Lietuvos moterų krepšinio istorija - tai kelias, kupinas entuziazmo, iššūkių ir pergalių. Ši sporto šaka, nors ir ne visada sulaukdavusi tiek dėmesio, kiek vyrų krepšinis, yra neatsiejama Lietuvos sporto istorijos dalis, turinti savitą identitetą ir pasiekimus. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip moterų krepšinis Lietuvoje atsirado, kokie buvo jo raidos etapai, kokie iššūkiai ir perspektyvos laukia ateityje.
Moterų krepšinio pradininkė Lietuvoje - Elena Kubiliūnaitė - Garbačiauskienė
Nors apie Eleną Kubiliūnaitę-Garbačiauskienę yra parengta nedaug straipsnių ir nėra išleistos nei vienos knygos, tačiau žinoma keletas faktų, kurie paaiškina jos meilę sportui.
XX a. trečiajame dešimtmetyje, kai populiariausios sporto šakos Lietuvoje buvo futbolas, boksas ir lengvoji atletika, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, lengvaatletė, kuriai priklausė 60 ir 200 metrų bėgimo, šuolio į tolį ir į aukštį bei rutulio stūmimo Lietuvos rekordai, tapo moterų krepšinio pradininke Lietuvoje.
Apie krepšinį pirmą kartą ji pati sužinojo, kai Lietuvoje svečiavosi futbolininkai iš Latvijos. Išgirdusi apie sporto šaką, kuri moko komandinio darbo ir visapusiškai lavina kūną, tuomet Švietimo ministerijoje dirbusi E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė tuo taip susidomėjo, kad būdama vos 21-erių į lietuvių kalbą išvertė ir išleido taisykles, subūrė moterų krepšinio komandą, už savo pinigus nupirko lanką ir kamuolį, o galiausiai kartu su pagalbininkais Kaune įrengė pirmąją aikštelę.
Istorikė, mokslų daktarė Ingrida Jakubavičienė pasakojo, kad su savo potencialą sporte E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskaitė atrado svetur. „Pirmojo pasaulinio karo metu jos šeima buvo priversta pasitraukti į Rusiją. Kiek ji pati yra pasakojusi, tai gyvendama Sankt Peterburge lankė pakankamai garsią Pakrovskaja gimnaziją, skirtą karininkų šeimos vaikams, ir būtent ten ji susipažino su sportu, gimnastika, šokiais. Ji sužinojo apie tokius dalykus, kurių tuo metu Lietuvoje jai neteko patirti. Visa tai jai paliko didelį įspūdį, savyje ji pajautė turinti kažkokių talentų sporte ir kūno kultūroje, suprato, kad galėtų čia save realizuoti“, - pasakojo I. Jakubavičienė.
Taip pat skaitykite: Moterų futbolo raida Lietuvoje
Po karo grįžusi į jau nepriklausomą Lietuvą Elena nedelsiant ėmėsi vykdyti savo idėjas: padėjo kurtis pirmosioms sporto organizacijoms, draugijoms, komandoms. Jos entuziazmą tik dar labiau sustiprino ir pažintis su būsimuoju jos vyru, taip pat žinomu sportininku, Steponu Garbačiausku. „Elenai pasisekė, nes ji tikrai surado bendraminčių, kitos jaunos moterys taip pat susižavėjo ir krepšiniu, ir lengvąja atletika ir kartu su ja kūrė tas organizacijas, sporto draugijas, rengė varžybas ir taip moterys Lietuvoje užkūrė labai svarbią sportinę veiklą“, - kalbėjo istorikė. Elena aktyviai sportavo, 1922 m. jai priklausė pirmieji 60 m ir 200 m bėgimo, šuolio į tolį, šuolio į aukštį ir rutulio stūmimo rekordai. Taip pat tais pačiais metais E. Kubiliūnaitė pradėjo leisti ir pirmąjį sportui skirtą laikraštį „Lietuvos sportas“. Nors išėjo tik 12 laikraščio numerių, tačiau I. Jakubavičienė teigė, kad jie yra itin vertingas šaltinis norint sužinoti apie trečiojo dešimtmečio sportinį gyvenimą.
