Geriausi Lietuvos futbolo stadionai: apžvalga

Lietuvoje futbolas, nors ir ne toks populiarus kaip krepšinis, turi savo ištikimų gerbėjų ratą ir turtingą istoriją. Šiame straipsnyje apžvelgsime geriausius Lietuvos futbolo stadionus, aptarsime jų istoriją, infrastruktūrą ir svarbą šalies futbolui.

Dariaus ir Girėno stadionas Kaune - Lietuvos futbolo namai

Stepono Dariaus ir Kęstučio Bulotos suprojektuotame pasiūlyme puoselėta viltis, kad Ąžuolyne išdygs modernus sporto aikštynas. Šis stadionas, esantis Kaune, yra vienas svarbiausių futbolo arenų Lietuvoje. Stadiono atidarymo iškilmės įvyko 1924 m. rugsėjo mėnesį, tačiau stadiono statybos darbai tęsėsi iki pat nepriklausomybės pabaigos. Lietuvai atkūrus valstybingumą, stadionui, o kartu ir visam sporto kompleksui, suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas (sovietmečiu stadionas vadintas Respublikiniu sporto kombinato stadionu).

Istorija ir rekonstrukcija

Pradėta sovietinė stadiono rekonstrukcija. Buvusio medinio stadiono tribūnos buvo nugriautos, vietoj jų pastatytos dviejų aukštų betoninės-monolitinės, talpinančios 12 tūkst. žiūrovų. Nugriautos ir bilietų kasos bei puošnūs tarpukariu pastatyti vartai. 1998 m. įrengta nauja moderni bėgimo danga, mediniai suolai pakeisti plastikinėmis kėdėmis.

2022 m. pasibaigus rekonstrukcijai, stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidėjo iki 15 tūkst., visos tribūnos uždengtos stogu. Stadionas turi šildomą dangą, atitinka aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus.

Dabartis

Kauno miesto savivaldybė stadioną 15 metų išnuomojo bendrovei „Kauno arena“, kuri valdo ir šalia veikiančią Kauno sporto halę, „Dariaus ir Girėno teniso kortus“, „Žalgirio“ areną ir kitus sporto infrastruktūros objektus Kaune.

Taip pat skaitykite: Sportas namuose: patarimai ir treniruokliai

Pernai spalį griausmingai atidarytas Dariaus ir Girėno stadionas fiksavo iki šiol neregėtą statistiką. Skaičiuojama, kad per metus jį aplankė per 100 tūkst. kauniečių ir miesto svečių. Per metus stadione iš viso sužaistos 24 įvairios rungtynės. Naujos erdvės tapo namais ir miesto reprezentacinei futbolo komandai - FK „Kauno Žalgiriui“.

Oficialiai paskelbta, kad kitų metų rugpjūtį Dariaus ir Girėno stadioną sudrebins pasaulinio lygio žvaigždės Ed Sheeran koncertas.

Stadionas siūlo įvairias erdves nuomai:

  • 288,78 m2 ploto biuro erdvė su atskiru įėjimu ir sanitariniu mazgu bei 6 parkavimo vietomis.
  • 140,25 m2 ploto biuro erdvė su atskiru įėjimu ir sanitariniu mazgu bei 3 parkavimo vietomis.
  • 143,06 m2 ploto biuro erdvė su atskiru įėjimu ir sanitariniu mazgu bei 3 parkavimo vietomis.

Lankomumas ir renginiai

Skaičiuojama, kad per metus atnaujintame Dariaus ir Girėno stadione apsilankė per 100 tūkst. žmonių. Daugiausia - beveik 40 tūkst. žiūrovų - rugpjūtį surinko SEL koncertas. Dar apie 35 tūkst. aistruolių fiksuota trejose Lietuvos vyrų futbolo rinktinės rungtynėse. Tiek Dariaus ir Girėno stadione yra sėdimų vietų. Tačiau koncertų ar kitų renginių metu šis skaičius gali padvigubėti ar net patrigubėti!

Vilniaus nacionalinis stadionas: ilgaamžė svajonė

Vilniaus nacionalinis stadionas - tai projektas, kuris jau daugelį metų yra diskusijų objektas. Pamenu, kai Stadiono Šeškinėje uždarą architektūrinį konkursą laimėjo Algimanto Nasvyčio grupė, buvau ką tik baigęs architektūros studijas. Daug kanceliarinio rašalo Nerimi nubėgo nuo tada. Ir štai 2016-ųjų vasarį Vilniaus miesto taryba nutarė koncesijos būdu statyti Daugiafunkcinį kompleksą vietoje Nasvyčio stadiono liekanų ant Šeškinės ozo.

