Lietuvos slidinėjimo istorija yra turtinga ir įvairi, o Igoris Terentjevas yra vienas iš asmenų, reikšmingai prisidėjusių prie šios sporto šakos vystymosi. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo indėlį, remiantis įvairiais šaltiniais ir įvykiais.
Ignalinos slidinėjimo tradicijos
Ignalina nuo seno garsėja slidinėjimo tradicijomis. Iš šio krašto kilo daug garsių slidininkų ir biatlonininkų. Ignalinos krašto muziejuje atidaryta ekspozicija „Olimpinis žiemos sportas Ignalinoje“. Informaciniuose stenduose pristatomi žymiausi krašto sportininkai ir jų pasiekimai, pasakojama Ignalinos sporto mokyklos, sporto bazės, vėliau - Lietuvos žiemos sporto centro istorija, taip pat eksponuojami sportininkų ir įstaigų įvairių varžybų diplomai, garbės raštai, kiti apdovanojimai.
Ekspozicijoje pristatomi ir daugybę puikių sportininkų išugdę Ignalinos treneriai: Aurimas Bučelis, Albertas Jakubauskas (A. Šalnos treneris studijų Kaune laikotarpiu), Edvardas Magyla - pirmasis A. Šalnos slidinėjimo treneris Ignalinoje; Kazys Milašius, Jonas Paslauskas, Pranas Punelis, Edvardas Rasimovičius, Vilius Repšys, Kazimiera Strolienė, Aleksasndras Ščekočichinas, Igoris Terentjevas, Dalia Vaičiulienė ir kt.
Sporto istorija Ignalinoje rašoma nuo 1951 metų. Pati gamta čia sukūrė tinkamą slidinėti reljefą. 1958-aisiais metais ignalinietis Bronius Šimkūnas ėmėsi iniciatyvos įkurti sporto bazę ir statyti trampliną Ignalinoje. Suradus gražią ir kalnuotą vietovę, sporto bazei vieta parinkta tarp stačių kalvų prie Žaliojo (Šiekščio) ežero. 1963 metais ant Vilkakalnio kalno pastatytas 50 m ilgumo medinis tramplinas buvęs pats aukščiausias Lietuvos teritorijoje. Šuoliai nuo jo siekdavo iki 60 metrų. Garsusis, daugybę dalyvių ir žiūrovų į varžybas pritraukdavęs tramplinas veikė 1962-1973 metais.
Muziejuje pristatytoje ekspozicijoje pasakojama apie visus garsiausius Ignalinos slidininkus, biatlonininkus. Tai Gintaras Jasinskas (g. 1968 m.) - pirmasis Lietuvos olimpinės delegacijos vėliavnešys, dalyvavęs 1992 m. ir 1994 olimpiadose Albervilyje ir Lilehameryje; Lietuvos slidinėjimo rinktinės vyriausioji trenerė Kazimiera Strolienė ir garsi biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė, dalyvavusios trijose olimpinėse žaidynėse, taip pat jaunesnės kartos atstovai: daugkartinis Lietuvos ir pasaulio čempionas Tomas Kaukėnas, olimpinių žaidynių 2014 m. Sočyje (Rusija) dalyvis, Karolis Zlatkauskas, startavęs 2006 m. olimpiadoje Turine (Italija), Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis - 2010 m. Vankuveryje (Kanada). Ekspozicijoje užfiksuotos ir jauniausios Ignalinos žiemos sporto viltys. 2012 m. Austrijoje vykusiose pirmosiose jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo Gaudvilė Nalivaikaitė ir Arnoldas Mikelkevičius (delegacijai vadovavo olimpinė čempionė Vida Vencienė, kuri ir pati daug metų treniravosi Ignalinoje). 2016 m. vasario 12-21 dienomis Lilehameryje (Norvegijoje) vykstančiose jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvauja ir biatlonininkė, Ignalinos kultūros ir sporto centro auklėtinė Vitalija Kutkauskaitė. Tai mūsų stipriausioji žiemos sporto šakų atstovė iki 18 metų, Lietuvoje ir tarptautinėse varžybose pasiekusi aukštų rezultatų.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Igoris Terentjevas - treneris
Igoris Terentjevas yra vienas iš trenerių, prisidėjusių prie jaunųjų sportininkų ugdymo Ignalinoje. Jis yra žinomas kaip slidinėjimo treneris.
