Įvadas
Krepšinis yra populiarus sportas, reikalaujantis didelio fizinio krūvio ir koordinacijos. Dėl šios priežasties krepšininkai dažnai susiduria su įvairiomis traumomis ir sveikatos problemomis. Šiame straipsnyje apžvelgsime krepšinio klinikinius tyrimus, susijusius su sveikatos priežiūra, reabilitacija ir naujais gydymo metodais, taip pat aptarsime emocinę sportininkų būklę ir psichologinį pasirengimą varžyboms.
Krepšininkų sveikatos priežiūra ir funkcinės būklės vertinimas
Sporto medicinos klinikos komanda yra pasirengusi tirti įvairaus amžiaus sportuojančių ir fiziškai aktyvių asmenų sveikatos būklės pokyčius, atsiradusius dėl sistemingų fizinių treniruočių, fizinio pajėgumo ugdymo ir atsigavimo po treniruočių dėsningumus, treniruočių ypatumus kartu pasikeitus aplinkos sąlygoms (karštis, šaltis, aukštikalnės, laiko juostų kaita). Klinikos komanda taip pat pasirengusi ruošti individualius fizinio krūvio, atsigavimo po krūvio bei mitybos sportuojant strateginius planus, aptarti dopigo klausimus, padėti sportuojančiam asmeniui, patyrusiam traumą, ne tik atgauti iki traumos buvusią fizinę būklę, bet ir pagerinti kūno funkcijas tam, kad trauma nepasikartotų.
Sportuojančių ir fiziškai aktyvių asmenų sveikatos priežiūra apima:
- Sveikatos tikrinimą ir funkcinės būklės vertinimą.
- Funkcinių organizmo rezervų ir organizmo prisitaikymo prie pasirinkto fizinio krūvio nustatymą.
- Fizinio krūvio parinkimą.
Dažnas reiškinys sporte yra pertreniravimas, kurį sukelia tinkamos pusiausvyros tarp fizinio krūvio ir atsigavimo nebuvimas, esant per dažnoms ir per ilgoms pratyboms bei nepakankamai maitinantis, o taip pat niekada nesportavus ar sportavus labai seniai ir vėl pradėjus besaikiai sportuoti.
Sausgyslių pažeidimai krepšinyje: priežastys, simptomai ir gydymas
Sausgyslių pažeidimai yra dažna problema tarp krepšininkų dėl didelio fizinio krūvio ir staigių judesių.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Priežastys
Sausgyslių pažeidimus gali sukelti:
- Per didelis krūvis.
- Netinkama apšilimo ar tempimo rutina.
- Tiesioginė trauma.
- Amžius (degeneraciniai pokyčiai).
Simptomai
Pagrindiniai sausgyslės pažeidimo simptomai:
- Lokalizuotas skausmas.
- Patinimas.
- Sumažėjusi judesių amplitudė.
Simptomai gali vystytis palaipsniui, ypač degeneracinių sausgyslių plyšimų atveju.
Gydymas
Sausgyslių pažeidimų gydymas priklauso nuo traumos tipo, sunkumo, pažeistos vietos bei simptomų trukmės.
Konservatyvus gydymas
Konservatyvus gydymas yra pirminis gydymo būdas daugumai pacientų:
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
- 1-2 savaitės: Poilsis, ribojami judesiai, naudojami įtvarai ar ortopediniai aksesuarai.
- 2-6 savaitės: Pradedami atlikinėti pasyvūs, asistuojami judesiai be papildomos apkrovos, taikomi švelnūs tempimo pratimai.
- 6-12 savaitės: Atliekami aktyvūs judesiai be pasipriešinimo, kineziterapeutas pritaiko pratimų intensyvumą pagal gijimo stadiją.
- 3-6 mėnesiai: Įtraukiami aktyvūs judesiai su pasipriešinimu, akcentuojamas ekscentrinis raumenų darbas, sausgyslės apkrova didinama palaipsniui.
- 6-9 mėnesiai: Tęsiamas tikslinis raumenų stiprinimas, atkuriama judesių amplitudė, stabilumas ir funkcija.
Sausgyslės patempimas
Sausgyslės patempimas - tai dalinis audinio pažeidimas, kai sausgyslė pertempiama, bet neplyšta. Lengvais atvejais padeda poilsis, ledas, tempimo pratimai ir kineziterapija. Lengviems patempimams užtenka 2-4 savaičių.
Grįžimas į sportą
Grįžti į krepšinį po sausgyslės traumos galima tik atlikus reabilitaciją ir gavus gydytojo ar kineziterapeuto leidimą.
Klinikiniai tyrimai sporto medicinoje
Klinikiniais tyrimais siekiama nustatyti ar įrodyti naujų vaistų, gydymo efektyvumą, saugumą ir pranašumą, lyginant su standartiniu gydymu.
