Asmuo, įsigydamas ginklą, įgyja ne vien daiktą, jis kartu prisiima ir didelę atsakomybę: įgijęs ginklą, jis privalo užtikrinti, kad su juo bus saugiai elgiamasi, kad ginklas nepateks į svetimas rankas ir, naudojantis įgytu ginklu, bus išvengta nelaimingų atsitikimų. Todėl ginklų ir šaudmenų įgijimas, bet koks disponavimas jais yra griežtai reglamentuotas teisės aktais. Šiame straipsnyje aptarsime ginklų sporto specifiką Lietuvoje, B ir C kategorijų ginklų įsigijimo, laikymo ir naudojimo taisykles.
Ginklų apyvartos teisinis reglamentavimas Lietuvoje
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis ginklų apyvartą Lietuvoje, yra Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (Žin., 2002, Nr. 13-467; 2007, Nr. 135-5452). Šiame įstatyme ginklai ir šaudmenys yra klasifikuojami į atskiras kategorijas, nustatomi ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, apibrėžiamos subjektų, kurių veikla yra susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos. Įstatymu reglamentuojant ginklų ir šaudmenų apyvartą siekiama užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą.
Minėto įstatymo 11 straipsnis apibrėžia, kokiais tikslais Lietuvoje leidžiama įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis: tai būtų medžioklė, sportas, savigyna, profesinė veikla, kolekcijų sudarymas, mokymas, moksliniai tyrimai, taip pat ir kiti tikslai, jeigu jie neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams.
Tikslesnę Lietuvos nuolatinių gyventojų ir užsieniečių B, C kategorijų šaunamųjų ginklų ir D kategorijos vienašūvių ilgųjų lygiavamzdžių šaunamųjų ginklų, skirtų medžioklei, savigynai, sportui, jų dalių, šaudmenų apyvartos ir jos kontrolės tvarką, leidimų išdavimo ir kontrolės tvarką, ginklų civilinės apyvartos ir jos kontrolės tvarką reglamentuoja Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362.
Amžiaus cenzas ir reikalavimai asmenims, norintiems įsigyti ginklą
Savigynai skirtus B, C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų asmenys, o B ir C kategorijų ilguosius lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus bei D kategorijos vienašūvius ilguosius lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus (jų šovinius) gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų asmenys. Prieš įsigydami ginklą, minėti asmenys privalo gauti leidimą ir išlaikyti egzaminą. Leidimus įsigyti, laikyti (nešiotis) B ir C kategorijų šaunamuosius ginklus bei D kategorijos vienašūvius ilguosius lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus (taip pat leidimus parduoti ar perdirbti ginklus) išduoda, perregistruoja, panaikina teritorinės policijos įstaigos. Užsieniečiams leidimus įsigyti ginklus ir šaudmenis išduoda Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Taip pat skaitykite: Ginklai sportui: visa informacija
Dokumentai, reikalingi leidimui įsigyti ginklą gauti
Asmuo, pageidaujantis gauti leidimą įsigyti ginklą, pagal deklaruotą gyvenamąją vietą teritorinei policijos įstaigai privalo pateikti:
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
- Užpildytą nustatytos formos anketą.
- Nustatytos formos prašymą leisti įsigyti ginklą.
- Medicininio patikrinimo išvadą (Forma 049/a) apie tai, kad jis neserga liga (-omis), neturi fizinio (-ių) trūkumo (-ų), įrašyto (-ų) į Sveikatos apsaugos ministerijos ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašą, ir nėra įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, nėra sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo. Minėtoje išvadoje turi būti atžyma apie sveikatos priežiūros įstaigą, kuri ją išdavė, ji turi būti patvirtinta gydytojų konsultacinės komisijos antspaudu ir šios komisijos pirmininko spaudu bei parašu.
Asmuo, siekiantis gauti leidimą įsigyti ginklą, privalo pats pateikti visus reikiamus tinkamai įformintus dokumentus. Pareigūnas, gavęs dokumentus, organizuoja patikrinimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar nėra priežasčių, dėl kurių leidimas įsigyti ginklą pareiškėjui galėtų būti neišduodamas.
Aplinkybės, kurioms esant asmuo negali įsigyti ir turėti ginklo
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnyje yra pateikiamas išsamus sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmuo negali įsigyti ir turėti ginklo (pvz., asmuo nėra sulaukęs aukščiau minėto amžiaus, serga kai kuriomis ligomis ar turi fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu, yra įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ir t. t.).
Egzamino išlaikymas
Asmuo, norintis įsigyti pirmą šaunamąjį ginklą savigynai (taip pat gavęs jį kaip dovaną), privalo išlaikyti egzaminą pagal Šaunamojo ginklo laikymo, nešiojimosi ir panaudojimo savigynai mokymo programą ar egzaminą pagal Apsaugos darbuotojo mokymo programą. Baigusiems kursus asmenims yra išduodami kursų baigimo pažymėjimai.
