Žmonės nuo seno žavėjosi povandeniniu pasauliu. Istorija byloja apie tautas, gyvenusias prie vandenynų ir jūrų, kurios garsėjo narais, rinkusiais moliuskus, perlus, koralus, jūros augalus ir žuvis. Šiandien, plaukimas su pelekais - tai ne tik būdas tyrinėti gelmes, bet ir sporto šaka, turinti gilias tradicijas Lietuvoje, ypač Klaipėdos „Gintaro“ baseine.
Povandeninio pasaulio tyrinėjimų ištakos
Žmonės nuo senų senovės troško pažinti povandeninio pasaulio paslaptis. Tautos, gyvenusios prie vandenynų ir jūrų, garsėjo narais, kurie nardydami rinko moliuskus, perlus, koralus bei įvairius jūros augalus, gaudė žuvis. Pirmieji narai jokių prietaisų neturėjo. Nerdavo gana paprastai. Naras pasiimdavo prie valties pririštą akmenį ir šokdavo į vandenį, paleidęs akmenį, iškildavo aukštyn.
Kadangi jūros gelmės domino žmogų, buvo bandoma konstruoti povandeninius prietaisus, kurių padedamas žmogus galėjo ilgiau išbūti po vandeniu ir giliau pasinerti. Dar IV a. pr. Kr. Aristotelis sukonstravo povandeninį įrenginį, į kurį narui paduodamas oras iš viršaus. XV amžiuje gyvenęs Leonardas da Vinčis paliko brėžinius, kuriuose yra kvėpavimo vamzdelių ir pelekų eskizų. Mokslininkas sukūrė povandeninį aparatą, kuriame be oro atsargos buvo balionas su cheminėmis medžiagomis iškvėptam orui valyti.
Apie XVI a. narai nusileisdavo po vandeniu su nardymo varpu. Jis buvo gaminamas iš ąžuolo lentų, suveržtų metaliniais lankais, vidurys ištepamas smala, kad neišleistų oro. Vėliau įrenginys buvo patobulintas - buvo pritaisyta žarna, kuria buvo pumpuojamas oras iš viršaus. XVIII a. pradžioje atsirado pirmieji naro skafandrai. Tai buvo metalinis šalmas, sandariai sujungtas su vandeniui nepralaidžiu kombinezonu. Į skafandrą oras patekdavo pro minkštą žarną, o iškvėptas išleidžiamas per šalme esantį vožtuvą. Šio pirmojo skafandro sukūrėjas buvo mechanikas iš Kronštato Hauzenas. Nuolat tobulinamas skafandras išliko iki mūsų dienų. Tačiau skafandras buvo sunkus ir labai varžė naro judesius.
Akvalangas ir pelekai - nauja era povandeniniam sportui
1943 m. prancūzų laivyno kapitonas Žanas Ivas Kusto su inžinieriumi Emiliu Ganjanu pagamino automatinį povandeninį kvėpavimo aparatą ir pavadino jį akvalangu. Jį sudaro vienas arba du oro pripildyti balionai, kvėpavimo automatas, dvi minkštos žarnos su kandikliu bei tvirtinimo diržu.
Taip pat skaitykite: Gintaro plaukimo baseino reikalavimai
Išradus akvalangą, prasidėjo povandeninio sporto era. Narai galėjo ilgai išbūti po vandeniu 100 m gylyje, laisvai jame judėti. Plaukimui po vandeniu pradėti naudoti pelekai, kurie greitį padidino apie 40 procentų. Pelekų išradėjas taip pat buvo prancūzas Lui de Korlė. 1933 m. pelekai buvo užpatentuoti Prancūzijoje, o 1936 m. pasirodė parduotuvėse ir paplito po visą pasaulį.
Povandeninio sporto plėtra pasaulyje ir Lietuvoje
Apie 1950-uosius metus povandeninis sportas labai išpopuliarėjo daugelyje šalių. 1959 m. nacionalinės povandeninio sporto mėgėjų federacijos ir klubai susijungė į Pasaulinę povandeninės veiklos konferenciją CMAS. Pirmasis jos prezidentas buvo Žakas Ivas Kusto. Šiuo metu CMAS vienija apie 60-ies šalių federacijas.
