Įvadas
Moterų futbolas Lietuvoje turi savo ilgą ir kartais vingiuotą istoriją. Nuo kuklių pradžių iki tarptautinių arenų, moterų futbolas Lietuvoje susiduria su iššūkiais, tačiau demonstruoja atkaklumą ir meilę šiam sportui. Šiame straipsnyje apžvelgsime moterų futbolo raidą Lietuvoje, jo pasiekimus ir sunkumus, su kuriais susiduria žaidėjos ir klubai.
Moterų Futbolo Pradžia Lietuvoje
Moterų futbolas Lietuvoje pradėjo populiarėti XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Tuo metu Ukmergėje treneris Vytautas Tutlys subūrė pirmąją mergaičių grupę, kurią sudarė Vidiškių pagrindinės mokyklos moksleivės. Ši iniciatyva davė pradžią moterų futbolo vystymuisi ne tik Ukmergėje, bet ir visoje Lietuvoje.
V. Tutlys prisimena, kad 1995 metais sukomplektavo pirmąją grupę iš 25 merginų. Ieškodami bendraminčių kaimyninėse šalyse, jie motyvavo savo merginas dalyvauti turnyruose ir stovyklose. 1998 metais, savivaldybė atidavė avarinės būklės sporto kompleksą jų reikmėms, o jie suremontavo ir pavertė jį vietos futbolo traukos centru.
Pirmieji Čempionatai ir Iššūkiai
Nuo 1994 m. Lietuvoje rengiami moterų futbolo čempionatai. 2000-ųjų pradžioje Lietuvos moterų futbolui iškilo didelių iššūkių, nes po 1998-1999 m. sezono iš čempionato pasitraukė dvi stipriausios komandos - Kauno „Politechnika-Sika“ ir Vilniaus „Kristina“. A lygoje liko tik 4 komandos, tad moterų futbolo egzistencijai iškilo didelis klausimas.
Bendromis pastangomis su LFF vadovais ir moterų futbolo atstovais pavyko išlaikyti minimalų komandų skaičių keletą metų. Norint rengti moterų varžybas, reikėjo pasiekti pagrindinį dalyką - kas jose rungtyniaus? Su tuometės LMFA prezidentės, profesorės Kazimiros Prunskienės pagalba mus pasisekė pasiekti dalį tikslų: per nedidelį laiko tarpą didžiųjų miestų ir rajono centrų futbolo mokyklose atidaryti mergaičių skyrius, kurių buvo apie 20.
Taip pat skaitykite: Lietuvos moterų futbolo apžvalga
Vilniaus "Žalgiris" Akademijos Įkūrimas
Asociacija Moterų futbolo akademija (MFA) „Žalgiris“ įkurta 2013 metais. Iniciatyva kilo pačioms futbolą žaidžiančioms merginoms, kurios nenorėjo atsisveikinti su mylima sporto šaka. Taip Vilniuje susikūrė komanda, kurią treniruoti ėmėsi patyręs specialistas Vytautas Jančiauskas. Jau savo debiutiniame sezone MFA „Žalgiris“ iškovojo bronzos medalius Lietuvos moterų futbolo čempionate.
Jaunimo komanda „Žalgiris B“ žaidžia šalies futbolo čempionato pirmajame divizione, kuriame prizininkų trejete yra kasmet nuo 2014-ųjų. „Žalgiris B“ pirmosios lygos nugalėtoju tapo 2017 ir 2019 metais, 2014 ir 2018 m. iškovoti sidabro, o 2015 ir 2016 m. Įvairių amžiaus grupių (WU10, WU12, WU14, WU15, WU16, WU17, WU18) komandos sėkmingai rungtyniauja savo amžiaus grupių nacionaliniuose čempionatuose. Žalgirietės 2019 m. merginų Elitinėje lygoje liko antrojoje vietoje, WU17 komanda laimėjo Lietuvos čempionatus 2015, 2018 ir 2019 m. WU16 komanda 2018 m. iškovojo Lietuvos čempionato sidabro medalius, WU15 grupės futbolininkės šalies čempionėmis tapo 2019 m., 2017 m. liko antrojoje, o 2016 m. Lietuvos salės futbolo čempionate MFA „Žalgiris“ žaidėjos 2018 ir 2020 metais tapo nugalėtojomis, Lietuvos vicečempionių titulai vilnietėms atiteko 2017 ir 2019 m.