E. Kubiliūnaitę-Garbačiauskienę galima pavadinti geriausius rezultatus pasiekusia 20 a. pr. Lietuvos sportininke. Už sportinius pasiekimus ji buvo apdovanota Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio medaliu. Lietuvoje E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė sutiko ir savo būsimą vyrą Steponą Garbačiauską. Jis taip pat buvo vienas sporto populiarinimo pradininkų Lietuvoje, užsiėmė lengvąja atletika, futbolu, sporto žurnalistika, dirbo ir Užsienio reikalų ministerijoje.
Iš tiesų, Lietuvoje 1920 m. rugsėjo 16 dieną buvo įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), po poros metų - ir Lietuvos sporto lyga (LSL) su Moterų komitetu joje. 1922 m. pradėtas leisti ir minėtas žurnalas „Lietuvos sportas“.
Savo atsiminimuose E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė rašė, kad žinia apie krepšinį ją pasiekė 1921-aisiais, kai Kaune apsilankė Rygos latvių YMCA futbolo komanda. Jie ir papasakojo apie „basketball“ vadinamą žaidimą su kamuoliu. Šiuo žaidimu ji taip susižavėjo, kad tuoj paprašė taisyklių, pati jas išvertė ir viešai išspausdino. Tiesa, tai padarė sporto entuziasto, kariškio, o vėliau - ir žinomo lakūno Stepono Dariaus vardu. Greičiausiai taip pasielgė bijodama, kad į moters parengtą leidinį apie sportą bus žvelgiama kreivai, o S. Darius jau turėjo autoritetą visuomenėje. Jis pirmininkavo LFLS, priklausė LSL komitetui, žurnalo „Sportas“ redakcinei komisijai, buvo tik grįžęs iš JAV. S. Darius vėliau žaidė ir pirmose oficialiose rungtynėse Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje, įgijo teisėjo kvalifikaciją.
Pavyzdžiui, komandai kamuolį buvo leidžiama laikyti neribotą laiką, kai dabar vienai atakai skiriamos 24 sekundės, neegzistavo tritaškio zona - visi metimai vertinti 2 taškais, baudos metimai - 1 tašku. Tiesa, Lietuvoje, visų pirma, įsigaliojo taisyklės iš Vokietijos, o ne JAV - su mažesniu kamuoliu, be lentų, tik su krepšiu. Dangą atstojo plūkta žemė, stovą - rąstas, bet „krepšinis moterų tarpe bujojo“.
Taip pat skaitykite: Moterų futbolo pasiekimai
Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad pirmoji Lietuvoje krepšinio aikštelė buvo įrengta suorganizavus talką, vadovaujantis latvių atsiųstais brėžiniais. 16 metrų pločio ir 24 metrų ilgio aikštelės danga buvo plūkta žemė, krepšio stovą atstojo rąstas. Merginos treniravosi Kauno miesto Vytauto parke šalia didžiojo tako esamoje erdvėje, pirmoje krepšinio aikštėje. Pirmosios Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės surengtos 1922 m. rudenį tarp LFLS ir Kauno Šaulių Būrio moterų komandų. Pirmasis draugiškas susitikimas baigėsi rezultatu 10:0 LFLS naudai. Pirmasis Lietuvos krepšinio čempionatas vyko spalio mėnesį, į jį buvo užsiregistravusios 4 moterų komandos, tačiau aikštelėje pasirodė tik 2 jų. Pati E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė teigė, kad „1923 metais krepšinis moterų tarpe bujojo“. Savo ruožtu S. Darius „Basketbolo žaidime“ rašė, kad 1923 m. Lietuvoje buvo 18 vyrų ir 24 moterų krepšinio komandos.
