Įvadas
Kardiologija yra medicinos sritis, apimanti širdies ir kraujagyslių ligų tyrimą bei gydymą. Širdies ir kraujagyslių sistema po visą kūną išnešioja maisto medžiagas, deguonį, hormonus ir ląstelių metabolitinius produktus, todėl gera jos būklė yra gyvybiškai svarbi. Kardiologija apima ne tik šių ligų diagnostiką bei gydymą, bet ir prevenciją, didelį dėmesį skiriant pacientų, patyrusių širdies priepuolį, sergančių širdies nepakankamumu ar turinčių širdies ritmo sutrikimų, gyvenimo kokybės gerinimui ir išgyvenamumo didinimui. Vienas iš svarbių kardiologinių tyrimų, padedančių įvertinti širdies būklę fizinio krūvio metu, yra veloergometrija, dar kitaip vadinama "dviračio mynimas".
Kardiologijos sritys ir tyrimai
Kardiologija gali būti skirstoma į atskiras sritis, kurių kiekviena specializuojasi tam tikrose širdies ir kraujagyslių sistemos problemose. Tarp jų yra:
- Bendroji klinikinė kardiologija: Šioje srityje daugiausiai dėmesio skiriama širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikai, prevencijai ir kontrolei. Gydytojai dalyvauja ilgalaikėje pacientų priežiūroje, parenka tinkamus vaistus, atlieka elektrokardiogramas.
- Echokardiografija: Tai neinvazinis širdies tyrimas ultragarsu, skirtas diagnozuoti širdies ir kraujagyslių ligas, jų sistemos veiklos, širdies dydžio bei formos pakitimus. Echokardiograma padeda nustatyti ūminį širdies nepakankamumą ir kraujotakos sutrikimus.
- Širdies aritmijų diagnostika ir gydymas: Ši sritis apima širdies aritmijų diagnozavimą, gydymą ir kontroliavimą naudojant sudėtingas aukštųjų technologijų invazines procedūras.
- Intervencinė kardiologija: Tai kardiologijos sritis, kurioje naudojami specialūs kateteriniai metodai, leidžiantys diagnozuoti bei gydyti vainikinių arterijų, kraujagyslių ir struktūrines širdies ligas, įgimtus jos defektus.
- Branduolinė kardiologija: Šioje srityje naudojami neinvaziniai metodai, skirti įvertinti miokardo kraujotaką, širdies pumpavimo funkciją, taip pat vizualizuoti širdies priepuolio mastą ir vietą. Plačiausiai naudojamas miokardo perfuzijos vaizdavimas.
Be šių sričių, kardiologijoje taikomi įvairūs diagnostiniai metodai, tarp kurių svarbią vietą užima ir veloergometrija.
Veloergometrija: kas tai?
Veloergometrija (velo - dviratis, ergo - darbas, metrija - matavimas) - tai fizinio krūvio mėginys, kuomet yra registruojamas širdies darbas elektrokardiograma fizinio krūvio metu. Tai specialiu medicininiu dviračiu atliekamas tyrimas. VEM atliekamas duodant tiksliai dozuotą standartizuotą krūvį širdžiai, kurio metu yra registruojama elektrokardiograma, sekamas pulso dažnis, matuojamas arterinis kraujo spaudimas, bei vertinama bendra paciento būklė. Šiuo tyrimu įvertinamas tiek sveiko, tiek sergančio žmogaus širdies pajėgumas ir jo rezervai.
Kaip atliekamas tyrimas?
Pacientas vertikaliai sėdi ant veloergometro (vadinamojo dviračio) ir mina pedalus iki 60 apsisukimų per minutę. Pacientui skiriamas krūvis atsižvelgiant į jo amžių, ūgį, svorį ir vadovaujantis standartizuotu krūvio protokolu. Gydytojas tyrimo metu paciento elektrokardiogramą (EKG) nuolat stebi monitoriuje. EKG registruojama prieš krūvį, krūvio metu kas minutę ir baigus minti pedalus stebimas širdies darbas, kol atsikuria pradiniai duomenys. Taip pat nuolat matuojamas ir arterinis kraujo spaudimas. Skiriamo krūvio dydis priklauso nuo tyrimo tikslų. Fizinio krūvio ataskaitą su išvadomis paruošia gydytojas.
