Įvadas
Sportas yra neatsiejama visuomenės kultūros dalis, apimanti įvairias fizines ir intelektines veiklas, organizuojamas pagal tam tikras taisykles. Tai apima varžymąsi, laisvalaikio praleidimą, įgūdžių lavinimą ir tarpusavio santykius. Sportas siejamas su sveikatos stiprinimu, moraliniu ir materialiniu pasitenkinimu, saviraiška, tobulėjimu, garbe ir šlove. Šiame straipsnyje išnagrinėsime sporto apibrėžimą, jo istoriją Lietuvoje ir pasaulyje bei dabartines tendencijas.
Sporto apibrėžimas ir esminiai bruožai
Sportas - tai fizinių pratimų, varžybų, pratybų ir treniruočių organizavimo ir vykdymo sistema, kuri yra kūno kultūros priemonė ir metodas. Plačiąja prasme, tai visos fizinio aktyvumo formos, kurios gerina žmonių fizinį parengtumą ir dvasinę būseną. Sportui būdingas nuoseklus ir nuolatinis fizinių ir dvasinių žmogaus galių plėtojimas varžantis, lenktyniaujant (greičiau, toliau, aukščiau, gražiau, geriau) ir taip išugdytų jėgų, gebėjimų rodymas individualiose ir komandinėse varžybose.
Sportas apima sistemingą mokymąsi, lavinimąsi ir varžymąsi, o jam būdinga tikslinga, taisyklių ribojama labai aktyvi fizinė ir psichinė veikla.
Skiriamas didysis sportas, kai kiekvienas dalyvis turi tikslą pasiekti geriausią rezultatą. Suprantamas siaurąja (aukščiausio rango, elitinės varžybos: pasaulio, Europos čempionatai, olimpinės žaidynės) ir plačiąja (sistemingas rungtyniavimas siekiant geriausių rezultatų) prasme.
Didysis sportas padeda nustatyti žmogaus gebėjimų galimybes. Svarbiausia tarptautinio sporto sąjūdžio, propaguojančio humanistines vertybes, šiuolaikinio visuomenės gyvenimo ir tarpvalstybinių santykių dalis yra olimpinis sportas (olimpinės žaidynės). Ryškiausias bruožas - specialus sportininkų rengimas varžytis ir varžymasis, pirmiausia svarbiausiose pasaulio varžybose - olimpinėse žaidynėse, siekiant kuo geriausių olimpinių sporto šakų rezultatų. Svarbus yra socialinių tikslų - sveikatos stiprinimo, fizinio ir dorovinio žmonių tobulinimo, olimpizmo principų kitose visuomeninio gyvenimo srityse - skleidimas ir įgyvendinimas. Šiuolaikinis sportas susideda iš daugelio šakų, kurių kiekvienai būdinga saviti sportinės kovos metodai, technikos ir taktikos veiksmai, tam tikri įrankiai, inventorius, įranga ir aplinka.
Taip pat skaitykite: Tradicinis ir ekstremalus sportas
Sporto istorija
Pradžia pasaulyje
Sporto pradžia laikytina laikotarpis, kai savisauga ir buitiniai rūpesčiai nebeužėmė viso žmogaus laiko. Seniausia užuomina apie sportinę veiklą siekia 2750-2600 prieš Kristų. Mergaičių žaidimai su kamuoliu pavaizduoti Egipto raižiniuose apie 2050 prieš Kristų. Medžioklėje šaudymas iš lanko buvo žinomas jau mezolite (apie 8000 pr. Kr.), bet sportu virto apie 1150 pr. Kr. 19-20 a. daugelyje šalių sportas paplito kaip kūno kultūros priemonė ir metodas. Daugumos pasaulyje paplitusių sporto šakų turinys, programa, oficialios varžybų taisyklės susidarė 19 a. antroje ir 20 a. pirmoje pusėje; pagal jas pradėtos rengti sporto varžybos, įkurta sporto nacionalinių ir tarptautinių organizacijų - sporto klubų, draugijų, federacijų.
