Argentinos krepšinis turi turtingą istoriją, kupiną įspūdingų pasiekimų ir talentingų žaidėjų. Nuo pirmųjų pasirodymų olimpinėse žaidynėse iki pasaulio čempionato medalių, Argentinos krepšininkai paliko ryškų pėdsaką tarptautinėje arenoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Argentinos krepšinio istorijos momentus, išskirdami žymiausius žaidėjus ir komandas, kurios garsino šalį. Taip pat paliesime Ispanijos krepšinio istoriją ir šių dviejų komandų susitikimus svarbiausiuose turnyruose.
Argentinos Krepšinio Istorijos Pradžia
Pirmieji žingsniai ir olimpiniai debiutai
Argentinos krepšininkai pirmą kartą pasirodė olimpinėse žaidynėse 1948 m. Londone. Grupės turnyre jie iškovojo tris pergales iš penkių galimų, tačiau liko už atkrintamųjų varžybų borto. Po ketverių metų, 1952 m. Helsinkyje, Argentinos ekipa pasiekė lemiamą etapą - pusfinalį, kuriame 76:85 nusileido čempionais tapusiems JAV krepšininkams.
Į olimpiados krepšinio turnyrą Argentinos rinktinė sugrįžo 1996 m. Atlantoje. Pirmose čempionate rungtynėse nusileidę JAV, tačiau antrose įveikę Lietuvos komandą, argentiniečiai grupėje užėmė tik penktą vietą.
"Auksinė karta" ir olimpinis triumfas Atėnuose
2004 m. Atėnų olimpiadoje argentiniečiai atsivežė "auksinės kartos" krepšininkus - Emanuelį Ginobilį, Andresą Nočioni, Carlosą Delfino, Luisą Scolą bei Fabricio Oberto. Grupės turnyre suklupusi prieš Italijos ir Ispanijos krepšininkus, Argentinos rinktinė liko trečioje vietoje. Ketvirtfinalyje 69:64 buvo įveikta olimpiados šeimininkė, Graikijos komanda. Šis triumfas atvėrė kelią į pusfinalį ir vėliau į finalą, kur Argentina nugalėjo Italiją ir iškovojo aukso medalius.
Kelias į Pekiną ir bronzos siekis
2008 m. į Pekiną Argentina vyko ginti čempionų vardų. Grupėje nusileista tik lietuviams, su kuriais pasidalino pirmą ir antrą vietas. Kaip ir prieš ketverius metus, ketvirtfinalyje 80:78 įveikti graikai. Pusfinalyje argentiniečiai susidūrė su JAV krepšininkais, kurie į Kiniją vyko nuplauti gėdingų prisiminimų iš Atėnų olimpiados.
Taip pat skaitykite: Kur žiūrėti krepšinį gyvai
Lyderiai ir žaidimo stilius
Argentinos rinktinėje pagrindinis varžovų gynybos taikinys - E. Ginobili. Net ir sulaukęs 35 metų, jis yra svarbiausia komandos ašis žaidimo schemose. FIBA Amerikos čempionate atakuojantis gynėjas vidutiniškai rinkdavo po 15,8 taško ir 4 rezultatyvius perdavimus. Po krepšiu argentiniečių gretose - rezultatyviausias ekipos žaidėjas L. Scola. 204 cm ūgio aukštaūgis nacionalinėje rinktinėje užima sunkiojo krašto bei vidurio puolėjo pozicijas. Puikiu judesių arsenalu baudos aikštelėje pasižymintis L. Scola praėjusiose FIBA Amerikos pirmenybėse į varžovų krepšį įmesdavo po 21,4 taško.
Prognozės ir lūkesčiai
Neabejojama, kad Argentinos krepšinio rinktinė nuolat siekia būti tarp stipriausių komandų. Lažybų bukmekeriai jų šansus pirmenybėse vertina kaip vienus iš realiausių.
