Greitasis čiuožimas - tai žiemos sporto šaka, kurioje sportininkai lenktyniauja ledo ratu, naudodami specialias lenktynines pačiūžas. Ši sporto šaka turi ilgą ir turtingą istoriją, o jos taisyklės ir formatai nuolat tobulėjo, kad atitiktų šiuolaikinius standartus. Varžybos vyksta tiek natūraliose, tiek dirbtinėse čiuožyklose. Lietuvoje ši sporto šaka taip pat turi savo istoriją ir tradicijas, o Lietuvos sportininkai yra dalyvavę įvairiose tarptautinėse varžybose.
Bendrosios taisyklės ir varžybų formatai
Greitojo čiuožimo varžybos rengiamos natūraliose ir dirbtinėse lygumų ir aukštikalnių čiuožyklose. Jose padaroma 400 m ilgio ovalo formos ledo juosta ir išilgai padalijama į du 4-5 m pločio takus. Čiuožėjai lenktyniauja poromis, kiekvieną ratą susikeitimo zonoje pasikeisdami takais. Vyrai čiuožia 500 m, 1000 m, 1500 m, 5000 m ir 10 000 m, moterys - 500 m, 1000 m, 1500 m, 3000 m ir (nuo 1988) 5000 metrų. Nuo 1972 rengiami sprinto (500 m, 1000 m) pasaulio čempionatai.
Kiekvienos rungties rezultatas (laikas) vertinamas taškais (pagal 1928 patvirtintą sistemą); varžybas laimi mažiausiai taškų surinkęs čiuožėjas. Olimpinėse žaidynėse nustatomi tik atskirų rungčių nugalėtojai.
Trumpojo tako greitasis čiuožimas
Greitojo čiuožimo atmaina - trumpojo tako greitasis čiuožimas. Varžybose 4-6 čiuožėjai vienu metu lenktyniauja ovalo formos 111,12 m ilgio ratu. Sportininkai kiekviename etape startuoja grupėmis. 500 m ir 1000 m lenktynėse vienu metu varžosi po penkis atletus, 1500 m - po septynis. Sportininkai kovoja ne su laiku, o tarpusavyje. Greičiausiai savo grupėse kirtę finišo liniją patenka į kitą etapą. Varžybas vainikuoja A finalai, kuriuose ir vyksta medalių dalybos.
Mišrioje estafetėje kiekvieną komandą sudaro keturi čiuožėjai - du vyrai ir dvi moterys. Varžybose lenktyniaujama tokia tvarka: moteris-moteris-vyras-vyras-moteris-moteris-vyras-vyras.
Taip pat skaitykite: Pasiekimai Greitajame Čiuožime
Inventorius ir apranga
Dėvėti šalmus sportininkams yra privaloma dėl kur kas didesnės griuvimo rizikos nei greitajame čiuožime. Kitaip, nei klasikiniame greitajame čiuožime, pačiūžų ašmenys čia kur kas mažesni ir tvirtai pritvirtinti prie bato (greitajame čiuožime jie pasikelia nuo kulno), todėl skiriasi ir čiuožimo technika.
Laikinai Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos (LGČA) prezidentės pareigas einanti Virginija Vilčinskaitė-Ogulevičienė sako, kad skiriasi ir sportininkų apranga. Ilgajame čiuožime sportininkams nereikia jokių šalmų, nes ten išvystomas didelis greitis ir nėra jokių staigių posūkių.
Per ISU čempionatus ir Olimpines žiemos žaidynes visi sportininkai privalo vilkėti nacionalinę komandinę (individuali ir estafetės rungtyse) aprangą. Ant išorinės abiejų kojų pusės užrašomas šalies pavadinimas ( raidžių dydis - ne mažesnės 5 cm). Varžybų organizatoriai turi parūpinti apdangalus ant šalmų (geltonos spalvos su juodais numeriais). Pagal oficialias ISU taisykles, kostiumai turi būti pasiųti iš specialios medžiagos šioms kūno dalims: kaklui, kirkšniai, achilo sričiai, pažastinei sričiai, rankoms nuo alkūnių iki plaštakų, plaštakoms, priekinei ir užpakalinei kelio pusėms. Neįvykdžius šio reikalavimo, nebus leista dalyvauti varžybose. Privaloma turėti odines pirštines. Greitojo čiuožimo trumpame take pačiūžos yra specialios. Jos užsakomos sportininkui individualiai. Priekinės ir užpakalinės geležtės dalies lankas turi būti ne mažiau 5 cm, nes labai didelė tikimybė sužaloti kitus sportininkus.
