Lengvoji atletika, turinti gilias šaknis žmonijos istorijoje, visada buvo sporto varžybų pagrindas. Nuo senovės Graikijos olimpinių žaidynių iki šių dienų, disko metimas išliko viena iš prestižiškiausių rungčių. Šiame straipsnyje pateikiamas geriausių pasaulio disko metikų, tapusių olimpiniais čempionais, sąrašas, atspindintis jų įspūdingus pasiekimus ir indėlį į lengvosios atletikos istoriją.
Lengvoji Atletika Lietuvoje: Istorinis Žvilgsnis
Lengvoji atletika, kaip sporto šaka, atsirado kartu su žmogaus darbine veikla, o sugebėjimas greitai vaikščioti, toli šokti ir taikliai mesti akmenį ar ietį buvo vertinamas jau senovėje. Ši sporto šaka suklestėjo senovės Graikijoje, kur vyko didžiausios varžybos - Olimpijos žaidynės. Jose populiarios buvo bėgimo, šuolių į aukštį, disko ir ieties metimo rungtys.
Nepriklausomoje Lietuvoje kūno kultūra ir sportas žengė pirmuosius žingsnius. Šalis buvo agrarinė, o kūno kultūra ir sportas smarkiai atsiliko nuo kaimyninių ir kitų šalių. Iš carinės Rusijos Lietuva paveldėjo primityvų kūno kultūros supratimą. Sportinis gyvenimas prasidėjo įkūrus sporto organizacijas ir pirmuosius sporto klubus.
Pirmieji Žingsniai
1919 metais, pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais, svarbiausia buvo jaunimą supažindinti su sportu ir parodyti, kaip reikia treniruotis. Prieš pirmąjį sportininkų pasirodymą 1919 m. liepos 13 d., dienraščio „Lietuva“ steigėjas Viktoras Jasaitis paskelbė apie „sporto šventę“. Tačiau, pasak Stepono Garbačiausko, tai nebuvo sporto šventė, o tik kvietimas jaunimui ir visuomenei pamatyti, kaip pirmieji Lietuvos sportininkai treniruojasi. Vytauto kalne pirmą kartą rungtyniavo lengvaatlečiai.
S. Garbačiausko vaidmuo buvo ypač svarbus, kviečiant ir organizuojant jaunimą sportuoti. Jis mokė, kaip spirti kamuolį, mesti ietį, diską, stumti rutulį, bėgti ir šokti. Taigi, jis buvo vienas pirmųjų trenerių ir vienas pirmųjų lengvosios atletikos rekordininkų. Jo iniciatyva ir pastangomis LFLS pradėjo leisti pirmąjį Lietuvos sporto laikraštį „Lietuvos sportas“.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti teniso kamuoliukus
1920 metais susiorganizavo ir mergaitės sportininkės, kurios pradėjo praktikuoti lengvąją atletiką. Už tai turime būti dėkingi Elenai Kubiliūnaitei, kuri pirmoji įstojo į Lietuvos sporto sąjungą (LSS), įkurtą 1919 m. Tai buvo moterų lengvosios atletikos užuomazga. Jau ištekėjusi už S. Garbačiausko, ji tapo uoliausia vyro talkininke visuose sporto renginiuose. 1924 m. jai priklausė septyni rekordai.
Trūkūmai ir Iššūkiai
1920 m. norinčių sportuoti ir rungtyniauti atsirado daugiau, tačiau trūko aikščių, stadiono ir inventoriaus. Visas sportinis gyvenimas vyko Ąžuolyne ir Vytauto kalne. Sportininkai sportuodavo parkuose ir pievose, nes sporto aikščių nebuvo. Tokie buvo pirmieji lengvosios atletikos žingsniai.
1921 m. Lietovos lengvosios atletikos jaunių ir suaugusiųjų pirmenybės įvyko liepos 30-31 d. Kaune, Vytauto kalne. Kai kurie to meto laikraščiai šias varžybas vadino pirmąja sporto švente. Nuo 1921 m. pirmąsias lengvosios atletikos pirmenybes organizavo LFLS. S. Garbačiauskas po varžybų pažymėjo, kad Tarptautinė teisėjų komisija dirbo kantriai ir pasiaukojančiai. Varžybas įdomiai vedė ir komentavo dr. J. Eretas. Vyrų varžybų nugalėtojai buvo apdovanoti vertingomis dovanomis.
