Vilniaus nacionalinio stadiono projektas - tai ilgai lauktas ir daug diskusijų sukėlęs objektas, kuris pagaliau įgauna realius kontūrus. Šis straipsnis apžvelgia stadiono statybos istoriją, dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas, atsižvelgiant į įvairius aspektus - nuo finansavimo iki galimų rizikų.
Ilga ir vingiuota istorija
Nacionalinio stadiono idėja Vilniuje gimė dar sovietmečiu. Pirmasis projektas buvo parengtas 1985 metais, o statybos prasidėjo 1987-aisiais. Deja, netrukus darbai buvo sustabdyti, o vėliau - ir visai nutraukti. Statinio konstrukcijos buvo užkonservuotos, o galiausiai - nugriautos.
Per nepriklausomybės laikotarpį buvo ne kartą bandoma atgaivinti šį projektą, tačiau vis susiduriama su įvairiomis kliūtimis - finansavimo trūkumu, teisiniais ginčais ir pan. Tik 2024 metais, po ilgų procedūrų ir konkursų, Vilnius pagaliau gavo galimybę pasirašyti sutartį su konkursą laimėjusia bendrove "Axis Industries" ir pradėti ruoštis statyboms. Tačiau net ir tuomet projektas neapsiėjo be skandalų ir ginčų.
Finansavimo iššūkiai ir brangimas
Iš pradžių projektui buvo suplanuota 33,5 mln. eurų ES parama, o iš sostinės biudžeto ketinta skirti apie 3 mln. eurų. Tačiau dėl užsitęsusių procedūrų ES parama nuplaukė, o savivaldybei teko atseikėti apie 50 mln. eurų. Tai sukėlė daug klausimų dėl projekto kainos ir efektyvumo.
Bendrovės "Vilniaus nacionalinis stadionas" vadovas tvirtino, kad bet koks projekto pabrangimas yra neteisėti valdininkų veiksmai bei konkurencijos eliminavimo pasekmė. Jis taip pat teigė, kad "Axis Industries" pateiktas pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų, o likus vieninteliam dalyviui projekto kainos kėlimas tikrai bus, nes savivaldybė įvarė save į kampą, turėdama tik vieną tiekėją.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Bendrovės "Vilniaus nacionalinis stadionas" peripetijos
Bendrovė "Vilniaus nacionalinis stadionas" ilgą laiką siekė dalyvauti sporto komplekso statybų konkurse. Tačiau jos pastangos buvo lydimos skandalų ir teisinių ginčų. Paaiškėjo, kad bendrovė teikė melagingus duomenis ir nepagrįstus skundus, dėl ko projektas buvo nuolat stabdomas.
Teismas demaskavo melą ir pripažino, kad "Vilniaus nacionalinio stadiono" pasiūlymas atmestas pagrįstai. Be to, bendrovė apskritai "pakibo": bankrutuojančios "KDS grupės" bankroto administratorius pateikė ieškinį naujiesiems bendrovės akcininkams dėl galimai neteisėto akcijų įsigijimo. Taigi, bendrovė, pretendavusi statyti nacionalinį stadioną, neturi net aiškaus šeimininko.
Naujas etapas su "Hanner"
Galiausiai, 2024 metais, statybas atnaujino nekilnojamojo turto bendrovė "Hanner". Jos savininkas Arvydas Avulis žadėjo įgyvendinti daugiafunkcio komplekso projektą per 30 mėnesių. Komplekse numatytas 18.000 vietų nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
"Hanner" taip pat pareiškė norą padidinti stadiono talpą iki 18 tūkst. vietų, užpildant sėdynėmis plotą, numatytą ekranui. Tai padarytų Vilniaus stadioną didžiausiu Baltijos regione.
Galimos rizikos ir iššūkiai
Nepaisant optimizmo, projektas vis dar susiduria su tam tikromis rizikomis ir iššūkiais. Visų pirma, būtina gauti Vilniaus miesto tarybos pritarimą dėl projekto pakeitimų. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba ir Europos Komisija gali turėti pastabų dėl naujų pakeitimų, o tai gali vėl užvilkinti statybas.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Taip pat svarbu užtikrinti skaidrų ir efektyvų finansavimą. A. Avulis teigė, kad laikas bėga, darbai nevyksta, tad projektas brangsta. Todėl būtina kuo greičiau pradėti statybas, kad būtų išvengta papildomų išlaidų.
Lazdynų baseinas - sėkmingas pavyzdys
Šalia Nacionalinio stadiono projekto verta paminėti ir sėkmingai įgyvendintą Lazdynų baseino projektą. Po 5 metus trukusios statybos Vilniaus miesto savivaldybė gavo Statybos inspekcijos patvirtintą statybos užbaigimo aktą. Naujasis kompleksas išskaidytas į skirtingas funkcines zonas: nardymo baseino, olimpinio baseino, treniruoklių zoną, sauso baseino zoną, kavinės zoną, persirengimo ir administracijos zonas.
Lazdynų baseine įrengta unikali technologija, veikianti dirbtinio intelekto principu, kurios detektoriai aptinka vos kelias sekundes ant dugno nejudantį objektą ir apie jį praneša gelbėtojams. Abiejų baseinų - 25 m ir 50 m - dugnai yra pagal poreikį pakeliami, taip keičiant jų gylį. Didžiajame baseine galės vykti tarptautinio lygio varžybos. Jas stebėti vienu metu galės 1.000 žiūrovų.
Šis projektas įrodo, kad Vilniuje įmanoma sėkmingai įgyvendinti didelius sporto infrastruktūros projektus.
Viešosios erdvės ir "Business Stadium"
Būtina paminėti ir viešųjų erdvių svarbą kuriant patrauklią aplinką aplink Nacionalinį stadioną. Kraštovaizdžio architektų studija "Martha Swhwartz Partnership" Londone suprojektavo buvusio Žalgirio stadiono teritorijos, kurioje įsikurs daugiafunkcis kvartalas "Business Stadium", viešąsias erdves: aikštę, promenadą, skverus.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Į viešųjų erdvių projektą UAB "Hanner" investuoja 2 mln. eurų. Teritorijoje bus sumontuoti penki skirtingi vandens sprendinių tipai- nuo fontano, užimančio beveik 150 kv. metų plotą, iki lietaus vandens baseinėlių, taip pat sumontuoti dešimtys suolelių, tribūnų.
Baigus darbus teritorija turėtų tapti viena iš Vilniaus traukos vietų miesto gyventojams ir svečiams.