Šiaulių "Gintra-Universitetas": Dominavimas ir Tarptautiniai Pasiekimai
Šiaulių moterų futbolo komanda „Gintra-Universitetas“ yra viena sėkmingiausių moterų futbolo komandų Lietuvoje. 2023 metais komanda pateikė staigmeną sporto pasauliui - moterų Čempionių lygos turnyre 5:4 baudinių serijoje įveikė Čekijos vicečempionę „Spartą“ ir pateko į aštuntfinalį. UEFA moterų Čempionių lygos aštuntfinalyje „Gintra-Universitetas“ susitiks su Danijos sostinės Kopenhagos „Brondby“ komanda.
Maža to, „Gintra-Universitetas“ - tai komanda, kuri jau devintus metus iš eilės pelno Lietuvos čempionės titulą. Niekas nesugeba pasipriešinti šiai komandai. Klubo prezidentas Gintaras Radavičius ir žolės riedulio treneris Vaidotas Vaičeliūnas - abu buvę futbolininkai. Jie nusprendė, kad moterų žolės riedulio komanda galėtų išmokti žaisti ir futbolą. Tais pačiais metais merginos tapo Lietuvos moterų futbolo čempionėmis.
2003 metais metais galutinai įkuriama komanda, kurios treneriu tapo Rimantas Viktoravičius. Tais pačiais metais komanda susigrąžino Lietuvos čempionės titulą. Didžioji dalis „Gintros-Universiteto“ komandos narių priklauso Lietuvos nacionalinei moterų futbolo rinktinei, taip pat jos žaidėjos atstovauja ir U-17, U-19 rinktinėms.
Taip pat skaitykite: Rungtynės su Kroatija
Prezidentas G.Radavičius teigia, kad Šiauliuose kuriamos futbolo tradicijos: „Dabar jau turime tikrą sporto gimnaziją, oficialiai veikiančią nuo rugsėjo. 16 mūsų mergaičių čia mokosi. Turime šešias dvyliktokes. Gimnazistės treniruojasi dukart per dieną. Kartais tokiu pat grafiku treniruojasi ir studentės, jei sutampa paskaitų grafikai.
Finansiniai Iššūkiai ir Žaidėjų Ateitis
Klubo įkūrėjas teigia, kad didžiausia Lietuvos futbolo bėda - finansinė: „Kol kas esame tarp geriausių 16 komandų. Galbūt mus pakvies į svarbius turnyrus, tačiau ar išgalėsime ten nuvykti? G.Radavičius mano, kad iki ketvirto kurso pabaigos sportininkę Šiauliuose dar įmanoma išlaikyti. O kas toliau? „Žmogus privalo įsidarbinti, nes kitaip nebus iš ko gyventi.
Futbolininkė paliko darbą užsienyje ir grįžo žaisti: „Niekas nevertė ir neįkalbinėjo. Ieškosiu darbo. Ką R.Imanalijeva veiks pasibaigus sezonui? „Ieškosiu darbo. Jei nepavyks įsitvirtinti Lietuvoje, gal vėl teks keliauti į užsienį. Žinoma, labiausiai norėčiau dirbti pagal specialybę - finansininke. Klubo prezidentas susirūpinęs ir dėl vartininkės Gretos Kaselytės: „Kaip jai rasti darbą… Komandos treneris R.Viktoravičius yra patenkintas komandos sudėtimi. Trenerio teigimu, komandos „smegenys“ šiuo metu yra daugelį metų komandoje žaidžianti legionierė Ana Alekperova: „Jos ir kai kurių žaidėjų mes nebevadiname legionierėmis.
Lyginamoji Analizė su Užsienio Šalimis
Čekijoje yra mažiausiai 112 moterų futbolo komandų. Futbolą žaidžia per 10 tūkst. moterų. Lietuvoje - gal tūkstantis. Prahos „Spartoje“ treniruojasi per 150 mergaičių. Šis palyginimas rodo, kad Lietuvoje moterų futbolas vis dar atsilieka nuo kitų Europos šalių.