Galima teigti, kad galiausiai E. Kubiliūnaitei-Garbačiauskienei su bendraminčiais pavyko įtikinti visuomenę sporto nauda ir svarba. 1924 m. lietuviai pirmą kartą debiutavo olimpiadoje, ji pati į žaidynes vyko kaip sporto žurnalistė, buvo ir Lietuvos moterų atstovė Tarptautinėje moterų sporto organizacijoje. „Visi mūsų norai virto neišsipildžiusia pasaka, nes nebuvo pinigų ir visuomenės supratimo mus paremti, nors mūsų pajėgumas nesiskyrė nuo kitų valstybių sportininkių moterų, dalyvavusių olimpiadoje“, - kalbėdama apie lietuvių moterų norą dalyvauti 1924 m. olimpiadoje, yra sakiusi ji. 1925 m. E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė paskutinį kartą teisėjavo krepšinio varžybose Lietuvoje. Beje, ji tapo pirmąja Lietuvoje krepšinio teisėja moterimi.
1931 m. E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė kartu su vaikais Rita ir Sigitu išvyko gyventi į Šveicariją, kur jos vyras buvo pašauktas atlikti diplomatinę tarnybą. Nors čia galėjo gyventi ramiai bei patogiai, E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė greitai ėmėsi įvairios prasmingos veiklos: lankė užsiėmimus dietinio maitinimosi srityje, dėstė, įgijo kosmetikos žinovės diplomą. Žinoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais ji kartu su vyru įsteigė Pabėgėlių rėmimo fondą, pagelbėjusį daugybei žmonių. E. Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės gyvybė užgeso jai būnant 96-erių, Ciuriche. Kartu su vyru jie buvo palaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Pirmosios oficialios rungtynės ir čempionatas
Pirmosios Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės surengtos 1922 m. rudenį tarp LFLS ir Kauno Šaulių Būrio moterų komandų. Pirmasis draugiškas susitikimas baigėsi rezultatu 10:0 LFLS naudai.
1922 m. rugsėjo 10 d. moterys sužaidė pirmąsias oficialias krepšinio rungtynes.
Taip pat skaitykite: Sporto klubas „Effectus“
1922 m. spalio 4-10 d. buvo surengtas pirmasis moterų šalies krepšinio čempionatas. Jame dalyvavo tik dvi komandos LFLS ir LŠS (Lietuvos šaulių sąjunga). Buvo numatytos trejos rungtynės, jų rezultatai 8:2, 4:4 ir 2:4. Kadangi komandos laimėjo po vienerias rungtynes ir po vienerias sužaidė lygiosiomis prireikė ketvirtųjų rungtynių. Pastarąsias 4:0 laimėjo LFLS krepšininkės, tapdamos pirmosiomis Lietuvos krepšinio čempionėmis.
Istorinis sidabras Europos čempionate (1938 m.)
Didelį žingsnį į priekį Lietuvos krepšininkai padarė, kai 1936 m. į Lietuvą iš JAV grįžo rinktinės žaidėjas, olimpinis čempionas Pranas Lubinas. Tais pačiais metais Lietuva buvo priimta į tarptautinę krepšinio organizaciją FIBA. „1937 metų vieną dieną Lietuva netikėtai tapo krepšinio šalimi“, - staigų krepšinio populiarumą po pergalės Europos čempionate apibūdino akademikas Algirdas Žukauskas. Beje, nenusileido ir moterys - 1938 m. Europos moterų krepšinio čempionate mūsų rinktinė iškovojo sidabro medalius.
1938 m. Lietuvos sporto muziejų papildė išskirtiniai eksponatai - 1938-ųjų metų I Europos moterų krepšinio čempionato apdovanojimai. Medaliai tėra tik galutinis taškas to ilgo ir sunkaus kelio, kurį Lietuvos moterų krepšinis turėjo nueiti, siekiant aukštesnės vietos pirmajame Europos moterų krepšinio čempionate.
