Futbolas Vokietijoje yra populiariausia sporto šaka, neatsiejama daugelio vokiečių gyvenimo ir šalies kultūros dalis. Tačiau futbolo istorijos kelias Vokietijoje ne visuomet buvo rožėmis klotas. Nacionalsocializmas buvo didžiausia kliūtis, trukdžiusi sklandžiai šios sporto šakos raidai. 1933 m. į valdžią atėję nacionalsocialistai gerokai pristabdė futbolo tobulėjimą, profesionalėjimą. Jie aktyviai kišosi į kasdienį futbolo klubų gyvenimą: rasinių įstatymų pagrindu šalino iš komandų žydų kilmės sportininkus ir personalo narius, o prasidėjus Holokaustui juos masiškai žudė. Vienas iš labiausiai nukentėjusių futbolo klubų nacionalsocialistų valdymo metu buvo Miuncheno „Bayern“.
Siekiant išsiaiškinti geriausią Vokietijos futbolo komandą istorijoje, būtina atsižvelgti į daugelį kriterijų, tokių kaip iškovoti titulai, įtaka futbolui, žaidėjų meistriškumas ir populiarumas. Šiame straipsnyje aptarsime keletą pretendentų į šį titulą, įvertinsime jų pasiekimus ir išanalizuosime, kodėl jie laikomi geriausiais.
Miuncheno „Bayern“ - neprilygstamas dominavimas
Nūdien žinomiausias ir tituluočiausias Vokietijos futbolo klubas Miuncheno „Bayern“ buvo įkurtas dar XX a. pradžioje. 1932 m. šiai komandai pirmą kartą pavyko iškovoti Vokietijos pirmenybių nugalėtojų titulą. Šį pasiekimą klubas pelnė sudėtyje turėdamas narių žydų, vaidinusių išties svarbų vaidmenį komandos gyvenime. Be jokių abejonių, ryškiausia to meto klubo asmenybe galima laikyti Kurtą Landauerį (Kurt Landauer), ėjusį klubo prezidento pareigas nuo 1913 iki 1933 m. (su nedidelėmis pertraukomis). Būtent jo pastangomis klube suburta futbolo komanda pavertė Miuncheno „Bayern“ vienais geriausių Vokietijoje. Išaugo ir sustiprėjo profesionalus požiūris į sportą. Vadovaujant Kurtui Landaueriui, „Bayern“ taip pat suformavo ir savo idėjinį veidą: šis Bavarijos klubas buvo pelnytai laikomas kosmopolitišku, liberaliu ir atviru visiems žmonėms, nepaisant skirtingų jų tautybių ar įsitikinimų. 1933 m. į valdžią Vokietijoje atėjus nacionalsocialistams, Miuncheno „Bayern“ susidūrė su spaudimu, panieka ir žydų šalinimu iš klubo. Šis klubas nacių buvo prisikariamas „Judenklub“ (liet. - žydų klubo) kategorijai.
Pirmosios nacių represijos prieš žydus dar nereiškė fizinio jų sunaikinimo. Pradžioje naciai siekė žydus išstumti iš kasdienio gyvenimo, paversti juos visuomenėje nematomais. Būtent nuo šių represijų nukentėjo ir „Bayern“ klubas, pirmiausia - jo vadovybė. Situacija tapo dar dramatiškesnė, kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Šalyje likusius žydus imta uždarinėti į koncentracijos stovyklas ir / arba jie buvo išvežami nužudyti į Reicho užimtas teritorijas Rytuose. Tarp šių žmonių buvo Miuncheno „Bayern“ klubo jaunimo akademijos vadovas Otas Albertas Byras (Otto Albert Beer), kuris 1941 m. lapkričio pabaigoje su šeima buvo nužudytas Kauno IX forte.