Šios pirmenybės sukėlė didelį kauniečių susidomėjimą. To meto spauda rašė, kad žmonės būriais bėgo tų pirmųjų Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybių Vytauto kalne žiūrėti. Jose dalyvavo iš viso apie 100 lengvaatlečių. Visose rungtyse, išskyrus šuolio su kartimi, pasiekti Lietuvos rekordai.
Svarbiu dalyku reikia laikyti moterų norą rungtyniauti lengvojoje atletikoje. Ne taip paprasta buvo moterims laužyti nusistovėjusias tradicijas. Tuometinė prietaringa, konservatyvi ir bažnyčios įtakoje esanti Lietuvos visuomenės dauguma ypač daug reikalavo iš moterų ir ypač mažai joms leido.
Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis krepšinio lanką
Tolimesnis Vystymasis
1922 m. pasirodė pirmasis lietuviškas sporto žurnalas „Lietuvos sportas“, redaguojamas E. Garbačiauskienės. Žurnalas teikė informaciją iš sportinio gyvenimo, davė specialių žinių apie treniruotes, varžybų taisykles sportuojančiam jaunimui. Jame daug vietos skiriama lengvosios atletikos reikalams. S. Garbačiauskas rašė, kad lengvaatlečių jau negali patenkinti primityvi sporto bazė ir kad būtina stadiono statyba.
1922 m. ketvirtajame „Lietuvos sporto“ numeryje K. Bulotas pateikia žinių apie trumpų nuotolių bėgimo techniką, o kitame analizuoja 1921 m. lengvosios atletikos sezono laimėjimus ir bando prognozuoti ateitį. Birželio 4-5 d. įvyko Kauno miesto ir įgulos lengvosios atletikos pirmenybės. Vyrai pasiekė 5 rungčių rekordus. Jeigu 1921 m. moterys išdrįso bėgti tik 100 m, tai šiose pirmenybėse jau dalyvavo trijų rungčių varžybose. Kadangi visos 3 rungtys vyko pirmą kartą, tai nugalėtojos tapo ir rekordininkėmis.
1922 m. lengvosios atletikos sezoną galima pavadinti galutinio lengvosios atletikos susiformavimo ir įsitvirtinimo Lietuvoje metais. Vyrų varžybų programa praturtėjo devyniomis rungtimis, o rungtyniauta trisdešimt vienoje, moterų pasipildė net dešimčia naujų rungčių. 1922 metų pabaigoje K. Dineika ir J. Eretas išleido lengvosios atletikos vadovėlį. Kadangi literatūros lengvosios atletikos klausimais nebuvo, šis leidinys buvo didelė paspirtis tos šakos sportininkams, varžybų organizatoriams ir teisėjams.
1923 metais lengvoji atletika plito ir kariuomenėje. Jų leidžiamas savaitinis žurnalas „Karys“ spausdino nemažai informacinės ir metodinės medžiagos lengvosios atletikos klausimais. Gegužės 31 d. lengvosios atletikos varžybos pirmą kartą buvo surengtos Panevėžyje. Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, lengvosios atletikos perspektyva teikė gražių vilčių, nes šiame krašte lengvoji atletika turėjo senas tradicijas.
1924 m. kovo 15 d. įvyksta pirmasis Lengvosios atletikos komiteto posėdis. Jis laikraštyje „Sportas“ paskelbia Lietuvos rekordus.
Taip pat skaitykite: Sporto ir gyvenimo akimirkos olimpiadoje
1925 m. lengvosios atletikos reikalams kenkė ir prasidėję nesutarimai tarp atskirų sporto klubų ir organizacijų. Dėl finansinių nepriteklių ir orgalizacinių nesklandumų neįvyko 1925 m. Lietuvos pirmenybės. Nors per metus lengvaatlečių meistriškumas mažai pagerėjo, bet pastebimai prasiplėtė geografija, o kartu ir masiškumas.
1926 m. Lietuvos lengvaatlečiai pirmą kartą dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose, akademinio jaunimo atstovai Helsinkyje debiutavo SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos) studentų olimpiadoje. Apibendrinant 1926m. galima jau sakyti, kad provincijos lengvaatlečiai tapo visaverčiais varžovais kauniečiams ir klaipėdiečiams.
1927 m. Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės pirmą kartą buvo surengtos Klaipėdoje. Pirmenybės vyko liepos 9-10 d. naujajame stadione. Dalyvavo 7 Kauno ir 10 Klaipėdos krašto sporto klubų, iš viso 208 dalyviai. Tiek sporto klubų, tiek dalyvių skaičiumi tai buvo pačios masiškiausios Lietuvos pirmenybės. Tos pirmenybės buvo rekordinės ir rekordais. Moterys pagerino 6, vyrai - 9, jauniai - 6 Lietuvos rekordus.