Taip pat skaitykite: Sveikatos kelias: sportas ir mityba
Tyrimo metu jus prijungs prie registravimo aparato ir paprašys lėtai minti dviratį. Apkrova pedalams bus didinama tolygiai arba šuoliais. Kuo didesnį fizinį krūvį atliekate, tuo daugiau jūsų organizmui reikia deguonies, dėl to širdis turi dirbti intensyviau. Tyrimas parodo, ar į kraujagysles, kurios tiekia deguonį širdžiai, kraujo pritekėjimas nėra sumažėjęs.
Kam reikalingas šis tyrimas?
Veloergometrija atliekama siekiant:
- Diagnozuoti išeminę širdies ligą: Tyrimas padeda nustatyti, ar širdies raumuo gauna pakankamai deguonies fizinio krūvio metu, ir ar nėra kraujagyslių susiaurėjimų.
- Įvertinti širdies raumens būklę: Veloergometrija leidžia įvertinti širdies raumens funkciją ir pajėgumą.
- Nustatyti fizinį pajėgumą: Tyrimas padeda įvertinti paciento fizinio pajėgumo lygį.
- Diagnozuoti širdies ritmo sutrikimus: Veloergometrija gali padėti nustatyti praeinančius širdies ritmo sutrikimus, kurie atsiranda tik fizinio krūvio metu.
- Įvertinti gydymo efektyvumą ir reabilitacijos veiksmingumą: Tyrimas gali būti naudojamas stebėti, kaip veikia gydymas ir reabilitacija po širdies ligų.
- Širdį maitinančių kraujagyslių ligų diagnostikai, t.y., išeminės širdies ligos nustatymui.
Šį tyrimą rekomenduojama atlikti visiems žmonėms, o vienintelis būdas išvengti ligų yra profilaktika.
Pasiruošimas tyrimui
Tyrimui pasiruošti nereikia, tačiau patariama dėvėti laisvus dviejų dalių drabužius. Tyrimo metu gali tekti nusiimti dalį rūbų ir papuošalų. Venkite kofeino 24 valandas iki testo. Nustokite vartoti tam tikrus receptinius vaistus testo dieną. Tai apima beta blokatorius ir astmos inhaliatorius. Pabandykite atsipalaiduoti.
Tyrimo rezultatai
Jei rezultatai yra normalūs, jūsų širdis pumpuoja kraują taip, kaip turėtų, ir kraujotaka yra pakankama. Tai gali reikšti, kad jūsų juntami simptomai yra ne dėl širdies problemos. Jums gali prireikti kitų vertinimų, kad nustatytumėte priežastį. Normalūs rezultatai taip pat gali reikšti, kad gydymas, kurį gaunate, yra tinkamas jūsų poreikiams.
Taip pat skaitykite: Krepšinio reabilitacijos apžvalga
Nenormalūs rezultatai gali reikšti, kad sergate širdies liga. Nenormalūs rezultatai taip pat gali reikšti, kad jūsų širdis nėra pakankamai stipri mankštai ar operacijai. Širdies streso testai padeda nustatyti, ar reikia papildomų - labiau invazinių - tyrimų, kad būtų patvirtinta numanoma diagnozė.
Rizika ir kontraindikacijos
Jei nėra kontraindikacijų, širdies krūvio testas yra saugus. Labai mažai žmonių testo metu patiria komplikacijų. Testas taip pat nėra skirtas žmonėms, sergantiems širdies ligomis, dėl kurių testavimas yra nesaugus.
