Klaipėdos „Gintaro“ sporto centras - tai ne tik sporto įstaiga, bet ir svarbi miesto sporto istorijos dalis. Šiame straipsnyje panagrinėsime centro raidą nuo pat jo įkūrimo iki šių dienų, aptarsime svarbiausius etapus, pasiekimus ir iššūkius.
Įžanga
Sportas Klaipėdoje turi gilias tradicijas, o plaukimas visada užėmė svarbią vietą. Šiame kontekste „Gintaro“ sporto centras yra reikšminga institucija, prisidėjusi prie plaukimo sporto populiarinimo ir aukšto meistriškumo sportininkų ugdymo.
Plaukimo sporto ištakos Klaipėdoje
Aktyvus plaukimo sporto vystymas Klaipėdoje prasidėjo 1969 m., rekonstravus atvirą plaukimo baseiną į uždarą 25 m ilgio „Gintaro“ plaukimo baseiną ir įkūrus pirmąją plaukimo sporto mokyklą. 1972 m. atidarytas dar vienas, naujas plaukimo baseinas „Neptūnas“.
Pirmosios plaukimo varžybos
Prieš 100 metų - 1924 m. birželio 24 d. Kaune, atviroje Nemuno upėje, vyko pirmosios plaukimo varžybos. Puikus oras į vandens sporto šventę, pavadintą „Liaudies rungtynėmis“, sukvietė gausų būrį žiūrovų. Į varžybas užsiregistravo per 70 plaukikų, kurie varžėsi 150, 300 metrų ir 3 kilometrų rungtyse, plaukdami pasroviui Nemunu.
Plaukimo sporto populiarėjimas
Nuo pirmųjų varžybų plaukimas ėmė sparčiai populiarėti visoje Lietuvoje, plaukikai ne tik Kaune, bet ir Klaipėdoje, Panevėžyje, Zarasuose vasarą varžydavosi atviruose vandenyse.
Taip pat skaitykite: Gintaro plaukimo baseino reikalavimai
„Poseidono“ sporto klubas
Tuo metu Klaipėdoje veikė „Poseidono“ sporto klubas, kuriame aktyviai sportavo ir plaukikai, tačiau uostamiesčio sportininkai prie respublikinių varžybų prisijungė tik vėlesniais metais.
Klaipėdos plaukimo baseinų istorija
Pasikapsčius po Klaipėdos baseinų istoriją, matyti, jog čia veiklos tikrai netrūko. Prieš kelis dešimtmečius Klaipėdoje vienu metu veikė net trys 25 m uždari baseinai, taip pat anuomet klaipėdiečiai galėjo mėgautis ir baseinais po atviru dangumi.
Atviras baseinas Smiltynėje
Dar 1946 metais Smiltynėje, dabartinio Jachtklubo įlankoje, buvo 50 m ilgio baseinas po atviru dangumi.
Pirmasis pokario metų Lietuvos plaukimo čempionatas
„Būtent šiame baseine 1946 metų rugpjūčio 2-4 dienomis įvyko pirmasis pokario metų Lietuvos plaukimo čempionatas. Nuo 1934 iki 1938 metų kasmet per Jūros šventę vykdavo Klaipėdos ir Kauno plaukikų mačai. Tuo metu net 12 iš 13 Lietuvos rekordų priklausė klaipėdiečiams“, - dar 1984 m.
Atviras baseinas prie Kristijono Donelaičio mokyklos
1957 m. prie tuometinės Kristijono Donelaičio mokyklos (dabar - Vytauto Didžiojo gimnazija) buvo pastatytas atviras miesto plaukimo baseinas. Čia dažnai treniruodavosi ne tik plaukikai, bet ir vandensvydininkai. Visuotinis plaukimo sportas Klaipėdoje pradėjo vystytis 1957 m., kai prie tuometinės Kristijono Donelaičio mokyklos (dabar - Vytauto Didžiojo gimnazija) mokytojo Jono Urvakio iniciatyva buvo pastatytas dar vienas atviras miesto plaukimo baseinas. 2011 m. jis buvo renovuotas iš pagrindų, pastatytas priestatas, įmontuota šiuolaikiška vandens valymo technika. Rekonstrukcija atsiėjo per 4 mln. litų. Tačiau miestiečiai jame gali lankytis tik tam tikromis valandomis - rytais ir kelias valandas šeštadienio bei sekmadienio vakarais.
