Sportas yra neatsiejama daugelio žmonių kasdienybės dalis ir jis nenustoja stebinti. Plaukimas - tai ne tik puikus laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir sportas, turintis didelę naudą tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Šiame straipsnyje panagrinėsime įdomius faktus apie plaukimą ir kitas sporto šakas.
Bendrieji faktai apie sportą
- Balti milteliai, kuriais išsitrina rankas gimnastai - magnio milteliai.
- Žolės riedulio aikščių danga olimpinėse žaidynėse yra mėlyna. Mėlyna spalva pirmą kartą buvo panaudota Londono olimpinėse žaidynėse 2012 m. Mėlyna danga geriausiai kontrastuoja su geltonu kamuoliuku, o tai yra patogu žiūrovams, teisėjams ir patiems sportininkams.
- Pagal „Detroit Free Press" atliekamų tyrimų duomenis, 68 proc.
- Kad sinchroninio plaukimo varžybų dalyviai girdėtų muziką, pagal kurią pasirodo, baseine po vandeniu yra įtaisomi specialūs garsiakalbiai.
- Jauniausiu ledo ritulininku NHL istorijoje, per sezoną įmušusiu 50 ir daugiau įvarčių, ir jauniausiu žaidėju, gavusiu naudingiausio ritulininko titulą, būdamas 19-os tapo Veinas Greckis (Wayne Gretzky, 1979-80 m.
- Daug kam kyla klausimas: kaip matuojamas atstumas, kurį sportininkas nušoka į tolį? Juk jis nukrenta visu kūnu, tai nuo kokio taško skaičiuojamas atstumas? Pasirodo, nusileidimo vieta yra laikomas prisilietimo taškas, artimiausias atsispyrimo lentelei.
- Penki olimpiniai žiedai simbolizuoja penkių žemynų vienybę, nors nė vienas iš jų nėra kurio nors konkretaus žemyno simbolis.
- Po profesionalaus tinklininko smūgio kamuolys gali skrieti 130 km/val. greičiu, o po ledo ritulininko smūgio ritulys gali išvystyti 160 km/val.
- Vienas futbolininkas buvo nužudytas už įvartį per pasaulio čempionatą. Tai Kolumbijos rinktinės gynėjas Andresas Eskobaras (Andres Escobar). Per 1994-ųjų pasaulio čempionatą rungtynėse su JAV jis įmušė įvartį į savus vartus. Pralaimėję šį susitikimą, kolumbiečiai turėjo vykti namo. Po kelių dienų A.Eskobaras buvo nušautas savo automobilyje.
- Greičiausiu žmogumi yra pripažintas sprinteris Juseinas Boltas (Usain Bolt) iš Jamaikos. 2009 m.
- Šiuolaikinė penkiakovė yra sporto šaka, kurios šaknys - XIX a. karinėse treniruotėse. Faktiškai ji atkuria situacijas, su kuriomis tekdavo susidurti karininkui, priešo teritorija skubančiam su pranešimu vadui.
- Kartą futbolininkas žaidė su marškinėliais, pažymėtais nuliniu numeriu. Kai Škotijos „Aberdeen" futbolo klube pradejo žaisti marokietis Hišamas Zeruali (Hicham Zerouali), aistruoliai pagal pirmąsias pavardės raides jį iškart praminė „Zero". Todėl H.Zeruali užsivillko marškinėlius, pažymėtus „0", nors niekada anksčiau to nėra buvę.
- 1976 m. kovo 20 d. buvo sužaistos neįprastos „Aston Villa" ir „Leicester City" rungtynės. Tada Krisas Nikolas (Chris Nicholl), pirmosios komandos žaidėjas, įmušė po du įvarčius į varžovo vartus ir į savus.
- Vienas garsus futbolininkas buvo pavadintas Amerikos prezidento vardu. Krištiano Ronaldo (Cristiano Ronaldo) - tai ne vardas ir pavardė, o dvigubas vardas.
- Amerikietiškas futbolas taip ir netapo olimpine sporto šaka todėl, kad jis yra populiarus daugiausia JAV.
- Hailė Gebreselasis (Haile Gebresellasie), 10 000 metrų bėgimo rungties olimpinis čempionas iš Etiopijos, pasižymėjo ypatinga bėgimo maniera. Jis kairę ranką prispausdavo prie kūno labiau negu dešinę ir keistai ją išlenkdavo.
