Atrodo, kas gali būti labiau tarptautinio už sportą? Sportininkai nuolat migruoja, dalyvauja tarptautiniuose čempionatuose ir olimpiadose. Tačiau pasaulyje gausu unikalių, mums visiškai neįprastų sporto šakų. Keliaujant po pasaulį visuomet smagu aplankyti populiarios ten sporto šakos stadioną ar areną. Nors labiausiai paplitusios sporto šakos pasaulyje yra futbolas, krepšinis, kriketas, ledo ritulys, tenisas ir pan., tačiau dalis šių disciplinų kai kuriose šalyse yra žaidžiamos kitaip. Taip pat egzistuoja ir tokių sporto šakų čempionatai, apie kuriuos net nesusapnuotume. Žmogaus susižavėjimas sportu ir varžybomis siekia pačius seniausius laikus, o bėgant metams sporto šakų vis daugėja. Nors kai kurių iš jų niekada nesate girdėję, tačiau pasaulyje yra daugybė sportininkų pašventusių save tokiems užsiėmimams.
Elektroninis sportas Pietų Korėjoje
Elektroninis sportas - tai profesionaliai žaidžiami kompiuteriniai žaidimai. Modernių technologijų pavergtoje Pietų Korėjoje jie - kone nacionalinis sportas nuo 2000 m. (kiek žmonių Lietuvoje tais metais išvis mokėjo naudotis kompiuteriu?). Seulo Jongsano e-sporto stadione 2014 m. stebint “League of Legends” žaidimo mačą jausmas buvo it mokslinės fantastikos filme. Vietoje sporto aikštelės ten - didelis ekranas, kuriame rodoma virtuali komandų dvikova. Žaidėjų penketai sėdi salės šonuose stiklinėse dėžėse prie kompiuterių. Sirgaliai fotografuoja Samsung komandos žaidėjus pertraukoje tarp trijų mačų. Matėsi, kaip tris valandas iki rungtynių eilėje prie bilietų paauglė piešė gražų plakatą savo dievukams, o paskui jį kantriai laikė, kol atkreipė kamerų dėmesį. Matyt, ji kiek senamadiška romantikė - nes bendraamžės taip pat iškeldavo savo planšetinius kompiuterius, prieš tai įžiebusios ekranuose širdeles ir mylimo e-sportininko nick’us.
E-sportas Pietų Korėjos televizijos ekrane. Valstybinis “Arirang” TV kanalas jau skelbia e-sportą dalimi tos kultūrinės Korėjos bangos, kuri pavergia Vakarų pasaulį. Gali būti. “Stadione” tyliai dirbo ir du vakariečiai komentatoriai - per eterinę televiziją e-sportą tada rodė tik Korėjoje, bet dešimtys tūkstančių kitataučių angliškai jį stebi internete. Ir labai klydau spėdamas, kad “stadione” būsiu vienintelis baltaodis - tokių regėjau dar gal dešimt. Nepaisant to, kad informaciją “kaip, kur ir kada” rinkausi daug valandų, nes ji - korėjietiška arba smarkiai pasenusi. Pranešėjai stadiono priekyje prieš mačą pristato e-sportininkus (vėliau tame ekrane ir rodomos varžybos). Kai į Pietų Korėją grįžus 2020 m., jau buvo nebe vienas e-sporto stadionas, o daug, didžiausias “LOL park” priminė romėnų koliziejų, kur žiūrovai sėdi aplink virtualią areną. Jogsano stadionas, kuriame lankytasi 2014 m. ir kuris dar ~2004 m. buvo įrengtas valstybės lėšomis (P. Korėjos valdžia skatina viską, kas modernu ir korėjietiška) - pasenęs ir uždarytas.
Kupranugarių lenktynės Abu Dabyje
Ilgą laiką kupranugarių lenktynės buvo tik arabų beduinų bernų pramoga per vestuves ir šventes. Staiga pakilus sienelei kupranugariai startuoja itin aršiai: šiame starte vienas išsyk pargriuvo, bet, robotuko balne raginamas, netruko atsikelti. Greta pagrindinės Abu Dabio ~6 km ilgio žiedinės trasos driekiasi trys keliai: žiūrovams, TV operatoriams ir kupranugarių savininkams. Pastarieji nėra vien stebėtojai: jie distanciniais pultais valdo robotukus, kurie… joja kupranugariais. Juk kuo lengvesnis jojikas tuo greičiau lekia šis žvėris, tad šeimininkai patys balnuose nebesėdi.