1938 m. gegužės 22 d. Kaune Lietuvos moterų krepšinio rinktinė sužaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes prieš Estijos rinktinę. Lietuvaitės laimėjo rezultatu 15:7 (7:4). Kadangi tai buvo pirmosios rungtynės paminėsiu, kad rinktinei atstovavo ir taškus pelnė: Stefanija Astrauskaitė 4, Genovaitė Čypaitė 0, Juzė Jazbutienė 6, Paulina Kalvaitienė 0, Jadvyga Kuzmickaitė 0, Juzė Makūnaitė 0, Stasė Markevičienė 2, Genovaitė Miuleraitė 3, Aldona Vailokaitytė 0.1938 m. gegužės 28 d. Rygoje įvyko antrosios tarptautinės rungtynės. Lietuvos moterų rinktinė nugalėjo Latvijos krepšininkes rezultatu 14:5 (13:2). Tai buvo pora draugiškų rungtynių besiruošiant I Europos moterų krepšinio čempionatui.
Lietuvos moterų rinktinė 1937 m. pirmajame Europos moterų krepšinio čempionate iškovojo sidabro medalius.
Tai buvo debiutas tokio rango varžybose ir aplamai moterų rinktinė čempionate kartu sužaidė ir pirmąsias oficialias tarptautines rungtynes. Tad jokios patirties neturėjome priešingai nei, kad dauguma mūsų varžovių. Tiesa, rinktinę prieš čempionatą ruošė tikrai rimti vyrai trys Europos čempionai Juozas Jurgėla, Vytautas Budriūnas ir Feliksas Kriaučiūnas. Čempionate rinktinei vadovauti buvo patikėta Feliksui Kriaučiūnui, kuris vėliau buvo pripažintas geriausiu čempionato treneriu. Čempionate mūsų komandos lydere tapo Genovaitė Miuleraitė, kuri buvo išrinkta geriausia čempionato žaidėja, arba kaip dabar įprasta vadinti tapo MVP. Kai kurių komandų treneriai kartais duodami interviu ją pavadindavo taip „Miuleraitė gudri už tris“. Čempionate rinktinė sužaidė keturias rungtynes iš kurių laimėjo trejas ir pralaimėjo vos vieną kartą Lenkijai. Pirmosiose rungtynėse mūsiškės įveikė Itales 23:21 (18:12). Antrosiose rungtynėse nugalėta Šveicarijos rinktinė rezultatu 28:10 (8:4). Trečiose rungtynėse pasiekta pergalė prieš Prancūzes 20:14 (18:4).
Lietuva, moterų rinktinei laimėjus sidabro medalius I Europos čempionate, gavo teisę rengti II čempionatą 1940 m. Tai buvo didelis pripažinimas ir parodytas didelis pasitikėjimas šalimi. Čempionatui buvo kruopščiai ruoštasi. Išsiųsti kvietimai Europos šalių krepšinio organizacijoms. Tačiau 1940 m. gegužės pradžioje jau buvo aišku, kad II Europos moterų čempionatas, numatytas gegužės 23-25 d. Kaune neįvyks dėl besiplečiančio Antrojo pasaulinio karo. Čempionatas buvo atidėtas neribotam laikui, o įvyko tik 1950 m. Budapešte. Deja, dėl okupacijos mūsų šalis jau nebegalėjo dalyvauti kaip ir vyrai iki pat 1991 m. Tiesa, Lietuvos moterų rinktinė dar vienas rungtynes ir paskutines kaip nepriklausoma šalis sužaidė 1939 m. balandžio 1 d.
Etapas po nepriklausomybės praradimo (1940-1990 m.)
Netekus nepriklausomybės moterys, kaip ir vyrų rinktinė niekur nepradingo, organizavosi ir rungtyniavo rengiamuose Pabaltijo šalių čempionatuose.
