2030 m. sporto plėtros programą, kurios tikslas - gausinti aukščiausius Lietuvos sporto pasiekimus ir 2028 m. į vasaros olimpines žaidynes Los Andžele išlydėti 100 mūsų olimpiečių.
Lengvoji Atletika Lietuvoje: Istorinis Žvilgsnis
Lengvoji atletika, kaip sporto šaka, atsirado kartu su žmogaus darbine veikla. Nepriklausomoje Lietuvoje kūno kultūra ir sportas žengė pirmuosius žingsnius. 1919 metais svarbiausia buvo jaunimą supažindinti su sportu ir parodyti, kaip reikia treniruotis. S. Garbačiausko vaidmuo buvo ypač svarbus, kviečiant ir organizuojant jaunimą sportuoti.
Pirmieji Žingsniai
1919 metais, pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais, svarbiausia buvo jaunimą supažindinti su sportu ir parodyti, kaip reikia treniruotis. Prieš pirmąjį sportininkų pasirodymą 1919 m. liepos 13 d., dienraščio „Lietuva“ steigėjas Viktoras Jasaitis paskelbė apie „sporto šventę“. Tačiau, pasak Stepono Garbačiausko, tai nebuvo sporto šventė, o tik kvietimas jaunimui ir visuomenei pamatyti, kaip pirmieji Lietuvos sportininkai treniruojasi. Vytauto kalne pirmą kartą rungtyniavo lengvaatlečiai.
S. Garbačiausko vaidmuo buvo ypač svarbus, kviečiant ir organizuojant jaunimą sportuoti. Jis mokė, kaip spirti kamuolį, mesti ietį, diską, stumti rutulį, bėgti ir šokti. Taigi, jis buvo vienas pirmųjų trenerių ir vienas pirmųjų lengvosios atletikos rekordininkų. 1920 metais susiorganizavo ir mergaitės sportininkės, kurios pradėjo praktikuoti lengvąją atletiką. Už tai turime būti dėkingi Elenai Kubiliūnaitei, kuri pirmoji įstojo į Lietuvos sporto sąjungą (LSS), įkurtą 1919 m. Tai buvo moterų lengvosios atletikos užuomazga. Jau ištekėjusi už S. Garbačiausko, ji tapo uoliausia vyro talkininke visuose sporto renginiuose. 1924 m. jai priklausė septyni rekordai.
Trūkūmai ir Iššūkiai
1920 m. norinčių sportuoti ir rungtyniauti atsirado daugiau, tačiau trūko aikščių, stadiono ir inventoriaus. Visas sportinis gyvenimas vyko Ąžuolyne ir Vytauto kalne. Sportininkai sportuodavo parkuose ir pievose, nes sporto aikščių nebuvo. Tokie buvo pirmieji lengvosios atletikos žingsniai.
Tolimesnis Vystymasis
1922 m. pasirodė pirmasis lietuviškas sporto žurnalas „Lietuvos sportas“, redaguojamas E. Garbačiauskienės. Žurnalas teikė informaciją iš sportinio gyvenimo, davė specialių žinių apie treniruotes, varžybų taisykles sportuojančiam jaunimui. Jame daug vietos skiriama lengvosios atletikos reikalams. S. Garbačiauskas rašė, kad lengvaatlečių jau negali patenkinti primityvi sporto bazė ir kad būtina stadiono statyba.
1922 m. ketvirtajame „Lietuvos sporto“ numeryje K. Bulotas pateikia žinių apie trumpų nuotolių bėgimo techniką, o kitame analizuoja 1921 m. lengvosios atletikos sezono laimėjimus ir bando prognozuoti ateitį. Birželio 4-5 d. įvyko Kauno miesto ir įgulos lengvosios atletikos pirmenybės. Vyrai pasiekė 5 rungčių rekordus. Jeigu 1921 m. moterys išdrįso bėgti tik 100 m, tai šiose pirmenybėse jau dalyvavo trijų rungčių varžybose. Kadangi visos 3 rungtys vyko pirmą kartą, tai nugalėtojos tapo ir rekordininkėmis.
