Šiame straipsnyje nagrinėjama krepšinio istorija Lietuvoje, pradedant pirmaisiais žingsniais ir baigiant svarbiomis pergalėmis tarptautinėje arenoje. Krepšinis Lietuvoje yra daugiau nei sportas - tai nacionalinio identiteto dalis.
Krepšinio atsiradimas pasaulyje ir kelias į Lietuvą
Krepšinis gimė 1891 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kūno kultūros mokytojas Džeimsas Neismitas (James Naismith) sugalvojo šį žaidimą, norėdamas paįvairinti studentų kūno kultūros pratybas. Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės įvyko 1892 m. kovo 11 d. Springfildo koledžo salėje.
Į Europą krepšinis atkeliavo XX amžiaus pradžioje. Pirmasis pasaulinis karas ir Jaunųjų krikščionių asociacijos (YMCA) misijos turėjo didelę įtaką krepšinio populiarinimui Europoje. YMCA misionieriai skleidė ne tik dvasines, bet ir kūno kultūros idėjas, populiarindami krepšinį ir tinklinį.
Pirmieji žingsniai Lietuvoje
Lietuvą krepšinis pasiekė panašiu metu kaip ir kitas Europos šalis. Tačiau, skirtingai nuo kitų valstybių, Lietuvoje krepšinio pradininkėmis tapo moterys. XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje Kaune vystant krepšinį, kaip ir kitas sporto šakas, daugiausiai nusipelnė pirmasis šiuolaikinis Lietuvos sporto klubas Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjunga (LFLS). 1920 metais įkurta LFLS buvo aktyviausia sporto organizacija Lietuvoje.
Korfbolas - pirmasis bandymas
Iš pradžių Lietuvoje pradėtas žaisti ne visai tas krepšinis, kurį žinome šiandien. Lietuvos sportininkės pirmiausiai susipažino su „basketbolu pagal vokiškas taisykles“ - korfbolu. Tai žaidimas, panašus į krepšinį, bet su reikšmingu skirtumu - korfbolo krepšys neturi lentos.
Taip pat skaitykite: Istorija: Lietuvos studentų sportas
Pirmosios viešos rungtynės
Lietuvos sporto istoriografijoje įsivyravo teiginys, kad pirmosios „oficialios“ krepšinio rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 metų balandžio 23 dieną. Kauno Vytauto kalne susitiko iš LFLS sportininkų sudarytos „raudonųjų“ ir „baltųjų“ vyrų komandos, o rungtynės baigėsi lygiosiomis 8:8.
Vis dėlto, moterų indėlis į Lietuvos krepšinio istoriją neturėtų būti pamirštamas. Kauno sportininkės buvo tikrosios krepšinio pradininkės Lietuvoje.
Steponas Darius - krepšinio pradininkas
Vienas iš svarbiausių asmenų Lietuvos krepšinio istorijoje - Steponas Darius. Grįžęs į Lietuvą iš JAV, jis aktyviai įsitraukė į sporto gyvenimą, populiarindamas ne tik krepšinį, bet ir futbolą, lengvąją atletiką ir kitas sporto šakas. S. Darius buvo LFLS komandos žaidėjas, dalyvavęs pirmosiose oficialiose krepšinio rungtynėse 1922 m. Jis taip pat parašė knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimus, prisidėdamas prie šių sporto šakų populiarinimo.
Moterų krepšinio pirmenybės
1922 metais startavo ir moterų krepšinio lyga. Pirmasis Lietuvos krepšinio čempionatas surengtas 1922 m. spalio 4-10 d. Dalyvavo 2 moterų komandos - LFLS ir LŠS (Lietuvos šaulių sąjunga). Po atkaklios kovos, LFLS krepšininkės tapo pirmosiomis Lietuvos krepšinio čempionėmis.
Vyrai įsitraukia į kovą
Pirmasis vyrų krepšinio čempionatas surengtas 1924 metais. Jame dalyvavo LFLS I, LFLS II ir LDS (Lietuvos dviračių sąjunga) komandos.
Taip pat skaitykite: Čempionato apžvalga: sambo studentai
Sunkumai ir atgimimas
1927-1932 metais krepšinis Lietuvoje buvo apmiręs. Tačiau krepšinio atgaiva prasidėjo 1932 m., kai pradėtas žaisti ir žiemą. Lietuvos krepšinio ateitį labiausiai nulėmė 1934 m. pastatyti Kūno kultūros rūmai (dabar Lietuvos sporto universiteto centriniai rūmai) su modernia žaidimų sale.
