Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto varžybos, bet ir gilias istorines šaknis turintis reiškinys, glaudžiai susijęs su senovės Graikijos kultūra, religija ir politika. Šiandieninis pasaulis žavisi šiuo tarptautiniu sporto renginiu, tačiau verta prisiminti, kaip viskas prasidėjo ir kokią reikšmę turėjo olimpiados senovėje.
Olimpinių Žaidynių Šaknys: Nuo Senovės Graikijos Iki Šių Dienų
Olimpinės žaidynės, olmpinės žaidỹnės, olimpiadà - tai senovės graikų iškilmės ir sporto varžybos, skirtos pagerbti dievą Dzeusą. Jos vykdavo kas 4 metai vidurvasarį Olimpijoje. Pirmosios žinomos olimpinės žaidynės įvyko 776 m. pr. Kr. Varžybose dalyvauti teisę turėjo tik laisvi, garbės nesuteršę graikų kilmės vyrai (vėliau - ir makedonai bei romėnai). Moterims stebėti varžybas buvo draudžiama.
Iki 472 m. pr. Kr. olimpinės žaidynės vykdavo 1 dieną: rungdavosi bėgikai ir imtynininkai. Varžybas rengdavo helanodikai (olimpinių žaidynių teisėjų kolegija, renkama iš Elidės piliečių). Nuo 472 m. pr. Kr. nugalėtojai (olimpionikai) būdavo pagerbiami alyvmedžių vainikais. Pergalė olimpinėse žaidynėse laikyta didžiausiu laimėjimu; ji suteikdavo šlovę ir nugalėtojo gimtajam poliui. Olimpijoje būdavo statomos nugalėtojų statulos, jų garbei kuriami poezijos kūriniai.
393 m. po Kr. surengtos paskutinės olimpinės žaidynės. Pirmosios Olimpinės žaidynės įvyko VIII amžiuje prieš Kristų Olimpijos mieste, Graikijoje. Nuo tada žaidynės reguliariai buvo rengiamos kas ketverius metus.
Religinis ir Politinis Kontekstas
Senovės Graikijoje sportas ir religija buvo glaudžiai susiję. Olimpinės žaidynės vyko Dzeuso šventykloje, kurioje stovėjo įspūdinga auksinė jo statula - vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Kiekviena žaidynė buvo aukojimas dievams, o kiekviena pergalė - jų malonės ženklas. Artėjant žaidynėms, buvo nutraukiami visi vaidai ir karai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Sporto Rungtys Senovės Graikijoje
Pradžioje olimpiados turėjo vieną rungtį - bėgimą. Tačiau laikui bėgant atsirado daugiau sporto šakų:
- Bėgimas (stadionas): Vienintelis pirmųjų žaidynių sportas (776 m. pr. Kr.).
- Imtynės: Populiari tarp jaunų karių (708 m. pr. Kr.).
- Penkiakovė: Bėgimas, šuolis, diskas, ietis, imtynės (708 m. pr. Kr.).
- Kova vežimais: Viena pavojingiausių rungčių (680 m. pr. Kr.).
Visi sportininkai turėjo treniruotis bent 10 mėnesių prieš varžybas. Dalyviai privalėjo varžytis nuogi - taip buvo demonstruojama pagarba dievams ir pabrėžiama fizinė tobulybė.
Įdomūs Faktai ir Istorijos
- Vienas žinomiausių olimpionikų - Milonas iš Krotono, garsus imtynininkas, neva galėjęs ant pečių užsikelti jautį.
- 720 m. pr. Kr. bėgikas Orsiposas tapo pirmuoju, kuris bėgo nuogas - jo drabužiai nukrito varžybų metu, ir jis vis tiek laimėjo.
- Per olimpiadas nebuvo leidžiama varžytis moterims, bet viena motina, užsislėpusi kaip treneris, įėjo į stadioną - jos istorija įkvėpė daugelį mitų.
- Dzeuso statula Olimpijoje buvo daugiau nei 12 metrų aukščio.
- Graikai tikėjo, kad olimpionikų pergales lemia dievų malonė.
- Per žaidynes prekybininkai organizuodavo didžiules muges, todėl olimpiados buvo ir ekonominis įvykis.
Olimpinių Žaidynių Atgimimas
Olimpinės žaidynės Senovės Graikijoje vyko daugiau nei 1000 metų, kol Romos imperatorius Teodosijus I uždraudė jas 393 m. dėl krikščionybės įtakos.
Nuo 1924 iki 1992 žiemos ir vasaros Olimpinės žaidynės vykdavo tais pačiais metais.
Žaidynės atgimė tik 1896 m. Atėnuose, kai prancūzas baronas Pierre de Coubertin pasiūlė atkurti tradiciją. Pirmosios modernios Olimpinės žaidynės buvo surengtos 1896 m. taip pat Graikijoje, Atėnuose. Baronas Pierre de Coubertin laikomas šiuolaikinių olimpinių žaidynių krikštatėviu. Šį šūkį taip pat sugalvojo ir pasiūlė Pierre de Coubertin.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Coubertin inicijavo Tarptautinio olimpinio komiteto įkūrimą 1894 m.