Taip pat skaitykite: Pelekų plaukimo istorija
Uždaras baseinas „Neptūnas“
1972 m. Klaipėdoje, Paryžiaus Komunos gatvėje, buvo pastatytas uždaras 25 m baseinas, pakrikštytas „Neptūno“ vardu.
„Gintaro“ baseinas
1978 m. „Gintaro“ baseine buvo įsteigta specialioji karinio taikomojo plaukimo vaikų ir jaunių sporto mokykla, todėl plaukimo sportas buvo vystomas tik „Neptūno“ baseine, kuris 1995 m.
„Neptūno“ baseino uždarymas
„Nieko ten tokio baisaus nebuvo - nuo lubų nubyrėjo tinko gabaliukai. „Tas “laikinai„ užsitęsė. Taip ir sunaikino “Neptūno„ baseiną, o jis, atlikus kosmetinį remontą, galėjo veikti dar daugybę metų. Labai dėl to skaudėjo širdį“, - pabrėžė R. 2019 metais apgriuvęs „Neptūno“ baseino pastatas kartu su Futbolo mokykla buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus ir čia pastatyta šiuolaikiška Futbolo mokykla.
Kiti baseinai Klaipėdoje
1975 m. sovietų kariauna buvo pasistačiusi 25 m ilgio trijų takų baseiną vadinamosiose raudonosiose kareivinėse (dabartiniame Klaipėdos universiteto miestelyje). Kai 1993 m. į raudonąsias kareivines įsikraustė universitetas, baseino vanduo jau buvo išleistas, pati patalpa paversta kažkokiu laikinu sandėliu. Dar buvo baseinas - „varlinukas“ - šalia Danės upės esančiame vaikų darželyje.
„Dinamo“ baseinas
1976 m. Klaipėdoje, Gulbių gatvėje, buvo pastatytas uždaras 25 m „Dinamo“ baseinas. Tiesa, tuomet „Dinamo“ baseinas priklausė sporto draugijai tokiu pačiu pavadinimu. 2007 m. Miestui šis baseinas niekada nepriklausė. Jis visą laiką buvo kitų rankose, tačiau miestiečiai, susimokėję pinigus, galėjo eiti pasiplaukioti savo malonumui.
Taip pat skaitykite: Baltijos taurės apžvalga
Esama situacija
Šiuo metu Klaipėdoje veikia du 25 m baseinai. Vienas - „Gintaro“ (S. Daukanto g. 24) - priklauso miestui ir čia didžiąją laiko dalį jį užima biudžetinio sporto centro „Gintaras“ sportininkai, kitas 25 m baseinas yra privatus - „Impuls“ sporto klubo (Liepų g. 53A).
50 m baseinas
2018 metais birželio 26 dieną duris atvėrusio 50 m baseino statybos atsiėjo 16,6 mln. eurų. 11,6 mln. eurų projekto įgyvendinimui skirta iš ES struktūrinių fondų, 1 mln. eurų - iš valstybinių lėšų. Klaipėdos miesto savivaldybės indėlis - 4 mln. Techninį baseino projektą parengė Olandijos kompanija „Slangen+Koenis International B. V.“ kartu su Lietuvos architektų biuru „Cloud architektai“. Projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros kaina - 509 tūkst. Teigiama, kad 50 m Klaipėdos baseinas su sveikatingumo centru yra vienas laukiamiausių uostamiesčio socialinės infrastruktūros objektų. Dubysos gatvėje, šalia „Švyturio“ arenos, iškilęs trijų aukštų, 7 400 kv. Centre integruotas 10-ies plaukimo takelių, 50 metrų ilgio ir 25 metrų pločio baseinas. Šiame baseine panaudotos pakeliamų dugnų technologijos, kurios leidžia baseiną padalinti į kelias dalis. Baseino zonas galima atskirti varstoma sienele, todėl atskirose zonose gali skirtis net vandens temperatūra. Baseinas yra valdomas pagal koncesijos sutartį.