Gavus leidimą įsigyti ginklą asmuo ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo pranešimo gavimo teritorinei policijos įstaigai turi pateikti: egzamino išlaikymo pažymėjimą ir jo kopiją, pažymą, patvirtinančią, kad yra tinkamos sąlygos ginklui laikyti.
Taip pat skaitykite: Ginklų krepšiai aikido treniruotėms: patarimai
Ginklų įsigijimo vietos ir registracija
Ginklus, šaudmenis asmenys gali įsigyti Ginklų fonde prie Vyriausybės arba įmonėse, kurios Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka turi išduotą licenciją gaminti, importuoti ar prekiauti ginklais. Įsigyti ginklą užsienio valstybėse galima tik gavus leidimą įvežti ginklą.
Įsigytą (taip pat ir padovanotą) ginklą asmuo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo ginklo įgijimo dienos privalo įregistruoti teritorinėje policijos įstaigoje, išdavusioje leidimą įsigyti ginklą. Įregistravus ginklą, asmeniui išduodamas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.
Sprendimų apskundimo tvarka
Jeigu policijos įstaigoje priimamas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ginklą, panaikinamas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus arba leidimas laikyti (nešiotis) ginklus neperregistruojamas, asmuo ne vėliau kaip per 30 dienų sprendimą gali apskųsti policijos generaliniam komisarui, o šis sprendimas yra skundžiamas teismui.
Atsakomybė už neteisėtą disponavimą ginklu
Primintina, kad už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis Baudžiamajame kodekse yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Nustačius, kad šaunamasis ginklas (šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos) buvo gaminamas, įgytas, laikomas, nešiojamas, gabenamas ar realizuotas neturint reikiamo leidimo, asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu, arba teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimu.
Taip pat skaitykite: Saugus ginklų laikymas aikido
Ginklų klasifikacija
Ginklai yra klasifikuojami įvairiais pagrindais. Europos Tarybos direktyvoje dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės individualūs ginklai yra išskirstyti į A, B, C ir D kategorijas.
- A kategorija apima ginklus, kuriuos uždrausta įsigyti ir laikyti (karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai, automatiniai šaunamieji ginklai, šaunamieji ginklai, užmaskuoti kaip kiti daiktai ir t.t.).
- B kategorija - šaunamieji ginklai, kuriems įgyti turi būti gautas oficialus valstybės institucijų leidimas (pusiau automatiniai ar pertaisomi trumpieji šaunamieji ginklai, vienaašviai trumpieji šaunamieji ginklai, šaudantys centrinio įskėlimo šoviniais…). Pusiau automatiniai ginklai po kiekvieno šūvio užsitaiso automatiškai, tačiau vienu nuleistuko paspaudimu jais negalima iššauti daugiau kaip vieną kartą.
- C kategorijos ginklai ir jų šaudmenys, D kategorijos ginklai ir jų šaudmenys, ginklų priedėliai (išskyrus A kategorijos ginklų priedėlius) turi būti laikomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys.
Šaulių teisės ir ginklų įsigijimas
Šauliai ir kariai savanoriai pusautomačius namuose gali laikyti nuo 2016 metų rugsėjo, tačiau pirmieji leidimai šauliams buvo išduoti šių metų vasarą. Leisti turėti pusiau automatinius ginklus šauliams ir savanoriams nuspręsta Lietuvai pradėjus sparčiai stiprinti gynybinius pajėgumus po 2014 metų, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį. Pareigūnai teigia, kad ginkluoti civiliai būtų papildomas gynybos potencialas kilus krizei.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos kariams savanoriams ir šauliams leistų įsigyti ir namuose laikyti asmeninį A kategorijos ginklą ir šaudmenis, taip pat namuose laikyti tarnybinį ginklą, o asmeninį ginklą naudoti kaip tarnybinį. Šiuo metu šauliai ir kariai savanoriai gali įsigyti ir namie laikyti pusiau automatinius, B ir C kategorijos ginklus. A kategorijos ginklai civilinėje apyvartoje draudžiami.
Pagal pataisas, pilnamečiams šauliams, išlaikiusiems šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo egzaminus, būtų leidžiama naudoti prievartą, šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones, kai to reikia teikiant pagalbą kariuomenei, policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms.
Ginklų laikymas ir gabenimas
Ginklų laikymas keliaujant
Keliaujant, viešbutyje, sporto renginiuose, medžioklėje už ginklo laikymo saugumą atsako pats ginklo savininkas. Tokiu atveju ginklo laikymo reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30, 31 ir 32 straipsniuose.
Remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, matomoje vietoje ilgąjį šaunamąjį ginklą ar trumpąjį šaunamąjį ginklą dėkle gali nešiotis uniformuotas valstybės tarnautojas, uniformuotas šaulys, kai vykdo tarnybines funkcijas, ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti. Šie apribojimai netaikomi medžioklėje, tiruose, šaudyklose ir kitose vietose, susijusiose su tiesioginiu ginklo naudojimu, apžiūra ar eksponavimu. Ginklus gabenti į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) būtina neužtaisytus ir įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Dėtuvė turi būti išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio.