- Dziudo gali pasitarnauti savigynai. Dziudo - realus kovos menas, atsiradęs Japonijoje XVI a. ir XIX a. modernizuotas.
- Daugelis žino, kad uždegti olimpinę ugnį visam žaidynių laikui - senovinė graikų tradicija. Tačiau nedaugelis žino, kad senovėje graikų olimpinė ugnis buvo ne šiaip fakelas, o aukuras, ant kurio buvo deginamos aukos dievams.
- Plaukimas laisvuoju stiliumi reiškia kaip tik tai, kas skamba pavadinime: sportininkui leidžiama plaukti bet kokiu stiliumi, nors ir „šuniuku".
- Norvegas biatlonininkas Magnaras Solbergas vasaros metu treniruodavosi šaudyti gulėdamas ant skruzdėlyno. Trenerio manymu, šis pratimas turėjo sportininką išmokyti susikoncentruoti į taikinį, nekreipiant dėmesio į išorės veiksnius ir nuovargį. M.Solbergas, iki tol nelaimėjęs nė vieno medalio pasaulio čempionatuose, tapo 1968 m.
- Yra tokia sporto šaka kaip „banzai skydiving".
- Plaukikas Maiklas Felpsas (Michael Phelps) turi daugiau vasaros olimpinių žaidynių medalių (28) negu 80 proc.
- Per 2000 m. Sidnėjaus olimpines žaidynes 100 metrų plaukimo varžybose vos nenuskendo Erikas Musambani (Eric Moussambani) iš Pusiaujo Gvinėjos.
- 1966 m.
- Statistikos duomenimis aptarinėdami sporto įvykius kasmet darbo metu sugaištame 5 minutes per dieną. Dėl to pasaulio ekonomika kasmet neuždirba sumos, ekvivalentiškos 78 mlrd.
- 2014 m. Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse Indijos atstovas, dalyvavęs rogučių sporto varžybose, išsigando tikro sniego ir iššoko iš rogių viduryje distancijos.
- JAV moterų rinktinė XXX šachmatų olimpiadoje Maniloje: Irina Levitina, Jelena Achmylovskaja, Ana Achšarumova.
- Vykstant šuolių į vandenį varžyboms Atėnuose, aistruolis iš Kanados, pasipuošęs baltu balerinos sijonėliu, nežinia kaip prasibrovė pro apsaugą, užsikorė ant trijų metrų tramplino ir nuo jo pūkštelėjo į baseiną.
- Įspūdingiausias rezultatas futbolo istorijoje - 149:0. Pasiekti pasaulio rekordą padėjo patys pralaimėtojai.
Plaukimo nauda
Plaukimas - tai ne tik puikus laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir sportas, turintis didelę naudą tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Reguliarus fizinis aktyvumas, įskaitant plaukimą, gali duoti puikių rezultatų. Svarbiausia - reguliarumas ir motyvacija tęsti treniruotes kiekvieną dieną arba bent kelis kartus per savaitę. Sporto klubuose galima atrasti dar daugiau motyvacijos ir pasinaudoti platesnėmis sveikatingumo galimybėmis.
Plaukimo nauda fizinei sveikatai
Plaukimas - tai kardio treniruotė širdžiai, plaučiams ir kraujotakos sistemai. Jis tinka bet kokio amžiaus žmonėms, taip pat žmonėms su traumomis ar negalia. Plaukimas yra saugus užsiėmimas nėštumo metu - ir net labai rekomenduojamas! Tai puiki širdies ir kraujagyslių treniruotė, kuri padidina iškvėpimo tūrį.
Plaukimas yra gudrus būdas numesti svorio. Vėsus vanduo, nejautimas, kad prakaituojama, todėl nepastebima, kaip sunkiai treniruojamasi. Didelis plaukimo privalumas, tai viso kūno mankšta. Kai įšokama į baseiną pagerinama kraujotaka. Panirimas į vandenį padeda sumažinti skysčių susikaupimą raumenyse, padidina širdies darbą ir pagreitinta medžiagų apykaitą. Plaukimas vandenyje sukelia fiziologinius kūno pokyčius, kurie gali pagerinti atsistatymą po didesnio fizinio krūvio.
