Lietuva, maža Baltijos šalis, turinti turtingą istoriją, giliai įsišaknijusią aistrą sportui. Sportas Lietuvoje užima ypatingą vietą - nuo vaikų iki suaugusiųjų, sportas daugeliui tampa kasdienės rutinos dalimi. Vis dėlto kai kurios sporto šakos visada buvo artimesnės širdžiai. Populiariausias sportas Lietuvoje - gana įdomi tema. Išvaizdi Baltijos šalis yra tarp populiarių šalių, kuriose labai mėgstamos tokios gerai žinomos sporto šakos kaip krepšinis ir futbolas. Tačiau aktyvūs Lietuvos sportininkai ne tik šiose dviejose sporto šakose demonstruoja išskirtinius sportinius įgūdžius. Vietiniai gyventojai taip pat deramai numatė kitas konkurencingas sporto šakas, tokias kaip lengvoji atletika, krepšinis ir dviračių sportas.
Krepšinis - antroji religija Lietuvoje
Krepšinis Lietuvoje ilgą laiką buvo ir išlieka populiariausia sporto šaka. Jo didžiausias populiarumas kyla iš istorinių pergalių bei stiprių, tarptautinėje arenoje pripažintų žaidėjų, kurie įkvepia jaunuosius sportininkus. Krepšinis yra populiariausia ir sėkmingiausia komandinė sporto šaka Lietuvoje ir tai yra vienas populiariausių žodžių, kuriuos išgirsite apsilankę Lietuvos žaidimų aikštelėje. Krepšinio lažybos taip pat yra populiariausios iš visų sporto šakų Lietuvoje. Iš esmės krepšinis yra viso miesto jaunųjų sportininkų „gyvenimas“. Amerikiečių žurnalo „Sports Illustrated" rašytojas Luke'as Winnas 2011 m. rašė: „Krepšinis yra vienintelė sporto šaka, kuri 3,2 mln. lietuvių tikrai rūpi - tai jų antroji religija po katalikybės, ir jų sėkmė yra proporcingai stulbinanti“. Lietuvos krepšinio lyga (LKL) ir garsūs krepšinio klubai pritraukia tūkstančius sirgalių. Be to, augantis susidomėjimas žaidimo statistika ir strategijomis skatina ieškoti šiuolaikiškų šaltinių, kur galima stebėti rungtynių rezultatus, komandų analizę ir gauti naujausią informaciją.
Lietuvos krepšinio manijos šaknys siekia XX a. pradžią, kai šalis vis dar priklausė Rusijos imperijai. Lietuvai siekiant įtvirtinti savo tapatybę ir pasipriešinti kultūrinei asimiliacijai, sportas tapo galinga saviraiškos priemone. XX a. trečiajame dešimtmetyje krepšinis tapo svarbia sporto šaka Lietuvoje. Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės įvyko 1922 m. Kaune ir pradėjo kelionę, kuri ilgainiui atvedė Lietuvą į tarptautinio krepšinio viršūnę.
Sovietmečiu Lietuva susidūrė su didžiuliais iššūkiais, siekdama išsaugoti savo kultūrinį tapatumą. Tačiau krepšinis buvo viena iš pasipriešinimo sovietinei kultūrinei asimiliacijai formų. 1988 m. Seulo olimpinės žaidynės buvo istorinis momentas Lietuvos krepšiniui, nes rinktinė, rungtyniavusi Sovietų Sąjungos sudėtyje, iškovojo bronzos medalį.
XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje Lietuva atgavo nepriklausomybę, o kartu su ja išaugo ir krepšinio aistros. Naujai suformuota Lietuvos krepšinio rinktinė netruko įsitvirtinti tarptautinėje arenoje. Tokių legendinių Lietuvos žaidėjų kaip Arvydas Sabonis ir Šarūnas Marčiulionis iškilimas dar labiau pakurstė tautos krepšinio entuziazmą. Šie žaidėjai ne tik demonstravo išskirtinius įgūdžius, bet ir įkūnijo lietuvių tautos veržlumą ir dvasią.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Krepšinis yra ne tik varžybinės sėkmės, bet ir giliai įsišaknijęs Lietuvos kultūroje. Šis sportas žaidžiamas mokyklose, parkuose ir bendruomenių aikštynuose visoje šalyje, todėl yra bendra erdvė įvairaus amžiaus žmonėms. Ikoniški geltoni, žali ir raudoni Lietuvos krepšinio marškinėliai tapo nacionalinio pasididžiavimo simboliu. Išskirtinis dizainas su stilizuota nacionaline emblema yra daugiau nei tik sportinė uniforma - jis atspindi tautos istoriją, kovas ir pergales.
Lietuvos įsipareigojimas ugdyti jaunuosius krepšinio talentus yra dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis neblėstantį šios sporto šakos populiarumą. Šalyje veikia gerai organizuotas ir platus krepšinio mokyklų ir akademijų tinklas, kur pradedantieji krepšininkai gauna aukščiausio lygio treniruotes ir mokymus.