Nuo 1967 m. kas dveji metai rengiami Europos čempionatai, nuo 1976 m. - pasaulio čempionatai, nuo 1989 m. Europos taurės varžybos, o nuo 2000 m. Pasaulio taurės varžybos, kuriose gausiai ir aktyviai dalyvauja ne tik Europos, bet ir Australijos, Afrikos, Amerikos bei Azijos žemynų komandos.
Lietuvoje povandeninis sportas pradėtas kultivuoti 1950 m. Vilniuje ir Kaune, varžybos vykdavo Trakų ežeruose. Prie povandeninio plaukimo ištakų buvo A.Chramčenko, J.Rimas, A.Rosenas, V.Juzumas, G.Savickis ir kt. 1959 metais įkurta Povandeninio sporto federacija. Kasmet pradėtos rengti povandeninio orientavimo ir povandeninio plaukimo pirmenybės. Nuo 1960 m. Lietuvos sportininkai pradėjo dalyvauti TSRS pirmenybėse, TSRS tautų spartakiadose, Europos čempionatuose.
1966 m. Lietuvos kūno kultūros instituto plaukimo katedroje pradėtas dėstyti fakultatyvinis povandeninio sporto kursas. Vyr. dėstytojas V.Juzumas, grįžęs iš tobulinimosi kursų Aluštoje, sudomino instituto studentus nauja sporto šaka. Instituto baseine vyko povandeninio plaukimo treniruotės, rengiamos parodomosios varžybos, povandeninio sporto įrangos parodos. Tais pačiais metais buvo pasiekti ir pirmieji aukšti rezultatai. A.Chramčenko tapo TSRS čempionato prizininke. 1970 m. TSRS jaunių čempionėmis tapo M.Kompanaitė ir N.Makucho. A.Tatarincevaitė-Ylienė, nuplaukusi su pelekais 100 m nuotolį, pasiekė pasaulio rekordą (0.53,2). 1971 m. TSRS prizininkais tapo A.Kapitokas, 1976 m. povandeninio orientavimo TSRS čempionate nugalėtoju tapo klaipėdietis E.Černych, greičio pratimuose - A. Šapovalov.
Taip pat skaitykite: Nuo ištakų iki šių dienų: „Gintaro“ istorija
Specialistizuotos mokyklos ir inventoriaus tobulinimas
1977 m. atidaryta Specializuota povandeninio plaukimo vaikų ir jaunių sporto mokykla Vilniuje, po metų Klaipėdoje, Kaune, 1981 m. - Rietave ir Dauguose, o 1985 m. - Visagine. Šiose mokyklose dirbo: V.Šeputis, P.Virbickas, J.Mieženis, A.Bochanas, A.Naujokaitis, V.Krisikaitis, R.Osipavičiūtė, R.Timinskas, J.Pogumirskienė, S.Kolokolenkovas, V.Kivelis, A.Juodsnukis, V.Poludnevičius, V.Juodeikienė, V.Petrauskaitė, J.Kiškytė, S.Armonavičienė, A.Cvetkovas, A. Mokyklose povandeniniu sportu, kuris iki šio laikotarpio susiskirstė į povandeninį orientavimo ir greičio pratimus, atliekamus tik baseinuose, užsiiminėjo virš 2000 moksleivių.