Terentjevo auklėtiniai
Geriausi 2002 metų sportininkai-moksleiviai - Irina Terentjeva (treneriai N. ir I. Terentjevai), Kirilas Prochorovas, Raimundas Labuckas (treneris Vl. Suchorukovas), Jevgenijus Šuklinas (treneris Vas. Suchorukovas).
Pasirengimas Vankuverio olimpinėms žaidynėms
Artėjant Vankuverio olimpinėms žiemos žaidynėms, geriausi Lietuvos slidininkai pasipuošė olimpine apranga ir treniravosi bei rungtyniavo Vokietijoje. Sausio pradžioje olimpinės rinktinės kandidatai Irina Terentjeva, Aleksejus Novoselskis ir Modestas Vaičiulis, jų treneriai Kazimiera Strolienė ir Igoris Terentjevas bei Lietuvos slidinėjimo asociacijos prezidentas Paulius Augūnas lankėsi Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK).
LTOK prezidentas A. Poviliūnas pasidžiaugė, kad visi sportininkai sveiki ir domėjosi pasirengimo žaidynėms etapu. Lietuvos slidininkai pirmosiomis sausio dienomis Ignalinoje rungtyniavo Lietuvos čempionato pirmojo etapo varžybose. Vėliau jie treniravosi ir rungtyniavo Vokietijoje, o po to išvyko į 18 dienų treniruočių stovyklą Italijoje. Sausio 24 d. K. Strolienė su M. Vaičiuliu išvyko į pasaulio jaunimo čempionatą Vokietijoje. Sausio 30 d. olimpinės rinktinės kandidatai trumpam pasirodė Lietuvoje.
Vasario 1 d. Lietuvos olimpinė rinktinė išvyko į Kanadą ir Kenmore, kur dalyvavo Pasaulio taurės varžybose. Vasario 7 d. komanda persikėlė į Vislerio olimpinį kaimelį. K. Strolienė vylėsi, kad Vankuveryje dalyvaus keturi sportininkai, įskaitant jos sūnų Mantą Strolią.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Igoris Terentjevas olimpinėse žaidynėse
Igoris Terentjevas dalyvavo Vankuverio olimpinėse žaidynėse kaip treneris.
Slidinėjimo sporto istorija Lietuvoje
LIETUVOJE apie slides pirmosios rašytinės žinios yra palyginti vėlyvos - 16 amžiuje italų keliautojas A. Gvagninis knygoje Sarmatial Europeae descriptio (išspausdinta 1978 Krokuvoje, Lenkija), aprašydamas Lenkijos, Gudijos ir Lietuvos žmonių buitį, rašė, kad žmonės pėsčiomis, su slidėmis ant kojų, per sniegą labai greitai bėga pasistumdami ilgomis lazdomis (slidės ilgokos - apie 2-3 m, jų apačios pakaustytos geležimi, o lazdos aštriais galais).
Daugiau pradėta slidinėti po I pasaulinio karo. 1922 laikraštyje Lietuvos sportas išspausdintas straipsnis apie slides (sniegčiūžes). Antano Jurgelionio knygoje Kariuomenės fiziškas lavinimas (1929) yra slidinėjimo skyrelis. 1930 Fizinio lavinimo programą pradžios mokykloms 3 ir 4 skyriams įtrauktas slidinėjimas lygia vietove. 1933 Kaune (Panemunėje) prie Karo mokyklos surengti pirmieji 6 savaičių slidinėjimo kursai karininkams, išleista K.