Sporto medicinos gydytojas Domantas Balčiūnas teigia, kad plaukimo metu į darbą įtraukiamos visos didžiosios raumenų grupės, gerinamas kvėpavimo pajėgumas, sudeginamas nemažas kiekis kalorijų. Kretingos sporto centro vadovas Vytautas Tamašauskas pabrėžia, kad plaukimas treniruoja visą kūną, stiprina raumenis, gerina ištvermę, lankstumą ir judesių koordinaciją. Vandenyje jaučiamas mažesnis kūno svoris, todėl sumažėja sąnarių ir stuburo apkrova. Be to, jis stiprina širdį, gerina kraujotaką ir mažina kraujospūdį.
Taip pat skaitykite: Kas bendro tarp sporto ir ikimokyklinio ugdymo?
Plaukimo poveikis psichinei būklei
Plaukimas gerina emocinę savijautą. Sportuojant išsiskiria endorfinai, kurie pagerina nuotaiką, taip pat didina pasitikėjimą savimi ir socialinius įgūdžius. Atliktame tyrime nustatyta, kad tiek vyrų, tiek moterų nuotaika po plaukimo gerokai pagerėjo, sumažėjo įtampa ir depresija.
Plaukimas leidžia susikoncentruoti į save. Plaukiant susikoncentruojame ties tuo, kas darome konkrečiu momentu: technika, efektyvus plaukimas, kvėpavimas, savęs motyvacija. Nėra jokių trukdžių: išmaniųjų telefonų, socialinių tinklų, skambučių ar el. laiškų. Tai viena iš akimirkų, kai protas gali būti tylus ir užblokavęs visą išorinį triukšmą.
Rinkodaros ir pardavimų vadybininkė Brigita Barkauskaitė kviečia pasinaudoti proga pagerinti savo sveikatą: „Plaukimas puikiai atpalaiduoja, mažina stresą ir gerina nuotaiką. Sporto medicinos gydytojas Domantas Balčiūnas teigia, kad reguliarios plaukimo treniruotės mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, ypač antsvorį turintiems vaikams. Plaukimo nauda pastebėta ir vaikams su dėmesio sutrikimo sindromais, autizmu, depresija. Be įvairių ligų profilaktikos, plaukimo įgūdžiai mažina skendimo riziką, socialinę atskirtį nuo kitų bendraamžių. Plaukimo akademijos direktorė Sigita Špokienė teigia, kad akademijos komandos siekis - ne tik mokyti plaukti, tačiau ir populiarinti plaukimo sporto šaką: „Nesvarbu, ar vaikas, ar suaugęs žmogus mokosi plaukti - tai neabejotinai naudinga jo emocinei ir fizinei sveikatai. Plaukimas nėra tik sportinių aukštumų ir rezultato siekimas, pirmiausia - tai sveikata“.
Plaukimas vaikams: kada pradėti ir kodėl tai svarbu?
Psichologai tvirtina: vaikai nuo mažens intuityviai jaučia, kad judėjimas - vienas svarbiausių organizmo poreikių. Mažyliai kopinėja, bėgioja, lipa, visą savo energiją nukreipia į fizinį aktyvumą. Fizinis aktyvumas ne tik gerina savijautą ar stiprina imunitetą - įrodyta, jog sportuojantys vaikai mažiau nerimauja, lengviau prisitaiko prie aplinkos. Ištvermė ir sportiniai įgūdžiai kartais gali būti gyvybiškai svarbūs, pavyzdžiui, vandenyje.
Plaukimo akademijos treneris M. Kasperavičius teigia, kad gerai mokantis plaukti vaikas yra ne tik saugesnis vandens telkiniuose, bet ir esant reikalui, gali ištiesti pagalbos ranką nelaimės ištiktam. Jis taip pat priduria: „Pagal statistiką, Lietuvoje plaukti moka tik kas penktas lietuvis. Kai į mano vedamas treniruotes tėvai atveda savo vaikus, visad sakau - investuojate į juos visam gyvenimui. Vien per praeitus metus Impuls Plaukimo akademijoje plaukti išmoko 2500 vaikų.”
Taip pat skaitykite: Įdomūs faktai apie Olimpines Žaidynes
Plaukimas turi ir daugiau pliusų - jis gerina laikyseną, koordinaciją ir ištvermę, degina kalorijas nealinant sąnarių.
