Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sporto šaka, tai nacionalinis pasididžiavimas, įaugęs į kraują kone kiekvienam piliečiui. Per pastarąjį šimtmetį Lietuva tituluojasi krepšinio šalimi, o jos rinktinė iškovojo daugybę pergalių, garsinusių šalies vardą pasaulyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės istorijos įvykius, pradedant pirmosiomis rungtynėmis ir baigiant šių dienų pasiekimais.
Krepšinio užuomazgos Lietuvoje (1920-1936 m.)
Nors krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti apie 1920 m., oficialia Lietuvos krepšinio gimimo diena laikoma 1922 m. balandžio 23 d. Tą dieną Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) komandos ir Kauno miesto rinktinės. LFLS šias rungtynes laimėjo rezultatu 8:6. Tais pačiais metais surengtos ir Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės.
Bene pirmasis iniciatorius ir propaguotojas Lietuvoje buvo legendinis lakūnas Steponas Darius. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas. S. Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų.
Tačiau iki 1935 metų Lietuvos krepšinio komanda neatrodė, jog gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas tapo Tarptautinės krepšinio federacijos nariu.
Aukso amžius (1937-1939 m.)
1937 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje. Prieš 85-erius metus Rygoje mūsų šalies atstovai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais! To meto ,,auksinėje“ Lietuvos rinktinėje žaidė: Jonas Žukas, Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Zenonas Puzinauskas ir Leonas Baltrūnas. Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą važiavo kaip „autsaiderė“, bet pirmas blynas buvo sėkmingas ir iškovotas pirmasis Europos čempionato auksas!
Taip pat skaitykite: Vaikų ledo ritulys Lietuvoje
1939 m.: tribūnos ošia, sirgaliai džiūgauja, o aikštelėje vyrauja įnirtinga kova. Europa svečiuojasi pas mus! Prieš 83-ejus metus Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyti pirmieji mūsų krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė. O Lietuvos vyrų rinktinė, šį kartą griežiant pirmuoju smuiku Pranui Lubinui, antrąkart laimėjo Europos čempionatą.
Sovietinis laikotarpis (1940-1990 m.)
SSRS okupavus Lietuvą krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose tarptautinėse varžybose. 1941 kovo mėnesį likę tėvynėje geriausi Lietuvos žaidėjai pirmą kartą dalyvavo oficialiose SSRS krepšinio varžybose - Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) vykusiame 8 stipriausių miestų rinktinių turnyre Kauno krepšininkai užėmė 6, krepšininkės - 4 vietą.
SSRS vėl okupavus Lietuvą krepšinio komandos sėkmingai žaidė SSRS varžybose, geriausieji, patekę į SSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose. Naujos krepšininkų kartos pirmasis rimtas egzaminas buvo SSRS 8 stipriausių miestų rinktinių turnyras, surengtas 1945 Kauno sporto halėje. Kauno vyrų rinktinė (Vytautas Kulakauskas, Stepas Butautas, Vincas Sercevičius, Justinas Lagunavičius, A. Lukošaitis ir kiti), nepralaimėjusi nė vienų rungtynių (su Maskvos rinktine sužaidusi lygiosiomis 25:25), užėmė 2 vietą. 1947 Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius tapo Europos čempionais, Lietuvos kūno kultūros instituto (KKI) komanda - SSRS vyrų krepšinio čempione.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos krepšininkai ir treneriai, būdami SSRS rinktinių sudėtyje, iškovojo daug titulų įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.
Nepriklausomybės atkūrimas ir nauji iššūkiai (1990-2002 m.)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 10 16 oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai. 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Vlado Garasto, iškovojo bronzos medalius. Tai buvo pirmasis Lietuvos krepšinio rinktinės medalis po nepriklausomybės atkūrimo.
Taip pat skaitykite: Turkijos sporto istorija
1995 metais - atgaivos metai Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. Stebuklingai žaidė V. Džordžovičius, įmetęs 43 taškus. 1996 metai - Atlantos Olimpiados bronza. A. Sabonis ir Š. Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje. Tiesa, vėlesniais metais A. Sabonis buvo sugrįžęs į komandą, bet tuomet neturėjo ryškaus vaidmens. Laimėjęs atranką į 1997 metų Europos čempionatą, komandą paliko ir V. Garastas.
2001 metai. Kritimas į žemę Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota „Braliukų“ iš Latvijos. A. Bagatskis vieną po kito siuntė taiklius tritaškius ir Lietuvos krepšinio rinktinė patyrė „fiasko“. J. Kazlauskas pasitraukia iš vyriausiojo trenerio pareigų. Rinktinės vairą perima tuo metu asistentu dirbęs A. Sireika.
Naujas tūkstantmetis ir naujos pergalės (2003-2016 m.)