Rugpjūčio 14 d. 1927 m. lengvaatlečiai po dvejų metų atoslūgio padarė didelį šuolį pirmyn. Buvo pagerinta dauguma rekordų. Išryškėjo keletas jaunų lengvaatlečių, jų padaugėjo. Pirmą kartą lengvaatlečiai galėjo pasinaudoti oficialaus trenerio paslaugomis. Iš Čekoslovakijos buvo pakviestas Mykolas Forostenka. 1927 metai reikšmingi tuo, kad buvo įrengti net nauji stadionai: vienas - Klaipėdoje, o kitas, karių stadionas, - Aukštojoje Panemunėje Kaune.
1928 m. pradžioje dėl lengvaatlečių dalyvavimo Amsterdamo olimpinėse žaidynėse tiek spaudoje, tiek įvairaus lygio sporto vadovų posėdžiuose vyko audringi ginčai. Dauguma manė, kad lengvaatlečių rezultatai per menki, jie tik sukompromituos pačius sportininkus ir padarys žalą. Birželio 29 d. Kaune A. Po ilgų ir energingų ginčų liepos 23 d. į Amsterdamą galų gale išvyko penki lengvaatlečiai: P. Ragziulytė, H. Švėminas, J. Petraitis, A. Akelaitis ir V. Razaitis.
Lietuvos lengvaatlečių debiutas olimpinėse žaidynėse buvo nesėkmingas. 1928 metai buvo lengvosios atletikos jėgų persigrupavimo metai. 1929 metais, po apgailėtinų olimpinų startų, spauda apie lengvąją atletiką užsimena retai. Rupjūčio 31 - rugsėjo 1 d. aštuntosios Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės jau antrą kartą vyko Klaipėdoje. Dalyvavo 13 klubų, iš viso 172 lengvaatlečiai. Nors per visą sezoną iki pat Lietuvos pirmenybių sportininkai buvo pasiekę tik 6 rekordus ir atrodė, kad tie metai nebus labai vaisingi, tačiau Lietuvos pirmenybės pateikė nelauktų staigmenų.
1934 m. toliau tęsiama SPORŪTOS programa, šis darbas tampa visos valstybės reikalu, ypač daug dėmesio skiriama kaimui. Birželio mėnesį iš KKR direktoriaus pareigų pasitraukė dr. A. Jurgelionis. Ypač norėtųsi pabrėžti, kad Jurgelionio dėka mokykloje įvestos papildomos popietinės sporto pamokos, abiturientams įvesti kūno kultūros egzaminai. Kūno kultūra prilygo kitiems mokslo dalykams. Baigęs Berlyno aukštąją kūno kultūros mokyklą S. Šačkus, be kitų pareigų, treniravo JSO lengvaatlečius.
Lietuvos Sportas: Nuo Pradžių Iki Šių Dienų
Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportuota mažai. Pirmoji sporto organizacija buvo 1885 Vokietijos valdomoje Klaipėdoje įkurtas irklavimo klubas Neptūnas. 1918 nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių - S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės‑Garbačiauskienės, P. Olekos, K. Dineikos, Prano Šližio, J. J. Bulotos, S. Dariaus, J. Ereto ir kitų iniciatyva bei pastangomis. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus).
1919 Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS; pirmininkas Pranas Šližys). 1920 įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas (pirmininkas S. Garbačiauskas). 1922 Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu. Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos: 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), 1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), 1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL), 1924 - Kauno teniso klubas (KTK), 1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), 1930 - Akademinis sporto klubas (ASK), 1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO). 1922 pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas Lietuvos sportas (redaktorė E. Kubiliūnaitė‑Garbačiauskienė).
1932 įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, jos vadovai buvo A. Jurgelionis (1932-34), V. Augustauskas (1934-40), Vincas Petronis (1940), Andrius Keturakis (1941), A. Vokietaitis (1941-43), V. Bakūnas (1943), M. Zaroskis (1943-44). Kūno kultūros rūmų iniciatyva ir pastangomis buvo susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. 1934-38 veikė Aukštieji kūno kultūros kursai - aukštosios mokyklos statusą turėjusi dvimetė mokykla, kuri rengė aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų kūno kultūros mokytojus. Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939). 1935 įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos. 1936 įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai: 1921 - lengvosios atletikos, 1922 - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto, 1924 - vyrų krepšinio, 1925 - bokso, šaudymo, 1927 - stalo teniso, 1929 - teniso, 1931 - plaukimo; nuo 1935 - gimnazijų žaidynės.