Otas A. Byras gimė 1891 m. birželio 3 d. Karlsrūhėje (Karlsruhe), Vokietijoje. Sulaukęs aštuonerių, jis su tėvais persikėlė į Miuncheną. 1907 m., būdamas šešiolikos metų, jis įstojo į „Bayern“ klubo futbolo sekciją (tuomet daugelis komandų apjungdavo ne vieną, bet keletą sporto šakų). Pirmojo pasaulinio karo metu O. Po Pirmojo pasaulinio karo O. A. Byras pirmiausia pasuko verslo keliu. Jis buvo „Theilheimer & Beer“ kompanijos, užsiėmusios tekstilės gaminiais, bendraturtis, vienas iš savininkų. 1922 m. O. A. Byras sukūrė šeimą su Nele Frenkel (Nelly Fraenkel). Tais pačiais metais jie susilaukė pirmojo sūnaus, kurį pavadino Ernstu Rudolfu (Ernst Rudolf). Dar po trejų metų šeimai gimė antrasis sūnus - Kurtas Gustavas (Kurt Gustav).
Taip pat skaitykite: Futbolo komandų apžvalgos
Novatoriškasis „Bayern“ klubo prezidentas K. Landaueris, siekdamas stiprinti komandą, dėjo daug vilčių į jaunimo akademijos veiklą. 1926 m. O. A. Byras ėmė vadovauti „Bayern“ ekipos jaunimo sekcijai ir buvo atsakingas už tai, kad jauni futbolo talentai vėliau sėkmingai įsilietų į komandos sudėtį. Anuomet prisivilioti žaidėjus iš kitų komandų, juo labiau - iš užsienio, buvo sunku, todėl daugelis komandų buvo priklausomos nuo savo pačių užaugintų ir išugdytų futbolininkų. Vyresnysis Byrų sūnus Ernstas Rudolfas taip pat žaidė „Bayern“ klubo jaunimo akademijoje. Tėvas Otas Albertas vadovavo akademijai vos trejus metus, tačiau susilaukė didelio dėmesio ir vietinėje spaudoje. 1929 m. straipsniuose O. A. Byras buvo giriamas už indėlį į jaunimo ugdymą ir tai, kad jaunimo komandos idėja įleido gilias šaknis į „Bayern“ klubo ir viso Miuncheno gyvenimą. Uolus O. A. Byro darbas jaunimo akademijoje ir jo rūpesčiu padėti tvirti veiklos pamatai bei vis labiau puoselėjama jaunųjų žaidėjų įsiliejimo į suaugusiųjų „Bayern“ komandos gretas praktika ilgainiui subrandino didžių vaisių.
Pasitraukęs iš „Bayern“ klubo jaunimo sekcijos vadovo pareigų, O. A. Byras ir toliau dalyvavo komandos gyvenime. Nors „Bayern“ klubo prezidentu buvo K. Landaueris, tačiau jis vienas negalėjo priimti sprendimų. Klubo struktūroje veikė tarybos komitetas, į kurį kasmet vykdavo rinkimai. Kandidatus šiems rinkimams atrinkdavo trijų narių kolegija, - pastarajai priklausė ir O. A. Byras (nuo 1929 iki 1933 m.). Tačiau 1933 m., po nacių atėjimo į valdžią, O. A. Byrui, kaip ir daugeliui kitų klubo žydų, teko pasitraukti iš užimamo posto. Po metų iš atleisto K. Landauerio prezidento postą perėmęs Zigfridas Hermanas (Siegfried Herrmann) vėl paskyrė O. A. Byrą į naujai suformuotą Vyresniųjų tarybą. Tokį sprendimą galima laikyti pasipriešinimo naciams aktu. Tuomet daugelis žydų jau buvo netekę savo užimamų postų futbolo klubuose Vokietijoje, o šiuo atveju veiksmas buvo priešingas - žydų kilmės žmogui skiriamos gana aukštos ir garbingos pareigos. Tuo pat metu O. A. Byras priklausė Miuncheno žydų gimnastikos ir sporto klubo tarybai, o 1936 m. Naciams įsigalėjus valdžioje, Byrų šeimos gyvenimas kardinaliai pasikeitė. O. A. Byras, kuris buvo Pirmojo pasaulinio karo veteranas ir Vokietijos patriotas, neskubėjo emigruoti, nes, ko gero, kaip ir dauguma Vokietijos žydų, galvojo, kad nacių antisemitinė politika bus laikina ir galiausiai visi apribojimai bus panaikinti. Tačiau sulig kiekviena diena situacija tik blogėjo, buvo įvedami vis nauji ribojimai. O. A. Byras, kaip ir kiti Miuncheno „Bayern“ klubo nariai žydai, buvo pašalinti iš komandos. Visi jie galėjo dalyvauti tik žydų tautybės pagrindu sukurtų klubų veikloje. Šia veikla O. A. Byras ir užsiėmė iki 1938 m. lapkričio mėnesio, kai naciai oficialiai likvidavo visus žydų sporto klubus ir tokiu būdu iš sportinės veiklos galutinai pašalino žydus. Tai reiškė, jog žydai galėjo sportuoti tik slapta ir daugiau pavieniui, pavyzdžiui, atlikti mankštos pratimus namie.
