Įvadas
Senovės Graikijos olimpinės žaidynės - tai daugiau nei tik sporto varžybos. Tai religinis, politinis ir kultūrinis įvykis, turėjęs didžiulę įtaką Vakarų civilizacijai. Šiame straipsnyje panagrinėsime olimpinių žaidynių istoriją, tradicijas, sporto šakas, nugalėtojų pagerbimą ir simbolius. Taip pat aptarsime žaidynių nuosmukį ir atgimimą.
Olimpinių Žaidynių Istorija
Olimpinės žaidynės Graikijoje pradėtos rengti daugiau kaip prieš 2770 metų. Nėra tiksliai žinoma, kada prasidėjo olimpinės žaidynės, tačiau egzistuoja keletas legendų apie žaidynių kilmę. Pirmas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas olimpinių žaidynių atvejis - 776 m. pr. Kr. Olimpijoje vykusios žaidynės, bet žinoma, jog tai nebuvo pirmosios žaidynės.
Pasakojama, kad Elidės karalius Ifitas, siekdamas, kad graikų valstybės liautųsi tarpusavyje kariavusios, nutarė rengti atletų varžybas Olimpijoje. Tai buvo 884 m. pr. Kr. Vėliau žaidynės buvo rengiamos kas ketveri metai, tarp pjūties ir vynuogių rinkimo, per pirmą mėnulio pilnatį, po vasaros saulėgrąžos.
Nuo tos dienos graikų istorikas Timėjus įvedė naują metų skaičiavimą - olimpinį. Šventė Olimpijoje turėjo kartotis kas 1417 dienų. Toks dienų skaičius sudarydavo olimpiadą - graikų olimpinius metus. Nuo tos dienos, kai prasidėdavo žaidynės, visoje teritorijoje skelbdavo taiką, nutraukdavo karus. Vakarykščiai priešai varžydavosi dėl teisės vadintis stipriausiais, vikriausiais, greičiausiais atletais. Niekas neturėjo teisės ne tik kariauti, bet ir atsinešti ginklą.
Iš pradžių rungtyniavo tik Peloponeso, kuriame buvo Elidės sritis, dorėnų gentys, vėliau įsijungė kitos Graikijos sritys, Kretos, Rodo salos, Mažosios Azijos, Lidijos ir netgi Juodosios jūros pakrantėse gyvenę graikų kolonistai. 776 m. pr. Kr. žaidynės jau pripažįstamos visoje Graikijoje, olimpinių nugalėtojų - olimpionikų - vardai išgraviruojami marmuro kolonose, pastatytose Aliejaus upės pakrantėje. Iš jų sužinome ir pirmąjį nugalėtoją. Tai Korebas, virėjas iš Elidės, laimėjęs stadijos (192,27 m) bėgimą.
Taip pat skaitykite: Olimpo dievai ir olimpinės žaidynės
Šių laikų žaidynės buvo vietinės vieno sporto (jojimo lenktynių stadione) varžybos. Iš viso senovės Graikijoje buvo 293 olimpinės žaidynės. Vėliau žaidynės tapo vis svarbesnės Graikijoje, o savo zenitą pasiekė šeštame bei penktame amžiais pr. Kr. Žaidynės buvo svarbios ir religiškai, tarp varžybų buvo nešamos aukos dievams, rengiamos įvairios ceremonijos. Varžybų skaičius padidėjo iki 20, žaidynės tęsdavosi kelias dienas. Varžybų laimėtojai buvo labai gerbiami, apie juos rašomos poemos, kuriamos skulptūros.
Olimpija - Žaidynių Vieta
Olimpija - istorinis Graikijos miestas, įsikūręs vakarinėje Peloponeso pusiasalio dalyje. Būtent šiame mieste surengtos pirmosios olimpinės žaidynės, čia kadaise stovėjo ir Dzeuso šventykla, o joje - milžiniška galingiausio Olimpo dievo skulptūra - vienas iš septynių antikinio pasaulio stebuklų.
Manoma, kad pirmosios sporto žaidynės Olimpijoje vyko 776 metais prieš Kristų. Vėliau jos kas ketverius metus rengtos Dzeuso garbei (senovės Graikijoje žodžiu „olimpiada“ vadintas ketverių metų laikotarpis tarp olimpinių žaidynių; jis naudotas kaip laiko skaičiavimo vienetas).
Sporto Šakos Senovės Graikijos Olimpinėse Žaidynėse
Iš pradžių olimpiados turėjo vieną rungtį - bėgimą. Tačiau laikui bėgant atsirado daugiau sporto šakų.
Štai keletas populiariausių sporto šakų:
Taip pat skaitykite: Graikijos komandos ir žaidėjai
- Bėgimas (stadionas): Vienintelis pirmųjų žaidynių sportas.
- Imtynės: Populiari tarp jaunų karių.
- Penkiakovė: Bėgimas, šuolis, diskas, ietis, imtynės.
- Kova vežimais: Viena pavojingiausių rungčių.
- Kumštynės: Galima laikyti bokso ištakomis.
- Žirgų sportas: Tik greitasis jojimas.