Strategija ir sėkmė
Greitajame čiuožime trumpuoju taku, priešingai negu greitajame čiuožime, yra daug artimos kovos. Dažnai viltys laimėti subliūška tiesiog nukritus po susidūrimo su varžovu.
Australas Stevenas Bradbury į 2002-ųjų Olimpiadą atvyko kaip vienas vidutiniokų. Tuomet 29 metų sportininkas žinojo, kad šios olimpinės žaidynės bus paskutinės jo karjeroje. 1000 metrų distancijos rungtis Solt Leik Sičio olimpiadoje S.Bradbury prasidėjo sėkmingai. Sportininkas atrankos varžybų važiavime užėmė pirmą vietą. Vis tik, tiek sportininkas, tiek jo komanda nebuvo nusiteikę optimistiškai, kadangi ketvirtfinalyje jo varžovais tapo tuometinis pasaulio čempionas kanadietis Marcas Gagnonas ir Jungtinių Amerikos Valstijų žvaigždė Apolas Antonas Ohno. Vis dėlto, galimybė startuoti Olimpiados pusfinalyje S.Bradbury buvo suteikta. Negalėjusi patikėti S.Bradbury sėkme, australo komanda nutarė laikytis tokios pačios taktikos ir finale. Olimpinis finalas susiklostė dramatiškai. A. Ne mažiau aršesnė kova vyko ir dėl kitų apdovanojimų, kuriuos sportininkai išsidalijo finišo liniją kirsdami … gulėdami.
Taip pat skaitykite: Tradicijos ir dominavimas greitajame čiuožime
Istorija ir tarptautinis pripažinimas
Greitojo čiuožimo taisyklės priimtos 1772 Didžiojoje Britanijoje. Pirmosios varžybos surengtos 1801 Nyderlanduose. Pirmosios čiuožimo draugijos įkurtos 1864 Norvegijoje, 1877 Rusijoje, 1879 Didžiojoje Britanijoje. 1892 įkurta Tarptautinė čiuožėjų sąjunga (The International Skating Union, ISU). Pirmasis neoficialus greitojo čiuožimo pasaulio čempionatas įvyko 1889 Amsterdame. Nuo 1893 kasmet rengiami pasaulio vyrų, nuo 1936 moterų čempionatai (Europos čempionatai - atitinkamai nuo 1891 ir nuo 1970).
Nuo 1924 vyrų, nuo 1960 moterų greitasis čiuožimas įtrauktas į žiemos olimpinių žaidynių programą. Trumpojo tako greitojo čiuožimo varžybos pradėtos rengti 1905 Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, nuo 1978 rengiami pasaulio čempionatai, 1988 trumpojo tako greitasis čiuožimas pirmą kartą pademonstruotas Calgary žiemos olimpinėse žaidynėse, 1992 - įtrauktas į Albervilleʼio olimpinių žaidynių programą.
Greitasis čiuožimas trumpame take (angl. Short track speed skating) yra nauja žiemos sporto šaka. Europoje ji atsirado 19 amžiaus pabaigoje ir sparčiai paplito JAV ir Kanadoje. Iš pradžių ši sporto šaka buvo praktikuojama tik treniruotėse sprinto ir posūkių technikos tobulinimui. Nuo 1906 m kasmet vykdavo varžybos, tačiau tik JAV ir Kanadoje. Europoje varžybos pradėtos vykdyti netrukus, kai greitasis čiuožimas tapo tarptautiniu sportu.
Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) įkurta 1892 m, praėjus 3 metams po pirmojo Pasaulio čempionato ilgame treke. Jos būstinė yra įsikūrusi Lozanoje (Šveicarija). ISU prezidentas yra italas Ottavio Cinquanta, generalinis sekretorius šveicaras Fredi Schmid.
Svarbiausios varžybos
Yra vykdoma labai daug varžybų, kurių svarbiausios yra Olimpinės žiemos žaidynės, Pasaulio čempionatas, Pasaulio komandinis čempionatas, Pasaulio jaunimo čempionatas, Europos čempionatas ir kt.
Taip pat skaitykite: Greitojo Čiuožimo Istorija
Pasaulio ir Europos čempionatuose yra šios individualios rungtys: 500, 1000, 1500 ir 3000 m, 3000 m estafetė moterims ir 5000 m estafetė vyrams. Pasaulio komandinis čempionatas. Individualios rungtys: 500, 1000, 3000 m moterims ir vyrams, 3000 m estafetė moterims ir 5000 m estafetė vyrams. Olimpinėse varžybose greitojo čiuožimo trumpame take yra 8 rungtys. Moterims: 500m, 1000m ir 3000m estafetė.