Knyga apie Moterų Futbolo Istoriją
Išleista knyga tapo proga moterų futbolo bendruomenės nariams po daugelio metų susiburti ir vėl atgaivinti bendrus prisiminimus. Knygos autorius Aurimas Budraitis atskleidė apie pandemijos laikotarpiu kilusią idėją surinkti ryškiausių moterų futbolo asmenybių mintis ir parengti memuarinio pobūdžio knygą. Jos savitumą žymi autoriaus pasirinkimas moterų futbolo raidą ir iššūkius perteikti ne skaičiais ir statistika, o autentiškais pasakojimais. Proginiame renginyje dalyvavo autorius Aurimas Budraitis bei knygoje savo prisiminimais pasidalinę futbolo atstovai - buvusios ir esamos žaidėjos, teisėjos, treneriai, klubų vadovai. Renginį vainikavo LMFA direktorės Mildos Liužinaitės kalba bei 2025-2030 metų Lietuvos moterų futbolo vystymo strategijos vaizdinis pristatymas.
Taip pat skaitykite: Moterų futbolo raida Lietuvoje
Moterų Futbolo A Lyga 2013 m. Sezonas
Penktadienį startuos 2013 metų moterų futbolo A lygos sezonas. Šiemet Lietuvos čempionate varžysis šešios komandos. „Nuotaikos - geros. Beveik visos merginos sveikos. Buvo nedidelių traumų, bet operacijų neprireikė. Esame gerai pasiruošusios - daug treniravomės, sužaidėme nemažai kontrolinių rungtynių", - prieš artėjantį sezoną optimistiškai nusiteikęs „Gintros-Universiteto" vyriausiasis treneris R. Jo teigimu, Šiaulių ekipa išlaikė pagrindines futbolininkes - komandos nepaliko nė viena žaidėja. Prie čempionių branduolio prisijungė ir Lietuvos rinktinės futbolininkė Tatjana Veržbickaja. Buvusi šalies U-17 ir U-19 rinktinių saugė atvyko iš Ukmergės „TexTilitės".
Pasak „Gintros-Universiteto" ir Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio R. „Gintros-Universiteto" futbolininkės Lietuvos čempionėmis tapo aštuonerius metus iš eilės. Iš viso R. Viktoravičiaus komanda aukso medalius nuo 2003 metų iškovojo devynis kartus. Dusyk šiaulietės čempionėmis tapo iki R. „Tikslas vienas - apginti titulą, - kalbėjo R. Viktoravičius. - Pasipriešinimas visada būna. Rezultatai rodo, kad nėra lengva. „Minimalus šio sezono tikslas - antroji vieta. Labai norėtume įkąsti Šiaulių komandai ir tapti čempionėmis. Tiesa, „Gintros-Universiteto" komanda - stipresnė. Kai kurios Šiaulių merginos treniruojasi kaip profesionalės - net du kartus per dieną. Mes stengiamės susirinkti penkis kartus per savaitę", - tvirtino I. „FM-Žara" praėjusiame sezone šiaulietėms, laimėjusioms visas 12 čempionato rungtynių, neįkando. Pasak I. Siliūnienės, nors „Gintra-Universitetas" - stipriausia lygos komanda, su ja kaunietėms žaisti sekdavosi geriausiai. Rungtyniauti su silpnesnėmis varžovėmis sunkiau.
Trenerė iškart užbėga įvykiams už akių - sėkmingai pasirodyti nebus lengva. Maža to, aštuonios Kauno komandos žaidėjos - dvyliktokės. Kol kas neaišku, kur jos pasuks, baigusios mokslus. Pagrindinė komandos vartininkė Monika Piesliakaitė svajoja apie studijas užsienyje. Dar sezono pradžioje ketinama išbandyti naują vartų sargę - 17-metę Iloną Birgelaitę. Į rikiuotę grįžo ir Lietuvos rinktinei atstovavo, o dabar „FM-Žaroje" žais Kamilė Vaičiulaitytė. Ji visą praėjusį sezoną praleido dėl kryžminių raiščių traumos. Tiesa, ir 18-metė saugė šiemet gali pasirinkti studijas ne Kaune. „Studijos - gyvenimas, o futbolas - hobis. Rudenį komanda gali kaip reikiant pasikeisti", - neslėpė I.
