Įvadas
Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO) - svarbi visuomeninė sporto organizacija tarpukario Lietuvoje, vienijusi jaunalietuvių sporto klubus. Ši organizacija, glaudžiai susijusi su Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“, reikšmingai prisidėjo prie jaunimo fizinio lavinimo, sporto populiarinimo ir patriotiškumo ugdymo. Straipsnyje apžvelgiama JSO istorija, veikla, struktūra ir indėlis į Lietuvos sporto gyvenimą.
Jaunalietuvių Sporto Organizacijos Įkūrimas ir Struktūra
Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO) buvo įkurta 1931 m. spalio 17 d. Kaune. JSO tapo atskiru tautinės organizacijos „Jaunoji Lietuva“ padaliniu. Buvo deklaruojama, kad JSO pagrindinė užduotis yra per sportą atskleisti žmogaus (jaunuomenės) vidinį grožį, išmokyti jauną sportuojantį jaunuolį siekti taurių idealų bei, žinoma, tobulinti Lietuvos jaunimą fiziologiškai. Organizacija turėjo skyrius Kaune (Centro Jaunalietuvių sporto organizacija, Centro JSO), visose apskrityse ir daugelyje valsčių. 1931 metų pabaigoje jau prie esančių "Jaunosios Lietuvos" skyrių pradėjo kurtis JSO sporto sekcijos - padaliniai. 1932 m. šis procesas žymiai paspartėjo, o JSO buvo priimta į Lietuvos sporto lygą (įvairias sporto šakas kultivuojantys jaunalietuviai galėjo įsilieti į atskirų šakų Lietuvos pirmenybes). 1935 m. jau veikė apie 420 jaunalietuvių sporto klubų, kurie jungė virš 16000 jaunuolių.
Veiklos kryptys ir sporto šakos
JSO propagavo jaunimo kūno kultūrą, sportą ir patriotizmą. Organizacija kultivavo beveik visas tuo metu Lietuvoje žinomas sporto šakas. Nuo 1937 m. JSO populiarino ir tautinius šokius. 1932 m. JSO vienijo 73 klubus (daugiau kaip 1500 narių), o 1939 m. - apie 300 klubų. JSO kultivavo stalo tenisą, gimnastiką, fechtavimąsi, boksą, tenisą, futbolą, ledo ritulį ir krepšinį.
Krepšinis JSO
Krepšinis jaunalietuvių sporto organizacijos susikūrimo pradžioje buvo visiškai nepopuliarus, o pirmieji klubai ėmė kurtis tik 1933 m. Vėliau jų skaičius ėmė sparčiai didėti, nes krepšininkų gretas, žiemos metu, daugiausiai papildydavo futbolininkai, kurie, šiuo nedėkingu futbolui metų laiku, dažniausiai norėjo palaikyti savo fizinę formą. Vėliau dalis futbolininkų pasuko bei pasiliko sportuoti krepšiasvydį (taip anuomet buvo vadinta ši sporto šaka), nes buvo manoma, kad ji nereikalauja tiek fizinių pastangų kiek futbolas. Lengviau buvo ir sudaryti naujas komandas, nes tam tereikėjo 5 žmonių. Krepšinis, skirtingai nei futbolas, dar nebuvo taip giliai įleidęs šaknis į Lietuvos žemę todėl JSO sportininkai ėmė skinti pergales Lietuvos krepšinio pirmenybėse. Vėliau Centrinė JSO krepšinio komanda tapo Lietuvos krepšinio rinktinės pagrindu. Centro Jaunalietuvių sporto organizacijos krepšininkai 4 kartus (1936-1939) buvo Lietuvos čempionai. Žymiausieji krepšininkai - L. Baltrūnas, F. Kriaučiūnas, M. Ruzgys, E. Nikolskis, V. Variakojis.
Lengvoji atletika JSO
Žymiausieji lengvaatlečiai - S. Šačkus, V. Bakūnas, A. Tamulynas, G. Kalpokas, E. Vaškelytė, L. Puskunigis, D. Vitartaitė.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Plaukimas JSO
Žymiausieji plaukikai - J. Astrauskas, J. Šulkevičius, E. Šimaitis, V. Knitaitytė, B. Paškevičiūtė.