Lietuvoje krepšinis yra ne tik sportas, bet ir kultūrinis fenomenas, peržengiantis kartų ribas. Istorinės šaknys, atsparumas sunkiais laikais ir pasaulinė Lietuvos krepšinio sėkmė kartu sukūrė nenutraukiamą ryšį tarp šio sporto ir tautos.
Remiantis tyrimo duomenimis, krepšinis kaip sporto šaka yra populiariausias tarp 11-14 metų Lietuvos moksleivių: reguliariai jį žaidžiantys nurodė 49 proc. apklaustųjų.
Lietuvos krepšinio rinktinės pasiekimai
Lietuvos krepšinio rinktinė laimėjo Europos krepšinio čempionatą 1937, 1939 (kai buvo šalis šeimininkė) ir 2003 metais. Jie laimėjo sidabro medalius 1995, 2013 ir 2015 m., bronzos medalius 2007 m., o 2011 m. vėl buvo EuroBasket 2011 šeimininkai. Olimpinėse varžybose Lietuva 1992, 1996 ir 2000 m. vasaros olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalius.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Futbolas - antras pagal populiarumą
Kita sparčiai populiarėjanti sporto šaka Lietuvoje - futbolas. Šis sportas ypač traukia jaunimą, o futbolo akademijos sparčiai ugdo naujus talentus. Žmonės vis labiau domisi Europos lygų rungtynėmis, o Lietuvos futbolo rinktinės pasirodymai įkvepia didesnį sirgalių būrį. Be krepšinio, futbolas yra antras pagal populiarumą žaidimas. Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė atstovauja Lietuvai tarptautinėse rungtynėse ir yra aprūpinama Lietuvos futbolo federacijos. Tačiau ji vis dar gerokai atsilieka nuo to, ką matome krepšinio srityje, susijusioje su infrastruktūra ir paslaugomis. 2008 m. spalį Lietuvos futbolo rinktinė pasiekė aukščiausią iki šiol reitingą (37 vieta).
Lietuvos kultūros gyslomis pulsuoja griausmingas futbolo ritmas, žavintis milijonus žmonių uždegančiomis rungtynėmis ir giliai įsišaknijusiomis sirgalių tradicijomis. Lietuvos futbolo kultūra atspindi sudėtingą nacionalinio pasididžiavimo ir bendruomenės dvasios derinį. Pamatysite atsidavusius sirgalius, palaikančius tiek vietines komandas, tokias kaip Vilniaus „Žalgiris”, tiek nacionalinės rinktinės žaidėjus, atstovaujančius savo šaliai tarptautiniu mastu. Kai vyksta nacionalinės rungtynės, pastebėsite, kad ištisos bendruomenės susivienija ir demonstruoja nepaprastą solidarumą. Sirgaliai yra ne tik žiūrovai, bet ir aktyvūs kolektyvinio pasakojimo apie sporto pasiekimus ir nacionalinį atstovavimą dalyviai. Nors futbolas nėra toks pasauliniu mastu dominuojantis kaip krepšinis, jis išlaiko didelę kultūrinę įtaką.
Futbolą dažniausiai (24 proc.) taip pat žaidžia 11-14 metų amžiaus grupės moksleiviai.
Lengvoji atletika - tradicijos ir nauji vėjai
Tarp augančių sporto šakų išsiskiria ir tenisas. Šio sporto populiarumas auga dėl lietuvių sėkmių tarptautinėse varžybose, todėl vis daugiau žmonių domisi teniso turnyrais ir jų statistika. Lengvoji atletika užima kitą vietą Lietuvos žaidimų ir sporto reitinge. Kad ir kur ieškotumėte internete, visur susidursite su šurmuliu apie lengvąją atletiką. Praktiškai visuose kampeliuose rasite net kur atlikti lengvąją atletika. O kalbant apie čempionatų dalyvavimą, tikrai nemažai lietuvių dalyvaują įvairiuose varžybose ir parsineša daug saldžių prizų atgal į Lietuvą. Lietuvos sportininkai yra iškovoję 11 olimpinių medalių, 7 - pasaulio čempionatuose ir 14 - Europos čempionatuose. Sėkmingiausias Lietuvos sportininkas yra disko metikas Virglijus Alekna, dukart olimpinis aukso medalio laimėtojas ir dukart pasaulio čempionas. Kitas olimpinį aukso medalį iškovojęs disko metikas yra Romas Ubartas. Pastaraisiais metais Lietuvos sprinteriai yra pakilimo viršūnėje. 2010 m. du Lietuvos sprinteriai - Martynas Jurgilas ir Rytis Sakalauskas - pagerino 100 m bėgimo rekordus. Geriausia moterų sprinterė Lina Grinčikaitė 2009 m. vasaros universiadoje ir 2009 m. Europos lengvosios atletikos iki 23 metų čempionate iškovojo aukso medalius.