Amerikos lietuvių indėlis
Esminę metodinę ir praktinę paramą suteikė į I pasaulio lietuvių kongresą atvykę Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai Edvardas Kriaučiūnas, B. Budrikas, Konstantinas Savickas. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas tapo Tarptautinės krepšinio federacijos nariu.
Lietuvos triumfas Europoje
1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmą kartą žaidė Europos čempionate Rygoje. Lietuvos rinktinė laimėjo visas 5 rungtynes ir tapo Europos čempione. Pirmieji Europos čempionų titulus gavo komandoje žaidę ir ją labai sustiprinę Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai Feliksas Kriaučiūnas (jis ir komandos treneris), Pranas Talzūnas, Juozas Žukas, taip pat Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Česlovas Daukša, Leopoldas Kepalas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Stanislovas Šačkus.
Europos čempionatas Kaune
Lietuvos krepšininkai, 1937 m. tapę Europos čempionais, įgijo teisę Lietuvai rengti III Europos vyrų krepšinio čempionatą. Čempionatas įvyko Kaune 1939 m. ką tik pastatytoje sporto halėje (tai buvo pirmasis Europoje sporto statinys krepšinio varžyboms rengti). Laimėję visas 7 rungtynes, Lietuvos krepšininkai antrą kartą tapo Europos čempionais.
Okupacija ir krepšinio raida sovietų sąjungoje
SSRS okupavus Lietuvą, krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose tarptautinėse varžybose. Tačiau Lietuvos krepšininkai sėkmingai žaidė SSRS varžybose, o geriausieji pateko į SSRS rinktines ir dalyvavo tarptautinėse varžybose.
Taip pat skaitykite: Trenerių įtaka krepšinio raidai
Olimpiniai medaliai ir pasaulio čempionatai
Lietuvos krepšininkai garsino šalį ir sovietų sąjungos rinktinėse. Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius laimėjo pirmuosius olimpinius medalius (sidabro) 1952 m., Jūratė Daktaraitė tapo pirmąja pasaulio čempione 1959 m., Modestas Paulauskas tapo olimpiniu čempionu 1972 m.
Nepriklausomybės atgavimas ir naujas etapas
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 m. oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF). 1991 m. Springfilde (JAV) vykusiame FIBA kongrese Lietuvai sugrąžintas visateisio FIBA nario statusas.
Krepšinio lygos
Iš esmės reformuota Lietuvos krepšinio sistema - pradėta kurti krepšinio klubų susivienijimus-lygas: Lietuvos krepšinio lyga (LKL, 1993), Lietuvos moterų moterų lyga (LMKL, 1994), Lietuvos krepšinio A lyga (LKAL, 1994; nuo 2004 Nacionalinė krepšinio lyga, NKL), Moksleivių krepšinio lyga (MKL; 2001), Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL, 1993).
Olimpinė bronza Barselonoje
1992 m. Po sėkmingo pasirodymo 1992 m. olimpiadoje, 1993 m. Europos čempionato atrankoje rinktinė patyrė nesėkmę. Tačiau 1995 m. Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius Europos čempionate, o 1996 m. Atlantos olimpiadoje - bronzą.
Naujas tūkstantmetis
2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje Lietuvos rinktinė vėl iškovojo bronzos medalius. 2003 m. Lietuvos rinktinė po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius.
Lietuvos krepšinio šimtmetis
Lietuvos krepšinis švenčia šimto metų jubiliejų. Per šį ilgą laikotarpį buvo visko - Lietuvos krepšininkai aikštėse išliejo marias prakaito, po rungtynių liedavo tai džiaugsmo, tai apmaudo ašaras.
Pasiekimai jaunimo rinktinėse
Lietuvos jaunimo rinktinės taip pat pasiekė puikių rezultatų. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė 2005 metais tapo pasaulio čempionais. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė 1996 ir 2012 metais tapo Europos čempionais. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 19 metų) rinktinė 2011 metais tapo pasaulio čempionais. Lietuvos vaikinų jaunių (iki 18 metų) rinktinė 1994 ir 2010 metais tapo Europos čempionais. Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė 2008 metais tapo Europos čempionais.