Praėjusiame sezone sėkmė labiausiai nusisuko nuo „TexTilitės", kuri iškovojo 27 taškus - tiek pat, kiek „FM-Žara". Ukmergiškės ir kaunietės pasidalijo po įtikinamą pergalę 3:0. Pasak Ukmergės komandos vadovo Vytauto Tutlio, sunku bus ir šiame sezone. Bene didžiausia netektis - T. Veržbickajos išvykimas į Šiaulių klubą. Į Vilniaus „Žalgirį" persikėlė Kotryna Kulbytė. Pirmagimių laukiasi Indrė Vitkauskienė ir Karolina Vrubliauskaitė. Akvilė Morkūnaitė persikėlė gyventi į Kėdainius ir futbolo nebežaidžia. „Šiemet nelauktai vyks kartų kaita. Per dvejus metus surinksime praktiškai naują komandą. Esu tokios nuomonės, kad greičiau krisi, greičiau atsikelsi, - sakė V. Tutlys. Jam teks verstis jaunomis žaidėjomis. Daug tikimasi iš Lolitos Žižytės, Ingridos Nekrašaitės, Irinos Kvasnickaitės, Sandros Šimkūnaitės, Rugilės Adamavičiūtės ir Indrės Apkevičiūtės. Pasak V. Tutlio, Akmenės ir Ukmergės komandoms kuo toliau, tuo sunkiau išlaikyti futbolininkes. Treneris džiaugėsi, kad Lietuvoje yra puikias tradicijas turintis Šiaulių moterų futbolo centras.
Praėjusiame sezone ketvirtąją vietą iškovojo ir vadinamuosius medinius medalius užsikabino „Žalgiris". Šiemet Vilniaus moterų futbolo akademija „Žalgiris" į kovą stos vedama naujo trenerio - puikiai Lietuvoje žinomo specialisto Vytauto Jančiausko. „Vytautas komandą treniruoja nuo spalio. V. Jančiauskas ir toliau vadovaus I lygoje rungtyniaujančios vyrų futbolo komandos „Trakai" žaidimui. Pasak S. S. Stravinsko nuomone, „Žalgirio" komanda šiemet sustiprėjo. Ekipoje didelė konkurencija, o lyderių našta planuojama nacionalinės rinktinės kandidatėms - Irinai Pozdejevai, Dianai Mitrofanovai, Ievai Ilgevičiūtei, K. D. Mitrofanova rugsėjį planuoja išvykti rungtyniauti į Ispaniją. G. Stravinskaitė turi pasiūlymą iš Norvegijos „Brann". „Žalgirio" komandos sudėtyje - ir Lietuvos U-19 rinktinės narė Ieva Vaitkunskaitė. Penkios merginos atstovauja šalies U-17 komandą - Laura Ruzgutė, Estera Ševel, Jovita Banevičiūtė, Eva Šelepen, Vaida Aliukonytė, Liucija Vaitukaitytė. Pasak S. Stravinsko, apie L. Vaitukaitytę netrukus kalbės visa Lietuva. Šiemet moterų futbolo A lygoje taip pat žais Vilniaus „Kreontas" ir Naujosios Akmenės „Akmenė". 2013 metų čempionate nestartuos Tauragės komanda.
Trenerio Vytauto Tutlio Prisiminimai
„Manau, kad man gyvenime labai pasisekė, nes jo metu sutikau daug gerų žmonių, kurie labai man padėjo tiek jaunystėje, tiek studijų metu, tiek atvykus į Ukmergę, tiek dirbant Lietuvos futbolo federacijoje. Kybartuose man teko lankyti futbolo užsiėmimus pas mokytoją Vytautą Miknevičių ir „Sveikatos“ trenerį Vytautą Kochanauską. V. Ukmergėje, kurioje gyvenu nuo 1976 metų, treniravau keletą berniukų grupių ir labai mėgau savo darbą, kaip trenerio ir sporto centro vadovo. Tuo metu moterų futbolas Lietuvoje nebuvo garsus. Sulaukiau skambučio iš Telšių trenerio Mindaugo Sabeckio, su kuriuo pasikalbėjome ir iš jo sulaukiau prašymo sukurti Ukmergėje mergaičių grupę. Radome galimybę šią grupę atidaryti Šventupėje, kurią sudarė Vidiškių pagrindinės mokyklos moksleivės. Pirmąją grupę sukomplektavau 1995 metais iš 25 merginų“, - mintimis dalinosi V.