Stalo tenisas JSO
Žymiausieji stalo tenisininkai - E. Nikolskis, V. Variakojis, B. Vitartaitė, A. Glebavičiūtė.
Sunkioji atletika JSO
Žymiausieji sunkiaatlečiai - Č. Smilgevičius, J. Vilčinskas.
Futbolas JSO
Futbolas buvo viena iš pagrindinių sporto šakų, kuria jaunalietuviai užsiiminėjo. Po "Jaunosios Lietuvos" sąjungos bei JSO įkūrimo šis žaidimas vaidino pagrindinį vaidmenį jaunalietuvių sportiniame gyvenime. Pirmosios futbolo komandos ėmė steigtis nuo pat "Jaunosios Lietuvos" įkūrimo, kai kitos sporto šakos tik ruošėsi užgimti. Didelis žingsnis jaunalietuvių futbole buvo žengtas 1932 metų kovo mėnesį kai JSO buvo priimta ne tik į Lietuvos sporto lygą, bet kartu ir į Futbolo lygą. Tuo būdu JSO pagrindinė futbolo komanda (sudaryta iš geriausių jaunalietuvių futbolininkų), vėliau pavadinta Centrine JSO futbolo komanda (CJSO, veikė Kaune), pradėjo savo pasirodymus futbolo aikštėse. Kadangi kitų Lietuvos klubų futbolo komandos jau gan senokai žaidė šį žaidimą ir buvo gan pajėgaus lygio (Lietuvos mastu), JSO debiutavo tik B klasės (antroje pagal pajėgumą lygoje) čempionate. 1933 metų balandžio 22-23 dienomis Lietuvos futbolo sezono atidarymo šventėje Kaune buvo surengtas futbolo - žaibo turnyras, kuriame JSO komanda nukeliavo iki pusfinalio. Kad ir kaip bebūtų keista, to ir užteko, kad geriausia jaunalietuvių futbolo komanda būtų pakviesta į A klasės Lietuvos futbolo čempionatą. Jau po pirmojo pirmenybių rato JSO komanda tarp 8 klubų užėmė 4 vietą. Reikia pastebėti, kad kitos jaunalietuvių futbolininkų rinktinės taip pat dalyvavo Lietuvos B ir C lygio pirmenybėse. Tuo tarpu didžiausius rezultatus 1933 metų sezone pasiekė Kauno JSO futbolo klubo jaunimas (dubleriai), kurie C lygio pirmenybėse užėmė pirmąją vietą. 1934 metų pradžioje JSO pradėjo intensyviai ruoštis artėjančioms futbolo pirmenybėms. Kovo mėnesį jaunalietuvių pagrindinis futbolo klubas netgi pasikvietė Lietuvos nacionalinės futbolo komandos trenerį, kad šis padėtų kuo geriau pasiruošti artėjančiam sezonui. Atėjus naujam treneriui suintensyvėjo futbolininkų treniruotės - jos pradėjo vykti jau du kartus į savaitę. Tuo tarpu provincijoje futbolas taip pat vaidino pagrindinį vaidmenį tarp jaunalietuvių sportininkų. Beveik nebuvo nė vieno JSO klubo, kuris neturėtų savo futbolo komandos, o kai kurie, kaip antai, Biržų JSO turėjo net dvi futbolo komandas. Aktyviai buvo rungiamasi tarp atskirų JSO futbolo komandų bei tarp kitų organizacijų komandų. Visada intriguodavo jaunalietuvių ir šaulių (Lietuvos Šaulių sąjungos komandų) susitikimai futbolo aikštėse. 