Europos Dominavimas Pasaulio Krepšinyje
Nors Jungtinės Amerikos Valstijos pagrįstai vadinamos pirmaujančia planetos krepšinio valstybe, istoriškai atsainus amerikiečių požiūris į pasaulio pirmenybes suteikia daugiau galimybių kitoms šalims. Šiais metais per pasaulio pirmenybes ant dviejų aukščiausių garbės pakylos laiptelių jau septintąjį kartą stovės dvi Europos šalių komandos. Praėjusį kartą dvi Europos komandos finale žaidė 2006 metais. Tąkart lemiamose rungtynėse Ispanijos rinktinė nugalėjo Graikijos komandą.
Finalai
Kai XX amžiaus viduryje buvo pradėtos rengti pasaulio vyrų krepšinio pirmenybės, atkrintamosios varžybose jose nevykdavo. Nuo 1950 iki 1974 metų čempionai ir medalių laimėtojai paaiškėdavo finalo grupės varžybose. Šiuo laikotarpiu du kartus (1967 ir 1974 m.) dvi aukščiausias vietas užėmė Europos komandos. Abu kartus aukso medalius iškovojo SSRS rinktinė, sidabro - Jugoslavijos. Tarp pasaulio čempionų abiejuose turnyruose buvo ir Modestas Paulauskas.
Finalo rungtynės pirmą kartą buvo surengtos per aštuntąsias pasaulio pirmenybes, kurios vyko 1978 metais Filipinuose. Kito europietiško finalo liudininkais sirgaliai tapo 1990 metais. Ir tą sykį lemiamose rungtynėse Jugoslavijos rinktinė nugalėjo SSRS komandą, kurią treniravo Vladas Garastas. Dar vienas europietiškas finalas įvyko 1998 metais. Jame Jugoslavijos rinktinė, kurią tuo metu jau sudarė tik Serbijos ir Juodkalnijos krepšininkai, įveikė Rusijos komandą.
Taip pat skaitykite: Istorinės Lietuvos ir Ispanijos krepšinio rungtynės
Įdomu, kad per visą pasaulio pirmenybių istoriją, europiečiams dar nė sykio nepavyko užimti visos garbės pakylos. Tais metais, kai Europos komandos iškovodavo aukso ir sidabro medalius, bronza iškeliaudavo į Ameriką.
Per šių metų pasaulio pirmenybes, kurios yra 19-osios, istorija pasikartos. Aukso ir sidabro medaliai bus išvežti į Europą, bronzos - į Ameriką.
Čempionai
Sekmadienį dėl aukso medalių kovos Vokietijos ir Serbijos rinktinės. Nei Vokietijos, nei savarankiškos Serbijos komanda dar nė karto nebuvo pasaulio čempionė. Tačiau serbai prisidėjo prie daugelio tuometinės Jugoslavijos bei Serbijos ir Juodkalnijos krepšinio pergalių. Didžiosios Jugoslavijos (su kroatais, bosniais, slovėnais ir t.t.) rinktinė pasaulio čempione tapo tris kartus (1970, 1978 ir 1990 m.). Kai bendroje valstybėje liko tik Serbija ir Juodkalnija, jos krepšininkai pasaulio čempionais tapo dar du kartus (1998 ir 2002 m.).
JAV rinktinė pasaulio čempione tapo penkis kartus (1954, 1986, 1994, 2010 ir 2014 m.), SSRS rinktinė - tris kartus (1967, 1974 ir 1982 m.). Žaisdami SSRS rinktinėje pasaulio čempionais tapo Modestas Paulauskas (1967 ir 1974 m.), Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius ir Sergejus Jovaiša (1982 m.). Europos žemyno komandos čempionėmis tapo dešimt kartų, Amerikos - aštuonis kartus. Šiais metais Europos persvara padidės 11:8.
Europa
Šiais metais į stipriausiųjų aštuonetą pateko net šešios Europos komandos. Ketvirtfinalyje žaidė Serbijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Slovėnijos ir Italijos rinktinės, kurioms iššūkį metė dvi Šiaurės Amerikos atstovės JAV ir Kanados komandos.
Taip pat skaitykite: Ar Lietuva Atsirevanšuos Ispanijai?