Krepšinis ir studentai
Studentų sportas Lietuvoje turi daug gražių tradicijų. Jų ištakos siekia 1922 m. Per 100 metų studentai, jų treneriai, kūno kultūros dėstytojai, mokslininkai, sporto organizatoriai, medikai į Lietuvos sporto istoriją įrašė daug prasmingų puslapių.
Universiteto sporto sąjūdžio pradžia
Vienas iš pagrindinių 1918 m. vasario 16 d. atsikūrusios Lietuvos valstybės rūpesčių buvo kuo skubiau atkurti Vilniaus universitetą. Lietuvos Valstybės Taryba 1919 m. gruodžio 5 d. priėmė Vilniaus universiteto statutą ir nutarė, kad universitetas pradės veikti nuo 1919 m. Lietuvos Vyriausybė tik 1922 m. vasario 16 d. laikinojoje sostinėje Kaune atidarė Lietuvos universitetą, nes trejus metus teko kovoti už Lietuvos nepriklausomybę. Universitetas Kaune buvo pirma nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla, plačiai atvėrusi duris į mokslą šalies jaunimui.
Universiteto studentai ėmė rūpintis įvairiais savo reikalais: ekonominiais, ideologiniais, tautiniais, sveikatos, reprezentaciniais ir kt. Šioje aukštojoje mokykloje ėmė kurtis įvairios organizacijos. Lietuvos sporto sąjūdžiui, ypač 3-ajame dešimtmetyje, buvo būdinga ideologinė dvasia, dauguma sporto organizacijų buvo susijusios su politinėmis organizacijomis ir partijomis. Lietuvos universitete įkurta pirmoji sporto organizacija tapo studentų sporto sąjūdžio pradininke Lietuvoje, buvo įsteigta studentų ateitininkų sporto sekcija, 1922 m. lapkričio 14 d. ji pasivadino „Achilo“ sporto klubu. Tai buvo pirmas Lietuvos akademinio jaunimo sportinis sambūris.
Studentų sporto laikotarpiai
Nepriklausomos Lietuvos studentų sporto istorijoje galima išskirti tris laikotarpius:
- Pirmasis laikotarpis (1922 m.
- Antrasis laikotarpis (1930 m. kovo 9 d. - 1937 m.
- Trečiasis laikotarpis (1937 m. gegužės 20 d. - 1940 m.
Pokario metai
1943 m. nacių režimas uždarė visas Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas. 1944 m. Lietuvą antrą kartą okupavo Sovietų Sąjunga. Sovietai pradėjo švietimo struktūrų reorganizaciją pagal savo modelį. Vilniaus, Kauno universitetai, Vilniaus pedagoginis universitetas buvo atgaivinti, tačiau totalitarinis Stalino režimas pavertė pokario metus labai skaudžiu Lietuvai ir jos žmonėms istorijos tarpsniu. Lietuvos kūno kultūros institutas buvo įkurtas 1945 m. Tais pačiais metais kiekvienoje aukštojo mokslo įstaigoje buvo įsteigti karinio rengimo ir sporto skyriai. Šie skyriai 1947 m. buvo panaikinti ir sukurti kūno kultūros ir sporto skyriai.
1953 m. Vilniuje įvyko Lietuvos studentų pirmosios slidinėjimo pirmenybės. Jose dalyvavo studentai iš šešių aukštųjų mokyklų. Nors šalies gyventojų ekonominė padėtis buvo sunki, bet sportui, propaguojančiam tarybinę sistemą, buvo skiriama daug lėšų, todėl rezultatai sparčiai gerėjo. Lietuvos studentai dalyvavo SSRS studentų spartakiadose, taip pat atstovavo Lietuvai įvairiose sąjunginėse, o SSRS - tarptautinėse varžybose.
1959 m. įvyko IX studentų spartakiada, kurios varžybose dalyvavo per 1700 studentų iš 12 aukštųjų mokyklų. Buvo pagerinti keturi Lietuvos rekordai, dalyvavo 88 sporto meistrai. Studentų sportas labai išsiplėtė, bet nebuvo organizacijos, koordinuojančios studentų sporto klubų veiklos, todėl 1959 m. gruodžio mėn. prie „Žalgirio“ centro tarybos buvo įsteigta Respublikinė studentų sporto klubų ir fizkultūros kolektyvų taryba.