„Ukmergėje iš vienos mergaičių grupės perspektyvoje išsivystė 7. Ieškojome bendraminčių kaimyninėse šalyse ir šie ryšiai, turnyrai padėjo sumotyvuoti mūsų merginas. 1998 metais avarinės būklės sporto kompleksą savivaldybė atidavė mūsų reikmėms ir šią vietą Šventupėje suremontavome bei pavertėme vietos futbolo traukos centru, įrengėme aikštę. Joje rengėme įvairius turnyrus, stovyklas. Mūsų pastangas įvertino ir padėjo tuomet KKSD direktoriumi dirbęs Rimas Kurtinaitis bei rajono savivaldybės atstovai. Tuo pat metu, 10-ame dešimtmetyje Kaune buvo viena geriausių moterų futbolo komandų, kurią treniravo Romualdas Lavrinavičius ir Kęstutis Birieta. Tos moterys turėjo didelį palaikymą iš savo vyrų, o jos sąžiningai kėlė savo meistriškumą ir pasiekė gerų rezultatų. Su Ukmergės mergaičių komanda išvykus į tarptautinį turnyrą Švedijoje, Heleviko mieste, pamatėme ten žaidžiančias mergaites su berniukais komandoje, kas mums padarė didelį įspūdį ir pavyzdį. Teko įdėti daug pastangų, įtikinėti dėl naujovių, bet gyvenimas parodė savo. 2003 metais Šventupėje surengėme pirmą Lietuvoje mišrių komandų futbolo turnyrą.
„2000-ųjų pradžios laikotarpis buvo blogi metai Lietuvos moterų futbolui, kadangi po 1998-1999 m. sezono pasitraukė iš čempionato dvi stipriausios komandos - Kauno „Politechnika-Sika“ ir Vilniaus „Kristina“, A lygoje liko tik 4 komandos, tad moterų futbolo egzistencijai iškilo didelis klausimas. Bendrų pastangų su LFF vadovų ir moterų futbolo atstovų dėka išlaikėme minimalų komandų skaičių keletą metų. Norint rengti moterų varžybas, mums reikėjo pasiekti pagrindinį dalyką - kas jose rungtyniaus? Su tuometės LMFA prezidentės, profesorės Kazimiros Prunskienės pagalba mus pasisekė pasiekti dalį tikslų: per nedidelį laiko tarpą didžiųjų miestų ir rajono centrų futbolo mokyklose atidaryti mergaičių skyrius, kurių buvo apie 20. Susilpnėjus Kauno ir Vilniaus futbolo lygiui, teko man ne kartą vykti į Šiaulius ir prikalbinti čempionate startuoti Šiaulių „Gintros“ klubą. Matydama, kad moterų futbolas gali turėti didelę perspektyvą „Gintra“ pasirašė sutartį su Šiaulių universitetu.
„Kalbant apie Kaselių šeimą iš Šventupės, galiu pasidžiaugti, kad Greta, Lina ir Emilija ir du broliukai išaugę pasiekė profesinių laimėjimų futbole. Lina šiuo metu tvarkingai dirba trenere Klaipėdoje, Emilija mokosi, o Greta ne kartą buvo tapusi geriausia Lietuvos vartininke ir tikiu, kad ji Šiauliuose irgi tęs trenerės darbą. Iš Dainavos kaimo mūsų komandą buvo papildžiusios 4 seserys Toropovaitės, kurios išties talentingos. Jų buvo sunkesnis kelias į treniruotes, tad padėdavome su transportu ir džiugu, kad trys - Gabija, Ligita ir Livija - pasirinko tęsti futbolininkių kelią. Vykdome taip pat tradicinį LMFA Kalėdinį šeimų futbolo turnyrą, kuris suburia šeimas iš skirtingų miestų ir net valstybių. Šiomis varžybomis puoselėjamas bendravimas tarp šeimų, būtina, kad moterys žaistų komandose. Į turnyrą atvyko ir šeimos, turinčios garsių futbolo atstovų, pavyzdžiui, Liuciją Vaitukaitytę, Ovidijų Verbicką, Tautvydą ir Tadą Eliošius. Turime ir fenomenalių šeimų, kurios nuosekliai dalyvauja nuo pat pirmojo turnyro 2003 metais. Tikiuosi, kad tradicijos ir ateityje bus puoselėjamos“, - vylėsi V.