Rami ir stabili Antano Sireikos Era. 2003-2006 metai Grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija… Iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. Fantastiški A. Macijausko tritaškiai, efektyvūs R. Šiškausko prasiveržimai ir ,pagaliau, pergalė! Tai kerštas už tą skaudų pralaimėjimą Turkijoje. O toliau - kaip sviestu patepta, grupės etapas įveiktas, ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, kuomet M. Žukauskas iš vėžių išmušė D. Novitskį. Pusfinalyje nugalėti prancūzai, o galiausiai finale Ispanija, su tuo metu jaunuoju lyderiu Gasoliu, turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė!
2007-2011 metai. Atgimimas. Netikėtumai ir Skaudi nesėkmė namie Jeigu Lietuvos krepšinio kryžių nešė trys banginiai: V. Garastas, J. Kazlauskas ir A. Sireika. Tai kitų trenerių era buvo gerokai trumpesnė. 2007 metais prie rinktinės vairo stojus R. Butautui, Europos čempionatas Ispanijoje nebuvo prastas. Starte iškovotos 7 pergalės iš eilės, tik pusfinalyje buvo pralaimėta amerikiečio R. Holdeno vedamai Rusijos rinktinei, kuri vėliau tapo ir turnyro nugalėtoja, bet laimėję mažąjį finalą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, įveikusi Graikijos krepšininkus, tapo bronzos medalių laimėtoja.
2013-2021 metai. Jono Kazlausko sugrįžimas ir vėlesnė trenerių kaita 2013 metais Lietuvos krepšinio rinktinę gelbėti įkalbėtas buvo treneris J. Kazlauskas. Lietuvos krepšinio legenda tuomet sutiko užimti rinktinės vairą, nes jautėsi skolingas tuometiniam LKF prezidentui A. Saboniui. Šis sugrįžimas buvo sėkmingas. 2013 metais Europos pirmenybėse Slovėnijoje laimėjome sidabro medalius, finale nusileidę Prancūzijos rinktinei. Po metų, Pasaulio čempionato pirmenybėse, pralaimėjome mažąjį finalą tiems patiems prancūzams.
Taip pat skaitykite: NKA veikla ir ateitis
Dabartinis etapas (nuo 2017 m.)
Nuo 2017 metų rinktinei vadovauti pradėjo D. Adomaitis. Jis tapo šeštuoju nepriklausomos Lietuvos krepšinio rinktinės treneriu. Europos čempionate lietuviai pasirodė prastai, kelias baigėsi jau aštuntfinalyje. 2019 metais pasaulio čempionate vėl kelią pastojo Prancūzijos komanda. Rungtynių pabaiga kainavo daug nervų. Prametus J. Valančiūnui lemiamą baudos metimą, kamuolį liesdamas lanką numušė R. Gobertas. Teisėjams buvo tai nesvarbu. Lietuva pralaimėjo. Treneris D. Adomaitis kaip reikiant išsiliejo spaudos konferencijoje ir vėliau pasitraukė iš rinktinės trenerio pareigų.
Nesenai prasidėjo naujojo trenerio K. Maksvyčio era. Tikimės, jog talentingo trenerio vedama rinktinė iš Europos čempionato pagaliau grįš su medaliais.
Lietuvos rinktinės sudėtis ir statistika
Vyriausias Lietuvos rinktinės krepšininkas yra Mindaugas Kuzminskas. Jam spalio 19 dieną sukaks 33 metai.
Net keturi žaidėjai gimė 1992 metais: Jonas Valančiūnas - gegužės 6 dieną, Eigirdas Žukauskas - birželio 3 dieną, Rokas Giedraitis - rugpjūčio 16 dieną, rudenį 30-metį pažymėsiantis Arnas Butkevičius - spalio 22 dieną.
Jauniausias Lietuvos rinktinėje - Rokas Jokubaitis, kuriam lapkričio 19 dieną sukaks 22-eji.
Ignui Brazdeikiui sausio 8 dieną sukako 23-eji.
Martynui Echodui yra 25-eri, Domantui Saboniui ir Kristupui Žemaičiui - 26-eri, Lukui Lekavičiui ir Mariui Grigoniui - 28-eri.
Aukščiausi Lietuvos rinktinės krepšininkai yra J.Valančiūnas ir D.Sabonis. Jų ūgis - 211 cm.
M.Echodo ir M.Kuzminsko ūgis - 206 cm, E.Žukausko - 204 cm.
Žemiausias Lietuvos rinktinėje - 184 cm ūgio L.Lekavičius. Visi kiti krepšininkai yra aukštesni nei 190 cm.
Palyginti su pernai Kaune vykusiu olimpinės atrankos turnyru, Lietuvos rinktinėje įvyko keturios permainos. Komandoje nebėra Manto Kalniečio, Eimanto Bendžiaus, Tomo Dimšos ir Gyčio Masiulio. T.Dimša ir G.Masiulis šią vasarą buvo rinktinės treniruočių stovykloje, bet į dvyliktuką nepateko.