Europiečių pranašumas prieš kitus žemynus toks didelis buvo tik keturis kartus: 1998, 2006, 2010 ir 2014 metais. Šešios Europos komandos į ketvirtfinalį pirmą kartą pateko per 1998 metais Graikijoje vykusį turnyrą. Tuomet su Jugoslavijos, Rusijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos ir Lietuvos komandomis dėl medalių kovojo JAV ir Argentinos rinktinės. Prieš 25 metus finalas taip pat buvo europietiškas. Lemiamose rungtynėse Jugoslavija nugalėjo Rusiją. Bronzos medaliai tąkart iškeliavo į Šiaurės Ameriką - JAV.
Šiame amžiuje europiečiai įtvirtino pranašumą, bet praėjusiose pasaulio pirmenybėse, kurios vyko 2019 metais, ketvirtfinalyje žaidė tik penkios Europos komandos (Ispanija, Prancūzija, Serbija, Čekija ir Lenkija). Joms iššūkį atkrintamosiose varžybose metė Argentinos, Australijos ir JAV rinktinės. 2023 metų pasaulio pirmenybėse Europa susigrąžino praėjusiame turnyre prarastą šeštąją ketvirtfinalio dalyvę.
Afrika ir Azija
Prieš 2019 metų pasaulio pirmenybes komandų skaičius buvo padidintas nuo 24 iki 32. Padidėjo visų žemynų kvotos, daugiau galimybių gavo ir Afrika bei Azija. Tačiau per du turnyrus, kuriuose žaidžia 32 komandos, dar nė viena Afrikos ir Azijos šalių rinktinė neiškovojo teisės antrajame etape varžytis dėl 1-16 vietų.
Afrikiečių ir azijiečių pergalės prieš europiečius yra didelė retenybė. Šių metų pasaulio pirmenybėse nė viena Afrikos komanda nelaimėjo rungtynių su Europos komanda (įvyko devynios šių žemynų dvikovos). Vienintelė europiečius įveikusi Azijos komanda buvo Japonijos rinktinė, kuriai pavyko pranokti Suomijos krepšininkus.
Per visą pasaulio pirmenybių istoriją tik viena Afrikos komanda pateko į stipriausiųjų aštuonetą. 1950 metais pirmajame turnyre Egipto rinktinė užėmė penktąją vietą. Tačiau į tą turnyrą, vykusį Argentinoje, nekeliavo dauguma stipriausių Europos komandų. Senajam žemynui atstovavo tik Prancūzija, Ispanija, Jugoslavija ir tas pats Egiptas, kuris tuo metu dar priklausė FIBA Europos padaliniui.
Pastaroji Azijos komanda, patekusi tarp aštuonių geriausiųjų, buvo Kinijos rinktinė. Kinai užėmė aštuntąją vietą 1994 metų pasaulio pirmenybėse. Vienintelė medalius laimėjusi Azijos komanda yra Filipinų rinktinė.
Lietuvos Krepšinio Rinktinės Kelias: Nuo Ištakų Iki Dabarties
Lietuvos vyrų krepšinio istorijos pradžią galima tvirtinti 1920 m. Nebuvo nei specialistų, nei sporto salių, todėl iki 1935 metų neatrodė, jog komanda gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui. Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą važiavo kaip „autsaiderė“, bet pirmas blynas buvo sėkmingas ir iškovotas pirmasis Europos čempionato auksas! Šis laimėjimas buvo kartu ir įsipareigojimas - Lietuva turėjo rengti kitą čempionatą. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė. O Lietuvos vyrų , šį kartą griežiant pirmuoju smuiku Pranui Lubinui, antrąkart laimėjo Europos čempionatą.
Atgimimas ir bronza Barselonoje
Atgimusiame valstybės chaose, vienybės galėjo žmonėms įnešti tik krepšinis. Vyresnės kartos sirgaliai puikiai atsimena 1985-1987 metus, kai būdavo uždarytos gamyklos, ištuštėdavo gatvės ir praktiškai visi per tuo metu dažniausiai nespalvotus televizorius stebėdavo „Žalgirio“ ir „CSKA“ kovas. „Žalgiriui“ 1989 metais pralaimėjus paskutinį Tarybų Sąjungos čempionatą, sirgaliai liko be dramos, azarto. Mėgavosi stovėdami eilėse įsigyti deficitines prekes, jaudindamiesi dėl bedarbystės ir kitų negandų. Jaunos valstybės pradžia buvo sunki, todėl žmonėms reikėjo pozityvo, pergalių, kaip tada krepšinio aikštelėje.
