Panevėžio Sporto Klubų Istorija: Nuo Pirmųjų Draugijų Iki Šių Dienų

Panevėžys visuomet garsėjo kaip sportiškas miestas, o jo sporto klubai turėjo didelę reikšmę ne tik vietos, bet ir visos Lietuvos sporto istorijai. Šis straipsnis apžvelgia svarbiausius Panevėžio sporto klubus, jų įkūrimo aplinkybes, veiklą ir pasiekimus.

Sporto Užgimimas Nepriklausomoje Lietuvoje

1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, svarbiausias prioritetas buvo jos apgynimas. Nepriklausomybės kovos tęsėsi iki 1920 m. pabaigos. Joms pasibaigus, švietimas, sveikatos apsauga ir policija tapo svarbiais rūpesčiais. Nepaisant to, netrukus Lietuvoje atsirado sporto entuziastų. Sportą propagavo JAV lietuviai, ypač daug prisidėjo garsusis lakūnas Steponas Darius.

Jau 1920 m. Panevėžyje įkurta pirmoji sporto draugija „Sveikata“. Tai buvo vienas pirmųjų žingsnių link organizuoto sporto mieste.

Žydų Sporto Draugijos: „Makabi“ ir Kitos

Žydų bendruomenė taip pat aktyviai prisidėjo prie sporto plėtros Panevėžyje. Jie įkūrė garsiausią respublikinę sporto draugiją „Makabi“ (Jachuda Makabi yra žydų nacionalinis didvyris), kurios skyrius veikė ir Panevėžyje. Taip pat veikė žydų „Iso“ sporto draugija. 1920 metais įkurta Kaune žydų sporto sąjunga ,,Makabi". Pasaulinė sporto sąjunga ,,Makabi" įkurta dar 1885 metais Turkijoje. Jachuda Makabi yra žydų nacionalinis didvyris. Greitai šios draugijos skyrius susikūrė ir Panevėžyje. Jis susikūrė 1921 metais. Šios klubo įstatai skelbė, kad jo uždavinys rūpintis žydų tautiniu, dvasiniu ir fiziniu auklėjimu, sporto ir gimnastikos mokytojų rengimu, sporto švenčių organizavimu, pasaulinės ,,Makabi" sąjungos palaikymu.

1921 m. antrasis metinis visos Lietuvos „Makabi“ suvažiavimas vyko Panevėžyje. Tai rodo, kad Panevėžio „Makabi“ sporto draugija kartu su Kauno buvo vienos aktyviausių. Panevėžio ,, Makabi" sporto klubą labiausiai vėliau garsino futbolo komanda, stalo tenisininkai. Žydų jaunimo tarpe buvo populiari ir gimnastika. Vienas iš ,,Makabi" klubo įkūrėjų Panevėžyje buvo O. Dembo. 1926 metais ,,Makabi" sąjungos metiniame suvažiavime į Centro Komitetą pateko ir du Panevėžio ,,Makabi" atstovai Kuklianskis ir A.Švarcas. 1927 metais susijungė du Panevėžio žydų sporto klubai ,,Makabi" ir ,,Hakoach". 4 dešimtmetyje ,,Makabi" klubas keitė pavadinimą ir pavadintas ,,Hakibor" išvertus tai reiškė ,,Sveikata". 1934 metais pakeistas pavadinimas, nes už pažeidimus ,,Makabi" klubas buvo pašalintas iš Panevėžio sporto apygardos.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko

Nors „Makabi“ nebuvo vienintelė žydų sporto organizacija mieste, ji išsiskyrė savo veikla ir pasiekimais. 1927 metais susijungė dvi Panevėžio žydų sporto draugijos - „Makabi“ ir „Hakoach“. Pastaroji prieš tai veikė keletą metų. Vėlų 1923 metų rudenį įregistruoti Panevėžio žydų sporto ir gimnastikos sąjungos „Iso“ įstatai. Istorikas pasakoja, kad šios sąjungos sportininkai daugiausia buvo futbolininkai ir gimnastai, bet organizacija veikė neilgai. Ji nespėjo plačiau išvystyti savo veiklos. Tuo metu dar labai trūko ir sporto inventoriaus, ir sporto aikštynų. Sportine veikla faktiškai užsiėmė tik tikri entuziastai“, - pasakoja muziejininkas. Dar viena žydų organizacija „Vanderfeigel“ irgi veikė tik apie metus - propagavo sveiką gyvenimo būdą, keliones.