Rio de Žaneiro karnavalas kaip sportas
Iš tikro Rio de Žaneiro karnavalas yra sportas - bent jau tiek pat, kiek dailusis čiuožimas ar šuoliai nuo tramplino. „Sambos mokyklos“ yra komandos, turinčios rėmėjus, net savo ultras, mojuojančius vėliavomis ir dainuojančius oficialias dainas. 36 teisėjai jų pasirodymus vertina už konkrečius 9 elementus, kurie privalo būti kiekviename pasirodyme.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rinktinės triumfas
Skaičiai kalba už save. Į specialiai šiems renginiams pastatytą 700 metrų ilgio sambodromą prieš 90 000 žiūrovų tribūnas vienu kartu išeina 3000-4000 atlikėjų, pasidabinusių fantastiškiausiais kostiumais: jie šoka, muša būgnus ir, svarbiausia, stumia platformas, kiekviena kurių - kokių 9 metrų aukščio ir 30 m ilgio meno kūrinys su savais šokėjais, muzikantais, aktoriais… Ir visa tai per 65-75 minutes perteikia vieną konkrečią - bet paprastai rimtą ir labai brazilišką - temą.
Matosi tik pusė sambodromo ilgio. Ir tai - tik viena sambos mokykla (klubas)! Per vieno vakaro paradą mokyklų pasirodo septynios, kiekviena su savo tema, istorija, platformom ir tūkstančiais atlikėjų: nuo 9 val. vakaro jos žygiuoja iki 4-5 val. ryto (iš pradžių galvojau, gal tai klaida, gal tiesiog pasirodymas gerokai vėluos: bet ne, jis tęsiasi visą laiką be jokių pertraukų). Net ir be galo priblokštus turistus, būna, po kokių keturių-penkių mokyklų „užlaužia“ miegas, jie prasiskirsto. Ir tokių kiaurą naktį trunkančių paradų - ne vienas ir ne du! Dviejuose pagrindiniuose, sekmadienį ir pirmadienį, žygiuoja 14 „aukščiausios lygos“ mokyklų - ten aukščiausias lygis, brangiausi bilietai, į ten krypsta visos Brazilijos akys, ausys ir televizijų kameros. Tačiau tokių lygų - penkios. Pagal sporto principus kasmet žemesnių lygų lyderiai perkeliami į aukštesnes lygas, o aukštesnių pralaimėtojai - iškrenta į žemesnes. Savaitę po karnavalo dar pražygiuoja „nugalėtojų paradas“ - į sambodromą sugrįžta geriausios mokyklos. Imperio Serrano mokyklos pasirodymo tema buvo gyvenimo prasmė. Ant vienos platformų - labirintas, kuriame, be galo vaikštantys žmonės.
Žirgų lenktynės Honkonge
Trečiadienio vakarai Honkonge - ypatingi. Visas Honkongas sužiūra į 55 000 vietų Hepivalio (Laimės slėnio) hipodromą. Nacionalinis sportas žirgų lenktynės čia karaliauja nuo 1846 m. Kas pusvalandį įtampa pasiekia apogėjų: žiūrovai sukopia į tribūnas, o žirgai tekini pasileidžia į trumpą trasą.
Honkonge tai vienintelis legalus lošimas ir kasmet jis atneša 15 mlrd. JAV dolerių pajamų, nuo kurių sumokėti mokesčiai sudaro 8% viso liberaliosios šalies biudžeto. Išmėginus modernią ir paprastą sistemą supratau, kodėl honkongiečiams maga lažintis: viskas automatizuota, lažybų kompiuteriuose gali išsirinkti kone begalę statymo variantų, o stadiono elektroniniuose tablo žiba aibė įvairios statistikos, kurias trimis kalbomis aiškina įtampą aitrinantys komentatoriai. Visgi man pasirodė, kad smagiai praleistas laikas daugumai svarbesnis už rezultatus ar net pinigus. Iš įprastų tribūnų matosi ne visa trasa, tad tenka pažiūrėti ir šį ekraną.