Sporto raida Lietuvoje
LIETUVOJE sporto šaknys slypi gilioje senovėje. Senovės lietuviams ypatingą reikšmę turėjo pratimai jojant žirgais: pirmo tūkstantmečio prieš Kristų Vidurio Lietuvos kapinynuose aptinkama rūpestingai kamanėlėmis ir žvangučiais padabintų žemaitukų veislės žirgų palaidojimų. Baltų teritorijoje dar 7-6 amžiuje prieš Kristų vikrumas, jėga, greitumas, ištvermė buvo labai reikalingos žmogui kovojant už būvį. Pirmykštėje bendruomenėje jauni žmonės buvo mokomi ir auklėjami šeimoje. Mokymas dažniausiai rėmėsi atidžių vyresniųjų veiksmų stebėjimu, kartojimu. Vėliau žmogus pastebėjo, kad taurą gelbsti jo milžiniška raumenų jėga, o elnią - gera klausa, orientavimasis, judesių lengvumas ir greitis. Žaidimai ir kiti fiziniai pratimai tapo fizinio lavinimo. Šiuolaikinio sporto sampratos užuomazgos Lietuvoje pradėjo formuotis 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje. Teorinius pagrindus kūrė Lietuvos švietėjai, filosofai: S. Šalkauskis, A. Maceina, V. Sezemanas, kūno kultūros, sporto puoselėtojai: A. Jurgelionis, A. Vokietaitis, K. Dineika, V. Augustauskas. Sportas vertintas kaip stipri pasikeitusio, jau 20 a. pradžios požiūrio į žmogaus fizinį lavinimą išraiška. Buvo pastebėtas ryškiausias sporto bruožas - varžymasis. V. Augustauskas: Tik lenktyniavime gali būti sukoncentruota tiek pastangų, kad asmenybė parodytų savo galimybių ribą. Varžybinis sportas - vienas mėgstamiausių jaunimo dalykų. Niekas taip gausiai pasaulio jaunuomenės nesutelkia bendrauti, kaip šių dienų sportas. A. Maceina: <…> Sportininkas yra panašus į asketą, nes neleidžia savo kūnui elgtis taip, kaip jis norėtų, bet lenkia jį pagal savo dvasią, nulemtą sporto tikslo <…>.
Laisvę ir nepriklausomybę atsikovojusioje Lietuvoje sudominti ir į praktinę sportinę veiklą įtraukti Lietuvos jaunimą buvo nelengva: viską reikėjo pradėti tuščioje vietoje. Vienas iš Lietuvos sporto kūrėjų S. Garbačiauskas, 1919 grįžęs į Lietuvą iš Rusijos, stebėjosi: Pats svarbiausias mano tikslas buvo rasti sporto aikštę ar salę, kur būtųįmanoma sueiti į ryšį su sportuojančiais. Per mėnesį išlandžiojau Kauną ir apylinkes, net ir didesnius kiemus, bet, mano didžiausiai nuostabai, nieko panašaus neradau <…>. Pasidarė liūdna ir nesuprantama, kodėl vaikai nežaidžia - visur lyg kokia tyruma. E. Kubiliūtė-Garbačiauskienė rašė: Po darbo besidairant po Kauną ir jo apylinkes užtikau fortuose būrelius vaikų belaksiančių ir besipešančių. Pasiūliau jiems įvairių žaidimų.
Sporto mėgėjų entuziazmas, atsidavimas, kilnumas, leido žengti pirmuosius žingsnius: steigti sporto organizacijas. Pirmasis sporto klubas 1885 įkurtas Mažojoje Lietuvoje, Klaipėdoje - irklavimo klubas Neptūnas. 1906 Vilniuje įkurtas klubas Sakalas (Sokół), kultivavęs gimnastiką, imtynes, fechtavimąsi, boksą, dviračių sportą, 1906 Kaune - gimnastikos klubas Sakalas, nuo 1912 kultivavęs ir irklavimą, 1907 Kaune įsteigta Atletikos sąjunga, kultivavusi imtynes. Lietuvai buvo svarbu mūsų šalies sporto organizacijų įstojimas į tarptautines organizacijas: 1923 Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (pranc. Fédération Internacionale de Football Association, FIFA) nariu tapo Lietuvos sporto lygos Futbolo komitetas, į tarptautines federacijas 1924 įstojo Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1930 - Šachmatų sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas.