Bėgimui ir lengvajai atletikai prioritetą teikia 7-10 metų moksleiviai (31 proc.).
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Dviračių sportas - gamtos ir sporto harmonija
Jei mėgstate dviračių sportą, įsimylėsite Lietuvą. Lietuva garsėja gražiausiais dviračių maršrutais nuo Kuršių marių iki sostinės Vilniaus. Taip pat Lietuvoje gausu gražių miškų ir kitų vietų kur dviratininkai gali ramiai ne tik sportuoti, bet ir pamatyti Lietuvos gamtos grožį. Žinoma yra ir pro dviračio sporto scena. Lietuvos dviratininkai pasiekė gerų rezultatų prestižinėse dviračių lenktynėse ir pasaulio čempionatuose. Ypač pažymėtini Lietuvos dviratininkių pasiekimai. Lietuvos moterys tarptautinėje dviračių sporto arenoje pradėjo reikštis nuo 1991 m. Tarp lyderių buvo Zita Urbonaitė ir Diana Čepelienė (užėmusi trečiąją vietą bendroje įskaitoje) tą vasarą vykusiose moterų iššūkio lenktynėse.
Naujos sporto šakos - e. sportas ir ekstremalus sportas
Galiausiai, neatsilieka ir e-sportas - sparčiai auganti sritis, kuri patraukia įvairaus amžiaus sporto entuziastus. Lietuvos sporto kraštovaizdis sparčiai vystosi, o naujos sporto šakos meta iššūkį tradicinėms sporto paradigmoms. E. Pastebėsite, kad parkūras, laipiojimas uolomis ir bėgimas taku tampa galingomis alternatyviomis sporto šakomis. Šios veiklos rūšys atspindi augantį miesto atletiškumą, kuriame pirmenybė teikiama individualiems rezultatams, universalumui ir asmeniniams iššūkiams, o ne įprastinėms komandinėms struktūroms.
Lyčių skirtumai sporte
Kaip teigiama pranešime, tarp Lietuvos vyrų palyginti daugiau yra krepšinio (60,3 proc.), futbolo (15,6 proc.), automobilių sporto (2,5 proc.), bokso (2,3 proc.) gerbėjų; tuo tarpu moterys daugiau žavisi dailiuoju čiuožimu (6,4 proc.), lengvąja atletika (4,9 proc.), šokiais (3 proc.), tenisu ir plaukimu (po 1,5 proc.), gimnastika ar dviračių sportu (po 1,1 proc.). Tarp moterų buvo daugiau atsakiusiųjų, kad nesidomi nė viena sporto šaka (14,7 proc.).
Krepšiniu ir futbolu dažniau užsiima berniukai bei vaikinai, o mergaitės bei merginos dažniau užsiima bėgimu. Ši sporto šaka labiausiai paplitusi tarp abiejų lyčių moksleivių iš mažesniųjų Lietuvos miestelių (2-30 tūkst.
Sporto populiarumą lemiantys veiksniai
Tyrimas taip pat parodė, kad tautiečiai yra inertiški - Lietuvoje dažniausiai domimasi sporto šaka, nes ji yra populiari visoje šalyje (25 proc. apklaustųjų). 17 proc. respondentų sporto šaka domėtis labiausiai paskatina geri Lietuvos sportininkų pasiekimai, o 14 proc. ja susidomi dėl sportininkų - „žvaigždžių“. 13 proc. domisi sporto šaka, kuria patys užsiima ar užsiimdavo anksčiau, o 12 proc. patraukia draugų, artimųjų, pažįstamų mėgiamos sporto šakos.
Aktyvus sportas ir laisvalaikis
Net 53 proc. apklaustųjų pripažino aktyviu sportu neužsiimantys, o tarp populiariausių Lietuvoje sportavimo būdų yra bėgiojimas (11,7 proc.), sporto klubo lankymas (11,6 proc.) ir plaukiojimas baseine. 36 proc. respondentų paminėjo, kad domėjimusi savo mėgstamiausia sporto šaka skiria 1 valandą per savaitę, 22 proc. apklaustųjų teigė tam skiriantys 1-2 valandas, o 21 proc. gyventojų pripažino, kad skiria daugiau nei 2 valandas per savaitę. Didžioji dauguma gyventojų pripažino sportui išleidžiantys iki 100 litų per mėnesį ir tik 14 proc. gyventojų pripažino sporto reikmėms per mėnesį išleidžiantys 100-300 litų.
Spalio 21 d. 11 val. šalyje vyko visuotinė mankštinimosi akcija, kurioje dalyvavo daugiau kaip 700 Lietuvos ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigų, kurios prisijungė prie kolektyvinės mankštos didesniu nei 116 tūkst. auklėtinių būriu.
tags: #judriausia #sporto #saka