Kasmet žurnalas „Reitingai“ pristato naujausius Lietuvos ugdymo įstaigų reitingus, kurie padeda stojantiesiems, jų tėvams ir pačioms aukštosioms mokykloms orientuotis studijų krypčių pasirinkime. Šie reitingai apima universitetų bakalauro, magistro studijas ir kolegijų profesinio bakalauro studijas. Reitingai atspindi ne tik aukštųjų mokyklų populiarumą, bet ir absolventų įsidarbinimo galimybes, darbdavių nuomonę bei kitus svarbius kriterijus. Aptarkime svarbiausius šių reitingų aspektus ir tendencijas.
Bendras universitetų reitingas
Geriausių valstybinių universitetų penketuke tradiciškai lyderiauja Vilniaus universitetas (VU), surinkęs 74,03 taško. Toliau rikiuojasi Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) - 61,43, Kauno technologijos universitetas (KTU) - 60,34, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) - 60,28 ir VILNIUS TECH universitetas, gavęs 55,4 taško. Tuo metu tarp privačių universitetų lyderystę išlaiko ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 67,72 taško.
Vertinimo kriterijai
Žurnalas „Reitingai“ universitetus vertino pagal 42 skirtingus parametrus, kurie buvo sugrupuoti į penkis stambius kriterijus:
- Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių nuomonė (iki 35 taškų): tai svarbiausias parametras, atspindintis, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsitraukiančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė.
- Mokslo, meno ir sporto veikla bei pridėtinė vertė šalies ūkiui (iki 30 taškų).
- Studentai ir studijos (iki 20 taškų).
- Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje (iki 10 taškų).
- Esamas ir ateities akademinį personalas (iki 5 taškų).
Iš viso už šiuos kriterijus buvo galima surinkti 100 taškų.
Darbdavių nuomonės svarba
Svarbiausias šio vertinimo parametras yra darbdavių nuomonė. Darbdavių anketinė nuomonė sudarė 30 taškų iš šimto. Žurnalo „Reitingai“ užsakymu, sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ apklausė 2270 darbdavių iš visų šalies regionų, laikydamiesi gyventojų skaičiaus proporcijų. Visų ūkio šakų bei viešojo sektoriaus darbdavių buvo klausiama, kokių universitetų ir kokių krypčių alumnai dirba pas juos, taip pat buvo prašoma įvertinti šių krypčių alumnų parengimą ir darbo kokybę.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti teniso kamuoliukus
Absolventų įsidarbinimas ir atlyginimai
Remiantis Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) duomenimis, buvo vertinamas 2023 m. laidos absolventų įsidarbinimas praėjus 12 mėnesių po studijų baigimo. Į šį vertinimą taip pat įtraukti ir tie absolventai, kurie darbo vietas susikūrė patys, tai yra dirba savarankiškai. Absolventų įsidarbinimui suteiktas 15 taškų svoris.
Žurnalas „Reitingai“ pabrėžia, kad tarp valstybinių universitetų didžiausią atlyginimą po bakalauro ir magistro studijų gauna LSMU alumnai - 3 383 ir 5 238 eurų, o po doktorantūros studijų - Klaipėdos universiteto studentai, gaunantys 7 898 eurus. Vertinant privačius universitetus, didžiausius atlyginimus po bakalauro ir doktorantūros studijų gauna ISM absolventai. Jų atlygiai atitinkamai siekia 2 579 ir 6 234 eurus. Po magistro studijų didžiausi atlyginimai, siekiantys 8 644 eurus, mokami Balstogės universiteto filialo (BUF) alumnams.
Universitetų reitingai pagal studijų kryptis
Žurnalas „Reitingai“ taip pat pristatė lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą pagal bakalauro ir vientisųjų studijų specialistų parengimą.
Bakalauro studijos
Iš viso buvo vertinta 93 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų kryptys. Pagal šį vertinimą universitetai išsidėstė taip:
- Vilniaus universitetas lyderiauja 39-iose studijų kryptyse.
- Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 10-yje studijų krypčių.
- VILNIUS TECH universitetas pirmauja 10-yje studijų krypčių.
- Kauno technologijos universitetas pirmauja taip pat 10-yje studijų krypčių.
- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 6-iose studijų kryptyse.
- Vilniaus dailės akademija lyderiauja 4-iose studijų kryptyse.
- Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirmauja taip pat 4-iose studijų kryptyse.
- Klaipėdos universitetas pirmauja 3-iose studijų kryptyse.
- Lietuvos sporto universitetas pirmauja 2-ose studijų kryptyse.
- ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pirmauja 2-ose studijų kryptyse.
- Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija pirmi vienoje studijų kryptyje.
Magistrantūros studijos
Vertindami universitetų magistrų rengimą, reitingų rengėjai įvertino 84 studijų kryptis. Rezultatai:
Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis krepšinio lanką
- Vilniaus universitetas lyderiauja apie pusėje visų vertintų - 39-iose studijų kryptyse.
- Kauno technologijos universitetas lyderiauja 12-oje studijų krypčių.
- Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 11-oje studijų krypčių.
- VILNIUS TECH universitetas pirmauja 7-iose studijų kryptyse.
- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 4-iose studijų kryptyse.
- Vilniaus dailės akademija lyderiauja 3-iose studijų kryptyse.
- Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Klaipėdos universitetas pirmauja 2-ose studijų kryptyse.
- ISM vadybos ir ekonomikos universitetas taip pat pirmauja 2-ose studijų kryptyse.
- Gen. J. Žemaičio karo akademija bei Lietuvos sporto universitetas geriausi 1-oje studijų kryptyje.
Magistrantūros studijų vertinimo kriterijai
Vertinant antrosios pakopos (magistrantų) rengimą, 30 proc. viso dalykinio magistrantų rengimo reitingo svorio sudarė darbdavių nuomonė, kuriuos apklausė sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“. Kita tiek - 30 proc. - sudarė mokslo rodiklių kryptyje lygis. Buvo remtasi Lietuvos mokslų tarybos (LMT) naujausiu universitetų mokslo veiklos vertinimu. LMT vertino universitetų mokslo lygį kryptyje penkiabalėje sistemoje.
Mokslo lygio įvairavimas
Anot reitingų sudarytojų, svarbu pastebėti, kad geriausio universiteto mokslo lygis skirtingose kryptyse labai įvairuoja: „Nė vienas universitetas nėra geriausias visose kryptyse. Štai, Vilniaus universitetas yra vienas nedaugelio, kurio mokslo lygis įvertintas 5-etu. Ir net 4-iose kryptyse: biochemijoje, filologijoje, filosofijoje ir etnologijoje, bet, pavyzdžiui, farmacijos ir slaugos kryptyse įvertintas vos vienetu. Beje, daugiau jokia kita kryptis jokiame universitete nebuvo įvertinta vienetu.“
Kolegijų reitingai
Žurnalas „Reitingai“ taip pat pristatė kolegijų reitingus pagal profesinio bakalauro specialistų parengimą.
Kolegijų lyderiai
Žurnalas „Reitingai“ pristatė iš viso penkių dešimčių koleginių studijų krypčių specialistų parengimo vertinimą.
- Vilniaus kolegija, prie kurios buvo prijungta VTDK, pirmauja 27-iose studijų kryptyse.
- Kauno kolegija, prie kurios prijungta Alytaus kolegija, pirmauja 14-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių.
- Lietuvos inžinerijos kolegija (sukurta susijungus Kauno technikos kolegijai ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijai) lyderiauja 2-ose vertintose studijų kryptyse.
- Lietuvos jūreivystės akademija vėl pirmauja 2-ose vertintose studijų kryptyse.
- Klaipėdos valstybinė kolegija taip pat pirmauja 2-ose vertintose studijų kryptyse.
- Šiaulių valstybinė kolegija pirmauja 1-oje vertintoje studijų kryptyje.