Futbolo Apibrėžimas
fùtbolas (angl. football < foot - pėda + ball - kamuolys), sportinis žaidimas, kurio dalyviai kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, stengdamiesi įmušti jį į varžovų vartus. Futbolą žaidžia 2 komandos po 11 žaidėjų (1 vartininkas, 4 gynėjai, 3 saugai ir 3 puolėjai; dėl žaidimo taktikos žaidėjų pasiskirstymas gali būti ir kitoks, pvz., 1-4-4-2). Žaidžiama stačiakampėje 90-120 m ilgio, 45-90 m pločio aikštėje (dažniausiai vejoje), kurios abiejuose galuose yra 7,32 m pločio ir 2,44 m aukščio vartai su tinklu. Futbolą galima žaisti ir mažose aikštėse bei stadionuose skersai futbolo aikštės, pastatant mažesnių matmenų nešiojamuosius vartus; taip dažniausiai žaidžiama per treniruotes, žaibo turnyrus, veteranų ir vaikų varžybas. Kamuolys odinis, pripučiamas, jo apskritimo ilgis 68-70 cm, masė 410-450 g (moterų ir jaunių mažesnis ir lengvesnis). Suaugusieji vyrai žaidžia 2 kėlinius po 45 min su 10-15 min pertrauka, moterys - po 40 min su 15 min pertrauka. Žaidimui vadovauja aikštės teisėjas ir du jo padėjėjai. Žaidėjai avi trumpaauliais (su kapliukais paduose) futbolo batais. Kamuolys varomas kojomis (vartininkas baudos aikštelėje gali jį gaudyti arba atmušti rankomis). Draudžiama liesti kamuolį ranka, kišti varžovui koją, laikyti jį, stumti rankomis. Tam tikrais atvejais draudžiama puolančiosios komandos žaidėjui būti arčiau varžovo vartų negu kamuolys smūgio metu, kai jį smūgiuoja komandos draugas; ši pražanga vadinama nuošale. Už taisyklių pažeidimą skiriama geltonoji arba raudonoji kortelė prasižengusiam futbolininkui, baudos arba laisvasis smūgis į prasižengusiojo komandos vartų pusę. Sąmoningai pažeidus taisykles savo baudos aikštelėje varžovai muša baudinį nuo 11 metrų žymos. Jeigu kamuolys, paskutinį kartą liestas besiginančios komandos žaidėjo, išrieda už vartų linijos, tos komandos vartų pusėje skiriamas kampinis (jį muša varžovai).
Pasaulinė Futbolo Istorija
Žaidimai su kamuoliu, primenantys futbolą, buvo žinomi Egipte, Kinijoje, Pietų Amerikos šalyse, Graikijoje, Romoje daugiau kaip 3000 m. prieš Kristų. Dabartinis futbolas pradėtas žaisti Didžiojoje Britanijoje. 1855 Sheffielde įkurtas pirmasis futbolo klubas; 1863 futbolas atskirtas nuo regbio. 1900 įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. 1904 įkurta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (pranc. Fédération Internationale de Football Association, FIFA; 2022 jai priklausė 211 nacionalinių organizacijų). Nuo 1930 kas 4 m. rengiami pasaulio futbolo čempionatai. 1954 įkurta Europos futbolo asociacijų sąjunga (pranc. Union des Associations Européennes de Football, UEFA). Populiarėja salės futbolas ir paplūdimio futbolas (žaidžiama smėlio aikštėje). Žaidžia 2 komandos po 5 žaidėjus pagal šiek tiek pakeistas futbolo taisykles. Salės futbolą žaidžiama 2 kėlinius po 20 min salėje, krepšinio ar rankinio aikštelėje; vartų dydis 3 × 2 m, baudinys smūgiuojamas iš 6 metrų.
