Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, kaip ir bet kuris kitas biudžetas, planuojamas siekiant subalansuoti pajamas ir išlaidas. Per didelis išlaidavimas dažnai lemia būtinybę skolintis trūkstamas lėšas, o skolos anksčiau ar vėliau turi būti grąžintos. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidų duomenis, ypatingą dėmesį skiriant išlaidoms poilsiui, kultūrai ir religijai. Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto 2015-2023 m. pajamų analizę galite skaityti kitame straipsnyje. Išsamią LR finansų statistiką galima rasti svetainėje lietuvosfinansai.lt.
Bendras Valstybės Biudžeto Išlaidų Augimas
Nuo 2015 m. LR Valstybės biudžeto išlaidos padidėjo daugiau nei 2 kartus, nuo 8,08 mlrd. eurų iki 18 mlrd. eurų 2023 m. Dažnai planuojamos Valstybės biudžeto išlaidos būdavo tikslinamos (didinamos) metų bėgyje. Ir nuo 2015 m. iki 2023 m. Didžiausią dalį lėšų valstybė išleisdavo socialinei apsaugai. 2023 m. išleista 5,16 mlrd. eurų, 29 proc. Šiai grupei Lietuvos valdžia 2023 m. skyrė daugiausiai valstybės biudžeto lėšų, 5,16 mlrd. eurų. 28,6 proc. visų valstybės biudžeto išlaidų. Nuo 2015 m., kai socialinei apsaugai buvo išleista 958 mln.
Išlaidos Poilsiui, Kultūrai ir Religijai
Poilsiui, kultūrai ir religijai Lietuvos valdžia 2015 m. skyrė 219 mln. eurų lėšų. O 2023 m. jau buvo skirta 498 mln. eurų, 2,8 proc. visų 2023 m. valstybės biudžeto išlaidų. Nuo 2015 m. 2015 m. Valstybės biudžete poilsiui, kultūrai ir religijai skirtų lėšų didžiausia dalis teko pogrupiui „Kultūros paslaugos“, 147 mln. 2023 m. didžiausia poilsio, kultūros ir religijos išlaidų dalis teko pogrupiui „Kultūros paslaugos“, 346 mln.
Išlaidų Struktūra
Nagrinėjant detaliau, matyti, kad didžiausia dalis lėšų, skirtų poilsiui, kultūrai ir religijai, tenka kultūros paslaugoms. Tai apima įvairias kultūrines iniciatyvas, renginius ir institucijas, kurios prisideda prie kultūrinio gyvenimo Lietuvoje puoselėjimo.
Kitų Svarbių Sričių Finansavimas
Be poilsio, kultūros ir religijos, Lietuvos valdžia skiria lėšas ir kitoms svarbioms sritims:
Taip pat skaitykite: Išlaidos Švietimui, Kultūrai ir Sportui: Lietuvos apžvalga
- Socialinei apsaugai: 2023 m. skirta 5,16 mlrd. eurų, 28,6 proc. visų valstybės biudžeto išlaidų.
- Ekonomikai: 2023 m. skirta 3,28 mlrd. eurų, 18,2 proc. visų valstybės biudžeto išlaidų.
- Švietimui: 2023 m. skirta 2,5 mlrd. eurų, 13,9 proc. visų valstybės biudžeto išlaidų.
- Gynybai: 2023 m. skirta 2136 mln. eurų, 11,9 proc. visų valstybės biudžeto išlaidų. Išlaidos šiai grupei pakilo 5 kartus nuo 2015 m.
- Bendroms valstybės paslaugoms: 2023 m. skirta 1,71 mlrd. eurų, 9,5 proc. visų valstybės biudžeto išlaidų.
- Sveikatos apsaugai: 2023 m. skirta 1267 mln. eurų, 7 proc. visų valstybės biudžeto išlaidų. Išlaidos šiai grupei pakilo daugiau nei 2 kartus nuo 2015 m.
- Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai: 2023 m. skirta 1005 mln. eurų, 5,6 proc. visų valstybės biudžeto išlaidų.
- Aplinkos apsaugai: 2023 m. skirta 326 mln. eurų, 1,8 proc. visų valstybės biudžeto išlaidų.
- Būstui ir komunaliniam ūkiui: 2023 m. skirta 131 mln. eurų, 0,8 proc. visų valstybės biudžeto išlaidų.