1922-1932 slidinėjimą plėtojo Lietuvos sporto lygos (įkurta 1922) Žiemos sporto komitetas, 1932 pradėjus Kaune veikti Kūno kultūros rūmams (KKR) įsteigta Vandens ir žiemos sporto sąjunga, kuri tais pačiais metais įkūrė Sniego sporto centro Slidžių komitetą (vadovas A. Mačiūnas). 1934 žiemą Kūno kultūros rūmams ir Slidžių komitetas sekmadieniais Kaune rengė slidinėjimo kursus (vadovavo leitenantai Jonas Vabalas ir A. Danilevičius). 1935 vasarį Vandens ir žiemos sporto sąjungos pirm. J. Treinys Sniego sporto komiteto vadovu paskyrė inžinierių L. Kaulekį. Mokytis slidinėjimo lietuviai važiavo į užsienį (Vladas Bakūnas, A. Pacevičius ir Aleksiejus Šimanas baigė kursus Suomijoje, Jonas Vabalas - kursus Švedijoje, Fizinio lavinimo institutą Belgijoje, Antanas Naujokas studijavo kalnų slidinėjimą Šveicarijoje), o grįžę į Lietuvą mokė jaunimą slidinėti, propagavo slidinėjimo mokymo metodiką. Algirdas Vokietaitis, Antanas Naujokas, Aleksiejus Šimanas, A.
1937 Kaune (Ąžuolyno Dainų slėnyje) surengtos pirmosios kalnų slidinėjimo varžybos (dalyvavo 14 slidininkų); slalomo varžybas laimėjo K. Vokietaitis, antras buvo Antanas Naujokas. 1937 02 23 Panemunėje (Vičiūnuose) įvyko pirmosios Kauno miesto slidinėjimo pirmenybės; tarp vyrų 12 km nuotolį greičiausiai įveikė Lipas (1 h 16 min 12 s), iš moterų 2,5 km - M. Knyvaitė (21 min 15 s). 1937 03 14 Zarasuose (per lietų) įvyko I Lietuvos slidinėjimo čempionatas, pirmuoju Lietuvos čempionu tapo Aleksiejus Šimanas, 6 km nušliuožęs per 31 min 02,1 s, čempione - V. 1937 pasaulio studentų žiemos olimpiadoje dalyvavo S. Danilevičius ir A. Pacevičius.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
1938 01 28-30 Zarasuose vyko Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) žiemos olimpiada ir Norvegų-Pabaltijo draugijos slidinėjimo taurės varžybos (SELL olimpiados rezultatai buvo įskaitomi ir taurės varžybose): Aleksiejus Šimanas vyrų 18 km lenktynėse užėmė 7 vietą, moterų 5 km lenktynėse M. Knyvaitė - 3 vietą, J. 1939 02 05 Vičiūnuose (prie Kauno) surengtos pirmosios studentų slidinėjimo pirmenybės. Lietuvos studentai (K. Daugirdas, A. Jurgaitis, S. Jakubauskas, V. Fledžinskas, A. Pacevičius, V. Draugelis, V. Dargis) 1939 03 11-12 dalyvavo II Norvegų-Pabaltijo draugijos slidinėjimo taurės varžybose Siguldoje (Latvija): 16 km nuotolyje A. 1939 03 19 Kaune (Panemunėje) įvyko Lietuvos slidinėjimo lenktynių čempionatas (12 km lenktynės ir 4 × 6 km estafetė vyrams, 6 km lenktynės ir 4 × 1 km estafetė moterims): Lietuvos čempionais tapo A. Pacevičius ir J. 1939 Sniego sporto komitetui vadovavo A. Pacevičius, 1940 01 08 jį pakeitė K. Balta. 1940 Kaune surengtos tarpmiestinės varžybos Kaunas-Vilnius-Talinas (nugalėjo Estijos sostinės atstovai). 1940 03 02-03 Otepėje (Estija) įvyko III Norvegų-Pabaltijo taurės slidinėjimo lenktynių varžybos (dalyvavo A. Pacevičius, V. Fledžinskas, A. Jurgutis, Alfonsas Vietrinas). 1940 03 02-04 Vilniuje (čia buvo įrengta slidžių bazė) surengtas Lietuvos slidinėjimo čempionatas (slidinėjimo lenktynių, šuolių su slidėmis nuo tramplyno, slalomo varžybos), kuriame pirmą kartą dalyvavo Vilniaus slidininkai, čempionais tapo: 18 km nuotolio - vilnietis A. Haidukevičius, 30 km - kaunietis Aleksiejus Šimanas, 5 km - kaunietė Sofija Garmutė (Vietrinienė). Išleistas A.