1935 metai buvo patys didžiausi futbolo pakilimo metai jaunalietuvių organizacijoje. Šių metų viduryje visoje Lietuvoje veikė net apie 150 JSO futbolo komandų. Nė viena kita JSO propaguojama sporto šaka negalėjo prilygti savo komandomis futbolininkams. Nepaisant to, tai buvo paskutiniai metai. kai JSO futbolo klubai pagal skaičių lenkė kitų sporto šakų jaunalietuvių klubus. Be to, reikia pastebėti, kad tie patys futbolininkai neapsiribodavo tik savo sporto šaka ir, pavyzdžiui žiemą, įsitraukdavo į kitų sporto šakų klubų veiklą, ar net visiškai nutraukdavo savo veiklą iki pavasario, todėl galime pastebėti nemažus JSO futbolo klubų skaičiaus kitimus. Dėl šios priežasties 1935 metų pabaigoje buvo paskelbta, kad iš 150 JSO futbolo klubų beliko 101. Nuo 1936 m. futbolą pamažu pradeda užgožti kitos sporto šakos. Tai tikriausiai nulėmė ir tai, kad buvo gana nesėkmingai pasirodoma Lietuvos futbolo pirmenybėse - nebuvo didelių laimėjimų. Taip pat ir Lietuvos reprezentacinė futbolo komanda visgi nepasiekė aukštų rezultatų tarptautinėje arenoje, nes Europoje futbolas jau buvo gerokai įleidęs šaknis. Šios nesėkmės labai įtakojo šios sporto šakos populiarumo mažėjimą ne tik tarp jaunalietuvių, bet visoje Respublikoje. Iš didesnių JSO futbolininkų laimėjimų galime paminėti tik 1937 metų Kybartų JSO klubo triumfą, kai kybartiečiai tapo nugalėtojais savo apygardos futbolo pirmenybėse ir iškopė į aukščiausią Lietuvos futbolo čempionatą, kuriame JSO jau keletą metų reprezentavo minėtoji Centrinio JSO klubo futbolo komanda. Kitas reikšmingas jaunalietuvių sportininkų pasiekimas futbolo srityje buvo pasiekimas dar 1933 metais kai Lietuvos futbolo rinktinės kandidatu tapo CJSO narys V. Nors 1937 metais JSO futbolo komandų buvo nemažai, bet jie jau nebevaidino pagrindinio vaidmens tarp klubų. Po kurio laiko buvo suprasta, kad futbolo komandų kiekybėje niekada nebus kokybės. Aptariant jaunalietuvių pasirodymus prieškario Lietuvos stadionuose, galima paminėti ir keletą įdomesnių ar net intriguojančių faktų. Dabartiniais laikais ne kartą esame girdėję apie įvairiausius incidentus, kurie lydi komandų pasirodymus stadionuose. Prieškario Lietuvoje jų taip pat netrūko. Vartant prieškario spaudos puslapius ne kartą teko aptikti pranešimus apie nutrauktas futbolo varžybas dėl kilusių susistumdymų ar net muštynių. Ne kartą futbolininkų smūgių buvo "paragavę" ir teisėjai. Jei kalbėtume apie JSO futbolininkų nuotykius, verta būtų paminėti incidentą Ukmergėje. Varžybų tarp jaunalietuvių bei lenkų tautinių mažumų atstovų metu, lenkus palaikantys tautiečiai, neišlaikę stadione tvyrojusios įtampos, išsitraukė ginklus ir ėmė šaudyti. Visa laimė, kad stadione buvo vienas iš Ukmergės miesto teisėsaugos tarnybos vadovų, kuris įsisiautėjusius lenkus greitai apramino.