Taip pat skaitykite: Riedlenčių pasirinkimo gidas

Projekto istorija ir dabartis

2016-ųjų rugsėjį Vilniaus miesto savivaldybė kartu paskelbė koncesijos konkursą Daugiafunkciniam sporto kompleksui. Savivaldybė su Kūno kultūros ir sporto departamentu komplekso projektą įgyvendina viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu, pagal „Projektuok - Statyk-Finansuok-Valdyk“ modelį.

Kompleksas bus skirtas sveikatinimui, ugdymui, kultūros ir užimtumo skatinimui. Čia turi būti įrengtas ne mažiau 15.000 vietų stadionas, sporto muziejus, 300 vietų vaikų darželis, ne mažiau kaip 3 futbolo aikštelės, lengvosios atletikos stadionas, sporto salės, biblioteka, informacijos centras, kultūros ir ugdymo veiklų centas. Vilniaus savivaldybė skelbė, jog Daugifunkcinis kompleksas “yra skirtas Vilniaus miesto urbanistinei plėtrai, ikimokyklinio ugdymo bei kitų viešųjų paslaugų prieinamumo didinimui Vilniaus miesto Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje.

Pagal koncesijos konkurso sąlygas, sutartis tarp savivaldybės, Kūno kultūros ir sporto departamento ir privataus investuotojo bus sudaroma 25 metams. Investuotojas neįgis nuosavybės teisių į Daugiafunkcį kompleksą - jis nuosavybės teise priklausys Vilniaus miesto savivaldybei. Viso projekto kapitalo investicijų vertė (minimum) - 73,1 mln eurų (be PVM). Iš jų ES lėšos - 33,6 mln. Eur, savivaldybės lėšos (ES paramos kofinansavimas) - 2,9 mln. Eur, valstybės biudžeto lėšos - 36,6 mln.

Projekto vizija

1_ Nacionalinis stadionas, statomas ne periferijoje - todėl privalo turėti ryšį su miesto centrine dalimi.

2_ Siūlome stiprinti ir įprasminti komplekso ryšį su centrine miesto dalimi. Tam, kad transporto ir pėsčiųjų srautai kuo mažiau susikirstų, didžiają dalį automobilių aikštelės “pakišame” po atviru stilobatu, ant kurio įrengiame šildomas (be sniego apkrovų) viešąsias erdves. Pagal pateiktą programą, naujasis stadionas turi būti mažesnis ir kompaktiškesnis už Algimanto Nasvyčio projektą. Analizuodami situaciją priėjome išvados, kad statant stadioną senųjų griaučių vietoje, norima užstatymo programa netelpa. Be to išsidėsto nelogiškai ir neracionaliai.

Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis krepšinio kamuolį

Pagrindiniai įėjimai į stadioną projektuojami nuo minėto stilobato. Po stadionu išsidėsto komercinės patalpos, automobilių stovėjimo aikštelės, VIP parkingas, autobusų privažiavimai, požeminiai pėsčiųjų srautai, dviračių parkingas. Stadionas suprojektuotas taip, kad jame galima būtų rengti ne tik sporto varžybas, bet ir masinius renginius (išskirtinius koncertus, šou, šventes ir pan.). Taip gimė idėja fasadui panaudoti “kvėpuojančios” membranos sistemą. Stadione numatytos šildomos komercinės, VIP, žiniasklaidos zonos, šildoma ir visus UEFA reikalavimus atitinkanti aikštė. Planuojamas kultūros ir ugdymo centras su biblioteka yra dalinai sujungtas su sporto centru bendra erdve - food court (valgio kiemeliu), taip išnaudojant pastato plotą kultūriniams ar sporto renginiams.

Dabartinė situacija

Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigia, kad terminai yra labai konkretūs ir yra sutartiniai įsipareigojimai. Valstybė ir savivaldybė už projektą mokės tik tada, kai bus viskas pastatyta, atiduota ir paruošta operavimui. Visos investicijos, kurios bus daromos ir yra padarytos iki šiol, - šią minutę yra padaryta daugiau nei 6 milijonai, bet viso statybų dalies projekto vertė siekia 100 milijonų, - tai visa tai investuoja savo rizika būtent koncesininkas.