Beisbolas Kuboje
Sovietų Sąjungoje iki perestroikos beisbolas buvo kone uždraustas kaip kapitalistinių JAV produktas, bet irgi komunistinėje Kuboje toks draudimas gal būtų sukėlęs kontrrevoliuciją. Geriausios vietos už tinklo Bajamo miesto stadione atsiėjo po 3 eurocentus. Dėl siaučiančios choleros įeinant stadionan rankas nupylė chloruotu vandeniu. Nors lyga vietinė, rungtynės prasidėjo Kubos himnu: “Pirmyn į mūšį, bajamiečiai, / Tėvynė didžiuodamasi stebi jus”. “Mūšis” tai priešinimasis ispanams nesėkmingame XIX a. nepriklausomybės kare, bet šiandien tai puikiai tinka Bajamo klubo rungtynėms. Tylai vyrauti neleido orkestras, o keli tūkstančiai žiūrovų, nereaguodami nė į šokantį “komandos talismaną” nutriušusiu arklio kostiumu, paplodavo nebent po įspūdingiausių momentų. Net tada, kai bajamiečiai laimėjo 3:2, pasidžiaugta kaip Lietuvoje po eilinio gražaus dėjimo į krepšį.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Australiškas futbolas Melburne
Melburnas - vienas nedaugelio pasaulio miestų, galinčių didžiuotis svarbios sporto šakos išradimu. Čia gimė australiškas futbolas. Gal bus netikėta, bet būtent Australiško futbolo lygos finalai yra daugiausiai žiūrovų sutraukiantis klubinio sporto renginys pasaulyje. Pranoksta Bundeslygą, Premjerlygą, NBA, NFL, NHL ir visus kitus Europos ir Amerikos sporto žurnalistų linksniuojamus vardus. Stebėta eilinis mačas, todėl žiūrovų buvo “tik” 35 tūkstančiai. Milžiniškos ne vien tribūnos, o ir aikštė. Australiškame futbole ji - ovalinė, plotu trigubai lenkianti “mūsiško futbolo” arenas. Kol žaidimas vykdavo vienoje pusėje, kitoje nutūpdavo paukščių būriai. Pusė visų Australiško futbolo lygos komandų yra iš Melburno ir tik neseniai ji ėmė plėstis toliau Viktorijos valstijos. Kokią komandą palaikysi priklauso nuo to, iš kokio miesto rajono esi. Futbolininkai gaudo kamuolį. Jį galima arba spirti, arba atmušti kumščiu - bet ne mesti, kaip krepšinyje.
Muai Tai Tailande
Daugelyje pasaulio šalių “nacionalinis sportas” yra vienas iš didžiųjų komandinių sportų: futbolas, krepšinis, ledo ritulys, regbis, beisbolas arba kriketas. Neabejotinas Tailando nacionalinis sportas Muai Tai, kuriame kumščiais, pėdomis, keliais ir alkūnėmis kovotojai mušasi skambant muzikai ir rankų gestais besilažinančių žiūrovų riksmams.sakoma, kad Muay Thai kovotojo smūgis koja gali prilygti smūgiui iš beisbolo lazdos. Be to, šis kovos menas ypač populiarus ir Lietuvoje - turime ne vieną garsų Muay Thai kovotoją, garsinantį mūsų šalies vardą tarptautinėse arenose.
NASCAR Amerikoje
Pasaulio autosporto karalienė yra Formulė 1, bet Amerikoje tikrasis „valdovas“ - NASCAR. Kaip ir F1, NASCAR etapai savaitgalis po savaitgalio „okupuoja“ vis kitas trasas. Galima sakyti, užaugau su NASCAR: labai patikdavo žiūrėti trumpas apybraižas iš šio sporto, kurias kažkodėl vienu metu rodė Lietuvos televizija. Po NASCAR Formulė 1 atrodė kažkokia netikra: kas ten per keistos mašinos? Aišku, laikai, kai NASCAR lenktyniavo gamyklinės mašinos (nuleistais langais, kad į trasą nepažirtų stiklai) seniai baigėsi. Neįtikėtina, bet NASCAR gimė iš kontrabandininkų: alkoholio draudimo JAV laikais jie sprukdavo automobiliais nuo muitininkų, o savo sugebėjimus išbandydavo rungdamiesi tarpusavyje. Pirmosios lenktynės vykdavo Deitona Byčo paplūdimyje (iki 1958 m.), bet paskui joms pastatyta 160 000 žiūrovų trasa. Kitaip nei Formulėje 1, kur žiūrovas temato mažą trasos kampą, NASCAR matai visą trasą. Tai tarsi toks milžiniškas ovalinis stadionas: kaip lengvojoje atletikoje bėgikai, čia laksto mašinos. Toks truputį fantastikos pasaulis: kiek akis užmato - vien sporto arena, žiūrovų dvigubai ar trigubai daugiau nei kokiame Pasaulio futbolo čempionato finale. Vien iki savo vietų arenos pastato vidumi nuo įėjimo reikėjo eiti apie kilometrą!