Oficialiose tarptautinėse varžybose Lietuvos atletai debiutavo 1924 - VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje: du dviratininkai (I. Anolikas ir J. Vilpišauskas) ir futbolo rinktinė. Pirmasis Lietuvos sportininkas, varžęsis pasaulio čempionate (1928), buvo čiuožėjas K. Bulota, greitojo čiuožimo daugiakovėje jis užėmė 21 vietą. Netrukus pasiekta gerų rezultatų tarptautinėse varžybose. Šaudymo rinktinė (P. Giedrimas, K. Sruoga, A. Mažeika, V. Nakutis, A. Karčiauskas) 1937 Helsinkyje laimėjo pasaulio čempionato sidabro medalius; P. Giedrimas individualiosiose šaudymo iš standartinio pistoleto varžybose t. p. buvo apdovanotas sidabro medaliu. 1939 pasaulio šaudymo čempionate Liucernoje (Šveicarija) J. Miliauskas pelnė bronzos, Lietuvos rinktinė (J. Miliauskas, P. Giedrimas, A. Jelenskas, A. Mažeika, V. Nakutis) - sidabro medalius. Lietuvos vardas labiausiai nuskambėjo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei, padedamai Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių krepšininkų, laimėjus 1937 ir 1939 Europos čempionatus; Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 I Europos čempionate Romoje (Italija) pelnė sidabro medalį. Lietuvos stalo teniso rinktinė (Ch. Duškesas, V. Dzindziliauskas, E. Nikolskis, V. Populiariausiomis sporto šakomis tapo futbolas, lengvoji atletika (tarptautinio lygio lengvaatlečiai buvo A. Šimanas, A. Vietrinas, V. Bakūnas, V. Komaras, O. Šepaitienė ir kiti), tenisas, boksas (J.1940 SSRS okupacija nutraukė natūralią Lietuvos sporto plėtotę. Buvo uždaryti sporto klubai, nutraukta sporto organizacijų veikla, nutraukti Lietuvos sportininkų ryšiai su tarptautinėmis sporto organizacijomis, sportininkai neteko galimybių savarankiškai dalyvauti tarptautinėse varžybose. Baigiantis II pasauliniui karui daug pajėgiausių sportininkų pasitraukė į Vakarus, dalis likusiųjų Lietuvoje buvo sovietų valdžios represuoti. Ilgainiui Lietuvos sportas atsigavo. Be anksčiau populiariausių sporto šakų (bokso, futbolo, krepšinio, lengvosios atletikos, slidinėjimo, šachmatų, žirgų sporto), prigijo ir išsiplėtojo naujos sporto šakos: rankinis, baidarių ir kanojų irklavimas, žolės riedulys, meninė gimnastika, šiuolaikinė penkiakovė, dziudo, badmintonas, sunkioji atletika, orientavimosi, šaudymo iš lanko sportas ir kitos. Buvo sparčiai plėtojamas masinis sportas. Svarbų vaidmenį plėtojant sportą suvaidino organizacinė sportinė veikla.
Taip pat skaitykite: Tradicinės ir netikėtos sporto šakos
1946 Kaune įsteigta pirmoji Lietuvoje vaikų ir jaunimo sporto mokykla. 1960 tokių (ir specializuotų plaukimo, lengvosios atletikos, krepšinio) sporto mokyklų buvo 24, jose treniravosi beveik 8 tūkstančiai vaikų, paauglių, jaunių. 1945 atidarytas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas, jį 1948-2004 baigė 4984 kūno kultūros mokytojai, 2238 įvairių sporto šakų treneriai - aukštos kvalifikacijos specialistai, vėliau įnešę didelį įnašą į Lietuvos sporto plėtrą, didelio meistriškumo sportininkų rengimą. Įkurtos arba atkurtos (1940-1941 veikusios) sporto draugijos, kurios turėjo savo sporto bazes, trenerius, sporto mokyklas: Žalgirio (1944), Kolūkiečio (nuo 1956 Nemunas), Spartako, Dinamo, Darbo rezervų, Lokomotyvo.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 pakito sporto valdymas: vietoj Kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas, 1991 - Lietuvos tautinis olimpinis komitetas sugrąžintas kaip visateisis narys į Tarptautinį olimpinį komitetą. 1991-1992 vietoj sporto draugijų imta steigti sporto klubus (liko tik Žalgirio ir Nemuno draugijos). 21 a. sportas patiria reikšmingas transformacijas, kurias lemia technologinė pažanga, globalizacija, socialiniai pokyčiai ir nauji iššūkiai.