Detalesnė Išlaidų Analizė Pagal Sritis
Toliau pateikiama detalesnė išlaidų analizė pagal kiekvieną iš šių sričių:
Socialinė Apsauga
2015 m. Valstybės biudžete socialinei apsaugos skirtų lėšų didžiausia dalis teko pogrupiui „Ligos ir negalia“, 369 mln. eurų. Nuo 2019 m., po mokesčių ir pensijų sistemos reformos, dalis pensijų buvo mokama ir iš Valstybės biudžeto. Todėl 2019 m. pogrupiui „Senatvė“, į kurį įeina ir pensinis aprūpinimas, buvo išleista 2 mlrd. eurų. O 2023 m. šiam pogrupiui jau buvo išleista 3,2 mlrd.
Ekonomika
2015 m. Valstybės biudžete ekonomikai skirtų lėšų didžiausia dalis teko pogrupiui „Žemės ūkis, miškininkystė, žvejyba ir medžioklė“, 1,05 mlrd. eurų. 528 mln. 2023 m. didžiausia ekonomikos išlaidų dalis teko pogrupiui „Transportas“, 1,2 mlrd. eurų. 777 mln.
Švietimas
2015 m. Valstybės biudžete švietimui skirtų lėšų didžiausia dalis teko pogrupiui „Kiti jokiai grupei nepriskirti su švietimu susiję reikalai“, 939 mln. eurų. 650 mln. 2023 m. didžiausia švietimo išlaidų dalis teko pogrupiui „Kiti jokiai grupei nepriskirti su švietimu susiję reikalai“, 1,7 mlrd. eurų. 1,5 mlrd.
Gynyba
2015 m. Valstybės biudžete gynybai skirtų lėšų didžiausia dalis teko pogrupiui „Karinė gynyba“, 386 mln. eurų. 352 mln. eurų šių lėšų buvo skirta funkcijai „Gynybos pajėgos ir jų išlaikymas“. 2023 m. didžiausia gynybos išlaidų dalis taip pat teko pogrupiui „Karinė gynyba“, 1,9 mlrd. eurų. 1,83 mlrd.
Taip pat skaitykite: Gyventojų išlaidos sportui
Bendros Valstybės Paslaugos
2015 m. Valstybės biudžete bendroms valstybės paslaugoms skirtų lėšų didžiausia dalis teko pogrupiui „Valstybės valdžios institucijos, finansiniai ir fiskaliniai reikalai, užsienio reikalai“, 730 mln. eurų. 404 mln. eurų šių lėšų buvo skirta išlaidų grupei „Narystė Europos Sąjungoje“. Pogrupiui „Palūkanos“ ir funkcijai „Palūkanos už valstybės skolą“ buvo skirta 574 mln. 2023 m. didžiausia bendrųjų valstybės paslaugų išlaidų dalis teko pogrupiui „Valstybės valdžios institucijos, finansiniai ir fiskaliniai reikalai, užsienio reikalai“, 1,3 mlrd. eurų. 754 mln. eurų šių lėšų buvo skirta išlaidų grupei „Narystė Europos Sąjungoje“. Pogrupiui „Palūkanos“ ir funkcijai „Palūkanos už valstybės skolą“ buvo skirta 275 mln.
Sveikatos Apsauga
2015 m. Valstybės biudžete sveikatos apsaugai skirtų lėšų didžiausia dalis teko pogrupiui „Kiti jokiai grupei nepriskirti su sveikatos apsauga susiję reikalai“, 521 mln. eurų. 401 mln. 2023 m. didžiausia sveikatos apsaugos išlaidų dalis teko pogrupiui „Kiti jokiai grupei nepriskirti su sveikatos apsauga susiję reikalai“, 1,18 mlrd. eurų. 784 mln.
Viešoji Tvarka ir Visuomenės Apsauga
2015 m. Valstybės biudžete viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai skirtų lėšų didžiausia dalis teko pogrupiui „Policija“, 200 mln. eurų. Pogrupiui „Teismai“ buvo išleista 104 mln. eurų, pogrupiui „Priešgaisrinė sauga“ - 77 mln. 2023 m. didžiausia viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos išlaidų dalis teko pogrupiui „Policija“, 313 mln. eurų. Pogrupiui „Priešgaisrinė sauga“ buvo išleista 163,3 mln. eurų, pogrupiui „Teismai“ - 158,53 mln.
Aplinkos Apsauga
2015 m. Valstybės biudžete aplinkos apsaugai skirtų lėšų didžiausia dalis teko pogrupiui „Atliekų tvarkymas“, 74 mln. eurų ir pogrupiui „Nutekamojo vandens valymas“, 73 mln. 2023 m. didžiausia aplinkos apsaugos išlaidų dalis teko pogrupiui „Aplinkos teršimo mažinimas“, 97 mln. eurų. Pogrupiams „Nutekamojo vandens valymas“ išleista 70 mln. eurų, „Aplinkos tvarkymas“ išleista 44 mln.