- Hoplitų bėgimas: Atletai lenktyniaudavo su hoplito kario ekipuote - šarvais ir ginklais.
Dalyvavimo Taisyklės ir Kuriozai
Olimpinėse žaidynėse dalyvauti galėjo visi laisvi šalies piliečiai, tačiau moterų žaidynės rengtos atskirai - jos buvo skirtos deivei Herai.
Štai keletas dalyvavimo taisyklių ir kuriozų:
- Visi sportininkai turėjo treniruotis bent 10 mėnesių prieš varžybas.
- Dalyviai privalėjo varžytis nuogi - taip buvo demonstruojama pagarba dievams ir pabrėžiama fizinė tobulybė.
- Karai tarp miestų-valstybių buvo nutraukiami - vadinamoji Olimpinė taika užtikrino saugią kelionę sportininkams ir žiūrovams.
- Per olimpiadas nebuvo leidžiama varžytis moterims, bet viena motina, užsislėpusi kaip treneris, įėjo į stadioną - jos istorija įkvėpė daugelį mitų.
- Prieš prasidedant varžyboms dalyviai ir teisėjas privalėdavo prisiekti, kad nemeluos ir nesukčiaus. Taip pat teisėjai prisiekdavo nekomentuoti savo sprendimų.
Apdovanojimai ir Pagerbimas
Atletai kovodavo bėgimo, šuolių į tolį, imtynių, bokso, disko metimo, pankrationo (dažnai mirtimi pasibaigdavusios imtynės su bokso elementais) rungtyse. Jų nugalėtojai būdavo apdovanojami paskutinę žaidynių dieną specialios ceremonijos metu netoli Dzeuso šventyklos, vėliau garbinami ir apdainuojami.
Nugalėtojai (olimpionikai) būdavo pagerbiami alyvmedžių vainikais. Pergalė olimpinėse žaidynėse laikyta didžiausiu laimėjimu; ji suteikdavo šlovę ir nugalėtojo gimtajam poliui. Olimpijoje būdavo statomos nugalėtojų statulos, jų garbei kuriami poezijos kūriniai.
Olimpinių Žaidynių Simboliai
Šventė olimpijoje būtinai turėjo kartotis kas 1417 dienų. Toks dienų skaičius sudarydavo olimpiadą - graikų olimpinius metus. Nuo tos dienos, kai prasidėdavo žaidynės, visoje teritorijoje skelbdavo taiką, nutraukdavo karus.
Taip pat skaitykite: PAOK krepšinio klubo pasiekimai
Olimpinė Ugnis
Olimpinių žaidynių ugnis šiandien uždegama Olimpijoje, netoli buvusios deivės Heros šventyklos griuvėsių. Olimpijoje esančiame muziejuje galima rasti ne tik Olimpiados istoriją bylojančių radinių, bet, svarbiausia, ypač gausią meno ir kultūros artefaktų iš priešistorinio, klasikinio ir romėninio laikotarpio kolekciją, įskaitant ir jau aprašytos šventyklos liudijimų.
Olimpinių Žaidynių Priesaika
Svarbus varžybų aspektas yra taisyklės ir teisėjai. Istorikas sako, kad prieš prasidedant varžyboms dalyviai ir teisėjas privalėdavo prisiekti, kad nemeluos ir nesukčiaus. Taip pat teisėjai prisiekdavo nekomentuoti savo sprendimų: „Komentavimas buvo blogas tonas. Per teisėjo priimtą sprendimą veikė dievų valia."
Olimpinių Žaidynių Nuosmukis ir Pabaiga
Antikinės graikų olimpinės žaidynės truko iki IV a. po Kr. pabaigos. Krikščionybei tapus pagrindine Romos imperijos religija, 394 m. imperatorius Teodosijus uždraudė žaidynes. Tai buvo kova su senosiomis šventyklomis ir pagoniškomis šventėmis. Tad daugiau nei tūkstantį metų gyvavusi olimpinių žaidynių tradicija nutrūko.
Olimpinių Žaidynių Atgimimas
Tik po pusantro tūkstančio metų, 1896-aisiais, jos vėl įvyko Graikijoje, tik šį kartą Atėnuose. Būtent P. Coubertinas sugalvojo ir olimpinių žaidynių simbolį - penkis spalvotus (mėlyną, juodą, raudoną, geltoną ir žalią) persidengiančius žiedus, reiškiančius penkis planetos žemynus, jų vieningumą. Įdomu tai, kad vieną iš minėtų spalvų (kartu su fonine balta) buvo galima rasti visose tuo metu egzistavusių valstybių vėliavose. Tuo tarpu žaidynių devizas „Citius. Altius. Fortus“ (Greičiau. Aukščiau.
Išvados
Senovės Graikijos olimpinės žaidynės buvo unikalus reiškinys, turėjęs didelę įtaką Vakarų civilizacijai. Jos ne tik suvienijo graikų miestus-valstybes, bet ir įkvėpė meną, filosofiją ir sportą. Šiandieninės olimpinės žaidynės yra senovės tradicijų tęsinys, primenantis mums apie sporto, taikos ir vienybės svarbą.