Su kosminio laivo ar branduolinės raketos garsu kas keliasdešimt sekundžių pralekia NASCAR automobilių linija. Visi vos per kelis centimetrus vienas nuo kito. Nes, priešingai nei Formulėje 1, NASCAR automobiliai beveik vienodi, trasose nėra staigių posūkių, o esantys posūkiai pasvirę. Kartu NASCAR‘as - ir nuostabus langas į tą „tikrąją“, „senąją“ Ameriką: religingų krikščionių baltaodžių, balsuojančių už respublikonus, neįsivaizduojančių, kad galėtų nesinešioti ginklo ir nuo 16 metų vairuojančių/garbinančių automobilius. Daugiausiai dirbančių „eilinius darbus“, bet išgalinčių mokėti 90 ar 200 dolerių už NASCAR bilietą. Artėjant prie Deitona Byčo trasos, daugelis automobilių buvo milžiniški pikapai - kokių Europoje nepamatysi išvis. Prie įėjimo į trasą kažkokios vienos iš šimtų JAV krikščionybės atmainų aktyvistai per garsiakalbius šaukė apie ateinančią Dievo rūstybę. Varžybas stebėjo beveik vien baltaodžiai. Varžybos prasidėjo ne tik JAV himnu ar „America the Beautiful“, bet ir malda už vairuotojus, už lietaus išsisklaidymą. Atrodo, padėjo: lietus sustojo, gal 30 ar 40 džiovinimo traktorių ir pikapų išdžiovino trasą ir į šoną pasitraukęs saugos automobilis paleido vairuotojus į kovą. Stebėta kvalifikacija. Į pagrindines Daytona 500 varžybas atėjo ir pats Donaldas Trampas, JAV prezidentas.
Gaidžių peštynės Filipinuose
Filipinuose nacionalinis sportas - krepšinis, o antras - gaidžių peštynės. Jas rodo per televiziją, o pasiruošimą joms matai visur šalikelėse, net Manilos senamiesčio gatvėse pilna narvų su auginamais koviniais gaidžiais. Filipiniečių vyrai juos augina, popina, vežiojasi kartu, netgi myli kaip naminius gyvūnėlius. Vienas su tokiu pasididžiavimu davė palaikyti gaidį… O paskui paleidžia į mirtiną kovą. Kiekvieno gaidžio (ir gaidžių augintojo) svarbiausios dienos - kada gaidys atnešamas į gaidžių kovų areną, jam uždedamas specialus durklas ir jis paleidžiamas į kovą su kitu gaidžiu. Kova trumpa: vienas-kitas smūgis durklu ir štai pralaimėjęs gaidys jau guli negyvas. Jį paruoš maistui. Dėl to gaidžių kovos nėra tokios žiaurios, kaip galbūt kai kas įsivaizduoja, bent jau jeigu nesi vegetaras ir manai, kad gyvūnus mėsai skersti galima. Kur kas ilgesnis veiksmas vyksta tribūnose. Žmonės ten rėkia, lažinasi, vėliau skirstosi pinigais. Labiau nei koks kitas sportas gaidžių peštynės Filipinuose yra tarsi kazino: čia esmė lažybos, o, kai kovos mirtinos, kažkokių ilgamečių lyderių nebūna: taigi, dažnai kovų baigtis atrodo didele dalimi sėkmės reikalas. Yra net savas statymo etiketas: jei už kokį gaidį niekas nestato, tai vedėjas prašo daryti žymių vietos gaidininkų, ir šie bemat priima tokį garbingą siūlymą.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Zurchanė Irane
Savi? Svetimi? Sunku pasakyti, kas tai: sportas, šokis, gimnastika, meditacija. Tame Jazdo uždarytame vandens rezervuare, kuriame, skambant patriotinei XIV a. Hafezo poezijai, būrelis vyrų atliko ritualizuotus pratimus su grandinėmis ar vėzdais, stiprybė išties pleveno ore. Zurchanė pergyveno visas revoliucijas ir net islamo atėjimą, ji populiari šiandien kaip ir prieš 2000 metų kuomet partų kariai šitaip ruošdavosi karams su romėnais.
