Greitasis čiuožimas - žiemos sporto šaka, kurioje sportininkai lenktyniauja ledo ratu, naudodami specialias lenktynines pačiūžas. Ši sporto šaka turi turtingą istoriją, griežtas taisykles ir yra susijusi su įvairiais čempionais.
Greitojo Čiuožimo Varžybų Specifika
Greitojo čiuožimo varžybos vyksta natūraliose ir dirbtinai paruoštose čiuožyklose, tiek lygumose, tiek aukštikalnėse. Pagrindinis elementas - 400 m ilgio ovalo formos ledo juosta, padalinta į du 4-5 m pločio takus. Čiuožėjai lenktyniauja poromis, kiekvieną ratą keisdamiesi takais tam skirtose zonose.
Varžybų distancijos skiriasi priklausomai nuo lyties:
- Vyrai: 500 m, 1000 m, 1500 m, 5000 m ir 10 000 m.
- Moterys: 500 m, 1000 m, 1500 m, 3000 m ir (nuo 1988 m.) 5000 m.
Nuo 1972 m. rengiami sprinto pasaulio čempionatai, kuriuose varžomasi 500 m ir 1000 m distancijose. Kiekvienos rungties rezultatas (laikas) konvertuojamas į taškus, pagal 1928 m. patvirtintą sistemą. Varžybas laimi sportininkas, surinkęs mažiausiai taškų. Olimpinėse žaidynėse nustatomi tik atskirų rungčių nugalėtojai.
Trumpojo Tako Greitasis Čiuožimas
Greitojo čiuožimo atmaina - trumpojo tako greitasis čiuožimas. Šiose varžybose 4-6 čiuožėjai vienu metu lenktyniauja ovalo formos 111,12 m ilgio ratu. Trumpojo tako greitasis čiuožimas gali vykti universaliose arenose, tose pačiose, kur vyksta dailiojo čiuožimo, ledo ritulio arba sinchroninio čiuožimo varžybos bei treniruotės.
Taip pat skaitykite: Greitasis Čiuožimas Lietuvoje
Greitajame čiuožime trumpuoju taku sportininkai varžosi 500, 1000, 1500 ir 3000 m nuotoliuose. Anksčiau sportininkai varžybose būdavo apdovanojami už kiekvienoje distancijoje pasiektus rezultatus bei paaiškėdavo absoliutus čempionas.
Skiriasi ir sportininkų apranga. Ilgajame čiuožime sportininkams nereikia jokių šalmų, nes ten išvystomas didelis greitis ir nėra jokių staigių posūkių. Trumpajame take visi čiuožia kartu ir kovoja dėl pozicijų. Taip pat visi čiuožia su šalmais, nes susidūrimų bei griuvimų būna labai daug. Greitajame čiuožime trumpuoju taku, priešingai negu greitajame čiuožime, yra daug artimos kovos. Dažnai viltys laimėti subliūška tiesiog nukritus po susidūrimo su varžovu. Verta pažymėti, kad minėtose sporto šakose skiriasi ir pačiūžos. Dar įdomiau - jos yra ruošiamos kiekvienai treniruotei. Inventorius turi labai didelę reikšmę.
Greitojo Čiuožimo Istorija
Greitojo čiuožimo taisyklės buvo priimtos 1772 m. Didžiojoje Britanijoje. Pirmosios varžybos surengtos 1801 m. Nyderlanduose. Pirmosios čiuožimo draugijos įkurtos 1864 m. Norvegijoje, 1877 m. Rusijoje, 1879 m. Didžiojoje Britanijoje. 1892 m. įkurta Tarptautinė čiuožėjų sąjunga (The International Skating Union, ISU).
Pirmasis neoficialus greitojo čiuožimo pasaulio čempionatas įvyko 1889 m. Amsterdame. Nuo 1893 m. kasmet rengiami pasaulio vyrų, nuo 1936 m. - moterų čempionatai (Europos čempionatai - atitinkamai nuo 1891 m. ir nuo 1970 m.). Nuo 1924 m. vyrų, nuo 1960 m. moterų greitasis čiuožimas įtrauktas į žiemos olimpinių žaidynių programą.