O. A. Byras su šeima patyrė didelių sukrėtimų ne tik sporto srityje, bet ir versle, kuris buvo pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Jo verslas sulaukė didelio spaudimo iš valdžios institucijų, mažėjo klientų srautas, nes antisemitinė propaganda ir neapykanta žydams įvairiomis formomis vis labiau plito visuomenėje. Nuo visų antisemitizmo apraiškų buvo neatsiejamas vis didėjantis nenoras turėti verslo reikalų su žydais. 1938 m. spalio mėnesį, naciams vykdant žydų pašalinimo iš ekonominio gyvenimo programą, O. A. 1938 m. lapkričio 10 d. O. A. Byras kartu su buvusiu „Bayern“ komandos prezidentu K. Landaueriu buvo įkalintas Dachau koncentracijos stovykloje. Jam buvo skirtas kalinio numeris 19829. Stovykloje O. A. Byras praleido 33 dienas ir gruodžio 12 d. buvo paleistas. Tikėtina, jog paleidimo priežastis buvo ta pati, kaip ir K. Landauerio atveju. O. A. Visi šie milžiniški sukrėtimai, įvykę per labai trumpą laikotarpį, - 1938 m. rudenį, -pagaliau leido O. A. Byrui susivokti, kad jis ir jo šeima Vokietijoje yra nepageidaujami. Be to, visa gyvenimo veikla - ir verslas, ir sportas - buvo iš jo atimti. Todėl beliko vienintelis kelias - emigracija. Nuo 1938 iki 1941 m. O. A. Byras bandė emigruoti į Keniją ir Rodeziją (dabartinė Zambija ir Zimbabvė) bei į Naująją Zelandiją. Pirmos dvi šalys buvo Didžiosios Britanijos kolonijos, o Naujoji Zelandija pavaldi britų karūnai, bet turėjusi gan didelę autonomiją. Visi bandymai emigruoti buvo nesėkmingi. Šiuo laikotarpiu emigruoti iš Vokietijos pasisekė tik nedidelei grupei žydų. Oficialiai emigracija buvo uždrausta tik 1941 m.
Oficialiai uždraudus žydams išvykti iš Vokietijos, jau kitą mėnesį prasidėjo jų masinės žudynės. Tuomet 5 000 Vokietijos žydų buvo deportuoti iš Miuncheno, Frankfurto, Berlyno, Vienos (Austrija) ir Breslau (dab. Vroclavas, Lenkija). Pagal pirminį planą jie turėjo būti perkelti ir įkurdinti Rygos gete, tačiau šis buvo smarkiai perpildytas ir vietos Reicho žydams neatsirado. Tuomet jie buvo nukreipti į nacistinės Vokietijos okupuotą Kauną. 1941 m. lapkričio 25 ir 29 dienomis Kauno IX forte buvo vykdomos masinės Reicho žydų žudynės. Jų tarpe atsidūrė ir 1 000 Miuncheno žydų. Būtent šiame Miuncheno žydų sąraše užfiksuota ir visa Byrų šeima. Kartu su kitais Vokietijos žydais, O. A. Byras ir jo šeimos nariai ir buvo sušaudyti šalia IX forto iškastuose grioviuose. Egzekucijos metu O. A. Byrui buvo apie 50, jo žmonai Nelei - 40 metų, o sūnums Ernstui Rudolfui ir Kurtui Gustavui - atitinkamai 18 ir 16 metų.