Po vieną kryptį, kurioje lyderiauja, turi ir Panevėžio kolegija bei Šv. I. Lojolos kolegija.
Taip pat skaitykite: Sporto ir gyvenimo akimirkos olimpiadoje
Valstybinių ir nevalstybinių kolegijų reitingai
Pirmąsias valstybinių kolegijų reitingo vietas užima Vilniaus kolegija, surinkusi 78,81 taško, Kauno kolegija (77,37), Lietuvos inžinerijos kolegija (61,5), Klaipėdos valstybinė kolegija (60,56) bei Lietuvos jūreivystės akademija, gavusi 55,23 taško. Tuo metu nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja Šv. Ignaco Lojolos kolegija, surinkusi 55,67 taško, Lietuvos verslo kolegija (54,01 taško) bei SMK aukštoji mokykla, gavusi 52,12 taško.
Kolegijų vertinimo kriterijai
Kolegijų profesinio bakalaurų rengimo kokybė tradiciškai vertinta pagal tuos pačius parametrus kaip ir universitetų bakalaurų rengimas.
Tendencijos ir iššūkiai
Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas ir žurnalistė Jonė Kučinskaitė-Sarafinienė, rengdami reitingus, pastebėjo ne vieną ugdymo įstaigų Lietuvoje problemą. Pabrėžė, jog vaikams iš regionų vis sunkiau pasiekiamos medicinos, odontologijos ar gyvybės mokslų studijos. Daugėja savivaldybių, kurių gimnazistams prestižinės studijos tampa nebeprieinamos. Taip pat pastebėjo, kad ima trūkti ne tik mokytojų, bet ir dėstytojų aukštosiose mokyklose.
Mokamų studijų daugėjimas
Pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus G.Sarafino, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Lietuvoje nuosekliai daugėja mokančiųjų už studijas skaičius. Jis priminė, kad ankstesnės kadencijos valdantieji buvo nusprendę siekti nemokamo bakalauro, kuomet visi stojamojo balo kartelę įveikę jaunuoliai galėtų gauti nemokamą studijų vietą. Tačiau šiandien ši idėja yra užmiršta. Universitetų rodikliai, pasak G.Sarafino, rodo, kad jaunuolių, gaunančiųjų valstybės finansavimą stojant į aukštąsias mokyklas, skaičius svyruoja nuo 57 iki 67 procentų.
Lietuvos sporto universitetas (LSU)
Priėmimo rezultatai į Lietuvos sporto universitetą (LSU) pastaruosius kelerius metus nuosekliai didėja, ne išimtis ir šie metai. Šiais metais nudžiugino Universitetą pirmų prioritetu pasirinkusių stojančiųjų skaičius, kuris padidėjo beveik 14 procentų. Treniravimo sistemų studijų programa ir vėl patenka į populiariausių Lietuvos universitetų siūlomų programų dešimtuką bei rikiuojasi devintoje vietoje, kaip ir praeitais metais.
Šiemet visos LSU studijų programos sulaukė studentų, o Treniravimo sistemos studijos - dar populiaresnės. Nudžiugino ir tai, kad dėl kylančių reikalavimų brandos atestatui gauti ir stojimui į aukštąsias mokyklas, įstojusiųjų į LSU valstybės finansuojamas vietas studentų balo vidurkis yra aukštesnis už daugelį kitų aukštųjų mokyklų. Šiemet Lietuvos sporto universitetą pasirinko rekordiškai daug šimtukininkų.
LSU studentai - motyvuoti, kryptingai siekiantys savo tikslų, o į valstybės finansuojamas vietas priimtųjų vidurkis yra aukštesnis nei kai kuriose kitose aukštosiose mokyklose. Šiemet universitete studijas pradės nemažai užsienio studentų, o tai rodo ne tik studijų kokybę, bet ir stiprėjančią LSU tarptautinę bendruomenę.
tags: #geriausi #sporto #universitetai