Lietuva gavo galimybę kovoti atrankoje į Barselonos olimpines žaidynes 1992 metais. Tuomet kandidatų sąrašą sudarė vos 14 krepšininkų. Žinoma, pagrindinis branduolys buvo „Žalgiriečiai“: A. Sabonis, R. Kurtinaitis, V. Chomičius, G. Krapikas. Jiems talkino vienintelis tuo metu lietuvis iš NBA - Š. Marčiulionis, bei baigęs NCAA kovas A. Karnišovas. Kiti žaidėjai, deja, neatitiko rinktinės lygio, todėl pagrindinis krūvis tekdavo 6 krepšininkams. Dar prieš prasidedant kovoms, rinktinės vyrai patyrė šoką. Kaip tuomet pasakojo V. Chomičius: -Žiūrime rinktinės trenerių sąrašą, o kur Garastas???. Tuomet kilus nedideliam šurmuliui, iš Čekijos buvo pakviestas treneris V. Garastas ir viskas stojo į savo vėžes. Atranka įveikta be pralaimėjimų. O olimpiados bronza, kad ir po dramų, buvo laimėta prieš NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugą, sudaryta iš TSRS rinktinės žaidėjų), rezultatu 82-78.
Šaltas dušas ir atgaiva
Po įspūdingos olimpinės bronzos, reikėjo dalyvauti atrankoje į Europos čempionatą. Komandai negalėjo padėti A. Sabonis ir R. Kurtinaitis. Jau draugiškos rungtynės signalizavo neramų signalą. Buvo pralaimėta netgi Kauno „Atletui“. Pirmoji atrankos dvikova prieš lenkus buvo laimėta. Antroji - pralaimėta Baltarusijos rinktinei, o tai užkirto kelią į pagrindinį turnyrą. Sirgaliai liko ir be Europos , ir be 1994 metais Pasaulio pirmenybių.
Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. Stebuklingai žaidė V. Džordžovičius, įmetęs 43 taškus. 1996 metai - Atlantos Olimpiados bronza. A. Sabonis ir Š. Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje. Tiesa, vėlesniais metais A. Sabonis buvo sugrįžęs į komandą, bet tuomet neturėjo ryškaus vaidmens. Laimėjęs atranką į 1997 metų Europos čempionatą, komandą paliko ir V. Garastas.
Kazlausko era ir nusivylimai
Atėjo trenerio J. Kazlausko era. Rezultatai pirmiausia buvo vidutiniški: 1997 metais Europoje - 6 vieta, 1998 metais - 7 vieta Pasaulio čempionate. 1999 metais rinktinės sudėtyje buvo ir A. Sabonis, ir Š. Jasikevičius. Komanda žaidė įspūdingai, turėjo gerą sudėtį, jau atrodė, kad medaliai ranką pasiekiami, bet kelią link jų užstojo ketvirtfinalyje Ispanijos rinktinė. Tiek A. Sabonis, tiek ir visa komanda tiesiog tose rungtynėse perdegė. Vienintelis komandą traukęs Š. Jasikevičius prametė lemiamą dvitaškį, galėjusį išlyginti rezultatą. Taigi, ir vėl be medalių. Čempionate iškovota 5-oji vieta.
Tais metais karjerą rinktinėje baigė A. Karnišovas. Jis buvo anksčiau teigęs: „Pasibaigus Sabonio ir Marčiulionio erai, ilgai neiškovosime medalių“. Tai buvo vadinama Karnio prakeiksmu. Pasitraukus A. Karnišovui, 2000 metais Sidnėjaus olimpiadoje buvo iškovota bronza! Verta pažymėti, jog Sidnėjaus olimpiada buvo sėkmingiausia visiems Lietuvos sportininkams, iškovojusiems didelį kiekį medalių.
Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota „Braliukų“ iš Latvijos. A. Bagatskis vieną po kito siuntė taiklius tritaškius ir Lietuvos krepšinio rinktinė patyrė „fiasko“. J. Kazlauskas pasitraukia iš vyriausiojo trenerio pareigų. Rinktinės vairą perima tuo metu asistentu dirbęs A. Sireika.