Jaunalietuvių sąskrydžiai
Organizuotą ir sistemingą fizinio lavinimo ir sporto veiklą JSO pradėjo 1932 m. Tais metais įvyko keletas pirmųjų JSO sąskrydžių. Nors pirmieji sąskrydžiai buvo negausūs, dalyvavo vos keli šimtai dalyvių, tačiau jie paskatino ruoštis didesniems sąskrydžiams. Tų metų žymiausias sąskrydis įvyko Marijampolėje rugpjūčio 28 d., kuriame dalyvavo apie 700 sportininkų. Pirmasis oficialus JSO sportininkų sąskrydis įvyko 1933 m. liepos 1-2 d. Kaune. 1934 m. sąskrydyje dalyvavo jau per 12600 sportininkų. Tų pačių metų rugsėjo 8-9 d., minint A. Smetonos 60-metį, buvo surengta jaunalietuvių sportininkų estafetė, kurioje dalyvavo 2500 sportininkų. III jaunalietuvių sąskrydyje 1937 m. gimnastikos pratimus atliko 7200, tautinius šokius šoko 4548 dalyviai, varžėsi 320 lengvaatlečių. 2023 m. gegužės 26-27 dienomis Palangoje vyko JSO sportininkų žaidynės (sąskrydis). Žaidynių tikslas - skatinti sportinį aktyvumą, sveiką gyvenseną ir prisidėti prie aktyvaus judėjimo Lietuvoje plėtros. Šiais metais žaidynės buvo surengtos siekiant paminėti 90-tąsias pirmųjų žaidynių metines.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Kultūrinė veikla
Šalia sporto, JSO organizacijoje vyko aktyvi kultūrinė veikla. 1931 m. spalio mėn. prie sąjungos Centro valdybos sudarytas meno ir literatūros klubas kultūriniam bei estetiniam auklėjimui skleisti. Jo pastangomis buvo organizuojami chorai (prieš uždraudžiant „Jaunąją Lietuvą“ ji turėjo 91 keturbalsį ir 125 dvibalsius chorus), dirigentų konkursai, rengiamos dainų šventės, pradėta gaivinti senąją lietuvių kanklių ir skudučių muziką. Kaunas ir didesnieji skyriai turėjo 18 dūdų, 115 styginių, 47 skudučių orkestrus. 1938 m. birželio 26 d. Šiauliuose vyko jaunalietuvių chorų apygardinės varžybos. Tarp atrinktų šešių geriausių chorų buvo ir Panevėžio rajono choras, vadovaujamas Juozo Žemaičio. Šiame chore dainavo 80 asmenų. Panevėžio rajono jaunalietuvės šokėjos 1938 m. dalyvavo Tautinėje olimpiadoje Kaune. 1938 m. Panevėžio pirmo ir antro rajonų bei Panevėžio miesto skyrių šokėjai ir chorai dalyvavo Dainų šventėje Utenoje.
JSO veikla Panevėžio krašte
Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos (toliau - LTJ) Panevėžio rajono skyrius pradėjo formuotis 1926 m. rugsėjo 12 d. Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. Ramygaloje kuopelė įsteigta 1927 m. spalio 8 d. Panevėžio mokytojų seminarijoje pirmas ratelis įkurtas 1929 m. kovo 9 d. Organizuojant veiklą Panevėžio mokytojų seminarijoje ypač aktyviai reiškėsi mokytojas Povilas Pakarklis. Pirmasis LTJ ratelis suformuotas iš trečiojo ir ketvirtojo kurso seminaristų. Panevėžio krašte 1929 m. liepos 7 d. buvo įsteigtas Subačiaus LTJ sąjungos skyrius. Panevėžio rajono skyriaus steigiamasis suvažiavimas įvyko 1930 m. balandžio 13 d. Panevėžyje, „Aido“ draugijos salėje. Į pirmąją skyriaus valdybą išrinkti P. Pakarklis, A. Piesliokas, A. Rukša, J. Vėžis, V. Šileika. Ši valdyba veikė iki 1931 m. vasario 1 d. Valdyba vykdė kultūrinę veiklą, rūpinosi naujų skyrių steigimu, organizavo išvykas. 1930-1931 m. Panevėžio rajono skyriaus valdybos žinioje buvo 17 skyrių, 680 narių. 1931 m. vasario 1 d. išrinkta naujoji Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos Panevėžio rajono valdyba. Į antrąją valdybą išrinkti A. Pranculis, S. Janauskas, V. Makauskaitė, P. Bliumas, A. Rukša, A. Plungė, A. Kiaulėnas. Pirmininku išrinktas A. Pranculis. Valdyba dirbo iki 1931 m. lapkričio 19 d., kol buvo pakeistas valdybos statutas ir ji nebebuvo renkama. Pakeitus valdybos statutą, rajono vadu paskirtas Aleksandras Plungė, pavaduotoju - Stasys Janauskas, sekretoriumi - Antanas Piesliokas. 