1941 rudenį prie Kūno kultūros rūmų buvo sudarytas Slidžių ir lengvosios atletikos sporto šakų komitetas, jam nuo 1941 10 21 iki 1943 vadovavo Alfonsas Vietrinas, nuo 1943 - G. SSRS okupavus Lietuvą 1941 žiemą Vilniuje buvo įkurtas Respublikinis slidžių komitetas (vadovas Vladas Bakūnas). 1941 01 31-02 02 įvyko Lietuvos slidinėjimo lenktynių čempionatas (lenktyniavo Vilniaus ir Kauno slidininkai). 1941 02 20-23 Lietuvos komanda pirmą kartą dalyvavo Pabaltijo slidinėjimo pirmenybėse (slidinėjimo lenktynių, šuolių su slidėmis nuo tramplyno, slalomo, Šiaurės dvikovės varžybose) Siguldoje (Latvija). Nacių okupacijos metais Lietuvos slidinėjimo čempionatai nebuvo rengiami, bet varžybos vyko miestuose, apygardose, taip pat moksleivių ir studentų varžybos. 1942 įvyko Šiaulių miesto pirmenybės, buvo surengtos tarpmiestinės slidinėjimo lenktynių varžybos Šiauliai-Biržai, Šiauliai-Panevėžys, 1943 įvyko Kauno miesto moksleivių slidinėjimo lenktynių pirmenybės ir Kauno aukštųjų mokyklų pirmenybės. 1943 02 10 Vilniuje (Vingio parke) įvyko Vilniaus miesto slidinėjimo sezono pradžios (atidarymo) varžybos.
SSRS vėl okupavus Lietuvą 1945 įkurtame Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute (LVKKI; Lietuvos sporto universitetas) buvo įsteigta slidinėjimo katedra (vedėjai - iki 1946 09 Alfonsas Vietrinas. 1946-1947 - Antanas Naujokas, 1950 - Alfonsas Vietrinas, 1951-1953 ir 1956-1964 - Paulius Normantas, 1953-1956 ir 1964-1974 - Leonas Aleksandravičius), 1946 prie Kūno kultūros ir sporto komiteto (KKSK) - slidinėjimo sekcija (vadovas Alfonsas Vietrinas), 1951 vietoj jos - Respublikinis slidinėjimo komitetas (pirmininkai - Alfonsas Vietrinas, 1952-1959 - S. 1947 žiemą surengta 6 savaičių Lietuvos kūno kultūros instituto studentų mokomoji slidinėjimo stovykla Kulautuvoje. 1948 01 10 surengtos I Lietuvos kaimo jaunimo slidinėjimo varžybos, 1949 Vilniuje - I Žalgirio sporto draugijos pirmenybės, Lietuvos slidinėjimo komanda (lenktynininkai, šuolininkai su slidėmis nuo tramplyno, kalnų slidininkai ir patrulių lenktynių dalyviai) dalyvavo SSRS čempionate. 1950 įvyko I Lietuvos žiemos spartakiada (dalyvavo miestų ir apskričių komandos).