Klinikinių tyrimų fazės
Klinikiniai tyrimai pradedami nuo ikiklinikinių tyrimų, kai tiriamas vaistas ar jo molekulė su ląstelėmis, gyvūnėliais. Nustačius, kad potencialiai vaistas yra efektyvus, pradedami tyrimai taikant juos žmonėms. Tada tyrimai skirstomi į fazes:
- Pirmos fazės tyrimai: Įtraukiama nedaug pacientų, skiriama labai atsargiai, dažniausiai dozė didinama po truputėlį ir siekiama įvertinti, ar tikrai pacientui nėra žalos, ar šalutiniai reiškiniai tikrai pakeliami ir nepavojingi gyvybei.
- Antros fazės tyrimai: Įrodžius, kad vaistas tikrai saugus ir efektyvus, atliekami antros fazės tyrimai. Pirmos fazės tyrimai nustato maksimalią tinkamą dozę, o antros fazės tyrimais vertinama, kiek tas vaistas efektyvus, kiek pailgina gyvenimą, kokie šalutiniai reiškiniai.
Atrankos kriterijai
Kiekvienas klinikinis tyrimas turi labai griežtus atrankos kriterijus. Yra nurodoma konkreti grupė ligų - kokia stadija tos ligos, koks buvo galimas taikyti gydymas anksčiau ir kiti parametrai.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
Klinikiniai tyrimai Lietuvoje
Lietuvoje yra registruotų 500 klinikinių tyrimų, bet čia kalbama apie visas medicinos sritis.
Pacientų nauda dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose
- Aktyvesnė priežiūra.
- Galimybė gauti patį naujausią vaistą, kuris tuo metu yra pasaulyje.
- Gydymą prižiūri vienas gydytojas, kuris žino paciento ligos istoriją, situaciją, kontroliuoja jo gydymą.
- Intensyvi sergančiojo priežiūra, daugybė tyrimų, kurių paprastai pacientas negautų.
Vaikų reabilitacija
Vaikų reabilitacijos skyriuje „Žibutė“ teikiamos stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos (tik vaikams) ir ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos (vaikams ir suaugusiems).
Reabilitacijos metodai
Taikomi nemedikamentiniai metodai, interaktyvi kompiuterinė įranga, daug dėmesio skiriama pacientų mokymui apie ligą:
- Kineziterapija.
- Gydomasis masažas.
- Fizioterapija.
- Ergoterapija.
- Psichologinė pagalba.
- Socialinė pagalba.
- Logoterapija.
- Mokymai apie ligą.
Interaktyvi kompiuterinė įranga
- „I-Dance“: Kompiuterizuota fizinio aktyvumo skatinimo įranga, kuri taikoma kineziterapijos procese.
- „See-Me“: Virtualios tikrovės reabilitacinė sistema, kuri padeda atkurti viso kūno ir galūnių motorines funkcijas, reakciją, lankstumą ir koordinaciją erdvėje.
- „Breathing Labs“: Prietaisas su kompiuterinė programa, skirta kvėpavimo sistemos ligomis sergantiems vaikams.
- „Rehacom“: Kompiuterinė profesionali sistema vaikams, turintiems pažinimo, dėmesio, atminties ir kt. sutrikimų.
Stovyklos sergantiems cukriniu diabetu vaikams
Vaikų reabilitacijos skyriuje “Žibutė”, Kačerginėje kasmet organizuojamos stovyklos cukriniu diabetu sergantiems vaikams. Šiose stovyklose naujai susirgę cukriniu diabetu vaikai susipažįsta su kitais vaikais, sergančiais diabetu kelerius metus.
Reabilitacija vaikams, sergantiems nutukimu
Vaikai nuo 1 iki 18 metų, sergantys nutukimu ar pagumburio funkcijos sutrikimu, visus metus gali atvykti į VšĮ LSMU Kauno ligoninės Vaikų reabilitacijos skyrių „Žibutė“ reabilitaciniam gydymui, trunkančiam 16 dienų.
Emocinė būklė ir psichologinis pasirengimas varžyboms
Psichologinis rengimas yra svarbus sportininko pasirengimo varžyboms aspektas, kuris padeda pasiekti geresnių rezultatų. Emocinis ir kitų būsenų valdymas yra svarbus psichologinio rengimo elementas. Priešvaržybinės emocijos gali teigiamai arba neigiamai paveikti sportininko veiklą ir komandos psichologinį klimatą.
Priešvaržybinė būsena
Priešvaržybinė būsena yra asmenybės ir būsimo įvykio (varžybų) tarpusavio sąveika, kurią lemia daugelis vidinių ir išorinių veiksnių. Savijauta yra fiziologinis ir psichinis veiksmas, lemiamas vidinės būsenos pojūtis, savo būsenos įvertinimas.
Stresas sporte
Varžybinė situacija nepriklausomai nuo atliekamo fizinio krūvio yra pakankamai stiprus stresorius. Sportinėje veikloje stresą sukelia ir fiziologiniai, ir psichologiniai stresoriai. Stresas sporte atsiranda tada, kai varžybose iškeltos sportininkui užduotys neatitinka jo galimybių.
Stresorius gali veikti ir teigiamai - tada jis žmogų aktyvina ir skatina įveikti sunkumus.
