Pirmasis Lietuvos sporto stadionas, vėliau pavadintas S. Dariaus ir S. Girėno vardu, yra neatsiejama Lietuvos sporto istorijos dalis. Šis straipsnis apžvelgia stadiono atsiradimo aplinkybes, raidą, rekonstrukcijas ir reikšmę Lietuvos sportui bei visuomenei.
Stadiono ištakos ir įkūrimas
Dar iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje sportas buvo tik užuomazgoje. Pirmieji futbolo mačai Kaune buvo sužaisti likus keleriems metams iki carinės valdžios pabaigos. 1919-1921 m. pirmosios Kauno futbolo komandos dažniausiai žaidė Vytauto kalne, Ąžuolyno laukymėse. 1921 m. Kauno miesto savivaldybė išnuomavo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungai (LFLS) Kaunas žemės sklypą (apie 3,5 ha), kuriame įrengta Ąžuolyno futbolo aikštė ir bėgimo takai.
1924-1925 m. LFLS pirmininko Stepono Dariaus iniciatyva ir pagal jo parengtą projektą, iš dalies ir jo lėšomis, buvo įrengtas pirmasis sporto stadionas Lietuvoje. S. Darius ir Kęstutis Bulota parengė projektą, organizavo talkas ir iš dalies finansavo stadiono statybą. 1924 m. rugsėjo 6-8 d. įvyko pirmojo Lietuvoje stadiono atidarymo ir pašventinimo iškilmės. Šventės metu LFLS ir Kauno šaulių komandos varžėsi futbolo, krepšinio, beisbolo turnyruose, lengvosios atletikos varžybose.
Tarpukario laikotarpis: stadionas tampa valstybiniu
1933 m. stadionas perėjo valstybės žinion, kuri LFLS stadioną 1934 m. rekonstravo ir prie jo pastatė Kūno kultūros rūmus (dabar - Lietuvos sporto universitetas). 1935 m. balandį pradėtas statyti Valstybinis stadionas, projekto autorius V. Landsbergis-Žemkalnis. Vienas didžiausių tarpukario metais stadione vykusių renginių buvo 1935 m. liepos 17-31 d. surengta pirmoji Tautinė olimpiada - viso pasaulio lietuvių sporto šventė-sąskrydis. Atidarymo iškilmėse dalyvavo apie 10 000 žmonių, susirinko 2000 sportininkų iš viso pasaulio. 1936 m. birželio 30 d. Prie stadiono 1997 m. rugsėjo 8 d. atidengtas paminklas S. Dariui ir S. Girėnui.
Sovietinis laikotarpis ir rekonstrukcija
Sovietinės okupacijos laikotarpiu Ąžuolyno sporto kompleksas išliko pagrindiniu miesto sporto centru, nors ilgainiui ir prarado savo valstybinę reikšmę. 1969 m. prasidėjo stadiono rekonstrukcijos darbai, užbaigti 1979 m. rugpjūtį. Vietoj medinių tribūnų iškilo gelžbetoninės, puslankiu juosiančios žaliąją veją. Dviejuose aukštuose įrengta 12 000 sėdimų vietų.
Taip pat skaitykite: Čempionato triumfas ir atgimimas
Nepriklausomybės laikotarpis ir dabartis
Nuo 1983 m. stadionas ir šalia stovinti Kauno sporto halė sudaro vieningą ansamblį, 1992 m. pavadintą S. Dariaus ir S. Girėno sporto centru. 1993 m. 1998 m. atlikta bėgimo takų, sektorių rekonstrukcija, paklota nauja moderni danga, įsigyta matavimo aparatūra ir prietaisai, sumontuotos ir perdažytos tribūnos. Pagal UEFA reikalavimus stadione sudėtos plastikinės kėdės (8248 vietos).
2018-2022 m. stadionas rekonstruotas, darbų metu jame nevyko jokios varžybos. Po rekonstrukcijos atidarytas 2022 m. spalio 16 d.
S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija: siekis atitikti tarptautinius standartus
Kauno miesto savivaldybė patvirtino S. Dariaus ir S. Girėno stadiono detalųjį planą. Tai - pirmasis žingsnis siekiant rekonstruoti didžiausią šalies stadioną. Kitais metais planuojama parengti techninį rekonstrukcijos projektą. Kauno meras Andrius Kupčinskas kreipėsi į LR Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas prisidėti prie nacionalinės reikšmės stadiono rekonstrukcijos, tam panaudojant 2014-2020 m. finansinės perspektyvos ES paramą ir šiuo laikotarpiu numatyti 20 mln.