1951 Lietuvos rajonų slidininkai pirmą kartą dalyvavo SSRS kaimo jaunimo slidinėjimo pirmenybėse, Lietuvos čempionate surengtos 50 km lenktynės vyrams (laimėjo V. Kazlauskas - 3:42.56). 1957 Pabaltijo ir Ukrainos respublikų varžybose Juozas Skernevičius pirmas įveikė 30 km nuotolį ir įvykdė SSRS sporto meistro normatyvą, 1958 (tose varžybose dalyvavo ir Baltarusija) Jonas Šikailovas 15. 1959 12 19 vietoj slidinėjimo komiteto įkurta Lietuvos slidinėjimo federacija. 1961 9 sąjunginėse respublikų varžybose Lietuvos slidininkė Julija Stašelienė 10 km lenktynėse užėmė 2 vietą, 5 km - 4 vietą ir abiejuose nuotoliuose įvykdė SSRS sporto meistro normatyvą (pirmoji Lietuvos slidininkė). 1962 Lietuvos slidininkai dalyvavo I SSRS tautų žiemos spartakiadoje (užėmė 9 vietą), 1963 SSRS Šiaurės šventės varžybose A. Kolegovas 30 km lenktynėse iš 209 dalyvių užėmė 4 vietą, 1965 jis laimėjo Pabaltijo respublikų slidinėjimo varžybas, tapo SSRS 50 km lenktynių vicečempionu (2:59.54) ir tik viena sekunde atsiliko nuo 1 vietą užėmusio I. 1969 03 07-09 Trakuose įvyko pirmosios tarptautinės varžybos su socialistinių šalių slidininkais; Lietuvos slidininkai nedaug nusileido Vokietijos Dinamo slidininkams. 1971 Kazys Milašius su SSRS profsąjungų slidinėjimo rinktine dalyvavo Suomijoje (pirmą kartą ne SSRS) tarptautinėse varžybose su Suomijos Darbo sąjungos slidininkais.
1973 SSRS jaunimo pirmenybėse I. Milašiūtė laimėjo 5 km lenktynes, jos sesuo Alytė Milašiūtė - greitojo leidimosi nuo kalno (800 m) lenktyninėmis slidėmis rungtį, B. Dešukas 15 km lenktynėse užėmė 3 vietą, 1975 Alytė Milašiūtė tapo SSRS jaunimo 10 km lenktynių čempione, o 1976 SSRS moterų čempionato 30 km lenktynėse užėmė 7 vietą (1:50.18). 1980 SSRS kaimo jaunimo sporto draugijų pirmenybių 10 km lenktynėse Vida Mogenytė (Vencienė), 1981 SSRS kaimo sporto draugijų žaidynių 20 km lenktynėse Alytė Milašiūtė-Puišienė laimėjo sidabro medalius. 1982 SSRS tautų žiemos spartakiadoje Alytė Puišienė 5 ir 10 km lenktynėse užėmė 7 vietą, 20 km lenktynėse - 9 vietą, Lietuvos slidininkių 4 × 5 km estafetes komanda (D. 1985 Vida Mogenytė-Vencienė (treneris Vilmantas Gineitas) tapo SSRS 5 km lenktynių vicečempione (16.44), 1987 (klasikiniu stiliumi) - čempione (15.27), 1985 Vida Vencienė dalyvavo Pasaulio studentų žiemos universiadoje (Lietuvos slidininkai, užėmę vietas I dešimtuke), 1987 - pasaulio slidinėjimo čempionate. 1992 žiemos olimpinėse žaidynėse Albervilyje (Albertville, Prancūzija) pirmą kartą dalyvavo Lietuvos slidinėjimo rinktine: Vida Vencienė, Ričardas Panavas, treneriai Vilmantas Gineitas ir Jakovas Gimbickis. 1999 R. Švedas tapo pasaulio kurčiųjų slidininkų vicečempionu, 2000 Jurijus Darzniekas dalyvavo pasaulio jaunimo čempionate. 2011 Ignalinoje, Lietuvos žiemos sporto centre, surengtas I Lietuvos snieglenčių kroso čempionatas (tarp vyrų 1 vietą užėmė V. Vaičaitis, 2 v. - V. Sriubas, 3 v. - E. Šmitas, tarp moterų 1 v. - M. Morauskaitė, 2 v. - V. Šmitienė, 3 v. - K. Kavaliauskaitė), 2012 ten pat - I Lietuvos snieglenčių stilingo leidimosi čempionatas (tarp vyrų 1 vietą užėmė J. Kriščiūnas, 2 vietą - K. Mažulis, 3 vietą - A. Dambrauskas, tarp moterų 1 vietą - D. Urniežiūtė, 2 vietą - M. J. Morauskaitė, 3 vietą - V. Sereikaitė). Tai buvo ir pirmosios tarptautinės stilingo leidimosi varžybos Ride in Baltics Tour, suorganizuotos Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA). Lietuvos snieglenčių kroso atstovai Modesta Justė Morauskaitė ir Tadas Malinauskas (treneris A.