Geriausi pasaulio futbolininkai: R. Charltonas, Stanley Matthewsas (Jungtinė Karalystė), R. M. Zamora, A. Di Stéfano, P. C. Maldini, D. Zoffas, R. Baggio, F. Cannavaro, Raymondʼas Kopa (Prancūzija), M. Platini, Z. Y. Zidane’as, M. van Bastenas, J. Cruyffas, Eusébio, L. Figo, C. Ronaldo, F. Puskásas, G. Mülleris, F. Beckenbaueris, L. Jašinas, Eduardas Strelcovas (SSRS), O. Blochinas, George’as Weah (Liberija), L. Modrićius, R. Lewandowskis, Garrincha, Pelé, Ronaldo, Ronaldinho, Romário, Rivaldo, Kaká, Neymaras (Brazilija), D. A. Maradona, L. Messi ir kiti.
Lietuvos Futbolo Istorija
Lietuvoje futbolas pradėtas žaisti 1910-12 (neoficialiais duomenimis, Klaipėdos krašte - 19 a. pabaigoje). 1922 įvyko pirmosios futbolo pirmenybės (pradėjo 10, baigė 5 komandos). 1923 Lietuvos futbolo sporto lyga įstojo į Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją (narystė suspenduota 1944, atkurta 1991). 1924 Lietuvos futbolo rinktinė dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Nuo 1947 rengiami Lietuvos futbolo taurės (1947-91 Tiesos taurės) turnyrai, nuo 1995 dėl supertaurės žaidžia Lietuvos čempionas ir taurės laimėtojas. 1946 ir 1947 Lietuvos jaunių futbolo rinktinė tapo SSRS čempione, 1983 jaunimo rinktinė - SSRS tautų spartakiados futbolo turnyro nugalėtoja. Vilniaus Žalgiris 1987 tapo universiados čempionu ir SSRS pirmenybių 3 vietos laimėtoju, 1990 - Baltijos šalių čempionu. 2019 Lietuvos vaikinų iki 21 m. futbolo rinktinė. Moterų futbolas pradėtas žaisti nuo 1970, nuo 1994 rengiami Lietuvos moterų futbolo čempionatai. SSRS olimpinėje rinktinėje žaidė A. Kulikauskas, V. Kasparavičius, S. Baranauskas, V. Ivanauskas, V. Jurkus, V. Sukristovas (1988 Europos vicečempionas); A. Janonis ir A. Narbekovas 1988 tapo Seulo olimpinių žaidynių čempionais. Europos jaunių (16 m.) čempionu tapo V. Baltušnikas (1985), vicečempionais - R. Bubliauskas, A. Kalinauskas, D. Kazlauskas (visi 1984), 3 vietos laimėtojais - R. Kapustas, G. Staučė (abu 1986), Europos jaunių (18 m.) čempionu - G. Staučė (1988), vicečempionais - R. Bubliauskas, V. Ivanauskas (abu 1984). Kiti žymiausi futbolininkai: V. Balčiūnas, S. Danisevičius, Z. Ganusauskas, P. Glodenis, E. Jankauskas, S. Krocas, R. Marcinkus, S. Penkauskas, S. Ramelis, E. Riabovas, V. Saunoris, V. Tučkus, B. Zelkevičius; K. Andziulis (nuo 1965) ir R. Juška (nuo 1983) turi nuolatinę FIFA teisėjo kategoriją.
1996 m. Sezono Sensacija: Vilniaus Komandos Pergalė
Į komandą sugrįžusios veteranės 5 komandų turnyre 3 taškais aplenkė Kauno „Gabiją-Politechniką“ ir pirmąkart istorijoje pasipuošė aukso medaliais.„Daug kas kalbėjo, kad tai sensacija, tačiau mes iki šiol taip nemanome. Buvome lygiavertės komandos, tad nematau priežasčių, kodėl negalėjome laimėti mes. Ne tik galėjome, bet ir laimėjome.Iš tikro, tie metai buvo kažkiek išskirtiniai, nes ne tik su Kauno, bet ir su Telšių bei Kelmės komandomis žaisti nebuvo lengva“, - prisiminimais dalinosi tuometinė „Vilniaus“ komandos žaidžianti trenerė Romualda Dubinskienė, pridūrusi, kad su tuometinės komandos narėmis susitinka iki šiol.
Tie 1996 metai įrašyti vienu unikaliu faktu - kaunietės čempionatą pralaimėjo nepraleidusios nei vieno įvarčio per visą sezoną. Tapti čempionėmis joms sutrukdė kelios nulinės lygiosios, įskaitant ir prarastus taškus dvikovoje su trečiąją vietą užėmusia Telšių komanda.