Ilgus metus po Antrojo pasaulinio karo O. A. Byro, kaip ir kitų „Bayern“ klubo žydų, indėlis į klubo istoriją buvo pamirštas, ar bent jau neakcentuojamas. Tačiau šiandien tiek O. A. Byras, tiek ir buvęs ilgametis klubo prezidentas K. Šių metų birželio 18-20 d. Kaune lankėsi Miuncheno „Bayern“ klubo sirgaliai, vykdantys socialinės krypties projektą „Fanprojekt München“. Ši organizacija, telkianti futbolu besidomintį jaunimą, puoselėja taikią komandų palaikymo kultūrą, ugdo kritinį požiūrį į ekstremizmą bei diskriminaciją. Vienas iš pagrindinių grupės atvykimo į Kauną tikslų - prisiminti ir pagerbti Holokausto metu Kauno IX forto teritorijoje nužudytus Miuncheno „Bayern“ klubo atstovus ir jų šeimos narius. Išskirtinis dėmesys buvo skiriamas klubo jaunimo akademijos vadovui O. A. Byrui ir jo šeimai. Vizito metu projekto dalyviai ekskursijose susipažino su Kauno miestu, aplankė buvusią Kauno geto teritoriją ir Kauno IX forto muziejų. Jaunuoliai aktyviai domėjosi Lietuvos istorija, nevengdami skaudžiausių temų. Svečiai iš Vokietijos taip pat bendravo su Kauno miesto žydų bendruomenės pirmininku Gercu Žaku, kuris pasidalino savo tėvo, buvusio Šiaulių geto ir Dacahau koncentracijos stovyklos kalinio istorija. Pokalbio metu jie galėjo geriau pažinti sunkią Holokausto patirtį, kuri vėliau persidavė netgi jau po visų tragiškų įvykių gimusiems išgyvenusiųjų palikuonims. Kauno IX forto muziejininkė Simona Gustaitytė svečiams pristatė keletą iš Miuncheno atvežtų ir Kauno IX forte nužudytų asmenų biografijų. Šią medžiagą jai pavyko atrasti Vokietijos archyvuose.
Taip pat skaitykite: Žaidėjų gyvenimas po NBA
Miuncheno „Bayern“ dominavimas Vokietijos futbole yra neabejotinas. Jie yra laimėję daugiausiai Bundeslygos titulų (32), Vokietijos taurių (20) ir kitų trofėjų. Jų sėkmė neapsiriboja tik Vokietija - „Bayern“ yra vienas sėkmingiausių klubų Europoje, 6 kartus laimėjęs UEFA Čempionų lygą.
Praėjusiame ture čempiono titulą užsitikrinęs Miuncheno „Bayern“ klubas Vokietijos „Bundesliga“ čempionate užtikrintai 3:1 nugalėjo „Freiburg“ futbolininkus. Du įvarčius prie pergalės pridėjo lenkas Robertas Lewandowskis, kuriam šie tikslūs smūgiai padėjo įsirašyti į istoriją. Per 30 šio sezono „Bundesliga“ rungtynių lenkas jau įmušė 33 įvarčius. Tai - geriausias visų laikų rezultatas tarp „Bundesligos“ legionierių. Ankstesnis sezono rekordas tarp lygos legionierių priklausė Pierre‘ui-Emerickui Aubameyangui. Iš Gabono kilęs puolėjas 2016-2017 m. sezone, atstovaudamas Dortmundo „Borussia“, pelnė 31 įvartį. R.Lewandowskis jau penktą kartą karjeroje ir trečią sezoną iš eilės taps rezultatyviausiu „Bundesligos“ žaidėju. Iki šiol 30 įvarčių ribą jis buvo pasiekęs tik 2015-2016 m. sezone. Pernai šiam titului lenkui užteko ir 22 įvarčių. R.Lewandowskis žaidžia 5-ą rezultatyviausią sezoną „Bundesligos“ istorijoje. Trys geriausi sezonai priklauso Gerdui Mulleriui (40 įvarčių 1971-1972 m. sezone, 38 įvarčiai 1969-1970 m. sezone ir 36 įvarčiai 1972-1973 m. sezone). Ketvirtas yra Dieteris Mulleris (34 įvarčiai 1976-1977 m. sezone). Jį R.Lewandowskis dar gali pavyti ar net aplenkti paskutinio turo rungtynėse su „Wolfsburg“. Per karjerą „Bundesligoje“ lenkas yra įmušęs 235 įvarčius. Tai - trečias rezultatas istorijoje. Aukščiau yra tik G.Mulleris (365) ir Klausas Fischeris (268).