1941 m. balandžio 25-27 d. Kaunas. I Pabaltijo šalių čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė tampa nugalėtojomis. Rinktinės treneris Zenonas Puzinauskas. Lyderė buvo Elena Karnilavičiūtė pelniusi 13 taškų.Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo. Nugalėta Latvijos rinktinė 18:13 (9:10) ir Estijos rinktinė 15:13 (11:7).
1946 m. gruodžio 5-7 d. Kaunas. II Pabaltijo šalių čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė tampa nugalėtojomis. Rinktinės treneris Vincas Sercevičius. Lyderė buvo Ona Bartkevičiūtė pelniusi 26 taškus, o rungtynėse prieš Estiją net 22.Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo. Nugalėta Latvijos rinktinė 16:13 (8:5) ir Estijos rinktinė 32:5 (20:4).
1947 m. lapkričio 28-29 d. Talinas. III Pabaltijo šalių čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė tampa nugalėtojomis. Rinktinės treneris Stepas Butautas. Lyderė vėl buvo Ona Bartkevičiūtė - Butautienė, kuri prieš Estiją pelnė 10 taškų, o iš viso 16.Turnyre rintinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo.
1948 m. rugsėjo 26-27 d. I Pabaltijo šalių spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė tampa čempionėmis. Rinktinės treneris Vladas Kišonas. Lydere vėl buvo O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 18 taškų. tačiau šį kartą jau turėjo pora rimtų pagalbininkių A. Briedytę, kuri pelnė 17 taškų ir debiutantę G. Sviderskaitę, kuri pelnė 12 taškų.Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo. Nugalėta Latvijos rinktinė 24:15 (10:7) ir Estijos rinktinė 36:12 (18:4).
1950 m. spalio 5-7 d. Kaunas. II Pabaltijo šalių spartakiada. Rinktinės treneris Kostas Birulis. Lyderė vėl buvo O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 22 taškus.Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas pralaimėjo. Latvijos rinktinei nusileista 17:26 (7:14) ir Estijos rinktinei 31:44 (18:20).
1951 m. spalio 5-6 d. Talinas. III Pabaltijo šalių spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė tampa čempionėmis. Rinktinės treneris Vytautas Bimba. Lyderė vėl buvo O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 17 taškų. Jai gerai talkino G. Sviderskaitė ir B. Jakštaitė pelniusios po 15 taškų.Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo. Nugalėta Latvijos rinktinė 31:20 (19:6) ir Estijos rinktinė 32:29(17:14).
1953 m. kovo 20-27 d. Ryga. I SSRS žiemos čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė užima 4 vietą. Rinktinės treneris Vytautas Bimba. Komandos lyderės turnyre buvo G. Sviderskaitė pelniusi 75 taškus ir O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 72 taškus. Rezultatyviausias rungtynes čempionate sužaidė Sviderskaitė pelniusi 18 taškų prieš Moldavijos rinktinę.Turnyre rinktinė sužaidė devynerias rungtynes iš kurių penkias laimėjo ir ketverias pralaimėjo.
1954 m. kovo 25- balandžio 4 d. Leningradas. II SSRS žiemos čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė užima 5 vietą. Rinktinės treneris Vytautas Bimba. Komandos lyderės turnyre buvo: O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 87 taškus. Jai gerai talkino F. Bimbienė pelniusi 82 taškus ir perspektyvi naujokė G. Tulevičiūtė pelniusi 77 taškus. Rezultatyviausias rungtynes turnyre sužaidė D. Vasiliščiūtė pelniusi 25 taškus rungtynėse prieš Tadžikiją.Turnyre rinktinė sužaidė aštuonerias rungtynes, iš kurių penkias laimėjo ir trejas pralaimėjo.