Lietuvos sporto klestėjimo laikotarpis
1959-1985 m. - tai Lietuvos sporto klestėjimo laikotarpis. Daug puikių laimėjimų pasiekė studentai, dalyvaujantys SSRS čempionatuose, olimpinėse žaidynėse, universiadose. Įsteigta Respublikinė studentų sporto klubų taryba nepasiteisino ir 1968 m. prie LSSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos buvo įsteigta LSSR studentų sporto taryba. Ši taryba 1974 m. buvo perorganizuota į Respublikinę studentų sporto tarybą, o 1977 m. vadovauti studentų sportui prie šios ministerijos buvo įkurtas Studentų kūno kultūros ir sporto skyrius. 1959-1985 m. laikotarpio pabaigoje 12-os aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedrose dirbo 217 dėstytojų.
LSSR studentų sporto tarybos iniciatyva 1968 m. 1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse dalyvavo penki Lietuvos studentai. 1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 14 Lietuvos studentų. 1982 m. įvyko 30-osios Lietuvos studentų žaidynės. 1984 m. svarbiausios Lietuvos studentų varžybos buvo SSRS studentų žaidynės. Jų programoje - 28 sporto šakos.
Pertvarkos laikotarpis
Lietuvos studentų sporto sistema ir valdymas pertvarkos laikotarpiu keitėsi nedaug. Naują veiklą skatino ir 1988 m. atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Lietuvos sporto organizavimas gerokai kito nuo 1990 m. kovo 11 d., atkūrus Lietuvos valstybingumą. 1990 m. birželio mėn. Iškilmingai buvo paminėtas LSSR aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedrų veiklos 40-metis.
Nepaisant 1987 m. daugelio neigiamų sovietinės kūno kultūros pusių, pastebėtina nemaža teigiamų poslinkių, turėjusių įtakos Lietuvos sporto ir kūno kultūros laimėjimams. Per 40 metų laikotarpį olimpinėse žaidynėse dalyvavo 33 studentai, 17 iš jų tapo medalininkais, pasaulio čempionatuose laimėti 43, Europos - 50, universiadose - 27, SSRS čempionatuose - 156 medaliai. 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse iš 26 Lietuvos atstovų 20 buvo studentai.
Daug svarių pergalių Lietuvos studentai pasiekė pasaulio studentų žaidynėse - universiadose. Po Antrojo paulinio karo pasaulio studentų žaidynėse SSRS komandų sudėtyje lietuviai pirmą kartą dalyvavo 1949 m. Budapešte ir laimėjo penkis aukso medalius, 1951 m. Berlyne - du aukso, 1954 m. - Berlyne vieną aukso ir tris bronzos, 1957 m. Paryžiuje - vieną sidabro, 1965 m. Budapešte - vieną aukso ir du sidabro, 1970 m. Turine - vieną aukso, 1973 m. Maskvoje - du sidabro ir vieną bronzos, 1977 m. Sofijoje - vieną aukso ir keturis sidabro, 1981 m. Bukarešte - tris aukso, vieną sidabro ir vieną bronzos, 1983 m. Edmontone - vieną aukso ir du sidabro, 1985 m. Kobėje - aštuonis aukso ir du sidabro, 1987 m. Zagrebe - Lietuvos futbolo komanda tapo čempione, 1989 m. Duisburge - penkis sidabro ir vieną bronzos medalius.
Nepriklausomybės laikotarpis
1945-1990 m. Lietuvos studentų kūno kultūrai ir sportui 1990 m. atkūrus nepriklausomybę prasidėjo sunkus tarpsnis, kaip ir visam Lietuvos sportui. Nepriklausomybės aktas pareikalavo iš Lietuvos sporto organizatorių, vadovų ryžto naujai tvarkyti šalies sporto gyvenimą. Paskelbus nepriklausomybę, pasikeitė valstybinis sporto valdymas: vietoj buvusio Kūno kultūros ir sporto komiteto 1990 m. balandžio mėn. įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas. Gegužės 24 d. jo generaliniu direktoriumi paskirtas Algirdas Raslanas.
Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA)
Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) kūrėsi sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu. Tada griuvo beveik visos struktūros (ne tik sporto). Naujos organizacijos kūrimas buvo sunkus. Ne visų Lietuvos aukštųjų mokyklų sporto klubų pirmininkai, kūno kultūros katedrų vedėjai pradžioje tam pritarė. Buvo abejojančiųjų. Į pirmąjį steigiamąjį LSSA susirinkimą atvyko tik penkių aukštųjų mokyklų atstovai. Teko šaukti antrąjį, kurio metu ir buvo įkurta Lietuvos studentų sporto asociacija, patvirtinti jos įstatai, išrinktas vykdomasis komitetas. Pirmuoju LSSA prezidentu išrinktas LKKI katedros vedėjas docentas Česlovas Garbaliauskas, generaliniu sekretoriumi - Vaidotas Verba (LKKI).
Nors buvo įkurta LSSA, tačiau šalies studentų sporto sąjūdyje vyravo dvivaldystė - kaip ir seniau, studentų sportą vis dar rėmė SSD „Žalgiris“. Tačiau pamažėl LSSA tvirtai ėmė vadovauti studentų sporto sąjūdžiui. Buvo sukurta ir patvirtinta LSSA emblema, LSSA talismanas - pelėdžiukas Žiniukas. Jo autorius - tautodailininkas R.
Anot FISU generalinio sekretoriaus Rocho Campanos, sportas kiekvienoje šalyje turi savo ypatumų. Tai lemia ekonominė, politinė, geografinė ir kt. šalies padėtis. Todėl tiesiogiai taikyti vienos šalies modelį kitai valstybei būtų neprotinga, reikia ieškoti racionalaus grūdo. Tai nuolat ir buvo daroma organizuojant mūsų šalies akademinio jaunimo sportą.
LSSA rengia ir koordinuoja šalies studentų 25 sporto šakų čempionatus. Kas antri metai organizuojamos ir koordinuojamos Lietuvos universiados ir „Sportas visiems“ festivaliai. Patys geriausi Lietuvos studentai sportininkai atstovauja šaliai didžiausiose tarptautinėse varžybose, universiadose, pasaulio čempionatuose. Be jokios abejonės, sporto varžybų sistema bus plečiama ir tobulinama. Tai visų pirma priklausys nuo sporto veiklos organizavimo pačioje aukštojoje mokykloje, jos sporto klubuose. Plėtoti šio lygio varžybų sistemą, mūsų manymu, yra daugiausia išteklių. Tačiau aukštosioms mokykloms būtina parama. Lietuvos studentų sporto asociacija tai puikiai suvokia ir koordinuoja visą savo veiklą kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu, LTOK, Sporto federacijų sąjunga, įvairiomis federacijomis, Lietuvos „Sportas visiems“ asociacija, miestų sporto skyriais. Būtina toliau vykdyti mokslinius tyrimus, nagrinėjančius studentų sporto problemas.
1993 m. liepos 8 d. LSSA buvo priimta į FISU ir tapo visateise jos nare. Per palyginti trumpą laikotarpį Lietuvos studentai dalyvavo šešiolikoje pasaulio universiadų: aštuoniose žiemos: Zakopanėje (Lenkija); Chakoje (Ispanija); Muju Chonju (Pietų Korėja); Tatrų Poprade (Slovėnija); Zakopanėje (Lenkija); Tarvizijuje (Italija); Insbruke (Austrija); Turine (Italija) ir aštuoniose vasaros: Bafale (JAV); Fukuokoje (Japonija); Sicilijoje (Italija); Maljorkos Palmoje (Ispanija), Pekine (Kinija); Daegu (Pietų Korėja); Izmyre (Turkija); Bankoke (Tailandas). Taip pat buvo startuota šešių sporto šakų (akademinio irklavimo, dziudo, rankinio, orientavimosi sporto, badmintono ir stalo teniso) studentų pasaulio čempionatuose. Pirmus svariausius laimėjimus tarptautinėse žaidynėse iškovojo mūsų dailiojo čiuožimo meistrai Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko, šuolininkė į aukštį Nelė Žilinskienė. Tai universiados sidabro medaliai. 2007 m. Bankoko universiada buvo pati sėkmingiausia Lietuvos komandai per visą istoriją.