Brazilijos futbolas Marakanoje
Stadionas iš didžiosios raidės - ar yra garsesnis už Marakaną? Jei pamatyti Brazilijos futbolą, geriausia čia. Jei susipažinti su aistringais Brazilijos sirgaliais - irgi geriausia čia. Tiesa, jei tikėsitės pilno stadiono, greičiausiai nusivilsite: brazilai, kaip ir lietuviai, sportą mėgsta žiūrėti per televizorių. Mums lankantis Brazilijos aukščiausios lygos varžybose dauguma vietų buvo tuščios.
„Pikapų-monstrų“ šou JAV
JAV yra milžiniškų pikapų šalis, bet šitie pranoksta viską - ratų dydis net 1,7 m, aukštesni už daugelį automobilių! „Pikapų-monstrų“ šou šie fantastiniai agregatai traiško automobilius, stojasi ant dviejų ratų, suka ratus laikui, šokinėja į aukštį ir kelia dulkių debesis, o JAV miestų ir miestelių žmonės džiūgauja ir filmuoja prieš grįždami į savo labai jau panašius automobilius.
Krepšinis Filipinuose
Manote, kad Lietuva yra krepšinio šalis? Dar nebuvote Filipinuose! Visa šalis alsuoja krepšinio ritmu, ir net menkiausio, skurdžiausio kaimo centre - krepšinio aikštelė, neretai su stogu ir tribūnomis, kur nuolat vyksta varžybos. Krpešinis žaidžiamas ir tiesiog skersgatviusoe pasikabinus lanką. Bet didžiausia patirtis - nueiti į Filipinų lygos varžybas, vienoje NBA prilygstančių Manilos arenų, su tūkstančiais Filipinų sirgalių. Net ir didžiausia pasaulyje krepšinio arena stūgso Filipinuose! Filipinų krepšinio lygą senumu lenkia tik NBA, dalis taisyklių kaip NBA, dalis - kaip FIBA, o dalis tradicijų visai savos (pvz.
Kabbadi
Kabbadi yra kontaktinė komandinė sporto šaka, kuri laikoma nacionaliniu Bangladešo sportu. Rungtynių metu komandos stengiasi, kad jų įžaidėjas, „reideris“, įsiskverbtų į oponento gynybinę pusę ir išskirtų kuo daugiau priešininkų prieš sugrįžtant į savo pusę. Daugiau nei 40 šalių priklauso šios sporto šakos valdymo organui, kuris prižiūri komandas, įskaitant JAV, kur vyrų ir moterų nacionalinės komandos varžosi Amerikos turnyruose.
Yukigassen
Manote, kad karas sniego gniūžtėmis yra tik mokyklinės pertraukos užsiėmimas? Atsisakykite šios minties. 1989 m. Japonijoje sukurtas yukigassen sujungia kvadratą ir kovas sniego gniūžtėmis. Septynių žmonių komandos varžosi su 90 iš anksto paruoštų sniego gniūžtelių, bandydamos išstumti priešininkus, mušdamos juos sniego gniūžtėmis. Kai sniego gniūžtės baigiasi, laimi komanda, kurioje liko daugiausia žaidėjų.
Sepaktakraw
Sepaktakraw yra žaidžiamas kaip tinklinis… kojomis. Kilęs iš Tailando, sepaktakraw išaugo į aršios konkurencijos sporto šaką, kuri konkuruoja netgi su futbolo populiarumu Malaizijoje, Tailande ir Indonezijoje.
Florentietiškas kalčis
Italų amerikietiškojo futbolo ir regbio pirmtakas florentietiškas kalčis (dar žinomas kaip calcio fiorentino). Jo metu stačiakampėje aikštėje su vartais abiejuose galuose grumiasi 27 žaidėjai nuogomis krūtinėmis. Manoma, kad ši sporto šaka prasidėjo nuo romėnų sporto šakos harpastum, kurioje leidžiamas pilnas kontaktas, smūgiai galva, alkūnėmis ir pan.