Kiti kardiologiniai tyrimai
Be veloergometrijos, kardiologijoje atliekami ir kiti svarbūs tyrimai, tokie kaip:
- Elektrokardiograma (EKG): Tai neinvazinis tyrimas, registruojantis širdies elektrinę veiklą.
- Holterio monitoravimas: Tai ilgalaikis EKG registravimas (24 valandas ar ilgiau), skirtas nustatyti širdies ritmo sutrikimus.
- Arterinio kraujospūdžio (AKS) monitoravimas: Tai ilgalaikis kraujospūdžio matavimas, skirtas diagnozuoti arterinę hipertenziją.
- Koronarografija: Tai invazinis tyrimas, kurio metu į vainikines arterijas įvedamas kateteris ir suleidžiamas kontrastas, kad būtų galima vizualizuoti kraujagysles.
- Širdies zondavimas: Pats tiksliausias būdas širdies kraujagyslių būklei nustatyti. Šį tyrimą reikia atlikti, jeigu sergate vadinama išemine širdies liga, krūtinės angina (stenokardija) arba persirgę širdies infarktu.
Širdies zondavimo procedūra
Zondavimas - sudėtingas tyrimo metodas. Jis atliekamas tik tada, kai tai būtina. Ligonis kelias valandas prieš tyrimą turi būti nevalgęs, apsiskusti abi kirkšnis, nusišlapinti. Pastaruoju metu vis dažniau atliekamas zondavimas pro rankos arteriją, bet vistiek yra geriau paruošti ir kirkšnis, nes kokį tyrimo kelią pasirinkti nusprendžia zonduojantis gydytojas (intervencinis kardiologas). Jei pacientas jautrus (alergiškas) jodui ar novokainui turi apie tai būtinai pasakyti gydytojui.
Tyrimo metu neužmigdoma (be narkozės), ligonis gali kalbėtis su gydytoju ir pasakyti apie savo savijautą. Kirkšnies srityje įleidžiama nuskausminančių vaistų ir specialia adata praduriama šlaunies arterija (arba rankos). Tada pro ją įkišamas plonas specialus apie 2 milimetrų skersmens zondas iki širdies kraujagyslės.
Taip pat skaitykite: Inovacijos sporte Lietuvoje
Remdamiesi tuo, kas nustatyta zondavimo metu, gydytojai pataria ligoniui, kaip toliau geriausiai gydytis: gydytis vaistais, specialiu zondu - balionėliu išplėsti širdies kraujagyslę ir įstatyti plėtiklį-stentą (angioplastika ir stentavimas), širdies kraujagyslių operacija. Ji patariama tik tada, kai yra labai daug ir didelio laipsnio susiaurėjimų, nėra kitos išeities, negalima pritaikyti kitų gydymo būdų. Operacijos neatlikus gresia širdies infarktas ar kitos netikėtos komplikacijos, net mirtis. Operacijos metu paimamos kojų venos ir prisiuvamos vienu galiuku prie aortos, o kitu prisiuvama žemiau širdį maitinančios kraujagyslės susiaurėjimo - padaroma “tiltelis” arba “šuntas” kraujui tekėti ir maitinti širdies raumenį. PTVA (perkutaninė transliuminalinė vainikinių arterijų angioplastika) galima atlikti planine tvarka ir skubiai, kai yra nestabili krūtinės angina arba širdies infarktas (užsikimšusi kraujagyslė). Infarkto atveju kraujagyslė iš pradžių atkemšama, po to išplečiama. Iš pradžių, punktavus šlaunies (ar rankos) arteriją, atliekama įprastinė koronarografija. PTVA atliekama arba to paties zondavimo metu po koronarografijos arba po kelių dienų. Tai nusprendžia gydytojas.