Juos pakeitė M.Echodas, K.Žemaitis, E.Žukauskas ir I.Brazdeikis.
Rinktinės naujokas yra ir treneris Kazys Maksvytis. Jis praėjusių metų rudenį pakeitė po olimpinės atrankos turnyro pasitraukusį Darių Maskoliūną.
Europos pirmenybėse yra žaidę penki dabartinės Lietuvos rinktinės krepšininkai. J.Valančiūnas iki šių metų dalyvavo ketveriose žemyno pirmenybėse, M.Kuzminskas - trejose, D.Sabonis, L.Lekavičius ir M.Grigonis - vieneriose.
Keturi krepšininkai yra laimėję Europos pirmenybių medalius. J.Valančiūnas ir M.Kuzminskas iškovojo po du sidabro medalius (2013 ir 2015 m.), D.Sabonis ir L.Lekavičius - po vieną (2015 m.).
A.Butkevičius ir R.Giedraitis nežaidė Europos pirmenybėse, bet dalyvavo 2019 metų pasaulio pirmenybėse.
Kiti penki krepšininkai yra didžiųjų turnyrų naujokai.
NBA pirmenybėse yra žaidę keturi Lietuvos rinktinės krepšininkai. Nuo 2012 metų stipriausioje pasaulio lygoje rungtyniauja J.Valančiūnas (nuo 2021 m. - „New Orleans Pelicans“), nuo 2016 metų - D.Sabonis (nuo šių metų vasario - „Sacramento Kings“).
NBA komandoms trumpai atstovavo M.Kuzminskas (2016-2017 m. žaidė 69 rungtynes) ir I.Brazdeikis (per tris praėjusius sezonus žaidė 64 rungtynes).
Pusė Lietuvos rinktinės krepšininkų turi galiojančias sutartis su Lietuvos klubais. Po Europos pirmenybių L.Lekavičius, A.Butkevičius ir I.Brazdeikis apsivilks Kauno „Žalgirio“, K.Žemaitis ir E.Žukauskas - „Wolves“, M.Echodas - Vilniaus „Ryto“ aprangą.
J.Valančiūnas ir D.Sabonis iškeliaus į NBA komandas.
Trys rinktinės krepšininkai prisidės prie Eurolygoje žaidžiančių užsienio klubų: R.Jokubaitis grįš į „Barcelona“, R.Giedraitis - į Vitorijos „Baskonia“, M.Grigonis debiutuos Atėnų „Panathinaikos“.
M.Kuzminskas šiuo metu yra bedarbis ir laukia tinkamo pasiūlymo.
Per Europos pirmenybes Lietuvos rinktinėje iki šiol žaidė 80 krepšininkų. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvai atstovavo 19 žaidėjų, atkūrus Nepriklausomybę - 61 žaidėjas.
Septyneriose žemyno pirmenybėse dalyvavo Robertas Javtokas, šešeriose - Šarūnas Jasikevičius ir Kšištofas Lavrinovičius, penkeriose - Mantas Kalnietis, Jonas Mačiulis ir Saulius Štombergas. Šiais metais penktose Europos pirmenybėse žais Jonas Valančiūnas.
Po du kartus Europos čempionais tapo septyni krepšininkai: Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas ir Zenonas Puzinauskas (1937 ir 1939 m.).
Po tris Europos pirmenybių medalius iškovojo Kšištofas Lavrinovičius (vieną aukso, vieną sidabro ir vieną bronzos), Robertas Javtokas ir Jonas Mačiulis (po du sidabro ir vieną bronzos).
Per Europos pirmenybes Lietuvos rinktinėje žaidė broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai, tėvas ir sūnus Arvydas ir Domantas Saboniai, du Marčiulioniai, kurie nėra giminės (Šarūnas ir Kęstutis), bei du Žukauskai, kurie taip pat nėra giminės (Eurelijus ir Mindaugas).
Eigirdas Žukauskas šiais metais taps trečiuoju bendrapavardžiu, per Europos pirmenybes atstovausiančiu Lietuvai.
Jonas Kazlauskas yra vienintelis treneris, kuriam vadovaujant rinktinė iškovojo du Europos pirmenybių medalius (2013 ir 2015 m. sidabrą).
Kitus apdovanojimus krepšininkai laimėjo, kai rinktinės treneriai buvo Vladas Garastas (1995 m. sidabrą), Antanas Sireika (2003 m. auksą) ir Ramūnas Butautas (2007 m. bronzą).
Prieš Antrąjį pasaulinį karą rinktinė neturėjo atskiro trenerio. Komandai vadovavo labiausiai patyręs krepšininkas (1937 m. - Feliksas Kriaučiūnas, 1939 m.
tags: #jav #nacionaline #vyru #krepsinio #rinktine