Plaukimo akademija „Banga“ moko vaikus plaukti nuo ketverių metų amžiaus Kaune, Klaipėdoje, Prienuose ir Druskininkuose. Vaikų mokymas plaukti nuo ketverių metų tėvams gali atrodyti itin ankstyvas amžius, tačiau „Sporto klinikos“ gydytojas D.Balčiūnas sako, kad „efektyviausia pradėti mokyti vaikus plaukti nuo vienerių metų. Tokio amžiaus vaikai dažniausiai yra pajėgūs patys išlaikyti galvą virš vandens ir atlikti pradinius reikiamus manevrus“. Gydytojas D. Balčiūnas sako, kad efektyviausia pradėti vaikus mokyti plaukti nuo vienerių metų. M. Lukašonokienė pritaria, jog ikimokyklinio amžiaus vaikams svarbiausia tiesiog žaisti. Mažyliai dar nėra pasiruošę konkuruoti ir varžytis, todėl komandiniai žaidimai nėra pats tinkamiausias pasirinkimas.
Kaip išsirinkti tinkamą plaukimo mokymo grupę?
Renkantis plaukimo mokymo užsiėmimus, sporto medicinos gydytojas pataria atkreipti dėmesį į baseino aplinką. „Svarbiausia užtikrinti saugią ir draugišką aplinką. Prie to ženkliai prisideda plaukimo instruktorių patirtis, gebėjimas bendrauti su vaikais. Svarbu atkreipti dėmesį į sąlygas: šiltas ir drėgnas oras mažiau dirgina kvėpavimo takus, dėl ko sumažėja kvėpavimo takų įsijautrinimo rizika, svarbu, kad baseinas būtų gerai vėdinamas. Reikėtų nepamiršti vaiko išmokyti asmeninės higienos - nusiprausti duše po plaukimo užsiėmimų“ - sako D.Balčiūnas.
Plaukimo akademijos „Banga“ direktorė T. Tijūšaitė mano, kad baseino aplinka, kurioje vaikai mokosi plaukti, yra itin svarbi, todėl akademija veiklai renkasi tik aukštus standartus atitinkančius baseinus. „Veiklą vykdome renovuotame Girstučio baseine, šiame baseine mokosi plaukti apie 1000 vaikų ir suaugusiųjų, naujuose Klaipėdos, Prienų ir Druskininkų baseinuose. Nuolat galvojame apie plėtrą į kitus miestus naujai atidaromuose baseinuose“, - sako T. Tijūšaitė.
Renkantis sportinį būrelį, psichologė pataria atsižvelgti į kelis aspektus. Visų pirma, reikėtų įsiklausyti į vaiko pageidavimus, įvertinti vaiko temperamentą, ar jis labiau dalyvis, ar stebėtojas. Tai padės nuspręsti, ar jo charakteris geriau atsiskleis komandiniame (krepšinis, futbolas) ar individualiame (dviračių sportas, tenisas) sporte. Tiek psichologė, tiek plaukimo treneris pažymi, jog vaikų motyvacijai labai svarbus tėvų palaikymas. Jeigu vieną dieną nepasisekė, reikia padrąsinti - pasiseks rytoj.
Taip pat skaitykite: Krepšinio faktai, kurių nežinojote
Tėvų nerimas dėl chemijos baseinuose
Tėvai nenori leisti vaikų į baseinus dėl juose naudojamos chemijos, galvojama, kad tai yra nesaugu. Domantas Balčiūnas ramina tėvus. Nors yra pastebėta sąsajų su dažnesnėmis alerginėmis reakcijomis ir padidėjusiu kvėpavimo takų įsijautrinimu vaikams, reguliariai lankantiems baseinus, tačiau gydytojas sako, kad „nepaisant to, didesnėse mokslinės literatūros apžvalgose šios sąsajos dažniau nepatvirtintos ir liekama prie nuomonės, jog plaukimo nauda fizinei ir psichinei sveikatai didesnė, nei cheminių junginių keliama rizika“.
Mokyti patiems ar pasikliauti plaukimo akademija?
Dažnai kylantis klausimas, kas geresnis mokytojas - tėvai ar mokymo plaukti įstaigos? Gydytojas D.Balčiūnas mano, kad „abu variantai yra naudingi vaikams, jei vaikai yra mokomi tinkamai, tačiau neretai tėvų mokomi vaikai patiria didelį spaudimą, neigiamas emocijas ir stresą. To galima išvengti, kai vaiką moko neutralus asmuo. Profesionalaus instruktoriaus teikiama nauda neabejotina ir dėl to, jog plaukimas - labai techninė sporto šaka, kurioje tinkamai atliekami judesiai gali ženkliai sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti plaukimo efektyvumą“. Nedrąsių ar vandens bijančių vaikų tėvams gydytojas pataria lankyti plaukimo pamokas kartu su vaikais, kol jie įgaus pasitikėjimo savimi ir nauja aplinka.