Dortmundo „Borussia“ - iššūkis „Bayern“ dominavimui
Dortmundo „Borussia“ - klubas įsikūręs Dortumundo mieste, Vokietijos vakarinėje pusėje. Klubas dalyvauja Vokietijos „Bundesliga“ lygoje. 1909 m. buvo pradėtas klubo vystymas ir galiausiai 1912 m. vasarą iširus 3 lygos klubams buvo nuspręsta sujungti pajėgas ir galutinai įtvirtinti komandą. Tuometinės komandos „Britania“ apranga buvo geltonai juoda ir nuo tada buvo nuspręsta, kad BVB bus geltonai juoda. 1947 m.
Du įsimintiniausi komandos vadovai yra Ottmar Hitzfeld ir Jürgen Klopp. Taip sutapo, kad tiek Hitzfeld savo laiku, tiek Klopp prie komandos vairo prisijungė, kuomet klubas patyrė didelius nuosmukius. Šveicaro Hitzfeld prisijungimas prie komandos 1991 metais pasuko komandą teisinga linkme. Per 6 metų laikotarpį jam su komanda pavyko iškovoti Bundesliga 2 kartus - 1994, 1995 metais ir vieną reikšmingiausių titulų Europoje - UEFA čempionų lygą 1997 metais. Jürgen Klopp savo ruožtu prie komandos prisijungė 2008 metais, kai buvo pastebėtas dėl savo darbų kitoje „Bundesliga“ komadoje „Mainz“. Jürgen, kaip ir buvęs komandos vadovas Ottmar iškovojo 2 „Bundesliga“ titulus iš eilės - 2010 ir 2011 metais. Pastarieji metai buvo itin sėkmingi, nes Dortmundo Borussia pasiekė lygos rekordą pagal iškovotus taškus ir tuo pačiu iškovojo DFB-Pokal taurę, kurią paskutinį kartą laimėjo tik 1988 metais. Tai buvo pirmasis kartas klubo istorijoje, kai iškovojamos dvi Vokietijos lygos taurės tais pačiais metais.
Galima pradėti nuo geriausiai žinomo klubo priešo - FC Bayern Munich. Tokį vaizdą susidarome dėl ilgametės konkurencijos ir varžymosi dėl „Bundesliga“ pagrindinio titulo ir tai jog abu klubai dažniausiai sutinkami UEFA čempionų lygos atkrintamosiose varžybose. Šios dvi komandos pastaruosius 10 metų laikomos favoritėmis Vokietijos stipriausioje lygoje. Tačiau ne kiekvienas žino, kad aršiausias BVB priešas yra FC „Schalke“. Šie du klubai yra stipriausi Vokietijos Ruhr regiono atstovai, todėl nuo seno jų susitikimas vadinamas „Revier“ derbiu. Vienas sensacingiausių susitikimų iš daugelio įvyko 1969 metais, kai fanai po įmušto įvarčio išbėgo į aikštelę. Tokius veiksmus buvo bandyta tramdyti šunų pagalba ir netikėtai per visą sąmyšį buvo apkandžioti du FC „Schalke“ komandos žaidėjai.
Taip pat skaitykite: Geriausia komanda Lietuvoje
Borussia Dortmund yra sužaidusi 55 aukščiausios Vokietijos lygos sezonus per savo istoriją.
Kiti pretendentai
Be „Bayern“ ir „Borussia“, yra ir kitų Vokietijos klubų, kurie nusipelno būti paminėti diskusijoje apie geriausią komandą istorijoje:
- Hamburger SV: Šis klubas ilgą laiką buvo vienas stipriausių Vokietijos komandų, 1983 m. laimėjęs UEFA Čempionų lygą.