Sireikos stabilumas ir triumfas Švedijoje
2002 metais vėl nedalyvaujame Pasaulio čempionate, todėl belieka sėkmingai įveikti atranką ir išbėgti ant parketo Švedijoje senojo žemyno pirmenybėse 2003 metais. Grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija… Iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. Fantastiški A. Macijausko tritaškiai, efektyvūs R. Šiškausko prasiveržimai ir ,pagaliau, pergalė! Tai kerštas už tą skaudų pralaimėjimą Turkijoje. O toliau - kaip sviestu patepta, grupės etapas įveiktas, ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, kuomet M. Žukauskas iš vėžių išmušė D. Novitskį. Pusfinalyje nugalėti prancūzai, o galiausiai finale Ispanija, su tuo metu jaunuoju lyderiu Gasoliu, turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė!
Olimpiada Atėnuose ir viltys
Medaliais išlepinti Lietuvos krepšinio sirgaliai dabar jau nedrąsiai svajojo ir apie olimpinį auksą. Deja, iš Atėnų olimpiados grįžome iškovoję tik(?) ketvirtąją vietą. Pusfinalyje apmaudžiai kelią pastojo Italijos rinktinė. Rinktinę bandęs traukti S. Štombergas ketvirtojo kėlinio pradžioje gavo penktąją pražangą, o Italijos rinktinė toliau taikliai metė tritaškius. Mažajame finale prieš JAV komandai nebuvo jokių vilčių.
2005 metais Europos čempionate, rinktinėje dėl vienų ar kitų priežasčių nebuvo daugelio krepšininkų, bet komanda, vedama R. Šiškausko, gėdos nepadarė ir pralaimėjo vos vienas rungtynes ketvirtfinalyje prancūzams. Užimta penktoji vieta. 2006 metais Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje, mūsų rinktinė užėmė 7 vietą. Neatlaikęs federacijos spaudimo, komandą paliko treneris A. Sireika. Jei dabar mums toks rezultatas atrodytų neblogas, tuomet iš rinktinės buvo reikalaujama tik medalių. Apibendrinant, A. Sireikos ciklas buvo stabilus - nebuvo patirtas joks fiasko, o priešingai, buvo iškovotas Auksas po 64 metų pertraukos.
Butauto bronza ir skaudūs metai namuose
2007 metais prie rinktinės vairo stojus R. Butautui, Europos čempionatas Ispanijoje nebuvo prastas. Starte iškovotos 7 pergalės iš eilės, tik pusfinalyje buvo pralaimėta amerikiečio R. Holdeno vedamai Rusijos rinktinei, kuri vėliau tapo ir turnyro nugalėtoja, bet laimėję mažąjį finalą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, įveikusi Graikijos krepšininkus, tapo bronzos medalių laimėtoja. 2008 metų Pekino olimpiadoje Lietuvos rinktinė išlaikė elitinės komandos statusą ir pateko į ketvertuką. Deja, …
Argentinos ir Ispanijos Akistata Pasaulio Čempionate
Argentiniečiai labai pasitikėjo savo jėgomis prieš ketvirtfinalio akistatą su Lietuva, tačiau po jos liejo graudžias žiniasklaidos ašaras. Lietuviai demonstravo aukščiausio lygio krepšinį ir nepaliko varžovams jokių vilčių - 104:85.