Kiti Lietuvos stadionai

Be dviejų pagrindinių, Lietuvoje yra ir daugiau futbolo stadionų, kurie svarbūs vietos bendruomenėms ir futbolo klubams. Šie stadionai galbūt nėra tokie dideli ir modernūs kaip Dariaus ir Girėno stadionas ar planuojamas Nacionalinis stadionas, bet jie atlieka svarbų vaidmenį plėtojant futbolą Lietuvoje.

Panevėžio stadionas

„Šiandien gera diena visai Panevėžio futbolo bendruomenei - atidarome atnaujintą stadioną. Nuolat siekiame sudaryti geriausias sąlygas sportuoti, siekti pergalių, o šis stadiono atnaujinimas yra dar vienas svarbus žingsnis šia kryptimi. Nuoširdžiai dėkoju visiems, prisidėjusiems prie stadiono atnaujinimo, ypač Lietuvos futbolo federacijai už reikšmingą indėlį. Tai puikus bendradarbiavimo pavyzdys, kurio naudą pajaus visa sporto bendruomenė. Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius pridūrė: „Panevėžys neabejotinai yra sporto miestas ir labai džiugu, kad duris atveria dar vienas sutvarkytas futbolo infrastruktūros objektas. Svarbu, kad miesto savivalda suvokia sporto infrastruktūros reikšmę, o tai matydama ir federacija sutiko skirti dirbtinę dangą šiai aikštei. Lietuvos futbolo federacija, prisidėdama prie stadiono modernizavimo, padovanojo naują dirbtinę dangą. Panevėžio miesto savivaldybė paskelbė viešųjų pirkimų konkursą dangos atnaujinimo darbams, kurį laimėjo UAB „Sportinės dangos“. Futbolo aikštėje buvo demontuota sena - 13 metų naudota danga, rangovai paklojo naująją sintetinę dangą, užpildė kvarciniu silicio smėliu ir gumos granulėmis, futbolo aikštę sužymėjo linijomis. Smėlynės g. 2B futbolo aikštės remonto darbams atlikti iš miesto biudžeto skirta daugiau nei 68 tūkst. Be to, siekiant užtikrinti modernias sąlygas visame stadione, buvo priimtas sprendimas atnaujinti apšvietimą, sutvarkyti persirengimo kabinas.

Klaipėdos stadionas

Klaipėdoje planuojama Klaipėdos futbolo mokyklos ir buvusio baseino pastatų konversija. Tikimasi, kad rekonstrukcija prasidės jau šį rudenį ir vyks trimis etapais. Antrojo etapo metu bus atnaujinti lauke esantys du aikštynai bei aikštelės apšilimui, erdvė su sporto treniruokliais. Trečiojo etapo metu turėtų iškilti atskiras pastatas - Klaipėdos sunkiosios atletikos centras. Planuojama projekto vertė - apie 6 mln. Eur, iš jų 1,5 mln.

Anot architektės Karolinos Juočerės, stengtasi projektuoti taip, kad naujas pastatas būtų kuo universalesnis, nes juo naudosis įvairių sričių sportininkai. "Erdvę išnaudojame tiek, kiek sąlygos leido. Numatyta universali danga - sportinis linoleumas. Deriname, kad tiktų įvairioms sporto šakoms, dėl to pasirinktas ne parketas", - aiškino K.

Futbolo mokyklų svarba

Miesto sporto bendruomenės džiugesį dėl atgimsiančios futbolo mokyklos pritemdė naujiena, kad suprojektuota sporto salė bus žemesnė nei tikėtasi, todėl esą joje bus nepatogu treniruotis ir žaisti. Pagaliau suabejota, ar ir taip trūkstant sportui tinkamų salių, naujasis projektas patenkins poreikį. "Tačiau kliūna sporto salių aukštis, dėl kurio reikia kapitalinių korekcinių veiksmų. Salės aukštis dabar numatytas 5,5 metro, dar konstrukcijos. Tai - šokių salė. Žaidimams, kuriems naudojamas kamuolys, kurį reikia mesti, sviesti, tokia salė jokiu būdu netinka, galime sakyti, kad neatitinka pavadinimo "daugiafunkcė", nes netiktų krepšiniui, futbolui, rankiniui", - sakė R. "Futbolo mokyklos direktorius dalyvaudavo pirminiuose pristatymuose, visur buvo minimas 8 metrų aukštis, bet dabar beliko 5,5 metro. Bet kurios žaidybinės sporto šakos atstovų netenkina toks aukštis. Dėl to mes tą problemą ir keliame. "Buvo išsakyta nuomonė, turime į ją atsižvelgti.

tags: #geriausias #lietuvos #futbolo #stadionas