Trumpojo tako greitojo čiuožimo varžybos pradėtos rengti 1905 m. Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, nuo 1978 m. rengiami pasaulio čempionatai. 1988 m. trumpojo tako greitasis čiuožimas pirmą kartą pademonstruotas Calgary žiemos olimpinėse žaidynėse, o 1992 m. - įtrauktas į Albervilleʼio olimpinių žaidynių programą. Greitasis čiuožimas populiariausias Nyderlanduose ir Skandinavijos šalyse.
Taip pat skaitykite: Pasiekimai Greitajame Čiuožime
Greitasis Čiuožimas Lietuvoje
Lietuvoje pirmosios greitojo čiuožimo varžybos S. Dariaus iniciatyva surengtos 1924 m. Kaune. Pirmasis Lietuvos greitojo čiuožimo čempionatas įvyko 1931 m., visas rungtis laimėjo K. Bulota, kuris 1928 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionate. 1951-1976 m. vyko Lietuvos čempionatai, kuriuose daugkartiniais čempionais tapo Liudas Baradas, L. Juzėnas, A. Minalga, Ivanas Pechitskij, Mečislovas Sazanskis, Irena Skinderaitė, Valė Trepockaitė, T. Zlotnikovas ir I. Zaloginas. Lietuvos čiuožėjai dalyvavo SSRS greitojo čiuožimo čempionatuose, 1962 m. (I) ir 1966 m. (II) SSRS tautų žiemos spartakiadose.
Nuo 1976 m. klasikinis greitasis čiuožimas Lietuvoje nebekultivuojamas. Trumpojo tako greitasis čiuožimas pradėtas kultivuoti 1995 m. 1996 m. surengtos trumpojo tako greitojo čiuožimo Lietuvos pirmenybės, 1997 m. - Lietuvos taurės varžybos, o 1999 m. - čempionatas.
Žymūs Lietuvos Čiuožėjai
- Kęstutis Bulota: Pirmasis Lietuvos greitojo čiuožimo čempionas ir olimpietis. 1928 m. dalyvavo Sankt Morico žiemos olimpinėse žaidynėse.
- Agnė Sereikaitė: Žinoma olimpietė, Europos jaunimo greitojo čiuožimo trumpuoju taku taurės laimėtoja, pasaulio jaunimo vicečempionė (2012). 2015 Europos čempionate. 2014 metų Sočio žaidynėse A. Sereikaitė užėmė 16 vietą ir pasiekė geriausią lietuvių rezultatą Sočyje.
- Ernestas Čechas: Italijos Bormio mieste surengtame antrajame ISU Pasaulio jaunimo greitojo čiuožimo trumpuoju taku taurės etape naują Lietuvos suaugusių rekordą užfiksavo Ernestas Čechas.
Lietuvos Sportininkų Pasiekimai Olimpinėse Žaidynėse (Ne tik Greitasis Čiuožimas)
Nors straipsnis skirtas greitajam čiuožimui, verta paminėti ir kitus Lietuvos sportininkų pasiekimus olimpinėse žaidynėse, kurie iliustruoja šalies indėlį į sporto istoriją.
- 1924 m. Paryžiaus olimpinės žaidynės: Pirmasis Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse.
- 1936 m. Berlyno olimpinės žaidynės: Pranas Lubinas su JAV krepšinio rinktine tapo olimpiniu čempionu.
- 1984 m. Sarajevo olimpinės žaidynės: Algimantas Šalna su SSRS rinktine iškovojo biatlono estafetės aukso medalį.
- 1988 m. Calgary olimpinės žaidynės: Vida Vencienė iškovojo du slidinėjimo medalius (auksą ir bronzą).
- 1992 m. Albervilio olimpinės žaidynės: Darius Kasparaitis su NVS ledo ritulio komanda tapo olimpiniu čempionu.
- 2002 m. Solt Leik Sičio olimpinės žaidynės: Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas užėmė aukščiausią olimpinę poziciją - jie liko penkti.
Taip pat skaitykite: Tradicijos ir dominavimas greitajame čiuožime