1937 įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 LTOK pagal olimpinių žaidynių tradicijas surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Latvijoje gyvenančių lietuvių sportininkų, 17 sporto šakų atstovų.
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 - Šaudymo sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas. Pirmosios tarptautinių klubų rungtynės įvyko 1922, LFLS žaidė su Rygos YMCA futbolo klubu, lietuviai pralaimėjo 0:4. Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos futbolo rinktinė 1923 žaidė su Estija (0:5), 1924 pirmąją pergalę tarpvalstybinėse rungtynėse pasiekė Lietuvos futbolo rinktinė, 2:1 nugalėjusi Estiją. 1925 pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė žaidė su Latvija ir pralaimėjo 20:41, 1938 moterų rinktinė - su Estija ir nugalėjo 15:7. Pirmasis tarpvalstybinis boksininkų mačas Lietuva-Latvija surengtas 1926 Kaune.
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 Davose (Šveicarija), - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota. Pasaulio stalo teniso čempionate Lietuvos vyrų rinktinė pirmą kartą žaidė 1929 Budapešte, užėmė 10 vietą tarp 10 dalyvavusių rinktinių. 1939 Lietuvos stalo teniso rinktinė buvo ketvirta tarp 11 šalių. Pasaulio šachmatų olimpiadoje Lietuvos vyrų rinktinė debiutavo 1930 ir užėmė 14 vietą tarp 18 dalyvavusių šalių. Pirmuosius pasaulio čempionato medalius Lietuvai 1937 Helsinkyje laimėjo šaudymo meistrai. 1938 I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius laimėjo Lietuvos moterų rinktinė.
1940 SSRS okupavus Lietuvą tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius suėmė ir išvežė į Vokietiją.
1940-41 ir nuo 1944 kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu. Nuo 1945 aukštosiose mokyklose, įmonėse, gamyklose, kolūkiuose, vidurinėse mokyklose pradėti steigti sporto kolektyvai, nemažai jų vėliau tapo kūno kultūros plėtros, sportininkų ir komandų rengimo centrais. Mokyklinės kūno kultūros programos rengtos remiantis BPDG ir PDG kompleksų reikalavimais. Mokyklinės ir sportininkų rengimo programos buvo bendros visoje SSRS, bet Lietuvoje jos turėjo savitumų, rėmėsi mokslininkų ir pedagogų rekomendacijomis. 1945 įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (nuo 2012 Lietuvos sporto universitetas), nuo 1954 rengiami kūno kultūros specialistai Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje, nuo 1949 Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo steigiamos kūno kultūros katedros.
Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę. 1947 krepšininkai tapo Europos čempionais. 1952 pirmuosius olimpinius (sidabro) medalius į Lietuvą parvežė krepšininkai. Boksininkas pasiekė pergalių SSRS ir Europos čempionatuose. Pirmąja Lietuvos sportininke pasaulio čempione 1956 tapo tinklininkė, olimpiniu čempionu 1968 - boksininkas. 1959-90 Lietuvos sportininkai laimėjo 57 pasaulio čempionatų aukso medalius. Pirmoji Lietuvos pasaulio rekordininkė numetė ietį 57 m 49 cm, pirmoji pasaulio moteris, nušokusi į tolį daugiau kaip 7 m. 1963 surengtas pirmasis pramoginių šokių konkursas. Didelių pergalių tarptautinėse varžybose pasiekė Lietuvos komandos. 4 kartus SSRS čempionais tapo Kauno Žalgirio krepšininkai. 1986 Žalgiris laimėjo aukščiausią pasaulio klubinių komandų varžybų apdovanojimą - tarpžemyninę Jones taurę.
Sportininkus rengė sporto mokyklos, sporto kolektyvai, kurių geriausiems buvo suteiktas sporto klubų statusas. 1968 Lietuvoje buvo 140 įvairių sporto mokyklų. Reguliariai vyko sporto šakų vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo, suaugusiųjų čempionatai, taurių varžybos. Buvo populiarios kompleksinės varžybos: moksleivių, studentų, suaugusiųjų žiemos ir vasaros spartakiados. Paplito naujos sporto šakos: meninė gimnastika, rankinis, regbis, mažasis krepšinis, žolės riedulys.
1988 12 11 atkurtas LTOK, kurio prezidentu išrinktas A. Poviliūnas. Atsikūrė žydų sporto draugija Makabi, lenkų - Polonia. 1989 įkurta Lietuvos olimpinė akademija. 1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.