Draudžiama nešiotis parengtą šaudyti ginklą (šovinys yra įleistas į šovinio lizdą, revolveris - atlaužtu gaiduku, templinis ginklas - su įdėta strėle ir įtempta temple), išskyrus atvejus, kai tiesiogiai susiklosto aplinkybės, dėl kurių iškyla grėsmė asmens gyvybei ar sveikatai. Draudžiama ilgąjį šaunamąjį ginklą nešiotis medžioklės plotuose neturint teisės medžioti. Ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi.
Ginklo laikymas namuose
Lietuvos nuolatinių gyventojų ginklų laikymas namuose apibrėžtas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintų Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų VIII skyriuje. Čia galima rasti detaliai aprašytas ginklų laikymo sąlygas (3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, A kategorijos ginklų priedėlių, taip pat B kategorijos ginklų ir jų šaudmenų) - iki 5 ginklų, nuo 5 iki 12 ginklų ir daugiau kaip 12 ginklų. Įstatymas nenumato apribojimų, kiek asmuo gali turėti ginklų.
C kategorijos ginklai ir jų šaudmenys, D kategorijos ginklai ir jų šaudmenys, ginklų priedėliai (išskyrus A kategorijos ginklų priedėlius) turi būti laikomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys.
Namie turi būti įrengtas tinkamas seifas. Ginklai laikomi gyvenamojoje vietoje ir (ar) kitoje su apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu suderintoje vietoje prie pastato konstrukcijų nejudamai (rekomenduojama taip, kad atsižvelgiant į pastato konstrukciją metalinės spintos (seifo) demontavimas būtų neįmanomas jos neatidarius) pritvirtintoje metalinėje spintoje (seife), kuri atitinka Europos Sąjungoje seifams ir saugyklų durims galiojantį standartą EN 1143-1 ar standarto EN-14450 S1 arba S2 klasės metalinėms spintoms keliamus reikalavimus, arba kurios sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 mm ir kuri užrakinta vidine raktine arba kodine spyna, įtvirtinta metalinės spintos (seifo) viduje taip, kad būtų apsaugota nuo mechaninio poveikio iš išorės (išorinėje metalinės spintos (seifo) durelių pusėje yra tik anga raktui į spyną įkišti). Galima įsirengti sunkų seifą, sveriantį daugiau kaip 300 kilogramų, arba atskirą patalpą, kur bus laikomi ginklai ir šaudmenys.
Ginklų kolekcijai gabenti galima įrengti atskirą patalpą, kuri turi atitikti konkrečius reikalavimus pagal Policijos generalinio komisaro įsakymą Nr. 5-V-180.
Ginklų laikymo kontrolė
Ginklų laikymo sąlygos tikrinamos pagal policijos vidaus teisės aktuose nustatytus algoritmus, taip pat policijos organizuojamų akcijų metu. Teisę prižiūrėti ginklų laikymo reikalavimų laikymąsi turi vidaus reikalų statutinės įstaigos ir Lietuvos Respublikos muitinė, vadovaudamosi Viešojo administravimo įstatymu.
Asmenys, įgalioti kontroliuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą, turi teisę apžiūrėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis ir jų gamybos, taisymo, prekybos, laikymo ir sandėliavimo, saugojimo, realizavimo, perdirbimo ir naudojimo vietas; reikalauti, kad asmenys pateiktų dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą kontrolei atlikti; nustatę pažeidimų, duoti privalomus nurodymus asmenims šiuos pažeidimus pašalinti; įeiti į nuosavybės, nuomos teise ar kitu teisėtu pagrindu valdomas ir (ar) priklausančias patalpas.
Atsakomybė už medžioklės taisyklių pažeidimus
Asmenų, teisėtai turinčių šaunamuosius ginklus (įskaitant medžioklės tikslams), pareigos yra apibrėžtos šio įstatymo VII ir VIII skyriuose.
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų.
Medžiojimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumas) ar atsisakęs pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, užtraukia baudą nuo 600 iki 1700 eurų. Pakartotinai - užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.
Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti kilpų konfiskavimą. Už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.
Administracinės atsakomybės neužtraukia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka įforminti gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimo atvejai.
Konfiskuoto ginklo atgavimas
Ginklai ir šaudmenys gali būti paimami įtarus, kad jie galėjo būti administracinio nusižengimo, nusikalstamos veikos įrankis ar objektas. Jei ginklai įstatymų nustatyta tvarka konfiskuojami, jų atgauti galimybių nėra, nebent asmuo neprarado teisės tokius ginklus laikyti (nešiotis) arba po kurio laiko (pavyzdžiui, po trejų metų) iš naujo įgijo teisę laikyti (nešiotis) ginklus. Tuomet tokį konfiskuotą ginklą galima būtų įsigyti per subjektus, prekiaujančius ginklais bendraisiais pagrindais, t. y.