Futbolas ir Kitos Sporto Šakos

Lietuvoje tuo metu populiariausia sporto šaka buvo futbolas. Populiarėjo ir lengvoji atletika, stalo tenisas, boksas, kitos sporto šakos. Policija aktyviai pradėjo kultivuoti šaudymo sportą, įkurtas Panevėžio policijos sporto klubas. 1922 metais įkurta Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija. Greitai jos skyriai ėmė kurtis visoje Lietuvoje. Panevėžyje populiariausia sporto šaka buvo futbolas. 1924 metų Panevėžio spauda rašė, kad gegužės 29 dieną vyko futbolo varžybos tarp ,,Sveikatos" futbolo komandos ir Panevėžio ,,Makabi" futbolo komandos. 3:0 laimėjo ,,Sveikatos" futbolo komanda. 1926 metais Panevėžio mieste jau buvo šios futbolo komandos: Panevėžio ,,Makabi", Panevėžio šaulių sporto klubo, 4 pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko, lenkų ,,Ursus" , žydų ,,ISO" ir ,,Žiežirba". Stipriausios buvo Panevėžio ,,Makabi" ir Panevėžio šaulių sporto klubo futbolo komandos. Žydų komanda jau turėjo profesionalų trenerį iš Kauno Burnšteiną.

1927 metais liepos mėnesį buvo iškilmingai paminėta Panevėžio ,,Makabi" sporto klubo įkūrimas. Ta proga sužaista keletas futbolo rungtynių. Tame tarpe ir su kariškių futbolo komandomis. 1927 metais rugpjūčio 21 dieną Panevėžio ,,Makabi" laimėjo prieš Kauno ,, Makabi" futbolo komandą rezultatu 5:0.

1931 metais Panevėžyje veikė du sporto klubai ,,Šaulys" ir ,,Makabi". Jaunimo tarpe labai populiarus buvo stalo tenisas. 1932 metais sausio 9-10 dienomis vyko pirmos Panevėžio miesto stalo teniso pirmenybės. Nugalėtoju vieneto varžybose tapo Martinkaitis. Antrą vietą užėmė Panevėžio ,, Makabi" atstovas Goldbergas. Trečias ,, Makabi" klubo stalo tenisininkas Zilbermanas. Broliai Zilbermanai - Panevėžio ,, Makabi" atstovai laimėjo pirmą vietą vyrų dvejetų varžybose. 1935 metais lapkričio 21 -22 dieną vyko stalo teniso turnyras Panevėžyje. Dalyvavo 34 sportininkai iš 6 sporto klubų. Daugiausiai 12 atstovavo Panevėžio,, Makabi". Antrą vietą vieneto varžybose laimėjo Panevėžio ,, Makabi" stalo tenisininkas Goldbergas. Jis laimėjo pirmą vietą vyrų dvejetų varžybose kartu su kitu ,, Makabi" tenisininku Šibirkščiu.

Panevėžio ,, Makabi" sporto klubas buvo vienas garsiausių Panevėžio mieste. Kartu su Panevėžio šaulių ir jaunalietuvių sporto klubais jis labiausiai garsino Panevėžio miestą visoje Lietuvoje.

Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą

Panevėžio žydų jaunimo tarpe populiarus buvo boksas. 1927 metų spauda rašė, kad iškyla nauja Lietuvos bokso žvaigždė Panevėžio ,,Makabi" boksininkas Jakobas Levinas. Jis turėjo 20 kovų ir tik vieną pralaimėjo 1924 m. Paryžiaus olimpiados čempionui Defarge. Jis dalyvauja vidutinio svorio varžybose. Jis planavo dalyvauti ir Amsterdamo olimpiadoje. Deja Amsterdamo olimpiadoje jis nedalyvavo. Taip pat J. Levinas garsėjo kaip geras irkluotojas.