Tobulėjo inventorius, didėjo greitis. Kazachijos trenerė N.Turukalo įdiegė monoplaukmenis ir naują plaukimo stilių su jais, kuris atkartojo delfino judesius. Plaukikai, plaukiantys su paprastais guminiais plaukmenimis, tarsi sustojo vietoje, o monoplaukmenimis nuskriejo pirmyn. Lietuvos treneriai taip pat karštligiškai ėmė gaminti monoplaukmenis, kurie iki šiol gaminami tik rankiniu būdu individualiai kiekvienam sportininkui. Pasikeitus plaukimo inventoriui ir technikai stabtelėjo ir pasiekimai. Lietuvoje negalima buvo gauti tada vadinamos strateginės medžiagos - stiklo tekstolito, iš kurio gaminama peleko plokštė. Nepaisant to, 1981 m. TSRS čempionate Lietuvos rinktinė užima septintą vietą greičio pratimų rungtyse, orientavime - šeštą. A.Smirnovas iš Klaipėdos laimi antrą vietą TSRS spartakiadoje, prizininkais tampa: 1982 m. E.Sakutytė, 1983 m. - L. Portniagina iš Vilniaus. 1984 m. vyrų rinktinė, plaukusi 4 x 100 m estafetę, tapo TSRS čempione. Tai vilnietis V.Stanevičius, kaunietis R. Sipavičius ir klaipėdiečiai V. Pšeničnikovas ir A. Rasiukas. Pastarasis nerdamas 50 m per 16,7 sek. iškovojo sidabro medalį. Tais pačiais metais ši vyrų komanda suaugusiųjų čempionate laimėjo dar ir bronzos medalius plaukdami estafetes 4 x 100 m ir 4 x 200 m. 1984 m. už aukštus darbo rezultatus Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas suteiktas klaipėdiečiui sporto mokyklos treneriui Antanui Naujokaičiui, trenerio garbės vardas - Jelizavetai Pogumirskienei iš Vilniaus bei kaunietei Virginijai Juodeikienei.
1985 m. Kauno sporto mokyklos trenerių Ryčio Ramanavičiaus ir Valdemaro Poludnevičiaus auklėtiniai Ramūnas Sipavičius ir Darius Glemža buvo pakviesti į TSRS rinktinę dalyvauti Europos jaunių čempionate. Iš ten Darius parsivežė 4 aukso ir vieną sidabro, o Ramūnas - 3 aukso ir 1 sidabro medalį. Treneriams Valdemarui Poludnevičiui ir Ryčiui Ramanavičiui buvo suteikti Lietuvos nusipelniusių trenerių vardai. Komandinėje įskaitoje 1984 m. ir 1985 m. TSRS čempionate ir spartakiadoje Lietuvos komanda greičio pratimuose laimėjo aukštas ketvirtas vietas.
Viktoro Drozdovo indėlis į Lietuvos povandeninį sportą
Nemažai Lietuvos povandeniniam sportui yra nusipelnęs klaipėdietis, trenerių Aleksandro Cvetkovo ir Felicitos Vaitkutės auklėtinis Viktoras Drozdovas. Jis net 32 kartus gerino Lietuvos rekordus, laikomas ilgaamžiškiausiu Lietuvos povandenininku - septyniolika metų aktyviai sportavo ir buvo tik nugalėtojas ir prizininkas. 1986 metais sporto meistras V.Drozdovas laimi TSRS sporto mokyklų varžybose tris aukso medalius, tais pačiais metais TSRS jaunių čempionato dviejų aukso ir vieno sidabro medalių laimėtojas. Po šių laimėjimų Viktoras įsitvirtina TSRS rinktinėje. Bet to negana, TSRS tautų spartakiadoje užima dvi pirmas ir vieną trečią vietas ir įrodo, kad Lietuvos pajūryje auga geri povandenininkai. TSRS rinktinės narys V. Drozdovas dalyvauja 1987 metų Europos čempionate, kur laimi du aukso ir vieną sidabro medalius bei pagerina Europos rekordą.
