Svarbu, kad moksleiviai sportuotų tai, kas jiems iš tiesų patinka, tačiau renkantis sporto šaką būtina atkreipti dėmesį ir į vaiko organizmo išsivystymą, jo laikyseną. Netinkama sporto šaka gali lemti, kad sportiniai judesiai bus atliekami netinkamai ir ilgainiui tai gali sukelti sveikatos ir laikysenos sutrikimus. Šiame straipsnyje aptarsime, nuo kokio amžiaus rekomenduojama pradėti įvairias sporto šakas, į ką atkreipti dėmesį renkantis sporto būrelį vaikui ir kokios problemos dažniausiai kamuoja šiuolaikinius vaikus.
Kada pradėti sportuoti?
Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, vaikams ir paaugliams rekomenduojamas ne mažiau kaip valandą (leistina iki 2-3 val.) trunkantis vidutinio arba aukšto intensyvumo fizinis krūvis. Tačiau kada geriausia pradėti lankyti sporto būrelius?
- Nuo 5 metų: Vaikus galima pradėti mokyti savarankiškai plaukti. Plaukimas grūdina visą kūną, stiprina nervų sistemą, kaulų ir raumenų sistemą, gerina kvėpavimą, judesių koordinaciją. Plaukimas ypač tinka antsvorio turintiems mažamečiams.
- 6 - 7 metai: Meninė ir sportinė gimnastika, sportiniai šokiai, kur daugiausia dėmesio skiriama baziniams įgūdžiams, koordinacijai, lankstumui, raumenų jėgai.
- 6 - 8 metai: Dailusis čiuožimas.
- 7 - 9 metai: Stalo tenisas, tenisas ir kitos sudėtingesnės sporto šakos.
- 8 - 10 metų: Tokio amžiaus vaikams labiausiai tinka žaidybinės sporto šakos krepšinis, futbolas, žolės riedulys.
- 9 - 11 metų: Tinklinis, lengvoji atletika padeda išmokti bazinių sporto judesių.
- 9 - 11 metų: Dziudo mergaitėms, berniukams šiek tiek vėliau: 10 - 13 metai.
- 10 - 12 metų: Irklavimas, dviračiai ir kitas ištvermės sportas, nes iki tol vaikų širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistema nėra pilnai susiformavusi, dideli krūviai gali pakenkti.
- 12 - 14 metų: Boksas.
Pasak „Gemma“ sveikatos centro vyr. kineziterapeuto Tado Puzaros, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tai, ko pats vaikas nori, ką jis mėgsta veikti, koks jo charakteris, taip pat įvertinti vaiko judamojo aparato, kvėpavimo sistemos, nervų sistemos būklę. „Prieš užrašant vaiką sportuoti vertėtų pasikonsultuoti ir su medikais. Sportinė veikla gali būti labai naudinga ir padėti išvengti neigiamų augimo metu atsirandančių pasekmių, pavyzdžiui, stuburo iškrypimo. Tačiau nereikia pamiršti, kad vaiko organizmas dar tik formuojasi, tad sportinės traumos ir netinkami pratimai gali turėti ilgalaikes ir skausmingas pasekmes. Norint to išvengti, derėtų pasirūpinti, kad vaiko sportinė veikla visada būtų prižiūrima kompetentingų sporto profesionalų“, - sakė T. Puzara.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis sporto šaką?
Svarbu, kad sporto šaka vaikui patiktų, tačiau būtina atsižvelgti ir į jo fizines galimybes. Netinkama sporto šaka gali lemti, kad sportiniai judesiai bus atliekami netinkamai ir ilgainiui tai gali sukelti sveikatos ir laikysenos sutrikimus.
Štai keletas populiariausių sporto šakų ir jų ypatumai:
Taip pat skaitykite: Irklavimo sporto raida Lietuvoje
- Krepšinis: Tai - populiariausia sporto šaka Lietuvoje, todėl didžioji dalis vaikų ir renkasi šiuos užsiėmimus. Ir gerai, nes treniruočių metu lavinama koordinacija, loginis mąstymas, bendravimas. Tačiau, kaip ir kitose žaidybinėse sporto šakose yra didelė tikimybė patirti traumas.
- Plaukimas: Ši sporto šaka pastaruoju metu labai išpopuliarėjo. Baseine lavinama laikysena, plaukimas skatina geresnį vaiko augimą ir vystymąsi, gerina medžiagų apykaitą, stimuliuoja kvėpavimo, nervų, širdies ir kraujagyslių ir imuninę sistemas, didina sąnarių paslankumą. Be to, organizmas sparčiai grūdinasi, nes nuolatinis temperatūrų skirtumas skatina kūną įgyti didesnį imunitetą. Tačiau netaisyklingas plaukimas gali atnešti daugiau žalos negu naudos. Todėl svarbu, kad patyrę treneriai mokytų racionalios plaukimo technikos, kvėpavimo vandenyje.
- Futbolas: Šis sportas lavina koordinaciją, greitį bei orientaciją, raumenų jėgą. Tačiau didelė tikimybė patirti kojų traumas, patempti čiurnos raiščius.