Stadionų Trūkumas ir „Maisto“ Sporto Klubas

Tuo metu labai trūko stadionų. Prie jų statybos galėjo prisidėti stambesnės miesto įmonės ir gausesnės draugijos. 1930 m. Panevėžyje pradėtas statyti akcinės bendrovės „Lietuvos maistas“ fabrikas. 1931 m. balandį pradėjusi veikti įmonė buvo stambiausia mieste. Joje imtas organizuoti sportinis judėjimas. 1930 m. Panevėžyje pradėta statyti akcinės bendrovės „Maistas“ fabriką. Jis atidarytas kitąmet - 1931 m. balandžio mėnesį. Greitai ši įmonė tapo viena iš sportinio judėjimo organizatorių Panevėžio mieste.

1933 m. gegužės 6 d. registruotas garsusis sporto klubas „Maistas“ (sutrumpintai „MSK“). Klubas turėjo savo mėlyną vėliavą, ženklą ir uniformą. Pirmuoju klubo pirmininku tapo Antanas Kubilius, vicepirmininku Erikas Landigas, sekretoriumi Jonas Stašys, ūkio dalies vedėju Jasutis Kazys. Sporto klubas kėlėsi tokius svarbiausius uždavinius: burti visus AB „Maistas“ Panevėžio fabriko darbininkus, tarnautojus bei aplinkinių rajonų gyventojus bei plėtoti sveikas ir racionalias sporto šakas. Sporto klube buvo kultivuojamos įvairios sporto šakos: gimnastika, lengvoji atletika, futbolas, krepšinis, žiemos sporto šakos ir kt. 1933 metais Lietuvos teritorija padalinta į 7 sporto apygardas. 1933 metais gegužės 14 dieną įsteigta Panevėžio sporto apygarda. 1935m. įsteigtam Panevėžio apygardos sporto komitetui vadovauti paskirtas Pranas Aižinas.

1934 m. tarp Agronomijos gatvės ir Jakšto prospekto įrengtas „MSK“ stadionas. Vien jo tvora kainavo 2 tūkst. litų. Stadione koncertuodavo „Maisto“ dūdų orkestras. Kaip rašė tuometinė Panevėžio spauda, 1934 m. gegužės mėnesį jau buvo įrengtas „MSK“ stadionas. Pastarasis iškilo tarp Agronomijos gatvės ir Jakšto prospekto. Stadiono statybos pareikalavo nemenkų lėšų, vien tvoros įrengimas kainavo 2 000 litų. „MSK“ stadione dažnai koncertuodavo „Maisto“ dūdų orkestras. Fabriko teritorijoje buvo įrengtos lauko teniso aikštelės. 1934 m. naujame stadione vyko Panevėžio šaulių sportininkų lengvosios atletikos varžybos: 100 m bėgimą laimėjo Sobieskis, nubėgęs per 12 sekundžių, 400 m - Rimvydas - 56 sekundės, šuolių į tolį rungtyje geriausias buvo Sobieskis, nušokęs 5,55 m, šuolių į aukštį - Kasiulevičius, įveikęs 1,48 m.