1988 Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Adelaidėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990) beveik visi sportininkai atsisakė dalyvauti SSRS rinktinėse ir čempionatuose. Daug geriausių žaidėjų (krepšininkų, futbolininkų, rankininkų) nuo 1988 išvažiavo sportuoti į užsienio klubus. Š. Marčiulionis pirmas iš Lietuvos krepšininkų 1989 debiutavo NBA (San Francisko Golden State Warriors komandoje). 1991 vasarą Lietuvoje buvo surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kuriose dalyvavo apie 2000 lietuvių sportininkų iš Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Brazilijos, Čilės, Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Prancūzijos, Rusijos, Urugvajaus, Vokietijos ir Lietuvos. Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 08 18 Berlyne atkūrė LTOK tarptautines teises. Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, atgavo savo tarptautines teises (pvz., Lietuvos krepšinio federacija 1991 12 20), tapo tarptautinių federacijų narėmis.
1992, po 64 m. pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje. Tais pačiais metais 47 sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė varžėsi vasaros olimpinėse žaidynėse, kur disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu, o vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius. 1993 įsteigta Lietuvos sporto federacijų sąjunga. V. Vitkauskas 1993 05 10 pirmasis iš Lietuvos įkopė į Everestą. R. Gintautas, Vasilijus Gubanovas, Ignas Miniotas (kapitonas), Tadas Miniotas, Algimantas Patašius, Gintaras Žukauskas - jachta Laisvė rytų kryptimi pro Horno ragą 1993 10-95 01 10 apiplaukė Žemę (startavo ir finišavo Buenos Airėse). Unikalų rekordą 1998 pasiekė P. Silkinas: 1000 mylių (1609 km) nubėgęs per 11 d.
Pakito sportinės veiklos struktūra, organizavimas. Vietoj sporto draugijų steigiami sporto klubai, žaidimų varžybas ima rengti sporto lygos. Sportininkų ir komandų rengimas sutelktas sporto mokymo įstaigose (SMI) ir klubuose. Atgaivintas Lietuvos kūno kultūros ženklas (1996), praplėstas ir patobulintas jo turinys, ėmė veikti Lietuvos ištvermingųjų sąjūdis (1989), Lietuvos Karolio Dineikos sveikatos sąjunga (1990, nuo 1996 - Lietuvos sveikuolių sąjunga), Bėgimo mėgėjų (1992), Sportas visiems (1991) asociacijos. Kasmet rengiamos moksleivių sporto žaidynės, nuo 2006 - olimpinis festivalis, konkursai Sportiškiausia mokykla, Sportas ir aplinka ir kiti. Lietuva - viena pajėgiausių Europos ir pasaulio krepšinio valstybių. 2003 trečią kartą Europos čempiono titulą laimėjo ir Lietuvos krepšininkai. 2005 Lietuvos jaunimo rinktinė (iki 21 m.) Argentinoje tapo pasaulio čempione.
Disko Metimo Rungtis: Technika ir Taktika
Disko metimas - tai lengvosios atletikos rungtis, kurioje sportininkai meta sunkų diską, siekdami numesti jį kuo toliau. Disko metimas reikalauja ne tik fizinės jėgos, bet ir puikios technikos bei koordinacijos. Sportininkai naudoja specialią sukimosi techniką, kad įgytų pagreitį ir numestų diską kuo toliau.
Žymiausi Lietuvos Disko Metikai
Lietuva gali didžiuotis ne vienu disko metimo talentu. Virgilijus Alekna, dukart olimpinis čempionas, yra laikomas vienu geriausių visų laikų disko metikų. Jo sūnūs, Mykolas ir Martynas Alekna, taip pat sėkmingai tęsia šeimos tradicijas ir skinasi kelius į tarptautines varžybas.
Virgilijus Alekna: Legendos Gimimas
Virgilijus Alekna, gimęs 1972 m. vasario 13 d. Kupiškio rajone, yra tituluočiausias Lietuvos olimpietis. Per savo karjerą jis iškovojo du aukso ir vieną bronzos medalį olimpinėse žaidynėse. Alekna taip pat yra pasaulio čempionas ir Europos čempionas. Jo pasiekimai įkvėpė daugybę jaunų sportininkų Lietuvoje ir visame pasaulyje.
Mykolas Alekna: Jaunoji Žvaigždė
Mykolas Alekna, Virgilijaus Aleknos sūnus, jau spėjo tapti Europos ir pasaulio jaunimo čempionu. Jo talentas ir darbštumas leidžia tikėtis, kad ateityje jis pasieks dar didesnių aukštumų.
tags: #geriausi #pasaulio #disko #metikai #olimpiniai #cempionai