Slidinėjimo organizacijos Lietuvoje
Lietuvos slidinėjimo federacijos (1946-1951 sekcija, 1951-1959 komitetas) vadovai: Alfonsas Vietrinas (1946-1951), S. Petkus (1952-1959), Juozas Skernevičius (1959-1962), M. Ordo (1963-1965), Stanislovas Gibieža (1966-1978), R. Pliauskas (1978-1989), A. Raškauskas (1989-1995), Vytautas Zumeris (nuo 1995), generaliniai sekretoriai (iki 1992 vyriausiaji treneriai): S. Petkus (1959-1962), E. Pavlovas (1962-1973), Petras Julius Ribokas (1974-1977), J. Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos vadovai: Paulius Augūnas (2008-2010), R. Arlauskas (nuo 2010), generaliniai sekretoriai: Vilmantas Gineitas (2008-2009), Jakovas Gimbickis (2009-2010), G.
Nuomonės apie trenerius ir sportininkus
Jakovas Gimbickis apie I. Terentjevą: „Ryškus pavyzdys - visaginietė Irina Terentjeva, kuri ankstesniais metais buvo laikoma perspektyvia slidininke, džiugino rezultatais, o nuo 20 metų ji buvo tame pačiame lygyje arba rezultatai pradėjo blogėti.“
J. Gimbickis teigė, kad iki Vankuverio olimpinių žiemos žaidynių nebuvo galimybių rinktinės vyr. treneriu paskirti nei Igorio Terentjevo, nei K. Strolienės. Praeitis rodė, jog jie tarpusavyje dar labiau nesutars. Kai ignalinietė buvo rinktinės vyr. trenere, o I. Terentjevas dirbo antruoju - nebuvo bendro darbo.
Šeimyninė ranga
J. Gimbickis apie „šeimyninę rangą“ (Igoris Terentjevas treniruoja Iriną Terentjevą, Kazimiera Strolienė - Mantą Strolią): „Nei blogai, nei gerai, viskas priklauso nuo jų santykių. Yra pavyzdžių, kad toks darbas duoda teigiamų rezultatų. Štai Anatolijus Šmigunas nuo pačios vaikystės iki dabar treniruoja savo dukrą, dukart olimpinę čempionę ir prizininkę Kristiną Šmigun. Su triskart olimpine čempione Julija Čepalova irgi dirba jos tėtis. Yra ir daugiau pavyzdžių. Ta šeimyninė ranga gali būti, tačiau reikia žiūrėti, koks bus galutinis rezultatas. Jeigu šiandien I. Terentjevos darbas su tėčiu nėra geras, tai apie ką galima kalbėti. Teko daug pabendrauti su Mantu Strolia, kuris pasakė, jog pasitiki savo mama, žino, kaip reika siekti auštų rezultatų ir toliau nori dirbti su ja.“
Situacija Vankuveryje
Žiemos sporto sostine netrukus tapsiančiame Vankuveryje kol kas tetrūksta vieno atributo - pačios žiemos. "Temperatūra laikosi apie nulį, bet lauke šalta ir drėgna. Sniego mažai, be to, be perstojo lyja", - pranešė olimpinės misijos vadovė Vida Vencienė.