- Tenisas: Populiarus žaidimas padeda lavinti raumenų jėgą, ištvermę, vaizduotę, greitį. Tačiau šios sporto šakos nerekomenduojama rinktis vaikams, turintiems laikysenos sutrikimų. Būtinos papildomos treniruotės, nes šioje sporto šakoje labiau apkraunami vienos pusės raumenys ir gali pasireikšti raumenų disbalansas.
- Šokis: Lavina laikyseną, koordinaciją, lankstumą, ištvermę. Tačiau ir čia išlieka tikimybė patirti kelio, čiurnos raiščių traumas.
Anot T. Puzaros, fizinis krūvis turėtų būti individualiai trenerio pritaikomas kiekvienam vaikui, o bet koks skausmas yra svarbus signalas, kad fizinį krūvį būtina koreguoti nedelsiant.
Sportas ir psichologinė vaiko būklė
Svarbu, kad sportui skirta erdvė būtų patogi ir pritaikyta vaiko poreikiams, asocijuotųsi su poilsio, laisvalaikiu, o ne sunkiu darbu. Tėvai turėtų skatinti vaiką sportuoti, girti už jo pasiekimus, tačiau ne reikalauti - tokiu atveju rezultatas gali būti priešingas. Kineziterapeuto teigimu, sportinė veikla turėtų natūraliai įsilieti į vaiko dienos režimą ir neišmušti jo iš pusiausvyros, netrukdyti pamokoms ir namų darbams, laisvalaikiui.
Iš sporto užsiėmimų nebus jokios naudos, jeigu vaikas juos lankys per prievartą, tik tėvų stumiamas ir nesistengs atlikdamas vieną ar kitą fizinę užduotį, pastebi specialistai.
Šiuolaikinių vaikų sveikatos problemos
Pasak „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutės Brigitos Rušinienės, dažniausiai pas reabilitacijos specialistus patenka šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai, turintys šias problemas:
- Laikysenos sutrikimai (stuburo iškrypimai, stuburo linkių pakitimai).
- "O" ir "X" formos kojų deformacijos (kojų sąnarių problemos).
- Pėdos skliauto sutrikimai (plokščiapėdystė ir kitos pėdos deformacijos).
- Motorinės raidos sutrikimai.
- Traumos, po įvairių operacijų.
- Lėtinis nugaros, sąnarių skausmas.
- Neurologinės ligos.
- Antsvoris ar nutukimas jau jauname amžiuje.
B. Rušinienė atkreipia dėmesį, kad netaisyklinga laikysena neigiamai veikia širdies ir kvėpavimo sistemos efektyvumą, sumažėja plaučių gyvybinis pajėgumas bei kitų vidaus organų funkcionavimas. Laikysena formuojasi palaipsniui, todėl tėvams privalu nuolat stebėti, kaip vaikas stovi, sėdi, o pastebėjus, kad laikysena ydinga, nedelsiant tai koreguoti.
Taip pat skaitykite: Patarimai irkluotojams
Irklavimas: nuo kada pradėti ir kas svarbu?
10 - 12 metų vaikams tinkamas irklavimas, nes iki tol vaikų širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistema nėra pilnai susiformavusi, dideli krūviai gali pakenkti.
Sportinę karjerą baigusi 2004-aisiais, 11-os pasaulio čempionatų dalyvė, Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos laimėtoja Birutė Šakickienė po ilgokos pertraukos vėl sugrįžo į irklavimą. Nuo 2017-ųjų rudens ji dirba Kauno sporto mokyklos „Bangputys“ trenere ir irkluotojas ugdo kartu su Regina Kapustavičiene. „Per vienerius-porą metų didelio meistriškumo irkluotojų, žinoma, neišugdysi, bet kiekvieni metai man atneša kažką naujo. Svarbiausia - man patinka darbas, jaučiuosi savo vėžėse, tarsi antrą kartą atradusi save. Irklavimą suprantu, savo auklėtinėms galiu daug ką parodyti, perteikti savo patyrimą. Iš irklavimo jau niekur nedingsiu, juolab kad irkluoja ir mano dukra Ugnė, kuri šiemet dalyvavo Lietuvos čempionate“, - džiaugiasi B. Šakickienė.
B. Šakickienės teigimu, daug kas priklauso nuo to, kokio amžiaus sportininkės pradėjo irkluoti. Kai irklą į rankas paima 12-13 metų mergaitės, jos dar turi užaugti, sustiprėti fiziškai. Jeigu ateina vyresnės, jos yra tvirtesnės, kitaip mąsto. Žinoma, norėtųsi, kad jos kaip irkluotojos subręstų kuo greičiau. Olimpinių žaidynių medalininkės tikrai neišugdysi per 4-5 metus. Manau, tikrai prireiks penkerių metų, kol sportininkės pradės rodyti svaresnius rezultatus ir galės neblogai pasirodyti per pasaulio jaunių čempionatus.
Taip pat skaitykite: Šlovės irklas
tags: #irklavimas #nuo #kokio #amziaus