Būstas ir Komunalinis Ūkis
2015 m. 2023 m. didžiausia būsto ir komunalinio ūkio išlaidų dalis teko pogrupiui „Būsto plėtra“ ir į jį įeinančiai programai „Gyvenamojo būsto įsigijimas“, 75 mln.
Taip pat skaitykite: Sporto išlaidos ir mokesčiai
2024 Metų 1 Pusmečio Išlaidų Vykdymas
Remiantis naujausiais skelbiamais Lietuvos Valstybės biudžeto duomenimis, aprašysiu 2024 metų 1 pusmečio išlaidų vykdymą. Šiemet iki birželio 30 d. Valstybė išleido 8,58 mlrd. pajamų. Už planuotas išlaidas išleista 2,17 mlrd. eurų mažiau. Paėmus santykį su gautomis pajamomis, tai Valstybės biudžete gauta 190 mln. socialinei apsaugai, 2,89 mlrd eurų (114 mln. švietimui 1,57 mlrd eurų (268 mln. ekonomikai, 1,4 mlrd. eurų (464 mln. bendroms valstybės paslaugoms, 984 mln. eurų (410 mln. gynybai, 753 mln. eurų (133 mln. viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai, 461 mln. eurų (139 mln. poilsiui, kultūrai ir religijai, 219 mln. eurų (77 mln. sveikatos apsaugai, 178 mln. eurų (391 mln. aplinkos apsaugai, 77 mln. eurų (91 mln. būstui ir komunaliniam ūkiu, 55 mln. eurų (82 mln.
Gyventojų Vartojimo Išlaidos
Vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos 2021 metais buvo 438 eurai vienam asmeniui per mėnesį, palyginti su 2016 metais jos padidėjo daugiau kaip 47 proc., arba 141 euru. Įvertinus vartojimo kainų augimą, vartojimo apimtys, palyginti su 2016 metais, padidėjo 28 proc.
Gyventojai 2021 metais maistui ir nealkoholiniams gėrimams (įskaitant natūrinį suvartojimą, bet neskaičiuojant pinigų, išleistų kavinėse, restoranuose, valgyklose) skyrė beveik trečdalį (30 proc.) visų vartojimo išlaidų. Tai sudarė vidutiniškai 131 eurą vienam asmeniui per mėnesį. Palyginti su 2016 metais, šios išlaidos maistui namuose pernai išaugo 40,3 proc., jų lyginamoji dalis vartojimo išlaidose sumažėjo 1,5 proc. punkto.
Per penkerius metu išlaidos maistui restoranuose, kavinėse, valgyklose (įskaitant maisto pristatymą į namus) padidėjo 2,2 karto ir pernai sudarė vidutiniškai 22 eurus vienam asmeniui per mėnesį.
Vartojimo išlaidos būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui sudarė 67 eurus vienam asmeniui per mėnesį: mieste - 71 eurų, kaime - 58 eurų. Palyginti su 2016 metais, šios išlaidos padidėjo 58,8 proc. Išlaidų būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui lyginamoji dalis vartojimo išlaidose, palyginti su 2016 metais, padidėjo 1,1 procentinio punkto.
Transportui išlaidos pernai vienam asmeniui per mėnesį siekė 52,4 eurų, palyginti su 2016 metais jos išaugo 69,4 proc., o pašalinus kainų pasikeitimą - 43,8 proc. (prieš penkerius metus išlaidos buvo 30,9 euro).
Poilsiui ir kultūrai išlaidos 2021-aisiais siekė 21 eurą vienam asmeniui per mėnesį. Palyginti su 2016 metais, jos išaugo 12,2 proc., o jų dalis visose vartojimo išlaidose sumažėjo 1,5 procentinio punkto.
Būtiniausių išlaidų dalis vartojimo išlaidose (išlaidos maistui, būstui, vandeniui, elektrai, kurui, sveikatai ir transportui) sudarė 63,9 proc. visų vartojimo išlaidų. Šios išlaidos, palyginti su 2016 metais, padidėjo 50 proc., o jų dalis visose vartojimo išlaidose padidėjo 1,2 procentinio punkto.
Miesto gyventojų vidutinės mėnesio vartojimo išlaidos buvo 461 eurai, kaimo - 393 eurų vienam asmeniui per mėnesį.
Sporto Prekių Apyvarta
Pasak departamento, pernai sporto ir poilsio prekių apyvarta išaugo 9,4 proc., o palyginti pastarųjų dvejų metų lapkričio mėnesius - 14,6 proc.