- Borussia Mönchengladbach: Aštuntajame dešimtmetyje dominavusi komanda, penkis kartus laimėjusi Bundeslygą ir du kartus UEFA taurę.
- Werder Bremen: Klubas, turintis ilgą ir turtingą istoriją, keturis kartus laimėjęs Bundeslygą ir vieną kartą UEFA Taurių laimėtojų taurę. Brėmeno klubui priklauso daugiausiai „Bundesliga“ pirmenybėse praleistų sezonų rekordas, o bendroje visų laikų turnyro lentelės įskaitoje daugiau taškų už „Werder“ surinkti pavyko tik Miuncheno „Bayern“ ekipai.
Individualūs talentai
Vokietijos futbolas visuomet garsėjo talentingais žaidėjais. Štai keletas legendinių futbolininkų, kurie prisidėjo prie savo komandų sėkmės:
- Franz Beckenbauer: Vienas geriausių visų laikų gynėjų, vadovavęs Vokietijos rinktinei į pergales pasaulio ir Europos čempionatuose. Vokietijos futbolo istorijoje iki šiol nebuvo tokio sėkmingo futbolo pasaulio atstovo kaip F. Bekenbaueris. Be jo, tai dar pasiekė dabartinis Prancūzijos treneris Didier
as Dechampsas (1998 m. čempionu tapo kaip žaidėjas, o 2018 m. kaip treneris) ir brazilas Mario Zagallo (1958 ir 1962 m. Pasaulio pirmenybių nugalėtoju kartu su Vakarų Vokietijos komanda F. Bekenbaueris tapo 1974 m., o kaip treneris triumfavo 1990 m. Nors vokietis ir žaidė gynėjo pozicijoje, per 103 rungtynes sugebėjo ne tik kokybiškai ginti savo aikštės pusę, bet ir pelnyti 14 įvarčių. - Gerd Müller: Rezultatyviausias Bundeslygos žaidėjas per visą istoriją, pasižymėjęs neįtikėtinu įvarčių skaičiumi.
- Lothar Matthäus: Rekordininkas pagal sužaistų rungtynių skaičių Vokietijos rinktinėje, universalus žaidėjas, galėjęs rungtyniauti bet kurioje pozicijoje. 1990 m. pasaulio pirmenybėse triumfavęs ir vėliau prestižinį „Ballon d‘Or“ apdovanojimą gavęs vokietis kol kas vis dar yra daugiausia rungtynių (25) planetos čempionatuose sužaidęs futbolininkas. Iš viso per 150 rungtynių vilkėdamas Vokietijos marškinėlius (joks Vokietijos futbolininkas nėra sužaidęs daugiau mačų) L. Matthäusas yra pelnęs 23 įvarčius.
- Miroslav Klose: Rezultatyviausias pasaulio čempionatų žaidėjas per visą istoriją, pasižymėjęs puikiu žaidimu galva ir instinktu įmušti įvartį. Futbolininkas per savo karjerą pasiekė tai, apie ką svajoja bet kuris šio sporto atstovas - įsirašė į savo atstovaujamos šalies futbolo istoriją ir tapo pasaulio čempionu. Vokietis per 24 rungtynes 4 skirtinguose čempionatuose pasižymėjo net 16 kartų ir aplenkė iki tol pirmavusį brazilą Ronaldo (15 įvarčių). 24 mačai planetos pirmenybėse yra antras pagal gerumą rezultatas po M. Klose pirmtako L. 2002 ir 2006 m. čempionatuose M. Klose įmušė po 5 įvarčius, 2010 m. pridėjo 4, o paskutiniame savo čempionate Brazilijoje 2014 m. pelnė legendiniais tapusius 2 įvarčius. Iš viso Vokietijos legenda per 137 rungtynes atstovaudama savo šaliai spėjo pelnyti 71 įvartį ir garsių pavardžių kupiname rezultatyviausių Vokietijos žaidėjų sąraše rikiuojasi pirmoje pozicijoje.