Picigin
1908 m. vandensvydžio entuziastai Splite, Kroatijoje, nusivylę ieškodami pakankamai gilaus vandens, kad galėtų žaisti savo mėgstamą žaidimą, sugalvojo šį paplūdimio žaidimą. Penki žaidėjai stovi ratu ir varžosi stengdamiesi, kad teniso kamuoliukas neliestų vandens.
Povandeninė torpeda
Šiame sąraše esanti jauniausia sporto šaka - povandeninė torpeda - 2017 m. buvo sukurta dviejų į pensiją išėjusių jūrų pėstininkų. Žaidėjai rungtynių metu bando perkelti 10 colių „torpedą“ į tinklus, pritvirtintus kiekvienos komandos gynybinės dalies apačioje. Laikymasis už varžovo, traukimas ir imtynės yra leidžiami tol, kol žaidėjai ir torpeda lieka panirę po vandeniu, tačiau smūgiuoti ir spardytis - neleidžiama.
Oina
Rumunų sporto šaka, žaidžiama mažiausiai nuo 1370 m., Oină yra panaši į beisbolą. Stačiakampėje aikštėje susirenka dvi komandos po 11 žmonių, procesą reglamentuoja sudėtingos taisyklės, tačiau iš esmės vienas žaidėjas meta kamuolį savo komandos draugui, kuris bando atmušti kamuolį nuo varžovų komandos žaidėjų. Tada mušėjas gali bėgti takeliais, kol jį išmeta priešingo žaidėjo, kuris bando jam pataikyti kamuoliu.
Arnis
Nacionalinis Filipinų kovos menas arnis (dar žinomas kaip „eskrima“ ir „kali“) yra ginklu pagrįstas kovos stilius. Sportininkai puldami priešininką naudoja lazdas, ašmenis, kardus ir net improvizuotus ginklus. Tokio kovos stiliaus pradžia yra datuojama nuo europiečių atvykimo, kadangi neraštingi vargšai buvo pirmieji šios šakos atletai, o rašytinės sporto šakos atsiradimo istorijos nėra.
Baskų pelota
Baskų pelota žaidėjai, naudodami raketę, lazdą, pirštines, krepšį ar lazdą, mušinėja nuo sienos mažą kietos gumos kamuoliuką, vadinamą „frontis“. Pelota žaidimus galima žaisti vienas prieš vieną arba komandomis didesnėse aikštelėse. Tam tikra pelota versija egzistuoja visoje Lotynų Amerikoje ir daugelyje Vakarų Europos.
Beikou
Į lauko ritulį panaši komandinė sporto šaka beikou žaidžiama Vidurinėje Mongolijoje jau mažiausiai 1000 metų. Įnirtingi varžovai medinėmis lazdomis taiko kamuoliuką į varžovo vartus. Kai lauko ritulys atvyko į Kiniją 2008 m. vasaros olimpinių žaidynių Pekine metu, trečdalis Kinijos nacionalinės vyrų komandos atvyko būtent iš Mongolijos, kur sportininkai mokėjo žaisti beikou.
Ekstremalus sportas
Ekstremalus sportas ar meno rūšis? Greičiausiai abu. Dalyviai, kurie vadina save lygintojais, keliauja į atokią vietovę ir ten lygina savo drabužius. Lyginimas atliekamas po vandeniu, kabant ant pavojingos uolos, slidinėjant ar užsilipus ant transporto priemonių.
Sūrio ridenimas
Dalyviai varžosi kasmetinėse sūrio ridenimo varžybose ant Kuperio kalvos Glosteršyre (Jungtinė Karalystė). Taisyklės paprastos: didelis apvalus sūrio ratas paleidžiamas riedėti nuo stačios kalvos, o dalyviai jį vejasi. Pirmas dalyvis, pasiekęs kalvos apačią, laimi sūrį. Ši sporto šaka neatrodo pavojinga, tačiau dėl kalvos statumo yra susižeidęs jau ne vienas dalyvis.