Šiuolaikinės Olimpinės Žaidynės: Tęstinumas ir Pokyčiai
Pirmosios moderniosios olimpinės žaidynės Atėnuose 1896 m. subūrė 241 sportininką iš 14 valstybių. Graikijos karalius Jurgis I paskelbė žaidynes atidarytomis. Pirmųjų šiuolaikinių olimpinių žaidynių čempionams buvo įteikti ne aukso, kaip vėliau, o sidabro medaliai ir alyvmedžio lapų vainikas.
Graikijos nacionaliniu didvyriu Atėnų žaidynėse tapo pirmą kartą tarptautinėse varžybose surengto maratono bėgimo laimėtojas Spyridonas Louisas.
Pirmą kartą Olimpinė vėliava buvo iškelta per 1920 m. Olimpines žaidynes Antverpe, Belgijoje. Pirmoji priesaika buvo priimta 1920 m. Olimpinių žaidynių metu.
Olimpinė ugnis pirmą kartą pasirodė 1928 m.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
Šiandien Olimpinės žaidynės yra didžiulis tarptautinis renginys, apimantis daugybę sporto šakų ir pritraukiantis milijonus žiūrovų visame pasaulyje. Nors šiuolaikinės žaidynės gerokai skiriasi nuo senovės olimpiadų, jos išlaiko pagrindines vertybes - sportinį meistriškumą, taiką ir tarptautinį bendradarbiavimą.
Olimpiniai Simboliai ir Ritualai
- Olimpiniai žiedai: Penki spalvoti vienas kitą perdengiantys žiedai simbolizuoja penkis žemynus ir jų vienybę.
- Olimpinis šūkis: Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau).
- Olimpinė ugnis: Uždegama Olimpijoje (Graikijoje) ir keliauja per įvairias šalis į olimpinių žaidynių vietą.
Graikija Šiandien: Faktai ir Įdomybės
Graikija - populiari atostogų kryptis, mylima dėl puikaus klimato, gražių paplūdimių bei įdomių lankytinų vietų.
- Graikija yra maždaug Alabamos dydžio, užimanti 131,958 kv. km teritoriją.
- Joje gyvena daugiau nei 10 mln.
- Nei vienas graikas negali nebalsuoti.
- Dėl kalnuoto reljefo, Graikija neturi laivybai tinkamų upių.
- Maždaug 98 procentai Graikijos gyventojų yra etniniai graikai. Turkai sudaro didžiausią mažumos grupę.
- Apie 12 milijonų žmonių visame pasaulyje moka graikų kalbą.
- Tūkstančiai angliškų žodžių yra kilę iš graikų kalbos.
- 1950 metais tik 30 procentų suaugusių graikų mokėjo skaityti ir rašyti.
- Graikija turi daugiau nei 2000 salų, iš kurių tik apie 17 yra apgyvendintos.
- Didžiausia Graikijos sala - Kreta, užimanti 8260 kv. km.
- Daugiau nei 40 procentų gyventojų gyvena šalies sostinėje Atėnuose.
- Nuo to laiko, kai Atėnai tapo šiuolaikinės Graikijos sostine, gyventojų skaičius, įskaitant priemiesčius, išaugo nuo 10000 (1834 m.) iki 3,6 mln.
- Senovės Graikijoje vidutinė moterų gyvenimo trukmė buvo 36, vyrų - 45 metai. Iš gimusių vaikų išgyvendavo tik pusė.
- Daugelyje Graikijos vietovių, ypač Kikladų salose, durys, palangės, bažnyčių kupolai bei kiti objektai yra nudažyti šviesiai mėlynai.
- Feta - Graikijos nacionalinis sūris, gaminamas iš ožkos pieno.
- Rodo miestas - populiariausia turistų lankoma vieta Graikijoje. Miestas garsėjo vienu iš Septynių pasaulio stebuklų - Rodo kolosu - gigantiška Saulės dievo Helijo skulptūra, kuri 226 m. pr. Kr.
- Maždaug 40-80 proc. antikinės Graikijos populiacijos sudarė vergai.
- Graikijos valiutai drachmai buvo daugiau nei 2600 metų. Ji laikoma seniausia valiuta Europoje. Euras įvestas 2002 m.
- Graikų kalba naudojama daugiau nei 3000 metų.
- Kiekvienais metais šalį aplanko daugiau nei 16 mln.
- Graikija yra trečioji pasaulyje pagal nuskinamų alyvuogių skaičių. Graikai alyvuoges augino nuo antikos laikų.
- Pagal graikų mitologiją, Poseidonas ir Atėnė susitarė, kad miesto globėju bus tas, kuris jam įteiks geresnę dovaną. Poseidono dovana buvo - vanduo, Atėnės - alyvuogių medis.
- Graikijos pelkynai tūkstančiams migruojančių paukščių tampa tarpine stotele. Žiemas šalyje praleidžia maždaug 100 tūkst.
tags: #olimpines #zaidynes #graikijoje #idomus #faktai