Dabartinės tendencijos sporte
- Elektroninis sportas (eSportas): Kompiuteriniai žaidimai tampa vis populiaresni, pritraukdami dideles auditorijas ir rėmėjus. eSportas jau yra pripažintas kaip rimta sporto šaka, kurioje žaidėjai varžosi profesionaliai.
- Dirbtinis intelektas ir duomenų analizė: DI ir duomenų analizė naudojami sportininkų treniruočių optimizavimui, varžybų strategijų kūrimui ir traumų prevencijai.
- Tvarumas sporte: Vis daugiau dėmesio skiriama sporto renginių ir infrastruktūros tvarumui, siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.
- Lyčių lygybės stiprinimas: Dedamos pastangos užtikrinti lyčių lygybę sporte, skatinant moterų dalyvavimą ir suteikiant joms vienodas galimybes.
- Sveikos gyvensenos skatinimas: Sportas vis labiau suvokiamas kaip priemonė skatinti sveiką gyvenseną ir gerinti visuomenės sveikatą.
- Nuotykių sportas: Vyrauja nuotykių sportas, pvz., plaukimas plaustais, parasparniai.
Profesionalų sportas
19 a. viduryje kai kuriose šalyse pradėjo plėtotis profesionalų sportas - reginių industrinė sistema ir verslas. Profesionalų sporto firmų (klubų) pagrindinis uždavinys yra pelningai parduoti sporto reginį (plėtojamos tos sporto šakos, kurios gali duoti pelno).
Sporto renginiai kaip kultūros dalis
Sporto renginiai dažnai peržengia paprastos varžybų organizavimo ribas. Jie virsta svarbiais kultūriniais įvykiais, kurie sujungia bendruomenes, skatina socialinę sąveiką ir formuoja identitetą. Renginių metu dažnai vyksta kultūrinės programos: muzikiniai pasirodymai, šokiai, maisto festivaliai ir kiti meno renginiai. Visa tai ne tik praturtina atmosferą, bet ir leidžia dalyviams geriau pažinti vietos kultūrą.
Beje, sporto renginiai gali turėti didelį poveikį vietos ekonomikai. Juos organizuoti dažnai reikia didelių investicijų į infrastruktūrą, viešbučius ir restoranus. Dėl to regionas patiria kultūrinį ir ekonominį vystymąsi.
Taip pat skaitykite: Vertybės, tradicijos ir inovacijos sporto bendruomenėse
Dalyvavimas tokiuose renginiuose stiprina bendruomeniškumą. Žmonės susirenka palaikyti savo komandos ar sportininko, o tai sukuria ypatingą atmosferą. Pavyzdžiui, maratonai telkia tiek profesionalus, tiek mėgėjus, siekiančius asmeninių tikslų.
Kultūrinis aspektas apima ir sportininkus kaip visuomenės lyderius. Jie tampa pavyzdžiais jaunimui, įkvepdami siekti tikslų, ne tik sporte, bet ir gyvenime.
Galiausiai, sporto renginių organizavimas padeda puoselėti nacionalinį identitetą. Šalys dažnai naudoja sportą, kad pabrėžtų savo kultūrinius ypatumus.
Sporto ir aktyvaus laisvalaikio reikšmė
Aktyvūs laisvalaikio užsiėmimai prisideda prie mūsų fizinės sveikatos ir gerina psichologinę savijautą. Sportas ir fizinė veikla padeda sumažinti stresą, nerimą ir net depresijos simptomus. Kai judame, organizmas išskiria endorfinus - vadinamuosius „laimės hormonus”. Be to, aktyvūs užsiėmimai skatina socialinį bendravimą. Sporto komandos, aerobikos grupės ar bėgimo klubai suteikia galimybę susipažinti su naujais žmonėmis, užmegzti draugystes ir dalintis patirtimi.