Emocinis stresas
Psichologinis stresas atima iš sportininko daugiau psichinės energijos nei bet koks kitas veiksnys. Stresas gali palaužti pasitikėjimą savimi ir priversti sportininkus suabejoti savo pajėgumu.
Nervų sistemos įtaka streso lygiui
Ne absoliutus streso lygis, nei jo išaugimas varžybų metu tiesiogiai nepriklauso nuo nervų sistemos stiprumo. Optimalus streso lygis įvairiems bandomiesiems susijęs su skirtingu motyvacijos lygiu.
Tyrimai apie emocinę būklę
Tyrimai rodo, kad:
- Skirtingo meistriškumo krepšininkų priešvaržybinės emocinės būsenos skiriasi priklausomai nuo meistriškumo.
- Polinkis jausti neadekvatų nerimą per varžybas trukdo sportininkams siekti geresnių rezultatų.
Rekomendacijos
- Sportininkams, jaučiantiems didelį nerimą, reikia skirti ypatingą dėmesį, padėti jiems nugalėti arba kiek nors prislopinti tokios būsenos poveikį.
- Treniruotės yra efektyvios tik tada, kai jas lydi teigiamos emocijos.
- Kiekvienas treneris ir sporto psichologas turėtų mokyti sportininką ne slopinti neigiamas emocijas, bet transformuoti jas į teigiamas.
Juozas Petkevičius-Juozukas: legenda Lietuvos krepšinyje
Šeštadienio popietėmis žiūrovus prie ekranų kviečiančioje „Lietuvos ryto“ televizijos įdomių istorijų bei netikėtų avantiūrų laidoje „Pirmi kartai“ laukia pokalbis su krepšinio pasaulio legenda, Lietuvos vyrų rinktinės masažuotoju Juozu Petkevičiumi-Juozuku, kuris įvyks Aleksoto aerodrome.
Karjeros pradžia
Juozukas norėjo tapti lakūnu, bet nepavyko išlaikyti matematikos, tai įstojo į kūno kultūros institutą. Vėliau dirbo mokytoju, treneriu, dėstytoju, klinikose su sportininkais ir kai 1985 metais Arvydui Saboniui prasidėjo bėdos, manęs paprašė, kad jam padėčiau. Taip atėjo į „Žalgirį“. Stebuklų ten nedariau, dirbdavau, masažuodavau, bet jie manęs nenorėjo paleisti.
Darbas Lietuvos krepšinio rinktinėje
Nuo pat Nepriklausomybės atgavimo Juozukas yra neatsiejama Lietuvos krepšinio rinktinės dalis. Nuo Juozo stebuklingų rankų darbo priklausė ne vieno legendinio sportininko sveikata ir pajėgumas aikštelėje, o pats masažuotojas visuomet laikėsi asmeninės filosofijos, kad rūpestis prasideda ne nuo procedūrų kabinete, o nuo buvimo kartu.
Visi iki manęs buvę masažuotojai darė klaidą - atsisėsdavo kabinete ir laukdavo, kol sportininkas ateis į masažą. Aš dariau visai kitaip. Aš būdavau su jais, laukdavau kol jie pabaigs lošti kortomis ir kai eidavo į lovas, aš ateidavau pas juos, padarydavau masažą, apklodavau, užgesindavau šviesą ir išeidavau. Arvydas kartais eidavo miegoti 3 valandą nakties ir aš laukdavau, kol jis atsiguls.
Gyvybingumo paslaptis
Artėjant jo 80-ajam jubiliejui, Juozukas išlieka toks pat gyvybingas ir energingas, kaip ir tais laikais, kai kasdien rūpinosi Lietuvos krepšinio žvaigždėmis. Jis pats juokauja, kad neblėstančios energijos paslaptis slypi paprastuose dalykuose - judėjime, rutinoje ir gebėjime neklausyti savo paties pasiteisinimų.
Žmogus sensta nuo kojų, nes jos maitina visą mūsų antrąjį aukštą. Ir jeigu kojos juda bei yra stiprios, tada ir nuotaikos gerėja. Man atrodo, kad dauguma žmonių daugiau ir geriau žino, kaip viską daryti, bet yra momentas - kad tą reikia daryti. Negalima bijoti, jeigu nutarei, kad sportuosi - kelkis ir sportuok, nes jeigu tik pagalvosi „o gal“ - organizmas tave ir perkalbės.
Svajonės išsipildymas
Būtent „Pirmi kartai“ laidoje Juozukas įgyvendino tai, ko jam padaryti nepavyko jaunystėje. Aleksoto aerodrome jis sėdo už lėktuvo vairo, išpildydamas svajonę prisiliesti prie lakūno specialybės.
Dukra klausė ar bijosiu, bet sakiau, kad neturėčiau. Esu šokęs su parašiutu, tai aukščio nebijau. Praskridome virš Nemuno, virš senamiesčio, virš autoserviso, kur mano automobilis remontuojamas, bet dar nemačiau jo išvaryto.
tags: #krepsinis #klinikinis #tyrimas