2026 m. vasario 6-22 d. Italijoje, Milano ir Kortinos regionuose, vyks žiemos olimpinės žaidynės. Čia šešiolikoje skirtingų sporto šakų varžysis daugiau nei 3500 sportininkų iš 93 pasaulio valstybių. Jie kovos dėl 195 medalių komplektų. 2026 m. Milano ir Kortinos žaidynėse vyks devynių rungčių varžybos: vyrai startuos 500 m, 1000 m, 1500 m asmeninėse lenktynėse ir 5000 m estafetėje, moterys - 500 m, 1000 m, 1500 m asmeninėse lenktynėse ir 3000 m estafetėje, taip pat vyks 2000 m mišrių komandų estafetė.
Greitasis čiuožimas Lietuvoje
LIETUVOJE pirmosios varžybos surengtos 1924 Kaune (S. Dariaus iniciatyva). 1924-1928 K. Bulota, studijuodamas Vokietijoje, dalyvavo tarptautinėse varžybose: 1928 - II žiemos olimpinėse žaidynėse Sankt Moritze (Šveicarija; 500 m nuotolyje užėmė 29 vietą, 1500 ir 5000 m - 25 vietą), pasaulio čempionate Davose (Šveicarija; 500 m nuotolyje užėmė 25 vietą, 1500 m - 26 vietą, 5000m - 28 vietą, 10 000 m - 22 vietą, daugiakovės rungtyje - 21 vietą). 1930 Kauno jachtklubo įrengtoje čiuožykloje buvo išlieti ir greitojo čiuožimo takai. 1931 įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas, visas rungtis laimėjo K. Bulota. Greitąjį čiuožimą kultivavo daugiausia vasaros šakų sportininkai (lengvaatletis A. Šimanas, dviratininkas ir motociklininkas V. Severinas ir kiti). Pavieniai čiuožėjai 1931 dalyvavo Baltijos šalių studentų varžybose Helsinkyje, A. Šimanas 1937 - tarptautinėse varžybose Rygoje. 1949 surengtas Lietuvos čempionatas ir jaunių čempionatas. 1949 ir 1950 Lietuvos čiuožėjai dalyvavo 6 komandų varžybose Minske ir Rygoje, 1951 - 6 respublikų mače Petrozavodske (Rusija). 1951 Vilniaus centrinio stadiono takuose buvo užlietas ledas ir įvyko Lietuvos čempionatas. Čempionais dažniausiai yra buvę L. Jurėnaitė, A. Minalga, L. Baradas, T. Zlotnikovas, I. Zaloginas, atskirų rungčių laimėtoja - E. Išganaitytė. Nuo 1951 dalyvauta SSRS čempionatuose, I (1962) ir II (1966) SSRS tautų žiemos spartakiadose, bet pasirodyta silpnai. Nuo 1976 klasikinis greitasis čiuožimas nekultivuojamas.
Trumpojo tako greitasis čiuožimas pradėtas kultivuoti 1995. S. Lastakauskas dalyvavo atvirame Baltarusijos čempionate Novopolocke (užėmė paskutinę vietą). 1995 ISU Maskvoje surengtame teisėjų seminare A. Vilčinskas gavo tarptautinės kategorijos teisėjo sertifikatą. 1996 Ignalinoje surengtas pirmasis Lietuvoje trumpojo tako greitojo čiuožimo rudens čempionatas (varžytasi riedučiais): nugalėjo S. Lastakauskas, E. Paulauskaitė, V. I Europos trumpojo tako greitojo čiuožimo čempionate Malmėje (Švedija) 1997 dalyvavo ir Lietuvos komanda: S. Lastakauskas, jauniausias čempionato dalyvis, užėmė 25 vietą iš 30 dalyvių (treneris J. Paslauskas, vadovas A. Vilčinskas). 1997-2002 trumpojo tako greitąjį čiuožimą plėtojo Lietuvos čiuožimo federacija. Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija (įkurta 1997 06 12) 2002 buvo priimta į ISU ir galėjo atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose.
Lietuvos olimpiečiai. Vienintelė šios sporto šakos olimpietė - Agnė Sereikaitė, startavusi 2014 m. žaidynėse Sočyje. Geriausiai ji pasirodė 1500 m distancijoje, joje užėmusi 16-ą vietą.