1955 m. kovo 24 - balandžio 3 d. Stalingradas. III SSRS žiemos čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė užima 8 vietą. Rinktinės treneris buvo Vytautas Bimba. Komandos lyderės turnyre: G. Tulevičiūtė pelniusi 105 taškus. Jai neblogai talkino G. Sviderskaitė su 85 taškais, O. Bartkevičiūtė-Butautietė su 81 pelnytu tašku. Turnyre rinktinėje debiutavo perspektyvi Jūratė Daktaraitė pelniusi 50 taškų. Rezultatyviausias rungtynes turnyre sužaidė Butautienė prieš Uzbekiją pelniusi 23 taškus.Turnyre rinktinė sužaidė aštuonerias rungtynes, iš kurių šešias laimėjo ir tik du kartus patyrė nesėkmes.
1956 m. rugpjūčio 6-15 d. Maskva. I SSRS tautų spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė užėmė 4 vietą. Rinktinės treneris buvo Viktoras Dzenis. Komandos lyderės: G. Tulevičiūtė pelniusi net 125 taškus ir J. Daktaraitė pelniusi 75 taškus. Rezultatyviausias turnyro rungtynes rinktinėje sužaidė Tulevičiūtė pelniusi 22 taškus rungtynėse prieš Rusijos ir Gruzijos rinktines.Turnyre rinktinė sužaidė devynerias rungtynes, iš kurių laimėjo 6 ir patyrė tris nesėkmes.
1957 m. rugsėjo 22-26 d. Kaunas. V Pabaltijo šalių spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė tampa nugalėtoja. Rinktinės treneris buvo Stepas Butautas. Komandos lyderės turnyre: O. Bartkevičiūtė-Butautietė pelniusi 31 tašką. Jai sėkmingai talkino N. Rosėnaitė pelniusi 30 taškų ir J. Daktaraitė su 27 taškais. Rezultatyviausias turnyro rungtynes sužaidė Butautienė pelniusi 18 taškų prieš Baltarusijos rinktinę.Turnyre rinktinė sužaidė trejas rungtynes ir visas laimėjo. Buvo nugalėta Latvija 33:30 (18:19), Baltarusija 60:36 (34:19) ir Estija 44:33 (23:14).
1959 m. rugpjūčio 6-14 d. Maskva. II SSRS tautų spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė iškovojo 4 vietą. Rinktinės treneris buvo Stepas Butautas. Komandos lyderės turnyre: G. Tulevičiūtė pelniusi 116 taškų ir J. Daktaraitė pelniusi 103 taškus.
Jei apibendrinant visą šį laikotarpį iki 1960 m. tai galima skirstyti į dvi dalis. Vieną prieškario ir kitą pokario. 1937-1941 m. laikotarpio rinktinės lyderėmis galima vadinti Stefaniją Astrauskaitę ir Genovaitę Miuleraitę, kurios buvo rezultatyviausios žaidėjos Europos čempionate ir labiausiai prisidėjo iškovojant sidabro medalius. Miuleraitė taip pat buvo pripažinta čempionato MVP. Rinktinei tuo laikmečiu vadovavo du skirtingi treneriai, tai Feliksas Kriaučiūnas ir Zenonas Puzinauskas. Pokario laikotarpis nuo 1945 iki 1960 m. ryškiausia krepšinio figūra buvo ir net 15 metų rinktinei atstovavo Ona Bartkevičiūtė-Butautienė. Prie šios lyderės rinktinėje debiutavo vėliau išgarsėjusios ir TSRS rinktinei atstovavusios Genovaitė Sviderskaitė, Gražina Tulevičiūtė ir Jūratė Daktaraitė. Per šį laikotarpį rinktinei vadovavo 6 skirtingi treneriai, tai Vincas Sercevičius, Stepas Butautas, Vladas Kišonas, Kostas Birulis, Vytautas Bimba, ir Viktoras Dzenis.
Visos šios paminėtos krepšinio žvaigždės vėliau tapo garsiomis trenerėmis, kurios išugdė ne vieną talentingą krepšininkę ir krepšininką. Pvz, Ona Butautietė buvo garsiojo Šarūno Marčiulionio trenere. Deja, bet tragiškas likimas ištiko Sviderskaitę. 1973 m. ji su savo komandos žaidėjomis žuvo lėktuvo katastrofoje Prahoje.