1987 m. kita klaipėdietė Tatjana Šabanova, trenerės F.Vaitkutės auklėtinė, TSRS sporto mokyklų varžybose laimėjo II, III, IV, VI vietas ir taip pat įtraukiama į TSRS rinktinę, o Klaipėdos povandeninio sporto mokykla tarp 32 tokių pat mokyklų užima ketvirtą vietą. TSRS jaunių čempionate bei Moksleivių spartakiadoje Lietuvos plaukimo su pelekais (taip CMAS pervadino povandeninio sporto greičio pratimus) rinktinės iškovoja ketvirtas vietas. Komanda: I.Drupp, K.Jankauskaitė, S.Budrytė, T.Šabanova, R.Maksimavičiūtė, V.Drozdovas, D.Bagdonas, D.Glemža, A.Sinkevič, L.Lengvenytė.
Taip pat skaitykite: Baltijos taurės apžvalga
1988 m. per TSRS sporto mokyklų varžybas Tatjana Šabanova vėl laimi aukso ir du bronzos medalius. Trenerei Felicitai Vaitkutei už nuopelnus Lietuvai suteiktas Lietuvos nusipelniusios trenerės vardas. Sėkmingi tie metai ir kitam trenerių F.Vaitkutės ir A.Cvetkovo auklėtiniui Dariui Bagdonui (pirmoji trenerė J.Kiškytė). Jis Sąjungos “Jaunojo akvanauto” finalinėse varžybose laimėjo dvi pirmąsias vietas ir įsitvirtino TSRS jaunių rinktinėje, su kuria dalyvavo Europos “Geros valios“ taurės varžybose ir į Lietuvą parvežė 3 aukso ir 2 sidabro medalius.
Plaukimas su pelekais po nepriklausomybės atkūrimo
Iširus Tarybų Sąjungai, pakriko ir sportas. Tačiau 1992 m. trenerė Felicita Vaitkutė buvo pakviesta į Minską, į suvažiavimą, kuris įkūrė plaukimo su plaukmenimis Europos lygą, į kurios komitetą išrinkta ir minėta trenerė. Pradėtos vykdyti Europos taurės varžybos. Pirmosiose dalyvavo tik Klaipėdos sporto mokyklos komanda ir užėmė septintą vietą. V.Kurač laimėjo trečią vietą, E.Pyvina - antrą vietą.
1994 m. taurės varžybose pradėjo dalyvauti Visagino “Akvanauto” komanda, o dar po metų ir Vilniaus sportininkai, nuo 2000 m. įsijungė ir kauniečiai. Europos taurės finalinių varžybų du aukso ir du bronzos medalius 2001 metais laimėjo visaginietis Vladimiras Morozovas. Lietuvos komandos bendrakomandinėje įskaitoje tarp 26 valstybių užėmė septintą vietą.
2001 metais vyko pirmosios Pasaulio taurės varžybos, kuriose dalyvavo Klaipėdos sporto mokyklos komanda ir užėmė 12-ą vietą. Geriausiai pasirodė Viktorija Kazarauskaitė, užėmusi šeštą vietą, ir Laimonas Burba - septintą.
2003 m. Europos taurės finalinėse varžybose iš Lietuvos atstovų geriausiai pasirodė Vilniaus vandens sporto mokyklos komanda, užėmusi trečią vietą. O.Špitaliova laimėjo 2 pirmas ir 2 antras vietas, Dima Špitaliovas - trečią vietą. Lietuvos vaikų jaunimo centro auklėtinė Eglė Jankeliūnaitė užėmė 3 pirmas vietas; Aivaras Šalkauskas - antrą vietą.
Plaukimas Klaipėdoje: "Gintaro" sporto centro vaidmuo
Klaipėdoje aktyvus plaukimo sporto vystymas prasidėjo 1969 m., kai po atviro plaukimo baseino rekonstrukcijos į uždarą 25 m ilgio "Gintaro" plaukimo baseiną, buvo įkurta pirmoji plaukimo sporto mokykla. 1972 m. atidarytas dar vienas, naujas plaukimo baseinas "Neptūnas". Nuo 1972 m. iki 2001 m. mokyklai vadovavo direktorius Romualdas Rosenas. Įstaigoje dirbo puikūs savo srities specialistai: Eugenijus Vilmantas, Margarita Volkova, Ana Mitrofanova, Rima Kalpokienė, Liudvika Okuličiūtė-Isajeva, Natalja Gurkova, Mečislav Doviakovskij, Romualdas Kazakevičius ir kt.