1932 m. gruodžio 23 d. dėl didelio darbo krūvio rajono vadovybė buvo vėl pertvarkyta: rajono vadu paskirtas Juozas Kuodys, padėjėjais - S. Janauskas ir A. Plungė, sekretoriumi - A. Piesliokas, sporto vadu - J. Švagždys, meno reikalų vedėju - J. Žemaitis. 1934 m. sausio 4 d. Panevėžio rajono LTJ sąjungos „Jaunoji Lietuva“ vadovybė buvo dar kartą pertvarkyta: rajono vadu liko J. Kuodys, padėjėjais paskirti - S. Janauskas ir I. Fabijonavičius, sekretoriumi - A. Piesliokas, sporto vadovu - P. Daukas, meno reikalų vedėju - J. Vedegys, mergaičių skyriaus vadove - M. 1935 m. kovo 21 d. Panevėžio rajono LTJ sąjungos „Jaunoji Lietuva“ skyrius padalintas į dvi dalis: pirmą ir antrą rajonus. Pirmo rajono vadu paliktas Juozas Kuodys, antrojo rajono vadu paskirtas Stasys Janauskas. 1938 m. įvyko kai kurie organizaciniai pertvarkymai: Ramygalos apylinkė su trimis skyriais perduota pirmąjam rajonui. 1939 m. pradžioje įsteigtas Panevėžio miesto skyrius. 1939 m. kovo 16 d. įsakymu Panevėžio miesto jaunalietuvių vadu paskirtas Pradžios mokyklų inspektorius Jonas Skučas. 1939 m. nutarta organizuoti jaunučius - vadovu paskirtas mokytojas J. Micevičius. 1940 m. kovo 27 d. Panevėžio antrojo rajono vadu paskirtas mokytojas Vaclovas Čekis, balandžio 3 d. pirmojo rajono vadu paskirtas Jonas Pikžirnis, o balandžio 24 d. Jaunalietuvių Panevėžio rajono sporto klubas įkurtas 1933 m. pavasarį. Pirmuoju rajono sporto vadovu buvo mokytojas J. Švagždys. Liepos 23 d. jaunalietuvių sporto klubas įsteigtas Šeduvoje - labiausiai išgarsėjo Šeduvos futbolo komanda, kuri nuolatos laimėdavo Panevėžio apygardos futbolo komandų varžybas. Taip pat buvo domimasi turizmu, vandens sportu ir sklandymu. 1934 m. birželio 23-24 d. Panevėžio rajono jaunalietuviai surengė pirmąją rajono sporto šventę. Laikui bėgant, mėgiamiausia sporto šaka tapo krepšinis - susikūrė 10 vyrų ir 2 mergaičių komandos. Ypač pasižymėjo Rėklių, Paliūniškio, Piniavos, Nausodės, Spirakių ir Naujamiesčio komandos. Krekenavos apylinkė turėjo ir slidininkų būrelį.
Ryšiai su kitomis organizacijomis
„Jaunoji Lietuva“ neliko be valdžios atstovų dėmesio - 1936 m. rugsėjo 6 d. jaunalietuvių sąskrydyje Panevėžyje dalyvavo premjeras J. Tūbelis. Buvo palaikomi ir ryšiai su giminingomis kitų valstybių jaunimo tautinėmis organizacijomis. 1940 m. Panevėžio rajono jaunalietuvių septynių žmonių delegacija dalyvavo „Sakalų“ sąskrydyje Čekoslovakijoje ir Latvijos „Vanagų“ sąskrydyje.
JSO veiklos pabaiga
SSRS okupavus Lietuvą Jaunalietuvių sporto organizacija uždrausta (1940 06 21). SSRS okupavus Lietuvą, marionetinio vidaus reikalų ministro 1940 m. birželio 19 d. nutarimu Lietuvių tautinės jaunuomenės „Jaunosios Lietuvos“ sąjunga su visais jos padaliniais Lietuvoje buvo uždaryta.
Bandymai atkurti JSO
1996 m. vasario 23 d. Kaune įkurta Jaunalietuvių sporto organizacija, kurios prioritetas - kovinės sporto šakos. 2023 m. gegužės 26-27 dienomis Palangoje vyko JSO sportininkų žaidynės (sąskrydis). Žaidynių tikslas - skatinti sportinį aktyvumą, sveiką gyvenseną ir prisidėti prie aktyvaus judėjimo Lietuvoje plėtros. Šiais metais žaidynės buvo surengtos siekiant paminėti 90-tąsias pirmųjų žaidynių metines.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
tags: #jaunalietuviu #sporto #organizacija