Dabartinė situacija
Nors šiuo metu Lietuvoje greituoju čiuožimu trumpuoju taku užsiima tik jaunimas, dar neseniai galėjome pasigirti aukštais pasiekimais. Agnė Sereikaitė yra tapusi Europos čempionato, Universiados bei Pasaulio taurės prizininke.
2006-2007, 2007-2008 ir 2008-2009 Europos taurės trumpojo tako greitojo čiuožimo varžybose (6 etapai) A. Sereikaitė (trenerė V. Vilčinskaitė-Ogulevičienė) 12-13 m. amžiaus grupėje laimėjo 2 vietą. 2015 Europos čempionate A.
Pietų Korėjoje tęsiasi Gangvono jaunimo žiemos olimpinės žaidynės. Lietuvos sportininkai sekmadienį startavo trijose sporto šakose. Jau antroje rungtyje jaunimo žaidynėse startavo greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovė Valentina Levickytė. 1000 m distanciją ji įveikė per 1 min. 42,426 sek. ir 9-oje atrankos grupėje užėmė ketvirtąją vietą. Nors į ketvirtfinalį nepateko, lietuvė šiose varžybose pagerino asmeninį rekordą (ankstesnis - 1 min.
Asmenybės
Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos prezidentai: L. Aleksandravičius (1997-1998), A. Vilčinskas (laikinasis; 1998-2000), Č. Stašiūnas (2000-2018), V.
Olimpietė A. Geriausia Lietuvos čiuožėja trumpuoju taku Agnė Sereikaitė paliko Čekiją, kur ją treniravo Jarmilas Hruza, ir pasirinko Vokietiją. Olimpietė A. Agnė Sereikaitė plačiai nekomentavo Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos vadovų laiško, tik pasakė: "Kas antras sakinys tame laiške buvo neteisybė". A. Penktadienį Turkijoje prasidėjo pasaulio greitojo čiuožimo trumpuoju taku pasaulio jaunimo čempionatas, kuriame dalyvauja ir Sočio (Rusija) žiemos olimpinių žaidynių dalyvė Agnė Sereikaitė. Sočio olimpiada A. Sočio olimpinių žaidynių greitojo čiuožimo trumpuoju taku moterų 1000 metrų atrankos varžybos debiutantei devyniolikmetei Agnei Sereikaitei susiklostė nesėkmingai. Penktajame čiuožime startavusi lietuvė pažeidė taisykles ir buvo nubausta bei galutinėje rikiuotėje neklasifikuota. Pirmas dvi vietas šiame čiuožime užėmė ir į ketvirtfinalį pateko korėjietė Alang Kim (1 min. 31,640) bei kinė Kexin Fan (1:31,73). A. Nesėkmingai pasirodymas Sočio olimpinėse žaidynėse susiklostė vienintelei Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovei devyniolikmetei Agnei Sereikaitei. Olimpietė A. Sočio olimpiadoje greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybos žiemos olimpinių žaidynių istorijoje vyks septintą, o Lietuva jose dalyvaus pirmą kartą. Šioje rungtyje mūsų šaliai atstovaus LSU Treniravimo sistemų studijų programos pirmakursė Agnė Sereikaitė. Slovėnų nesugebėjimas surengti universiados padėjo Lietuvai po ilgos pertraukos laimėti medalį studentų pasaulio žiemos žaidynėse. Olimpinė viltis A. Po daugiau nei dviejų mėnesių sporto aistruolius prie televizijos ekranų prikaustys ilgai lauktas didžiausias žiemos renginys - Sočio olimpinės žaidynės. A. Agnė Sereikaitė šiose varžybose užėmė pirmąją vietą jaunimo grupėje ir galutinėje Europos taurės varžybų suvestinėje užima 5 vietą. Pirmajame etape Rumunijoje lietuvė nedalyvavo, nes gydėsi kojos traumą. A. Šį savaitgalį (lapkričio 9-11 d.) vyko prestižinės greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybos Italijoje Bormio mieste. Pirmiausia reikia pažymėti tai, jog jau šį sezoną ji yra vyresnėje amžiaus grupėje negu buvo prieš tai du metus. Prezidentė sveikina sidabrą iškovojusią čiuožėją A. „Pelnytas vicečempionės vardas - profesionalaus Jūsų pasirengimo sporto varžyboms, kasdienių treniruočių, atkaklumo ir ištvermės įvertinimas. 26 metų atletas šiuo metu dalyvauja Rusijos čempionate. Rusijos federacijos pasą korėjietis gaus kitų metų pradžioje.