„Gintaro“ sporto centro veikla
Nuo 1972 m. iki 2001 m. mokyklai vadovavo direktorius Romualdas Rosenas. Įstaigoje dirbo puikūs savo srities specialistai: Eugenijus Vilmantas, Margarita Volkova, Ana Mitrofanova, Rima Kalpokienė, Liudvika Okuličiūtė-Isajeva, Natalja Gurkova, Mečislav Doviakovskij, Romualdas Kazakevičius ir kt.
1978 m. „Gintaro“ baseine įsteigta Spec. karinio taikomojo plaukimo vaikų ir jaunių sporto mokykla, todėl plaukimo sportas buvo vystomas vėl viename „Neptūno“ baseine.
1995 m. vasario 1 d. „Neptūno“ baseinas buvo uždarytas dėl avarinės būklės ir visi plaukikai grįžo treniruotis į „Gintaro“ baseiną. Nuo 2001 m. abi sporto mokyklos buvo reorganizuotos į vieną - „Gintaro“ sporto centrą, kuriame ugdomi plaukikai ir plaukikai su pelekais. Centrui vadovavo Valentinas Vytautas Šeputis.
Pasiekimai atkūrus nepriklausomybę
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, plaukikų meistriškumas augo ir buvo pasiekta šių sportinių rezultatų: paruošta 13 Lietuvos sporto meistrų, 11 Lietuvos čempionų, įstaigos sportininkas Pavel Suškov dalyvavo olimpinėse žaidynėse.
Tarptautiniai plaukimo meistrai
- Eduard Klimentjev - (tr. M. Volkova)
- Pavel Suškov - (tr. N. Jurčiuk, N. Gurkova / A. Zaicev) 2002 m.
- Igor Kozlovskij - (tr. L. Panasiuk) 2012 m.
- Mantas Kaušpėdas - (tr. J.
- Jonas Šaudenis - (tr. E. Vilmantas) 1977 m.
- Natalija Gruodytė - (tr. R. Kalpokienė, A. Mitrofanova) 1978 m.
- Svetlana Gurkova - (tr. A. Mitrofanova) 1978 m.
- Aida Milašiūtė - (tr. V. Jokšienė ir V. Viachirevas) 1978 m.
- Ignas Urvakis - (tr. B. Mitigailienė, V. ir V. Viachirevai) 1978 m.
- Irina Lobzina - (tr. A. Mitrofanova) 1978 m.
- Sergej Panasiuk - (tr. A. Mitrofanova) 1978 m.
- Oleg Cvetkov - (tr. M. Volkova) 1980 m.
- Anžela Kovalenko - (tr. T. Asajonok) 1980 m.
- Eduard Klimentjev - (tr. M. Volkova) 1982 m.
- Jelena Anikina - (tr. M. Volkova) 1983 m.
- Anželika Aleksiūnaitė - (tr. T. Cvetkova) 1983 m.
- Viktoras Areščenko - (tr. R. Kalpokienė) 1984 m.
- Raimondas Berankis - (tr. L. Okuličiūtė) 1985 m.
- Violeta Uktverytė - (tr. V. Jokšienė) 1986 m.
- Redas Dičkus - (tr. R. Kazakevičius) 1988 m.
- Artūras Bagonaitis - (tr. L. Okuličiūtė) 1988 m.
- Artūras Bagdonavičius - (tr. L. Isajeva) 1988 m.
Lietuvos plaukimo meistrai
- Artiom Zaicev - (tr. N. Gurkova) 1994 m.
- Monika Povilonytė - (tr. N. Gurkova) 1999 m.
- Pavel Suškov - (tr. N. Jurčiuk, N. Gurkova / A. Zaicev) 2000 m.
- Oksana Omelčenko - (tr. S. Surplienė, M. Doviakovskis) 2000 m.
- Mindaugas Margis - ( tr. J. Anikina) 2000 m.
- Simona Motiekaitė - (tr. N. Gurkova) 2002 m.
- Dmitrij Kubiakin - (tr. A. Kovalenko) 2003 m.
- Stanislav Maiboroda - (tr. N. Gurkova) 2003 m.
- Artur Sporychin - (tr. A. Kovalenko) 2005 m.