Reguliarus sportavimas taip pat gerina mūsų kūno judrumą ir lankstumą. Fizinė veikla stiprina raumenis, gerina širdies ir kraujagyslių sistemą, didina ištvermę ir bendrą fizinę būklę. Galima rinktis iš daugybės veiklų - bėgimo, plaukimo, dviračių sporto, grupinių šokių ar jogos.
Aktyvūs laisvalaikio užsiėmimai taip pat skatina kūrybiškumą ir saviraišką. Sportas ir judėjimas gali tapti puikia platforma išreikšti save, ypač šokiuose, kovos menuose ar ekstremaliuose sportuose.
Galiausiai, aktyvūs laisvalaikio užsiėmimai teigiamai veikia gyvenimo kokybę ir ilgaamžiškumą. Tyrimai rodo, kad reguliariai sportuojantys žmonės dažnai gyvena ilgiau ir patiria geresnę gyvenimo kokybę. Fizinė veikla padeda išvengti daugelio lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, širdies ligos ar nutukimas.
Sportas ir vertybės
Sportas turi didelį poveikį mūsų vertybėms. Jis skatina bendradarbiavimą, konkurenciją, sąžiningumą ir pagarbą. Be to, sporto veiklos suvienija žmones ir padeda formuoti socialinę sąmonę bei identitetą.
Pirmiausia, sportas skatina bendruomeniškumą. Renginiai, tokie kaip varžybos ar turnyrai, sukviečia žmones, kurie palaiko savo komandas, dalyvauja įvairiose veiklose ir kuria ryšius. Tokie socialiniai ryšiai stiprina bendruomenių solidarumą ir leidžia žmonėms jaustis dalimi didesnio kolektyvo.
Kitas aspektas - konkurencinė dvasia. Sportas moko žmones stengtis, siekti geriausių rezultatų ir nenuleisti rankų, net kai atsiranda sunkumų. Šios savybės yra vertingos ir kasdieniame gyvenime, nes skatina ambiciją ir iniciatyvumą, o taip pat mokina, kaip priimti pralaimėjimus ir iš jų pasimokyti.
Sąžiningumo ir etikos svarba taip pat akcentuojama sporte. Dauguma sporto šakų turi griežtas taisykles, kurių dalyviai privalo laikytis. Tai skatina sąžiningą konkurenciją ir pabrėžia, kad sėkmė turėtų būti pasiekta sąžiningai.
Sportas taip pat gali būti galingas socialinės integracijos įrankis. Įvairių kultūrų, tautybių ir socialinių sluoksnių žmonės susitinka sporto aikštelėse, bendradarbiauja ir mokosi vieni iš kitų.
Galiausiai, sportas prisideda prie fizinės sveikatos ir gerovės, kas yra esminė bet kurios visuomenės vertybė. Aktyvus gyvenimo būdas skatina sveiką gyvenseną, o tai leidžia žmonėms jaustis geriau tiek fiziškai, tiek emociškai. Sportas, kaip kultūrinis fenomenas, ne tik atspindi, bet ir formuoja mūsų vertybes.
Sporto varžybų organizavimo iššūkiai
Sporto varžybų organizavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kruopštaus planavimo, koordinavimo ir išteklių valdymo. Organizatoriai susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie gali turėti įtakos renginio sėkmei. Štai keletas pagrindinių iššūkių:
- Finansavimas: Finansų pritraukimas yra vienas didžiausių iššūkių. Reikia užtikrinti pakankamą finansavimą, kuris apimtų infrastruktūros, personalo, saugumo, reklamos ir kitas būtinas išlaidas. Rėmėjų pritraukimas ir biudžeto valdymas yra gyvybiškai svarbūs.
- Infrastruktūra: Tinkamos infrastruktūros užtikrinimas yra būtinas sėkmingam varžybų organizavimui. Tai apima sporto aikštynus, patalpas, transporto infrastruktūrą, apgyvendinimą ir kitas būtinas paslaugas.