1978 m. "Gintaro" baseine įsteigta Spec. karinio taikomojo plaukimo vaikų ir jaunių sporto mokykla, todėl plaukimo sportas buvo vystomas vėl viename "Neptūno" baseine. 1995 m. vasario 1 d. "Neptūno" baseinas buvo uždarytas dėl avarinės būklės ir visi plaukikai grįžo treniruotis į "Gintaro" baseiną. Nuo 2001 m. abi sporto mokyklos buvo reorganizuotos į vieną - "Gintaro" sporto centrą, kuriame ugdomi plaukikai ir plaukikai su pelekais. Centrui vadovavo Valentinas Vytautas Šeputis. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, plaukikų meistriškumas augo ir buvo pasiekta šių sportinių rezultatų: paruošta 13 Lietuvos sporto meistrų, 11 Lietuvos čempionų, įstaigos sportininkas Pavel Suškov dalyvavo olimpinėse žaidynėse.
Tarptautiniai plaukimo meistrai: Eduard Klimentjev, Pavel Suškov, Igor Kozlovskij, Mantas Kaušpėdas, Jonas Šaudenis, Natalija Gruodytė, Svetlana Gurkova, Aida Milašiūtė, Ignas Urvakis, Irina Lobzina, Sergej Panasiuk, Oleg Cvetkov, Anžela Kovalenko, Eduard Klimentjev, Jelena Anikina, Anželika Aleksiūnaitė, Viktoras Areščenko, Raimondas Berankis, Violeta Uktverytė, Redas Dičkus, Artūras Bagonaitis, Artūras Bagdonavičius.Lietuvos plaukimo meistrai: Artiom Zaicev, Monika Povilonytė, Pavel Suškov, Oksana Omelčenko, Mindaugas Margis, Simona Motiekaitė, Dmitrij Kubiakin, Stanislav Maiboroda, Artur Sporychin, Igor Kozlovskij, Inga Šukytė, Evelina Rudytė, Roberta Kuzaitė, Mantas Kaveckas, Paulina Pekūnaitė, Vilius Buta, Daniil Pancerevas, Edvinas Česnakas, Danielis Kvedaras, Aistė Slatkevičiūtė, Nojus Skirutis, Jonas Jokšas, Evaldas Babakinas, Daniil Žučkov, Mantas Kaušpėdas, Herkus Andronatij, Martin Tretjak, Antanas Ežerskis, Kotryna Paradnikaitė.
Mokinių priėmimas į "Gintaro" sporto centrą
Šiuo metu Lietuvoje plaukimu su pelekais užsiiminėja apie 500 sportininkų: Klaipėdos „Gintaro“ sporto centre, Visagino „Akvanauto“ klube, Kauno sporto mokykloje, Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, Vilniaus vandens sporto mokykloje.
Į pradinio rengimo pirmų metų grupes (PR-1) nuo rugsėjo 1 d. priimami mokiniai: mergaitės ir berniukai nuo 7 iki 10 metų. Apie naujų mokinių kvietimą skelbiama sporto centro internetiniame puslapyje, naujienose. Mėnesinis mokestis - 10,00 Eur. Mokiniai į sporto centro plaukimo užsiėmimus priimami užpildžius registracijos formą ir pateikus galiojančią vaiko sveikatos pažymą. Papildomas ugdytinių priėmimas į centrą gali būti vykdomas ištisus mokslo metus. Į aukštesnio meistriškumo grupes (meistriškumo ugdymo ir tobulinimo) priimami mokiniai, įvykdę Lietuvos sportininkų kvalifikacinius reikalavimus ir normas, patvirtintus Kūno kultūros ir sporto departamento.