Rusijos ir Argentinos rungtynės
Nerezultatyviai prasidėjusiame susitikime Argentiną į priekį tempė 6 taškus iš eilės pelnęs Luisas Scola, o ketvirčio viduryje jo ekipa pirmavo 8:4. Į puolimą sėkmingai įsijungė Fabricio Oberto, tad Rusijos komanda niekaip negalėjo pasivyti varžovų (12:7). Carlosas Delfino pirmuosius savo taškus pelnė tritaškiu metimu (15:9), o baigiantis ketvirčiui Rusijos komanda kiek sumažino atsilikimą (15:11). Antrasis kėlinys prasidėjo Argentinos rinktinės spurtu 7:0, kurį inicijavo C. Delfino (22:11). Tačiau varžovams pabėgti neleido įspūdingą metimų seriją atlikęs Sergejus Monia - rusas pataikė tris tritaškius iš eilės (22:20). Bet po geros atkarpos sekė blogesnė ir netrukus D. Blattas buvo priverstas prašyti minutės pertraukėlės, kai argentiniečiai vėl ėmė tolti (27:20). Tris pražangas susirinkęs rusų vidurio puolėjas Timofejus Mozgovas buvo priverstas prisėsti ant atsarginių žaidėjų suolelio, o kito „centro“ Aleksandro Kauno, matyt, dėl traumos D. Blattas į aikštelę neleido. Kėlinį Rusijos komanda užbaigė „mažu“ penketu, tačiau sėkmingo gynėjų žaidimo dėka kvėpavo oponentams į nugarą (33:36). Trečiąjį kėlinį puikiai pradėjo C. Delfino - po jo metimų Argentinos rinktinė tolo (41:33). Bet istorija kartojosi ir Rusijos krepšininkai pristabdė oponentus, o po Dmitrijaus Chvostovo tritaškio skirtumas tirpo iki 3 taškų (41:44). Labai tolimas ir tikslus Pablo Prigino šūvis argentiniečiams leido vėl padidinti savo persvarą (49:43), kuris greitai menko po S. Monios metimų (49:48). Andrejus Voroncevičius metimu paskutinę atakos sekundę išvedė Rusijos komandą pirmyn (52:51), bet baigiantis ketvirčiui tritaškį pataikė Leonardo Gutierrezas (54:52). Ketvirtojo kėlinio pradžioje užvirė atkakli kova, bet minutė po minutės ir argentiniečiai pamažu ėmė tolti (63:56). Rusijos krepšininkams jau trūko jėgų galynėtis su L. Scola, tad šis sėkmingai rinko taškus ir didino skirtumą (67:58). Likus žaisti 1 min. 36 sek. tolimas C. Delfino šūvis laidojo Rusijos komandos viltis atsitiesti (70:61), o dar vienas puolėjo tritaškis dėjo tašką susitikime (73:61).
Statistika:
- Rusija: Sergejus Monia 17 taškų (5/7 trit., 1/1 dvit.), Andrejus Voroncevičius ir Timofejus Mozgovas (11 atk. kam.) po 10, Dmitrijus Chvostovas 9, Sergejus Bykovas 5, Antonas Ponkrašovas or Jevgenijus Voronovas po 3, Aleksejus Žukanenka 2.
- Argentina: Luisas Scola 27 taškai (11/19 dvit., 5/8 baudų; 6 atk. kam.), Carlosas Delfino 26 (5/7 trit., 3/6 dvit., 5/10 baudų; 7 atk. kam.), Fabricio Oberto 10, Pablo Prigioni 5 (5 rez. perd., 4 atk. kam.), Leonardo Gutierrezas 3, Hernanas Jasenas 2.
- Dvitaškiai: Rusija 15/28 (54 proc.) - 21/38 (55 proc.) Argentina
- Tritaškiai: Rusija 9/24 (38 proc.) - 7/15 (47 proc.) Argentina
- Baudų metimai: Rusija 4/4 (100 proc.) - 10/20 (50 proc.) Argentina
- Atkovoti kamuoliai: Rusija 28 - 28 Argentina
- Pražangos: Rusija 19 - 13 Argentina
- Perimti kamuoliai: Rusija 4 - 7 Argentina
- Klaidos: Rusija 16 - 6 Argentina
- Rezultatyvūs perdavimai: Rusija 10 - 14 Argentina.
Argentinos ekipa su nesenstančiu Luisu Scola bei magišką žaidimą demonstruojančiu Facundo Campazzo priešakyje neabejotinai yra gražiausia ir labiausiai įkvepianti turnyro istorija. Iš rinktinės pasitraukus auksinės kartos nariams Manu Ginobili ir Carlosui Delfino, atrodė, kad skambių pergalių kurį laiką teks palaukti. Bet 39 metų Luisas Scola ir užaugę nauji Argentinos lyderiai dar kartą įrodė, kad pavardės dar ne viskas. Jų noro laimėti ir to padaryti žaidžiant už gimtąją šalį nepralenkė dar nė viena ekipa.