Gražina Tulevičiūtė - Pirmoji lietuvė moteris, kuri buvo pakviesta į SSSR krepšinio rinktinę, su kuria 1957 m. Rio de Žaneire tapo pasaulio krepšinio vicečempione, 1958 m. Lodzėje iškovojo Europos čempionato sidabro medalį. SSSR rinktinėje buvo viena rezultatyviausių žaidėjų. Gražina apdovanota medaliais „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, „Lietuvos sportui atminti“, LR Prezidento padėka.
Jūratė Daktaraitė - atstovavo TSRS rinktinei. 1959 m. tapo Pasaulio čempione. 1960 ir 1962 m.
Naujas etapas atkūrus nepriklausomybę
Lietuvai susigrąžinus laisvę, Lietuvos krepšininkės sugrįžo ir į tarptautinę areną. Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos moterų krepšinio rinktinė dalyvavo 10 Europos ir 3 pasaulio čempionatuose. Skambiausia pergalė - 1997 Europos čempionate iškovotas auksas. 2001 ir 2005 metais Lietuvos moterys Europoje užėmė 4-ąją vieta ir iškovojo kelialapius į pasaulio čempionatą. Ten Lietuvos moterų rinktinė du kartus iškovojo 6 vietą, prieš save praleisdamos tik dvi Europos komandas (1998 m. Rusiją ir Ispaniją, o 2002 m. - Rusiją ir Prancūziją).
Lietuvos merginų jaunimo rinktinės Europos čempionatuose dalyvauti pradėjo 1995 m.
Merginų U20 rinktinė dalyvavo8 A ir 6 B diviziono čempionatuose. Aukščiausias laimėjimas - 2010 m. FIBA Europos čempionate pasiekta 6 vieta (trenerė Ramunė Kumpienė).
Merginų U19 rinktinė pasaulio čempionatuose dalyvavo keturis kartus. Aukščiausi laimėjimai - 8-oji vieta 2001 ir 2009 metais.
Merginų U18 rinktinė dalyvavo 14 A ir 2 B diviziono Europos čempionatuose. Didžiausias laimėjimas - 2008 m. iškovotas auksas (trenerė R. Kumpienė)
Merginų U16 rinktinė dalyvavo 11 Europos A ęir 3 B diviziono čempionatuose. Skambiausios pergalės - 2006 m. Europos čempionate iškovota 3-ioji vieta (trenerė R. Kumpienė), 2019 m. laimėtas sidabras (treneris Vilius Stanišauskas).
Jaunosios Lietuvos krepšininkės neišlepintos didelėmis pergalėmis oficialiuose tarptautiniuose turnyruose. Mūsų šalies merginų rinktinės dar nė sykio nelaimėjo pasaulio pirmenybių apdovanojimų, o Europos pirmenybėse, skaičiuojant visas amžiaus grupes, sekmadienį vakare bus apdovanotos tik penktuoju medalių rinkiniu.
Šio amžiaus pradžioje kelią ant garbės pakylos pramynė 1990 metais ir vėliau gimusių Lietuvos krepšininkių karta. Ramunės Kumpienės treniruojamos merginos 2006 metais laimėjo Europos 16-mečių pirmenybių bronzos medalius, o 2008 metais tapo Europos 18-mečių čempionėmis.
Kitų medalių reikėjo laukti ilgiau nei dešimt metų. Viliaus Stanišausko treniruojama komanda, kurios lyderė buvo Justė Jocytė, 2019 metais iškovojo Europos 16-mečių pirmenybių sidabro medalius, o 2022 metais tapo Europos 18-mečių čempione.
Europos 20-mečių pirmenybėse jaunosios Lietuvos krepšininkės iki šios vasaros medalių dar nebuvo iškovojusios. Pirmuosius šios amžiaus grupės medalius lietuvės užsitikrino, kai šeštadienį pusfinalyje nugalėjo Švedijos komandą.