- Saugumas: Dalyvių ir žiūrovų saugumas yra prioritetas. Organizatoriai turi užtikrinti tinkamas saugumo priemones, įskaitant apsaugos personalą, medicininę pagalbą ir evakuacijos planus.
- Logistika: Logistikos valdymas yra sudėtingas procesas, apimantis transportą, apgyvendinimą, maitinimą, akreditaciją ir kitas detales. Netinkamas logistikos valdymas gali sukelti didelių problemų varžybų metu.
- Žmogiškieji ištekliai: Kvalifikuoto personalo užtikrinimas yra būtinas sėkmingam varžybų organizavimui. Tai apima savanorius, teisėjus, medicinos personalą, apsaugos darbuotojus ir kitus specialistus.
- Reklama ir komunikacija: Efektyvi reklama ir komunikacija yra būtinos siekiant pritraukti dalyvius ir žiūrovus. Organizatoriai turi naudoti įvairius komunikacijos kanalus, įskaitant socialinę žiniasklaidą, televiziją, radiją ir spaudą.
- Reglamentavimas ir taisyklės: Varžybų organizatoriai turi laikytis įvairių reglamentų ir taisyklių, įskaitant sporto šakos taisykles, saugos reikalavimus ir kitus teisės aktus.
- Politiniai ir ekonominiai veiksniai: Politinė ir ekonominė situacija šalyje gali turėti įtakos varžybų organizavimui. Politinis nestabilumas, ekonomikos nuosmukis ar kiti veiksniai gali sukelti problemų.
Lietuvos sportinės žūklės federacija: strateginiai tikslai ir veikla
Asociacija „Lietuvos sportinės žūklės federacija“ įregistruota 1996 m. gruodžio 16 d., įmonės kodas 191935171, registracijos adresas: Žemaitės g. 6 Vilnius. Federacija pripažįsta Olimpinę chartiją ir yra Tarptautinės sportinės žūklės konfederacijos (toliau - C.I.P.S.) narė. Federacija pripažįsta C.I.P.S. kaip pagrindinę organizaciją, tarptautiniu mastu koordinuojančią sportinę žūklę. Federacijos strateginis veiklos planas - tai ketverių metų sporto šakos vystymo strategija, numatanti siekiamus tikslus ir įgyvendinamus uždavinius.
Pastaraisiais metais Federacija atliko drąsius žingsnius siekiant pakeisti tokius nepalankius išorinius veiksnius, darė daug pastangų keičiant tarptautinių organizacijų požiūrį į Pasaulio ir Europos čempionatų vietų parinkimą, įrodė, kad galima ir tokiose šalyse kaip Lietuva sėkmingai organizuoti pasaulinio lygio renginius ir tai duoda rezultatų - pvz., 2025 m. lapkričio mėn. FIPSed patvirtintame Pasaulio ir Europos čempionatų kalendoriuje numatyta, kad bent vienas pasaulio čempionatas vyks Lietuvoje, dar keli - artimose Lietuvai šalyse.
Federacija taip pat siekia prisidėti prie LRV vyriausybės programos įgyvendinimo, siekdama Lietuvą garsinančių sporto pasiekimų, kaip įmanoma efektyviau panaudodama valstybės skiriamą finansavimą, rėmėjų ir nuosavas lėšas. Daugumos žūklės sporto šakų sportininkų turi laikytis ne tik aukšto sportinio meistriškumo varžybų taisyklių, tačiau ir Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2013-01-04 d. įsakymu Nr. D1-14.
SPORTINĖ ŽŪKLĖ - VISIEMS ATVIRA MASINĖ SPORTO ŠAKA, TARPTAUTINIU MASTU GARSINANTI LIETUVĄ KAIP GERIAUSIŲ EUROPOJE IR PASAULYJE ŽVEJŲ KRAŠTĄ, PUOSELĖJANTI NUOLATINĮ SĄLYTĮ SU GAMTA.
Sieksime, kad visi aukšto sportinio meistriškumo sportininkai, treneriai, teisėjai laikytųsi Lietuvos sportinės žūklės federacijos Vykdomojo komiteto 2024 m. spalio 29 d. patvirtinto Etikos ir drausmės kodekso.
tags: #ivairiu #sporto #varzybu #organizatoriai #susiduria #su