„Maisto“ sporto klube labai greitai išpopuliarėjo futbolas. Susikūrė futbolo klubas. 1935m. Panevėžio M.S.K. futbolo komanda žaidė su Tauragės M.S.K. futbolo komanda ir laimėjo 3:1. 1936 metais šis klubas tapo Panevėžio apygardos futbolo varžybų nugalėtoju. 1937 m. rugsėjo 12 dieną „Maisto“ futbolo komanda žaidė su Panevėžyje viešėjusia Lietuvos fizinio lavinimosi komanda iš Kauno ir pralaimėjo 0:3.Rungtynes stebėjo 300 žiūrovų. 1937 m. birželio 1 d. „Maisto“ sporto klubo futbolo komanda sužaidė lygiosiomis 2:2 pirmas tarpvalstybines rungtynes su estų futbolo komanda „Tervis“, tuo metu viešėjusia Kaune. 1938 metais sporto klubo pirmininku tapo Vincas Ambraziūnas. Jis buvo akcinės bendrovės ,,Maistas“ Panevėžio fabriko direktorius. Jo pavaduotoju buvo Erikas Landigas. Jis dirbo fabrike buhalteriu. Ūkio dalies vedėju dirbo Vladas Raudonikis. 1939 metų sausio 1 dienai klube buvo 52 nariai. 1939m. „Maisto“ futbolo komanda žaidė sritinėse Lietuvos futbolo čempionato pirmenybėse Pietų zonoje. Ji vienintelė iš Panevėžio futbolo komandų dalyvavo tokio lygio varžybose. ,,Maisto“ sporto klube antra labai populiari sporto šaka buvo lengvoji atletika. ,,Maisto“ sporto klube buvo ir krepšinio komanda. Taip pat sporto klube buvo propaguojamas stalo ir lauko tenisas.

Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje

Ona Kurulytė-Šepaitienė: Lengvosios Atletikos Žvaigždė

1939 m. iš šaulių sporto klubo į Panevėžio „Maisto“ sporto klubą perėjo garsiausia Panevėžio lengvaatletė, daugkartinė Lietuvos čempionė ir rekordininkė Ona Kurulytė-Šepaitienė. Tautinėje olimpiadoje 1938 m. ji pasiekė 4 Lietuvos rekordus: 200 m bėgimo (26,8 s), 100 m bėgimo (13,1 s), moterų šuolių į tolį (5,31 m), taip pat tapo Lietuvos rekordininke estafetėje 4×100 m ir 400 m bėgime. Iš viso O. Kurulytė-Šepaitienė iškovojo 5 aukso medalius.

Sportas Okupacijų Metais

1940 m. birželį prasidėjus vienai okupacijai, po metų kitai, nacių okupacijai, sportinis gyvenimas aprimo, bet ir karo metais buvo gana aktyvus. 1940 m. birželio mėn. prasidėjo sovietinė okupacija. 1940 m. liepos 22 d.

Panevėžio Sporto Centras Šiandien

Panevėžys - vienas sportiškiausių Lietuvos miestų. Viena iš būsimų garsių sportininkų kalvių - Panevėžio sporto centras, kuriame kultivuojama 16 sporto šakų: lengvoji atletika, dziudo, graikų ir romėnų imtynės, boksas, triatlonas, dviračių (plentas ir trekas) sportas, sunkioji atletika, orientavimasis, irklavimas, krepšinis, rankinis, tinklinis, stalo tenisas, šachmatai, regbis, žolės riedulys. Panevėžys ne kartą buvo minimas kaip sportinis miestas tiek renginiais, tiek ir pasiekimais. Europos dviračių treko elito čempionatas, Europos vyrų krepšinio čempionato grupės varžybos, kiti gražūs ir nemažiau svarbūs renginiai - mūsų vizitinė kortelė. Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr.1-11-10 „Dėl Panevėžio miesto sporto mokyklų reorganizavimo“ nuo 2004 m. liepos 1 dienos reorganizuotos „Aukštaitijos“, „Olimpo“, V. 2020 m. sausio 7 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. Įstaigos direktorius - Saulius Raziūnas.

Panevėžio sporto centras sėkmingai įgyvendina pagrindinį tikslą: propaguoti masinį ir profesionalųjį sportą mieste, rengti pamainą Lietuvos nacionalinėms rinktinėms. Miestas didžiavosi lengvosios atletikos karaliene, tituluojama lietuviškuoju Džesiu Ovensu, turėjo ir savo bokso legendą, tik Paryžiaus olimpiadoje nusileidusį aukso laimėtojui.

tags: #ir #tau #sporto #klubas #anevezys