Plaukimo instruktorė ir koordinatorė Goda Overlingaitė teigia, kad plaukimo akademijoje „Banga“ naudojama mokymo plaukti lygių sistema, pagal kurią galima dirbti metodiškai ir stebėti vaiko mokymo plaukti progresą. Akademija orientuota į tai, kad mokymas plaukti tiktų ir patiktų visiems. Vykdomos asmeninės treniruotės, grupes vaikams nuo ketverių metukų, kartu su tėvais, dailiojo plaukimo treniruotes, vaikų ir suaugusių mokymą plaukti.
Kaip dažnai reikėtų lankyti plaukimo užsiėmimus?
Sporto medicinos gydytojas pabrėžia, kad „net ir retai lankomi užsiėmimai turi daugiau naudos nei jų nelankymas. Tarp sporto gydytojų pastaruoju metu susiformavusi tokia nuomonė, kad iki paauglystės vaikai turi išbandyti kuo daugiau įvairių sporto šakų. Plaukimo derinimas su kitais sportais yra puikus pasirinkimas kiekvienam vaikui“ - sako gydytojas D.Balčiūnas.
Mokymo plaukti instruktorė ir koordinatorė G. Overlingaitė papildo, kad nereikėtų galvoti, jog vaikas mokės plaukti po poros mėnesių plaukimo pamokų lankymo. Mokymas plaukti yra ilgas procesas, taigi rekomenduojama užsiėmimus lankyti nuolat. Daryti prielaidą, kad vaikai prisimins viską, ko išmoko per porą mėnesių mokymo plaukti pamokų lankymo, gali būti rizikinga.
Plaukimo akademija „Banga“: tikslai ir programos
Plaukimo akademijos „Banga“ tikslas - įdomus ir naudingas mokymo plaukti procesas. Akademija siekia ne tik rezultatų varžybose, tačiau atlieka ir edukacinę funkciją - suteikia plaukimo pagrindus ir moko saugiai elgtis vandens telkiniuose ir prie jų. Akademijoje užsiėmimai skirti 4-17 m. vaikams, vyksta mokymo plaukti, dailiojo plaukimo ir aukšto meistriškumo grupės. Organizuojamas ir suaugusiųjų mokymas plaukti.
Vasaros ir kitų moksleivių atostogų metu akademijoje vyksta dviejų tipų stovyklos vaikams: visos dienos stovykla, kurioje vaikai praleidžia savaitę kupiną nuotykių ir mokosi plaukti bei valandinė stovykla „Būk saugus vandenyje“. Stovykloje atkreipiamas vaikų dėmesys į vandens keliamą pavojų, jeigu jame elgiamasi nesaugiai.
Akademija Banga naudoja mokymo plaukti programą, kuri instruktoriui leidžia metodiškai dirbti, stebėti progresą, vertinti klaidas, teikti pasiūlymus ir stiprinti silpnąsias vietas. Ši programa apima visą plaukiko kelionę nuo pirmo prisilietimo prie vandens iki profesionalaus plaukimo. Mokymo plaukti sistema sudaryta iš 10-ties lygių. Plaukimo akademijos tikslas, kad Jūs arba Jūsų vaikas taptų pasitikintis savimi, mokėtų plaukti ir būtų saugus vandenyje.
Svarbi informacija tėvams apie plaukimo treniruotes
Sudarydami sutartį su plaukimo mokymo įstaiga, tėvai turi sumokėti už pasirinktos paslaugos einamą mėnesį ir papildomai vieno mėnesio dydžio mokestį (avansas). Papildomas mokestis užskaitomas už paskutinio vieno mėnesio lankymą. Mėnesio mokestis mokamas į priekį.
Nelankius plaukimo treniruočių iki 14 dienų, pinigai negrąžinami, kompensacija nesuteikiama. Jeigu vaikas serga ilgiau kaip 14 dienų, savitarnoje užregistravus ligos laikotarpį su nurodyta priežastimi - kompensuojama pusė sumos už dėl ligos nelankytus užsiėmimus. Kompensuojama suma išskaičiuojama iš kito mėnesio įmokos.