Ispanijos rinktinė
Ispanijos rinktinėje trūksta Pau Gasolio, Sergio Rodriguezo, Juano Carloso Navarro. Jie taip pat nežaidžia tokio patrauklaus krepšinio, kaip tą daro jų šiandieniniai varžovai ar pusfinalyje nugalėti australai. Bet jie laimi. Ir laimi jie savo gynybos, patirties ir kiekvieno žaidėjo, puikiai atliekančio savo vaidmenį, dėka. Ilgi metai žaidžiant svarbiose čempionatų atkrintamosiose varžybose duoda dividendų tada, kai žaidėjų pasirinkimas galbūt ne toks gausus.
Argentina
Tai, ką ši komanda išdarinėja puolime, galima būtų žiūrėti dar ir dar kartą. Argentiniečiai žaidžia laisvą, sklandų, tačiau kartu ir kantrų krepšinį, kurio tikslas - susikurti geriausią įmanomą metimą. Už tai daugiausiai atsakingi F.Campazzo ir N.Laprovittola. Žaidimas 2 prieš 2 yra šios komandos puolimo pamatas, o jo sustabdyti nesugebėjo nei serbai, nei prancūzai. Maži ir greiti gynėjai sugeba atsirasti baudos aikštelėje vos ne kiekvienos atakos metu. Palikę savo tiesioginius oponentus už nugaros jie sukuria pranašumo situacijas, o jų situacijų skaitymas bei perdavimai šiame čempionate yra tiesiog kitame lygyje. Bet kurią akimirką F.Campazzo (vid. 7,7 perd.) ar N.Laprovittola (4,1 perd.) gali perduoti kamuolį pro nugarą ar varžovams tarp kojų. Tik paklauskite serbų.
Jei nežinotumėte kiek Luisui Scolai metų, iš jo žaidimo aikštelėje būtų galima spėti, kad kokie 25. Veteranas aikštelėje praleidžia po 29 minutes, pelno po 19,3 taško ir atkovoja po 8,1 kamuolio per rungtynes. Prie viso šito pridėkime tai, kad jis kartu su Argentinos rinktinės trenerių štabo bei žaidėjų pagalba nė vienose rungtynėse nebuvo didelė spraga komandos gynyboje, nors amžius galėtų indikuoti ir priešingai. Kitoje aikštelės pusėje L.Scola meistriškai išnaudoja savo krepšinio IQ. Net ir varžovams žinant, kad dešinioji pusė yra jo stiprioji, jis vis tiek paskutiniu momentu suranda būdą, kaip išmesti kamuolį būtent iš šios pusės. Tada belieka tik tikėtis, kad L.Scola nepataikys. Argentinietis taip yra pavojingas prie trijų taškų zonos - tikslą pasiekia net 46 proc. jo metamų tritaškių ir būtent tai labai išplečia aikštelę Argentinos atakų metų bei atlaisvina koridorius jau minėtiems gynėjams.
Kas labiausiai krenta į akis žiūrint Argentinos rungtynes, yra jų atsidavimas ir komandinė dvasia. Nuo pat pirmųjų minučių ketvirtfinalyje matėsi, kad į rungtynes jie atsinešė daugiau energijos nei serbai. Galvojau, kad prancūzai tos klaidos nepadarys. Tačiau pirmajame pusfinalio kėlinyje vaizdas buvo panašus. Argentiniečių gynėjai taip prisikabino gynyboje prie E.Fournier ir N.De Colo, kad jokios užtvaros ir judesiai nepadėdavo nuo jų atitrūkti. Luisas Scola du kartus pats vienas atsikovojęs kamuolį nusivarė jį per visą aikštelę ir pelnė taškus. Tokį toną jie uždavė rungtynių pradžioje ir nemažino tempo visas 40 minučių. Visada atsiras komanda su daugiau talento, geresne sistema ar atletiškesniais žaidėjais. Bet tą skirtumą galima greitai panaikinti noro, energijos ir atsidavimo dėka. Tai Argentinos rinktinė ir daro viso čempionato metu.
#