1922 m. lengvosios atletikos sezoną galima pavadinti galutinio lengvosios atletikos susiformavimo ir įsitvirtinimo Lietuvoje metais. Vyrų varžybų programa praturtėjo devyniomis rungtimis, o rungtyniauta trisdešimt vienoje, moterų pasipildė net dešimčia naujų rungčių. 1922 metų pabaigoje K. Dineika ir J. Eretas išleido lengvosios atletikos vadovėlį. Kadangi literatūros lengvosios atletikos klausimais nebuvo, šis leidinys buvo didelė paspirtis tos šakos sportininkams, varžybų organizatoriams ir teisėjams.
1923 metais lengvoji atletika plito ir kariuomenėje. Jų leidžiamas savaitinis žurnalas „Karys“ spausdino nemažai informacinės ir metodinės medžiagos lengvosios atletikos klausimais. Gegužės 31 d. lengvosios atletikos varžybos pirmą kartą buvo surengtos Panevėžyje. Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, lengvosios atletikos perspektyva teikė gražių vilčių, nes šiame krašte lengvoji atletika turėjo senas tradicijas.
1924 m. kovo 15 d. įvyksta pirmasis Lengvosios atletikos komiteto posėdis. 1925 m. lengvosios atletikos reikalams kenkė ir prasidėję nesutarimai tarp atskirų sporto klubų ir organizacijų. Dėl finansinių nepriteklių ir orgalizacinių nesklandumų neįvyko 1925 m. Lietuvos pirmenybės. Nors per metus lengvaatlečių meistriškumas mažai pagerėjo, bet pastebimai prasiplėtė geografija, o kartu ir masiškumas.
1926 m. Lietuvos lengvaatlečiai pirmą kartą dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose, akademinio jaunimo atstovai Helsinkyje debiutavo SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos) studentų olimpiadoje. Apibendrinant 1926m. galima jau sakyti, kad provincijos lengvaatlečiai tapo visaverčiais varžovais kauniečiams ir klaipėdiečiams.
1927 m. Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės pirmą kartą buvo surengtos Klaipėdoje. Pirmenybės vyko liepos 9-10 d. naujajame stadione. Dalyvavo 7 Kauno ir 10 Klaipėdos krašto sporto klubų, iš viso 208 dalyviai. Tiek sporto klubų, tiek dalyvių skaičiumi tai buvo pačios masiškiausios Lietuvos pirmenybės. Tos pirmenybės buvo rekordinės ir rekordais. Moterys pagerino 6, vyrai - 9, jauniai - 6 Lietuvos rekordus.
Rugpjūčio 14 d. 1927 m. lengvaatlečiai po dvejų metų atoslūgio padarė didelį šuolį pirmyn. Buvo pagerinta dauguma rekordų. Išryškėjo keletas jaunų lengvaatlečių, jų padaugėjo. Pirmą kartą lengvaatlečiai galėjo pasinaudoti oficialaus trenerio paslaugomis. Iš Čekoslovakijos buvo pakviestas Mykolas Forostenka. 1927 metai reikšmingi tuo, kad buvo įrengti net nauji stadionai: vienas - Klaipėdoje, o kitas, karių stadionas, - Aukštojoje Panemunėje Kaune.
1928 m. pradžioje dėl lengvaatlečių dalyvavimo Amsterdamo olimpinėse žaidynėse tiek spaudoje, tiek įvairaus lygio sporto vadovų posėdžiuose vyko audringi ginčai. Dauguma manė, kad lengvaatlečių rezultatai per menki, jie tik sukompromituos pačius sportininkus ir padarys žalą. Birželio 29 d. Kaune A. Po ilgų ir energingų ginčų liepos 23 d. į Amsterdamą galų gale išvyko penki lengvaatlečiai: P. Ragziulytė, H. Švėminas, J. Petraitis, A. Akelaitis ir V. Razaitis.
tags: #geriausi #latvijos #sportininkai #olimpiniai #cempionai