Tėvai (globėjai/ rūpintojai) turi teisę nutraukti sutartį pagal savitarnoje pateiktą prašymą įspėję Paslaugų teikėją ne mažiau nei prieš 30 kalendorinių dienų iki Paslaugų sutarties nutraukimo. Sutartis gali būti keičiama Paslaugų teikėjo iniciatyva, pasikeitus mokesčiui už plaukimo treniruotes arba kitoms aplinkybėms prieš tai įspėjus Vaiko tėvus (globėjus/ rūpintojus).
Prieš atvedant vaiką į pirmąją plaukimo treniruotę, būtina patikrinti jo sveikatą medicinos įstaigoje ir įsitikinti, kad mokymo plaukti neformaliojo ugdymo veikla nedarys neigiamos įtakos vaiko raidai ir sveikatai.
Kiti sporto faktai ir patarimai
Mėnesių mėnesiais mūsų vaikai kiurkso prie kompiuterių ir televizorių, palinkę ruošia pamokas. Skatinkite juos išsitiesti ir pajudėti. Jei Jūsų vaikutis turi sveikatos sutrikimų, prieš parinkdami sporto šaką būtinai pasitarkite su gydytoju. Plaukimas tinka visiems, nebijantiems vandens. Bailiukus pratinkite po truputėlį. Plaukimas labiausiai tinka vaikams, turintiems stuburo problemų. Plaukti siūloma net tada, kai dėl sveikatos būklės negalima skirti jokių kitų procedūrų (vanduo žymiai palengvina bet kokius judesius). Plaukimas stiprina nugaros, liemens, rankų, peties juostos raumenis. Šiltas vanduo atpalaiduoja raumenis ir ramina. Plaukiant dirba dauguma raumenų grupių, ypač jei plaukiojama įvairias stiliais. Todėl geriausia, kai plaukti vaikas išmoksta baseine. Baseine plaukioti patariama iki 45 min. Galima ir 2 kartus per dieną. Baseinas netiks alergiškiems vaikams, sergantiems ausų, akių ligomis, epilepsija. Organizmą ypač gerai veikia sūrus jūros vanduo - jame yra daug mikroelementų, jodo. Vaikams, turintiems pėdų problemų, silpnus raiščių raumenis, patartina bėgioti paplūdimiu. Žydra platybė puikiai nuteikia psichologiškai. Važiavimas dviračiu - viena geriausių priemonių, skatinančių širdies ir kraujagyslių veiklą, lavinančių raumenis, ištvermę, vikrumą, koordinaciją. Be to, tai nedaug vargina sąnarius. Labai svarbu parinkti tinkamą dviratį. Vaikui jis neturi būti per mažas ar per didelis. Jis turi turėti lengvą metalo lydinių rėmą ir metalo lydinio ratus. Vairas: jo plotis turi atitikti vaiko pečių plotį. Pirmiausia išmokykite vaiką dviračio valdymo įgūdžių: perjungti pavaras, švelniai stabdyti, vikriai pasisukti, greitai apžvelgti gatvę, mokėti kelių eismo taisykles. Važiuodamas dviračiu vaikas neturėtų klausytis ausinuko, nes tada gali neišgirsti per arti privažiavusio automobilio signalų. Dviračiu negali piktnaudžiauti vaikai, turintys ydingą laikyseną, stuburo defektų. Važiavimas riedlente ir paspirtuku koordinuoja pusiausvyrą, vikrumą, stiprina kojų raumenis. Manau, jog paspirtukas - saugesnis ir mobilesnis nei dviratis. Važiavimas riedučiais stiprina nugaros, kojų, liemens raumenis, lavina koordinaciją, pusiausvyrą. Ypač atidžiai parinkti riedučius reikia tiems vaikams, kurie turi pėdų problemų, pėdos linkę krypti į vidų. Mat vaikui, avinčiam netinkamo dydžio riedučius, vystosi ir ryškėja pėdų deformacijos, sutrinka pusiausvyra, laikysena tampa netaisyklinga. Tampymasis ant skersinių ir laipiojimas po medžius stiprina koordinaciją, nugaros, stuburo, pečių juostos raumenis. Šokinėjimas per virvutę ar gumytę - paprastas, tinkantis visiems ir nereikalaujantis investicijų sportas, lavinantis vikrumą, stiprinantis pėdų, blauzdų ir šlaunų raumenis. Jei vaikas pilnapadis, turėtų šokinėti ant minkšto kilimo, porolono ar kitos minkštos dangos. Atlikus vienos rūšies šuoliukus, būtina pailsėti. Deja, dauguma tėvelių pamiršo šias naudingas ir pigias vaikystės pramogas. Iš sąrašo, kaip praleisti laisvalaikį, nepelnytai išbrauktas lanko sukimas, bėgimas, judrūs vaikiški žaidimai.