"Suderinti detalųjį S. Dariaus ir S. Girėno stadiono planą užtruko daugiau nei metus, kadangi tai yra Kultūros paveldo teritorija, kuriai galioja atitinkami reikalavimai. Tačiau galime pasidžiaugti, jog detalusis planas jau suderintas ir pasirašytas. Kitas žingsnis bus techninio rekonstrukcijos projekto rengimas. Norime, kad ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai reikšmingas sporto objektas būtų sutvarkytas ir atitiktų UEFA saugumo ir infrastruktūros bei patvarumo ir ilgaamžiškumo reikalavimus. Šis kompleksas yra Kauno miesto kultūrinio ir sportinio gyvenimo centras.
Finansavimas ir planai
Pajudės 20 mln. Turėtų pajudėti S. Dariaus ir S. Girėno stadiono Kaune rekonstrukcija, kuriai siekiama gauti 20 mln. Lt ES paramą. Apie šių lėšų numatymą 2014-2020 m. finansinėje perspektyvoje patvirtina penktadienį Kaune apsilankęs ir stadioną apžiūrėjęs vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas. Pasak ministro, naujoje finansinėje perspektyvoje yra numatytos lėšos regionų plėtrai ir miestai spręs, kuriems objektams tikslingiausia panaudoti skiriamus pinigus. Penki Lietuvos didmiesčiai pagal vadinamąją „Urban“ programą gaus 700 mln. Lt europinės paramos lėšų, iš jų Kaunas pretenduoja į 120-130 mln. Lt.
Taip pat skaitykite: Stonkutės triumfas
„S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija dabar yra prioritetinis Kauno sporto objektas, jo sutvarkymui siekiame gauti reikiamas lėšas. „Žalgirio“ areną jau turime, veikia rekonstruotas „Girstučio“ sporto kompleksas, dabar prioritetas yra stadiono rekonstrukcijai“, - sako Andrius Kupčinskas, Kauno meras. Stadiono Kaune rekonstrukcijos projektas svarstomas jau keletą metų, tačiau dėl valdžių kaitos ir lėšų trūkumo jo atnaujinimo darbai iki šiol nėra pradėti. Stadione už 2,7 mln. Lt yra atnaujintas bėgimo takas, dalis tribūnų, tačiau objektas dar neatitinka visų tarptautinių standartų ir čia negalima rengti aukščiausio lygio tarptautinių varžybų.
Stadione Kaune yra rengiamos futbolo, lengvosios atletikos ir kitų sporto šakų varžybos. Kauno m. savivaldybė pernai gruodį patvirtino S. Dariaus ir S. Girėno stadiono detalųjį planą. Taip žengtas pirmasis žingsnis, siekiant rekonstruoti šiuo metu didžiausią šalies stadioną. Mero teigimu, jau rengiamas stadiono techninis projektas. Kada jis bus parengtas, p. Kupčinskas penktadienį dar negalėjo atsakyti.
„Techninis projektas dar nėra parengtas, bet preliminariai stadiono rekonstrukcijos sąmata sieks apie 20 mln. Lt. Pats Kaunas tokio objekto negali rekonstruoti vien savo biudžeto lėšomis, todėl kreipsimės ES, Vyriausybės investicijų programos paramos lėšų“, - kalba p. Kupčinskas. Tikėtina, jog stadiono techninis projektas galėtų būti parengtas per šiuos metus, tuomet būtų gautas statybos leidimas rekonstrukcijai ir skelbiami viešieji pirkimai. „Manau, kad realūs stadiono rekonstrukcijos darbai galėtų prasidėti 2015 m.
S. Dariaus ir S. Girėno stadiono svarba Kaunui ir Lietuvai
Ponas Kupčinskas ne kartą akcentavo, jog S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai reikalingos lėšos yra keliolika kartų mažesnės už Nacionaliniam stadionui Vilniuje reikiamas lėšas. Buvo tvirtinama, jog rekonstruotas stadionas Kaune galėtų tapti alternatyva sostinės gigantui. Anot Kauno mero, daug racionaliau būtų galutinai sutvarkyti šiuo metu didžiausią šalyje S. Dariaus ir S. Penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje ministras p. Barakauskas pabrėžia, jog „Kauno stadionas nebus konkurentu Vilniaus stadionui“.