Į susiaurėjusią kraujagyslę iš pradžių įkišamas neišpūstas balionėlis (jis yra mažas - neišpūstas nesiekia 1mm, o išpūstas - 1,5 - 4 mm skersmens) ir išpučiamas dideliu slėgimu. Tada aterosklerotinės plokštelės lyg įspaudžiamos į kraujagyslės sienelę, spindis tampa platesnis, kraujas teka laisvai. Dažnaiausiai po praplėtimo balionėliu, kad kraujo tekėjimas būtų dar optimalesnis, į kraujagyslės vidų įstatomas stentas. Tai labai plono specialaus metalo vamzdelio formos tinklelis, kuris lyg karkasas palaiko išsiplėtusią kraujagyslę. Procedūros metu iš įvairių krypčių daroma daug rentgeno nuotraukų, leidžiamas rengenokontrastinis tirpalas, kontroliuojama procedūros eiga. Kaip ir prieš koronarografiją, reikia nuskusti plaukus abiejų kirkšnių srityje. Jūs turite pranešti gydytojui, jei esate alergiškas jodui ar novokainui, nes procedūros metu skiriami šie vaistai. Kai į širdies kraujagyslę leidžiami vaistai ir plečiama kraujagyslė galite jausti šilumą ir spaudimą krūtinėje, kuris greitai praeina.
Po procedūros pacientas gydomas kardiologijos intensyvios terapijos skyriuje (reanimacijoje). Po kelių valandų ištraukiamas zondas iš šlaunies arterijos (kirkšnies srityje). Tada gydytojas spaudimo būdu sustabdo kraujavimą ir uždeda toje vietoje smėlio maišelį, kurį reikia laikyti kelias valandas (kiek nurodys gydytojas). Kojos negalima lankstyti, reikia gulėti ant nugaros iki kitos dienos ryto. Jei širdies būklė leidžia, reikia gerti daugiau skysčių. Kitą dieną, atsistojus, einant, sėdantis reikia pasaugoti punkcijos vietą, stipriai nelenkti kojos per klubo sąnarį. Saugoti reikia kelias dienas, nes tik tada visiškai užgyja kraujagyslės punkcijos vieta.
Jei kraujagyslę gerai pavyko išplėsti, ligonis greitai gali būti darbingas. Jei savijauta keičiasi, atsiranda skausmai krūtinėje, būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Net ir esant gerai savijautai rekomenduojama po 3, 6 ir 12 mėn., po to bent kartą per metus pasitikrinti pas kardiologą. Ypač svarbu, kad būtų atliktas fizinio pajėgumo testas - krūvio mėginys (veloergometrija). Reikia reguliariai vartoti vaistus, kuriuos paskirs gydytojas. Ypatingai svarbūs ir būtini vaistai - aspirinas ne mažiau 100mg per dieną visą laiką. Reikia žinoti, kad apie 20 - 40 proc. pacientų kraujagyslė gali vėl susiaurėti ir gali tekti atlikti pakartotinę PTVA. Net jei įstatytas stentas, kraujagyslė turi polinkį siaurėti (tai įvyksta apie15-20 proc. Jos įvyksta labai retai. Kuo sunkesnė ligonio būklė, tuo didesnė komplikacijų tikimybė. Apie 0,5-3 proc. pacientų po PTVA prireikia skubios šuntavimo operacijos ar įvyksta širdies infarktas ar mirtis.
Prevencinės programos
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai yra vykdomos specialios programos, kuriose gali dalyvauti tam tikro amžiaus žmonės. Šiose programose vertinama koronarinės ligos rizika, vykdomas širdies ritmo sutrikimų ir kraujospūdžio pokyčių stebėjimas (visą parą arba ilgiau) su Holterio ar AKS monitoriumi.
Klinikos ir specialistai
Jei susidūrėte su širdies ir kraujagyslių sistemos problemomis, svarbu kreiptis į patikimą kliniką, kurioje dirba profesionalūs kardiologai. Dėmesingi kardiologai gali padėti diagnozuoti ligą, parinkti tinkamą gydymą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
tags: #ka #parodo #kardiologijoje #tyrimas #vaziavimas #dviraciu