Šiame prekių spektre itin išaugo dviračių ir elektrinių paspirtukų paklausa - parduotuvės „Ultrabike“ savininkas Tomas Gluoksnis teigė, kad šių prekių prekyba per pastaruosius metus padidėjo dvigubai.
Sporto inventoriaus parduotuvės „Terrasport“ vadovas Viktoras Zaubidovas taip pat teigė, kad šiltajam metų sezonui skirtų prekių pirkėjų buvo kaip niekada daug.
Sporto Finansavimas ir Organizacijos
Lietuvoje sporto veikla yra organizuojama per įvairias struktūras, įskaitant sporto šakų federacijas, asociacijas, sąjungas, sporto klubus, įmones ir įstaigas. Šios organizacijos teikia veiklos ataskaitas, kurios leidžia stebėti sporto srities plėtrą ir finansavimą.
Sporto šakų federacijos, asociacijos ir sąjungos kasmet teikia veiklos ataskaitas, kurių formos numeris - Nr. Kitoms sporto organizacijoms taikoma Sporto klubo, įmonės, įstaigos veiklos ataskaitos forma Nr.Miestų ir rajonų savivaldybių sporto padaliniams skirtos Sportininkų ugdymo centro metinės arba Sportininkų ugdymo centrų metinės suvestinės ataskaitos forma Nr. SUC-1 ir Kūno kultūros ir sporto veiklos ataskaitos forma Nr. KKS-1. Sportininkų ugdymo centrai pildo SUC-1 formą, nurodydami penkias raudonai pažymėtas skiltis.
Vartojimo Išlaidos ir Prioritetai
Remiantis išankstiniais Namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo duomenimis, įvertinus vartojimo kainų pasikeitimą, vartojimo apimtis, palyginti su 2016 m., padidėjo 27,7 proc. Namų ūkių pajamos per penkerius metus didėjo 71 proc., o tai yra žymiai daugiau negu vartojimo išlaidos. Didžiausią vartojimo išlaidų dalį gyventojai skyrė maistui ir nealkoholiniams gėrimams (30 proc.), būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitoms kuro rūšims (15,3 proc.) bei transportui (12 proc.). Palyginimui, europiečiai vidutiniškai išleidžia apie 16 proc. maistui, todėl lietuvių išlaidos šiai kategorijai yra beveik dvigubai didesnės.
Pagal Engelio koeficientą, jeigu žmogus maistui išleidžia 50 proc. savo pajamų, jis skursta.
Sveikatos Priežiūros Išlaidos ir Apsilankymai Pas Gydytojus
Statistikos duomenimis, 2024 m. Lietuvos gyventojai pas gydytojus lankėsi 24 mln. kartų - tai vidutiniškai 8,3 vizito vienam gyventojui. Daugiausia vizitų nuo 2001 metų buvo užfiksuota 2017-aisiais - tuomet gyventojai pas gydytojus lankėsi 25,8 mln. kartų.
Dažniausiai gyventojai lankėsi pas oftalmologą (iš visų specialistų, pas kuriuos reikia siuntimo). Iš viso užfiksuoti 740 272 kontaktiniai ir nuotoliniai vizitai, t. y. 26 vizitai 100 gyventojų.
2024 m. pas gydytojus dažniau lankėsi moterys (59 proc.), vyrų - 41 proc. Taip pat pernai 68 proc. miesto gyventojų kreipėsi į sveikatos įstaigas, likę 32 proc. buvo kaimo gyventojai.
Jaunesni gyventojai dažniau pas gydytojus apsilankydavo profilaktiškai: 0-17 m. - 32 proc. tokių vizitų, 18-64 m. - 17 proc., virš 65 m. - 7 proc. profilaktinių vizitų.
Valstybės Biudžeto Išlaidos 2024-2025 metais
Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, 2025 m. pirmąjį pusmetį valstybės biudžeto pajamos sudarė 9,53 mlrd. eurų, tai yra 756 mln. eurų daugiau nei 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu. Valstybės išlaidos siekė 9,72 mlrd. eurų, o pajamų ir išlaidų skirtumas buvo minus 195,84 mln. 2024 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas išleido 20,11 mlrd. eurų (2,11 mlrd. eurų didesnės nei 2023 m.).
Valstybės biudžete yra skiriamos lėšos 3 svarbiausioms valstybės institucijoms: Prezidentūros kanceliarijai, Seimo kanceliarijai, Vyriausybės kanceliarijai. Šios išlaidos turėtų padėti sklandžiai vykdyti LR valstybės valdymą.
Sporto Statistika ir Metraščiai
Lietuvoje reguliariai leidžiami sporto statistikos metraščiai, kurie apima laikotarpį nuo 1992 m. iki dabartinių metų.