- Igor Kozlovskij - (tr. L. Panasiuk) 2008 m.
- Inga Šukytė - (tr. D. Sadauskienė, M. Doviakovskij) 2008 m.
- Evelina Rudytė - (tr. L. Panasiuk, N. Gurkova / A. Zaicev) 2010 m.
- Roberta Kuzaitė - (tr. V. Grigaitienė, M. Doviakovskij) 2016 m.
- Mantas Kaveckas - ( tr. J. Kiškytė, M. Doviakovskij) 2016 m.
- Paulina Pekūnaitė - (tr. R. Kazakevičius, M. Doviakovskij) 2017 m.
- Vilius Buta - (tr. J. Bogužienė) 2017 m.
- Daniil Pancerevas - (tr. J.Bogužienė) 2019 m.
- Edvinas Česnakas - (tr. J. Bogužienė) 2020 m.
- Danielis Kvedaras - (tr. V. Grigaitienė, J. Bogužienė) 2020 m.
- Aistė Slatkevičiūtė - (tr. V. Grigaitienė, A. Kovalenko) 2021 m.
- Nojus Skirutis - (tr. J. Bogužienė) 2021 m.
- Jonas Jokšas - (tr. R. Kazakevičius, J. Bogužienė) 2021 m.
- Evaldas Babakinas - (tr. V. Grigaitienė) 2021 m.
- Daniil Žučkov - (tr. N. Gurkova, A. Zaicev) 2022 m.
- Mantas Kaušpėdas - (tr. J. Bogužienė) 2022 m.
- Herkus Andronatij - (tr. J. Bogužienė) 2023 m.
- Martin Tretjak - (tr. V. Srėbalius) 2024 m.
- Antanas Ežerskis - (tr. V. Srėbalius) 2024 m.
- Kotryna Paradnikaitė - (tr. J.
Dabartinė situacija
KLAIPĖDOS "GINTARO" SPORTO CENTRAS, biudžetinė įstaiga (kodas 190457925) buvo įkurta 1995-10-22. Pagrindinė įmonės veikla yra sporto organizacijos. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 43. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Kitos veiklos, kuriomis užsiima bendrovė, yra pirtys ir baseinai, sporto paslaugos, sporto klubai. Šiuo metu KLAIPĖDOS "GINTARO" SPORTO CENTRAS, biudžetinė įstaiga įsikūrusi adresu S. Daukanto g.
Kiti sporto klubai Klaipėdoje
Be „Gintaro“ sporto centro, Klaipėdoje veikia ir kitos sporto įstaigos:
- Vilniaus g. Gym+, tai didžiausias sporto klubų tinklas Lietuvoje, siekiantis tapti sveiko gyvenimo būdo ambasadoriais ir šviesti apie judėjimo naudą įvairaus amžiaus žmones. Kurdami patogias, inovatyvias sporto erdves, kurios išlieka atviros 24/7, Gym+ prisideda prie klientų ilgalaikių sporto tikslų siekimo.
- Kareivių g. LEMON GYM - vienas didžiausių ir sparčiausiai augančių sporto klubų tinklų Lietuvoje. Modernios, erdvios salės su naujausia įranga, plačiomis kardio, funkcinių pratimų ir laisvų svorių zonomis pritaikytos patogiam sportui.
- Konstitucijos pr. FORUM sporto klubas didžiuojasi tuo, jog jau nuo 2003 metų Lietuvoje siūlo aukščiausios kokybės visapusiško sveikatingumo paslaugas.
- Rudens g. CF Nexus Klaipėda - tai šiuolaikiškas, profesionalus ir draugiškas CrossFit sporto klubas, įsikūręs Klaipėdoje.
Išvados
Klaipėdos „Gintaro“ sporto centras yra svarbi miesto sporto infrastruktūros dalis, turinti ilgą ir turtingą istoriją. Centras prisidėjo prie plaukimo sporto populiarinimo, aukšto meistriškumo sportininkų ugdymo ir sveiko gyvenimo būdo skatinimo. Nors centras susidūrė su įvairiais iššūkiais, jis ir toliau sėkmingai vykdo savo veiklą ir yra svarbus Klaipėdos sporto bendruomenės narys.