Lietuvos atstovų lūkesčiai
Iš slidininkų kvarteto, pirmiausia - labiausiai patyrusios I. Terentjevos, LTOK vadovai laukė vietų elitiniais vadinamuose trisdešimtukuose. Apie trisdešimtuką svajojo ir V.Rumiancevas.
Slidinėjimo terminai
Slidinėjimas, žiemos sporto šakų grupė, apimanti slidinėjimo lenktynes, šuolius su slidėmis nuo tramplyno, kalnų ir akrobatinį slidinėjimą, snieglenčių sportą. Slidinėjama tikru arba dirbtiniu sniegu dengtoje vietovėje, vandens paviršiumi arba žolės aikštėje. Rekreacinis slidinėjimas - slidinėjimas laisvalaikiu norint atgauti jėgas. Slidinėjimo lenktynės - slidinėjimo sporto rungčių grupė - lenktynės slystant slidėmis raižytos vietovės specialioje trasoje. Klasikinės rungtys: vyrams - 10 km, 15 km, 30 km, 50 km lenktynės, 4 × 10 km estafetė, moterims - 5 km, 10 km, 15 km, 30 km lenktynės, 4 × 5 km estafetė. Rengiamos individualiosios ir komandinės (du estafetės dalyviai) sprinto lenktynės (0,8-1,8 km) vyrams ir (0,4-1,8 km) moterims. Akrobatinis slidinėjimas (angl. free style) - laisvojo stiliaus slidinėjimo kalnų slidėmis 5 rungčių sporto šaka: gūbrinis (angl. moguls), akrobatiniai šuoliai nuo tramplyno (angl. aerials), kalnų slidinėjimo krosas (angl. ski cross), slidinėjimas rampoje (angl. halfpipe), stilingas leidimasis (angl. slopestyle). Iš pradžių buvo dar viena rungtis - slidžių baletas. Kaip sporto šaka pripažintas 1979. Snieglenčių sportas - leidimosi nuo kalno ant vienos plačios slidės (snieglentės) rungčių grupė: lygiagretusis (paralelinis) slalomas ir lygiagretusis didysis slalomas, akrobatika rampoje (angl. halfpipe) ir stilingas leidimasis (angl. slopestyle), didysis šuolis (angl. big air) - tik vyrams, grupinis leidimasis (snieglenčių krosas) ir komandinis snieglenčių krosas (2 dalyviai komandoje). 1965 S. Popenas (Jungtinės Amerikos Valstijos, Mičigano valstija) pirmasis pabandė su lenta (viena plačia slide) leistis nuo kalno. Europoje ši sporto šaka plačiau paplito 20 amžiaus 8 dešimtmetyje. Pirmosios varžybos įvyko 1981 Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kolorado valstijoje, 1986 pradėtos organizuoti Europos taurės varžybos. 1987 įkurtos Šiaurės Amerikos ir Europos snieglentininkų asociacijos. 1998 snieglenčių sportas įtrauktas į XVIII žiemos olimpinių žaidynių programą. Šuoliai su slidėmis nuo tramplyno - slidinėjimo rūšis, kuriai reikia specialių įrengimų - tramplynų. Ji populiari daugelyje pasaulio šalių. Tramplynai skirstomi į mokomuosius, sportinius ir skrydžių. Sportinių tramplynų galingumas 70-120 m. Dažniausiai varžybos vyksta nuo vidutinio galingumo (70-90 m) ir didelio galingumo (nuo jų galima nušokti iki 130 m) tramplynų, rečiau - nuo skrydžių tramplynų (jų galingumas 150-200 m). Pasaulio rekordas - 246,5 m (2011 pasiekė J. R. Evensenas, Evensen, Vikersundbakkene, Norvegija). Slidinėjimo dvikovė- slidinėjimo rūšis, apimanti dvi rungtis: šuolius su slidėmis nuo vidutinio galingumo tramplyno ir 15 km slidinėjimo lenktynes laisvuoju stiliumi.
tags: #igoris #terentjevas #lietuvos #slidinejimo