„Vilniuje bus daugiafunkcinis objektas ir Vyriausybė jau yra pritarusi lėšų skyrimui Nacionalinio stadiono statyboms tęsti. Taigi Kauno stadionas netaps konkurentu Vilniui“, - pažymi vidaus reikalų ministras. VŽ primena, jog pernai lapkritį vykusiame Vyriausybės strateginio komiteto posėdyje nutarta tęsti įstrigusias Nacionalinio stadiono Vilniuje statybas. Skaičiuojama, jog tai galėtų kainuoti 250 mln. Lt.
Taip pat skaitykite: Nuo futbolo kamuolio iki krepšinio
Šiuo metu S. Dariaus ir S. Girėno stadione yra 9180 sėdimų vietų žiūrovams. Po rekonstrukcijos jų būtų daugiau kaip 10 tūkst. S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras yra seniausias Lietuvoje sporto ir kultūros renginiams organizuoti skirtas statinys. 1921 m. Tuometinio LFLS pirmininko Stepono Dariaus iniciatyva pagal jo parengtą projektą, iš dalies ir jo lėšomis 1924-1925 m.
Stadiono infrastruktūros atnaujinimas
Rekonstrukcijos metu planuojama įrengti VIP tribūną, stadiono vejos šildymo sistemą, autonominę elektros energijos sistemą, atskirą tribūną svečių komandos sirgaliams. S. Dariaus ir S. Girėno stadionas dėl prastos vejos būklės prieš keletą metų sulaukė didelių ne tik šalies, bet ir tarptautinės sporto bendruomenės priekaištų. Tuomet Kauno stadione rungtynes turėjo žaisti Lietuvos ir Ispanijos futbolo rinktinės, tačiau dėl nešildomos vejos iki paskutinės minutės buvo nežinoma, ar įvyks mačas.
Atlikus rekonstrukcijos darbus, stadionas atitiktų UEFA 4 kategorijos stadionams keliamus reikalavimus, jame Lietuvos futbolo nacionalinė rinktinė ir šalies futbolo klubinės komandos galės vykdyti aukščiausio lygio tarptautines futbolo rungtynes, įvairaus lygio sporto renginius galės organizuoti ir lengvosios atletikos, regbio bei kitų sporto šakų atstovai.
Stadiono reikšmė ir perspektyvos
S. Dariaus ir S. Girėno stadionas yra svarbus ne tik kaip sporto objektas, bet ir kaip kultūros paveldo dalis. Jis yra seniausias Lietuvoje sporto ir kultūros renginiams organizuoti skirtas statinys. Po rekonstrukcijos stadionas taps moderniu sporto kompleksu, atitinkančiu tarptautinius standartus ir galinčiu priimti aukščiausio lygio varžybas.
2022 m. spalio 16 d. po rekonstrukcijos atidarytas stadionas turi 15 tūkst. vietų, visas tribūnas dengia stogas, įrengta šildoma danga ir atitinka aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus.
Kiti Lietuvos stadionai
Gegužės 22 d., ketvirtadienį, 17 val., Vilniuje, Mykolo Biržiškos sporto aikštyne (Taikos g. 81), bus atidarytas pirmasis Lietuvoje stadionas, kurio futbolo aikštės danga turi automatizuotą šildymo sistemą ir yra sertifikuota pagal aukščiausią tarptautinį FIFA „Quality Pro“ standartą. Atidaromas 69 x 109 metrų dydžio stadionas yra pirmasis tokio tipo objektas šalyje, leidžiantis kokybiškai žaisti futbolą net ir esant nepalankioms oro sąlygoms - danga efektyviai šildoma esant nuo -4 iki +4 laipsnių temperatūrai. Stadionas yra vienas svarbiausių Vilniaus miesto investicijų į šiuolaikinę sporto infrastruktūrą projektų.
Žaliakalnio sporto kompleksas
Žaliakalnis, Kauno miesto dalis, yra svarbus sporto centras. Čia įsikūręs Lietuvos sporto universitetas, Nacionalinė futbolo akademija, Kauno sporto halė, futbolo, lengvosios atletikos maniežai ir S. Dariaus ir S. Girėno stadionas. Šis kompleksas suformuotas 1923 m. pagal inžinierių M. Frandseno ir A. Jokimo projektą.