Įdomūs faktai apie baidarių irklavimą
Nors daugelis mano, kad irkluojant dirba tik rankos, tai yra klaidinga. Baidarių irklavimas yra viso kūno treniruotė. Efektyvus irklavimas reikalauja, kad 70-80% jėgos būtų generuojama iš kojų, sėdmenų ir pilvo raumenų (angl. core muscles), o tik likusi dalis - iš rankų ir pečių. Raumenų stiprinimas: nuolatinis pusiausvyros palaikymas ir irklavimo judesiai, pasitelkiant liemens sukimą, intensyviai dirgina giluminius pilvo ir nugaros raumenis.
Baidarių irklavimas yra puiki aerobinė treniruotė, kuri didina širdies ritmą ir stiprina širdies raumenį. Tai yra mažo poveikio (angl. low-impact) sportas, kas reiškia, kad jis minimaliai apkrauna sąnarius (kelius, klubus, kulkšnis). Priklausomai nuo irklavimo intensyvumo ir asmens svorio, baidarių irklavimas gali sudeginti nuo 300 iki 600 kalorijų per valandą.
Buvimas gamtoje, ant vandens, turi įrodytą teigiamą poveikį psichinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad „mėlynosios erdvės“ (vandens telkiniai) mažina streso lygį, gerina nuotaiką ir mažina depresijos simptomus. Baidarės leidžia atitrūkti nuo miesto šurmulio ir pasiekti atokesnes, ramius vietas, sukurdamos „toli nuo visko“ jausmą. Fizinis aktyvumas gryname ore, ypač saulės šviesoje, padeda reguliuoti cirkadinį ritmą ir melatonino gamybą, o tai prisideda prie geresnės ir gilesnės miego kokybės. Taigi, kaip matyti, plaukimas baidarėmis iš tiesų yra palankus mūsų sveikatai.
Įžymūs plaukikai ir įvykiai
Vienas iš kandidatų laimėti Metų sportininko titulą - plaukikas Giedrius Titenis - olimpinių žaidynių 8-osios vietos laimėtojas (100 m krūtine). G. Titenis pasirodymą Londono olimpinėse žaidynėse baigė po pusfinalio plaukimo 200 m krūtine. 23 metų lietuvis bendroje įskaitoje likęs 11-tas vietą G. „Buvo kažkiek klaidų, nedaug trūko iki finalo. Londono olimpiada man buvo daug geresnė nei pirmoji Pekine. Rezultatai mane visiškai tenkina“, - šiuo pasirodymu baigęs Londono žaidynes kalbėjo G. Titenis.
G. Titenis prisipažino, kad jam nepatinka krepšinis. Anot jo, tai masinis reiškinys. „Žmogus turi siekti išsiskirti. Nenoriu būti pilka pelė, nenoriu būti paprastas - tiek sporte, tiek gyvenime. Manau, kiekvienas žmogus turi išsiskirti, negali visi būti kaip vienas“, - teigė G. Titenis. Prieš gerus 5 metus plaukikas pasižymėjo įspūdinga šukuosena, į abi ausis buvo įverti ne kuklaus dydžio auskarai.
Plaukti G. Titenis pradėjo būdamas ketvirtoje klasėje. Iš pradžių krypo link kitų sporto šakų - krepšinio, futbolo, tačiau jomis rimtai nesusidomėjo. „Į krepšinį ėjau, nes draugai ėjo, bet man krepšinis nepatiko“, - prisiminė G. Titenis. „Futbolas patiko, bet į plaukimą mane įtraukė aplinka - kaimynas buvo plaukimo treneris, jo sūnus bei mano vyresnis brolis taip pat lankė plaukimą. Buvau tame rate, tad lyg ir negalėjo viskas susiklostyti kitaip“.