LSSA nuo 1993 m. yra Tarptautinės universitetinio sporto federacijos (FISU), o nuo 1999 m. - Europos universitetinio sporto asociacijos (EUSA) narė. 2006 m. dvi Lietuvos studentų krepšinio komandos dalyvavo šeštajame Europos universitetų krepšinio čempionate Portugalijoje. Šiaulių universiteto krepšininkai iškovojo bronzos medalius, o Vytauto Didžiojo universiteto komandai atiteko čempionato auksas. Šiais metais VDU krepšininkams pavyko antrą kartą tapti Europos universitetų krepšinio čempionato nugalėtojais. Nuo l998 m. šalies aukštųjų mokyklų studentai sportininkai dalyvauja SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) žaidynėse, 1999 m. jos buvo surengtos Lietuvoje, jose dalyvavo 1620 studentų iš septynių šalių. 2007 m. Kaune vykusiose SELL žaidynėse dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius.
Šalies kultūra ir gyvenimo lygis neabejotinai priklauso nuo jaunimo iniciatyvos ir statuso visuomenėje. Viena geriausių žmonių saviraiškos formų - dalyvavimas sporto veikloje.
Jaunųjų krepšininkų pasirinkimai: Europa ar JAV?
Jauniems krepšininkams iškyla dilema: ar siekti karjeros Europoje, ar vykti į JAV. Apsisprendimas nėra lengvas, nes kiekvienas kelias turi savų privalumų ir trūkumų. Deirūnas Visockas, buvęs krepšininkas, padeda jauniems lietuviams karjeros tęsinio ieškoti už Atlanto. D. Visockas supranta, kad istorijos NBA naujokų biržoje baigiasi tik išskirtiniais atvejais, o Europos klubai talentus medžioja.
NCAA kelio užkirtimas
D.Visockas pastebėjo, kad profesionalūs klubai talentus pradeda medžioti vis anksčiau ir anksčiau, todėl 15-16 metų amžiaus jaunuoliai dažnai pasirašo profesionalias sutartis ir taip durys į NCAA užsidaro. Žaidėjas, turintis profesionalią sutartį su klubu, automatiškai netenka galimybės žaisti NCAA.
Tadas Sedekerskis rungtyniauja Eurolygoje, Arnoldas Kulboka įpareigotas sutartimi su Bambergo „Brose“, o Arnas Velička susiejo ateitį su „Barcelonos“ sistema. Europoje atsirado daugiau vietų, kuriose jauni žaidėjai gali tobulėti.
Skirtingos sistemos
Europoje ir JAV yra skirtingos sistemos. Amerikoje krepšinis eina lygiagrečiai su mokslais, ten žaidėjai turi aukščiausio lygio fizinio rengimo sąlygas, gauna daug individualaus dėmesio. Tuo tarpu Europoje jauni žaidėjai turi rinktis profesionalų klubą. NBA šaukimams ir daugumai profesionalių lygų Europoje kiekvienais metais daugumą žaidėjų parengia NCAA.
Stipriausių Europos klubų dublerių komandos negalėtų konkuruoti su NCAA komandomis, nes jose nemažai 16-17 metų jaunuolių, kurie nėra pasiruošę kovoti prieš keliais metais vyresnius krepšininkus.
Konkurencija NCAA
NCAA užsieniečių daugėja, o tai kelia pirmenybių lygį. Lietuva krepšinio pasaulyje turi gerą vardą, lietuvaičiai garsėja savo ūgiu bei krepšinio supratimu. To NCAA komandos visada ieško. Talentingiems lietuviams visuomet atsiras vietos JAV universitetuose.
Ne visi į JAV vykstantys žaidėjai taps profesionaliais krepšininkais, bet krepšinio dėka įgis išsilavinimą JAV. Marius Jaunulis, vienintelis lietuvis rungtyniavęs NCAA finale, krepšinį iškeitė į informacinių technologijų verslą.
Ar turėsime dar vieną Domantą Sabonį?
Šį sezoną NCAA lygoje buvo galima išvysti dvyliką lietuvių, tačiau po Domanto Sabonio ir Egidijaus Mockevičiaus išvykimo, lietuviškos žaidėjų pavardės tarp pirmo ryškumo krepšininkų nesirikiuoja. 21-erių Norbertas Giga, sugebėjęs su „Jacksonville State Gamecocks“ ekipa įšokti į „Kovo beprotybę“ ir ten surengti sėkmingą individualų pasirodymą, jau sulaukė dėmesio.
Nėra vienos priežasties ar stebuklingo recepto, kurio dėka žaidėjai įsitvirtina NBA. Domanto Sabonio atveju sėkmė susidėjo iš daugelio dalykų: charakterio, aistros krepšiniui, talento.