Mokiniai į sporto centrą priimami ir iš jos atleidžiami direktoriaus įsakymu. Tėvai/globėjai, pageidaujantys, kad vaikas ugdytųsi Centre, nuo š.m. rugpjūčio 28 d. iki rugsėjo 15 d. darbo dienomis nuo 9.00 iki 12.00 val. teikia Centrui šiuos dokumentus: prašymą, kuriame nurodoma vaiko vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, mokymosi įstaiga, tėvų (globėjų, rūpintojų) adresas, telefonas, elektroninis paštas, plaukimo ar plaukimo su pelekais sporto šaka, grupė, kurioje mokytųsi vaikas; sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, leidžiančią lankyti plaukimo ar plaukimo su pelekais treniruotes; pažymą iš įstaigos, kurioje buvo ugdomas plaukimo ar plaukimo su pelekais sporto šakos, apie vaikui suteiktą galiojančią meistriškumo pakopą (MP). Mokiniams gali būti organizuojama atranka, gebėjimų patikrinimas, kurį atlieka grupės treneris. Treneriui sukomplektavus grupę ir priėmus vaiką, tėvai (globėjai, rūpintojai) sudaro ugdymo sutartį. Sutartis sudaroma ne vėliau kaip pirmą ugdymo dieną. Mokiniai į pradinio rengimo grupes priimami pagal prašymo pateikimo registracijos eilę. Jei norinčių mokytis yra daugiau nei Centras gali priimti, pirmumo teisę turi Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje gyvenantys arba besimokantys bendrojo ugdymo mokyklose Klaipėdos mieste.
Nuo 2025 m. spalio 1 d. Klaipėdos „Gintaro“ sporto centre ugdomi 747 mokiniai (2023/2024 m. m. - 702), iš jų 506 berniukai ir 241 mergaitė. Iki spalio 1 d. registravosi 288 mokiniai, norintys lankyti plaukimo ir plaukimo su pelekais treniruotes. Suformuotos 60 plaukimo, 3 plaukimo su pelekais grupės ir nuo spalio 1 d. priimtas 121 mokinys.
Lietuvos plaukimo istorijos akcentai
Prieš 100 metų - 1924 m. birželio 24 d. Kaune, atviroje Nemuno upėje, vyko pirmosios plaukimo varžybos. Puikus oras į vandens sporto šventę, pavadintą „Liaudies rungtynėmis“, sukvietė gausų būrį žiūrovų. Į varžybas užsiregistravo per 70 plaukikų, kurie varžėsi 150, 300 metrų ir 3 kilometrų rungtyse, plaukdami pasroviui Nemunu. Dar po metų Kauno jachtklubo surengtose pirmenybėse dalyvavo jau 200 plaukikų, tuo metu jie varžėsi plaukdami laisvu stiliumi - taip, kaip mokėjo. Tuo metu Klaipėdoje veikė „Poseidono“ sporto klubas, kuriame aktyviai sportavo ir plaukikai, tačiau uostamiesčio sportininkai prie respublikinių varžybų prisijungė tik vėlesniais metais. Nuo pirmųjų varžybų plaukimas ėmė sparčiai populiarėti visoje Lietuvoje, plaukikai ne tik Kaune, bet ir Klaipėdoje, Panevėžyje, Zarasuose vasarą varžydavosi atviruose vandenyse.
Lietuvos plaukimo 100-mečiui paminėti Klaipėdoje skiriamas ypatingas dėmesys ir organizuojama: tarptautinės „Vilties plaukimo“ varžybos, apjungiančios ne tik plaukimo sporto bendruomenę, bet ir plačią visuomenę - vaikus, senjorus, neįgaliuosius, plaukimo sporto trenerius, veteranus ir kt.; Skulptūrų parke plaukimo bendruomenė ateities plaukimo 100-mečiui sodina 11 liepų, kurios įprasmins metų tėkmę; Klaipėdos miesto savivaldybės iniciatyva rengiamas leidinys Lietuvos plaukimo 100-mečiui paminėti (autorė J. Pilibaitienė); plaukimo sportui Klaipėdoje nusipelniusių asmenų pagerbimo vakaras ir kt.