Žmonų nešimas
Sonkajarvio mieste Suomijoje, kilusios žmonų nešimo sporto šakos taisyklės gan paprastos - vyrai varžosi nešdami savo žmonas per kliūčių ruožą. Na o kasmetiniame Šiaurės Amerikos žmonų nešimo čempionate laimėtojai gauna jau tradiciniu tapusį prizą - tiek alaus, kiek sveria nugalėtojo žmona, penkis kartu žmonos svorį viršijančią pinigų sumą bei galimybę sudalyvauti pasaulio čempionate Suomijoje.
Šachmatų boksas
Šachmatų boksas yra tokia sporto šaka, kaip ir sufleruoja jos pavadinimas - bokso ir šachmatų hibridas. 11 raundų kovoje dalyviai vieną raundą boksuojasi, o kitą - žaidžia šachmatus.
Kiaušinių mėtymas
Pasak Pasaulio kiaušinių mėtymo federacijos, kiaušinių mėtymo sportu milijonai žmonių mėgaujasi nuo gilios senovės - kai žmonės ėmė mėgautis reginiu, kai kitas žmogus nesugeba pagauti jam mesto kiaušinio. Kiaušinmėčiai turi galimybę dalyvauti kasmetiniame Pasaulio kiaušinių mėtymo čempionate, kuris susideda iš įvairių rungčių ir vyksta Svatone (Anglija).
Povandeninis riedulys
Žolės riedulys, ledo ritulys, o dabar ir… povandeninis riedulys. Šios sporto šakos dalyviai baseino dugne stumdo riedulį, naudodami lazdą, ir stengiasi šį riedulį įmušti į priešininkų komandos vartus. Kasmet vyksta šios sporto šakos pasaulio čempionatas, kuris pirmą kartą įvyko 1980 metais.
Blauzdų spardymas
Blauzdų spardymas perkelia vyriškumą į visai kitą lygmenį. Ši sporto šaka kilo dar XVII amžiaus pradžioje Anglijoje. Varžybų metu dalyviai mėgina įspirti į varžovo blauzdas kaip įmanoma daugiau kartų ir kaip įmanoma stipriau, kol oponentas galiausiai suklumpa. Šios sporto šakos čempionatas vyksta Anglijoje.
Kojų pirštų imtynės
Pavadinimas pasako viską - varžovai galynėjasi savo kojų pirštais. Neįprasta sporto šaka kilo dar 1976 metais, kuomet britai mėgino tapti pasaulinio sporto lyderiais. Taisyklės paprastos - nusiėmę batus ir kojines, varžovai mėgina nulenkti vienas kito pėdą.
Sepak Takraw
Kilusi pietryčių Azijoje, sepak takraw primena tinklinį. Žaidimo esmė - žaidėjai privalo mušinėti kamuolį bet kuo, išskyrus savo rankomis. Žaidimas žaidžiamas kamuoliu, pagamintu iš džiovintų palmių lapų.
Šunų šokiai laisvuoju stiliumi
Ši sporto šaka yra šokių ir dresūros hibridas. Varžybų metu šunys ir jų šeimininkai kartu atlieka šokių ir dresūros numerį.
Eskrima
Tai filipiniečių kovos menas, kurioje žmonės kaunasi tiek plikomis rankomis, tiek ir su peiliais ar lazdomis, todėl yra labai įvairiapusiškas ir nenuspėjamas, plačių galimybių. Dažniausiai kova vyksta tik artimu atstumu, o pagrindinis tikslas - nuginkluoti ir visomis prasmėmis nukenksminti oponentą. Nors pati kova atrodo labai plastiškai ir labiau primena šokį o ne kautynes, neapsigaukite ir nepagalvokite, jog tai tik žaidimas. Kuomet ispanai užkariavo Filipinus, Eskrima kovos menas buvo uždraustas dėl to, jog yra labai pavojingas ir žiaurus.
Sambo
1920 metais sporto meistrai sukūrė specialią imtynių techniką skirtą raudonosios armijos kariams. Jei tiksliau - specialiosioms pajėgoms. Tai kovos menas skirtas kovoti rankomis ir kojomis, jo privalėjo mokytis Rusijos policininkai, apsauginiai ir kiti su nusikalstamumu kovojantys asmenys. Sambo esmė - plikomis rankomis nuginkluoti oponentą, o jo ginklą atsukti prieš jį patį. Pats pavadinimas rusų kalboje reiškia “savigyna be ginklų”.
tags: #idomiausios #sporto #sakos