Olimpinės žaidynės - tai didžiausia sporto šventė pasaulyje, turinti gilias istorines šaknis. Šis straipsnis apžvelgia olimpinių žaidynių istoriją, simboliką, apdovanojimus ir Lietuvos sportininkų pasiekimus šiame prestižiniame renginyje, ypatingą dėmesį skiriant vienam iš svarbiausių simbolių - olimpinei vėliavai.
Olimpinės Žaidynės: Istorija ir Raida
Senovės Graikijos Žaidynės
Žymiausiomis sporto žaidynėmis Senovės Graikijoje buvo Olimpinės žaidynės. Nėra tiksliai žinoma, kada prasidėjo olimpinės žaidynės. Senųjų laikų olimpinės žaidynės vykdavo Olimpijos mieste, šventame Olimpo slėnyje Peloponeso pusiasalyje, dievo Dzeuso garbei. Manoma, kad žaidynės prasidėjo apie 776 m. pr. Kr. ir tęsėsi iki 393 m. po Kr. Periodas tarp dviejų olimpinių žaidynių - 4 metai - vadinamas olimpiada.
Iš pradžių būdavo tik viena rungtis - 192,27 metrų bėgimas. Nugalėtojas uždegdavo ugnį ant altoriaus prieš Dzeuso šventyklą. Varžybose galėjo dalyvauti tik laisvi, garbės nesuteršę graikų kilmės vyrai (vėliau - ir makedonai bei romėnai). Moterims stebėti varžybas buvo draudžiama. Iki 472 m. pr. Kr. olimpinės žaidynės vykdavo 1 dieną: rungdavosi bėgikai ir imtynininkai. Varžybas rengdavo helanodikai (olimpinių žaidynių teisėjų kolegija, renkama iš Elidės piliečių). Nuo 472 m. pr. Kr. nugalėtojai (olimpionikai) būdavo pagerbiami alyvmedžių vainikais. Pergalė olimpinėse žaidynėse laikyta didžiausiu laimėjimu; ji suteikdavo šlovę ir nugalėtojo gimtajam poliui. Olimpijoje būdavo statomos nugalėtojų statulos, jų garbei kuriami poezijos kūriniai. Žaidynės tapo vis svarbesnės Graikijoje. Romėnams užėmus Graikiją, žaidynės prarado svarbą.
Šiuolaikinės Olimpinės Žaidynės
Šiuolaikinių olimpinių žaidynių iniciatorius - baronas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin). 1892 m. jis pirmą kartą paminėjo olimpinių žaidynių idėją. 1894 metais birželio 23 dieną buvo įkurtas tarptautinis olimpinis komitetas. Nuo 1896 metų organizuojamos vasaros olimpinės žaidynės, o nuo 1924 metų - žiemos olimpinės žaidynės. Pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės įvyko 1896 m. Atėnuose. Jose dalyvavo 241 sportininkas iš 14 valstybių. 2020 m. Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse (dėl COVID‑19 pandemijos žaidynės buvo nukeltos, įvyko 2021 m.) dalyvavo 206 šalių rinktinės, daugiau kaip 11 tūkst. sportininkų.
Olimpinė Simbolika ir Ceremonijos
Olimpinės žaidynės turi savitą simboliką ir tradicijas, kurios pabrėžia sporto dvasią, taiką ir draugystę tarp tautų. Olimpiniai ženklai ̶ tai bet koks vaizdinis ar garsinis bet kokių sąsajų ir ryšių su olimpinėmis žaidynėmis, olimpiniu sąjūdžiu ar jų sudedamosiomis dalimis atvaizdavimas. Taigi į olimpinius ženklus įeina: olimpinis simbolis, olimpinė vėliava, olimpinis devizas, olimpinės emblemos, olimpinis himnas, olimpinė ugnis ir olimpinis fakelas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie stalo teniso kamuoliukus
Olimpinis Simbolis: Penki Žiedai
Olimpinis simbolis - penki vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai, naudojami vieni patys. Žiedai sunerti iš kairės į dešinę. Mėlynas, juodas ir raudonas žiedai yra viršuje, o geltonas ir žalias - apačioje. Visa geometrinė žiedų forma artima taisyklingai trapecijai, kurios mažesnis pagrindas yra apačioje. Šis olimpinis simbolis reiškia penkių žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse. P. de Kuberteno siūlymu olimpinį simbolį TOK patvirtino 1913 m.
Plačiai paplitusi nuomonė, kad Olimpiniai žiedai simbolizuoja penkis žemynus: mėlyna - Europa, žalia - Australija, geltona - Azija, raudona - Amerika, juoda - Afrika. Tačiau, olimpinio simbolio ir vėliavos kūrėjas de Coubertinas 1913 m. teigė: „Penki žiedai atitinka penkias pasaulio dalis, kurios turi olimpinę sveiko rungtyniavimo dvasią. Šešios spalvos, į kurias įeina baltas drobės fonas, kartu atkuria visų tautų spalvas be išimties.“
1949-1950 m. TOK „Žalioji knygelė“ priskyrė spalvas taip: mėlyna - Europai, geltona - Azijai, juoda - Afrikai, žalia - Australijai ir raudona - Amerikai.
Olimpinį žiedo simbolį 1912 m. sukūrė moderniųjų žaidynių kūrėjas baronas Pierre'as de Coubertinas. Idėja naudoti žiedus, susipynusius vienas su kitu, kilo iš Prancūzijos atletikos sporto draugijų sąjungos (Union des Sociétés Françaises de Sports Athlétiques, USFSA), kurios simboliu buvo du persipynę žiedai ir kuriai Pierre'as de Coubertinas kurį laiką vadovavo. USFSA logotipo spalvos buvo trys. Organizacijos komandos dėvėjo baltus marškinėlius, ant kurių buvo du, raudonas ir mėlynas žiedai.
Olimpinė Vėliava: Taikos ir Vienybės Simbolis
Olimpinė vėliava - balto fono be apvadų, jos centre - penkiaspalvis olimpinis simbolis. Baltas fonas simbolizuoja taiką olimpinių žaidynių metu. 1913 m. ją suprojektavo prancūzas Pierre de Coubertin. Vėliava buvo pasiūta Paryžiuje, jos ilgis yra 3 m, o plotis - 2 m. Pademonstruota 1914 m. Olimpiniame Kongrese, tačiau pirmą kartą Olimpinė vėliava buvo iškelta 1920m. per Antverpeno (Belgija) žaidynes. 1984 m. buvo pasiūta nauja vėliava, nes senoji susidėvėjo, o iškelta 1988 m olimpinių žaidynių metu Seule. Po olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijos, olimpinis miestas vėliavą padovanoja sekančių olimpinių žaidynių miesto merui. Vėliava laikoma miesto rotušėje iki sekančių žaidynių.
Taip pat skaitykite: Olimpinių Žaidynių Atspindžiai
1916 m. žaidynės Berlyne buvo atšauktos dėl Pirmojo pasaulinio karo, todėl vėliava debiutavo tik 1920 m. Sklando mitas, kad Pierre'as de Coubertinas olimpinių žiedų simbolį iš tikrųjų pasiskolino iš senovės graikų. Jie manė, o vėliau šią idėją įtraukė į savo knygą, kad tai senovėje iškaltas akmuo, nors iš tikrųjų jis buvo iškaltas 1936 m. vasaros olimpinėms žaidynėms. Olimpinių žaidynių organizacinio komiteto prezidentas liepė jį iškalti deglo nešimo ceremonijai Delfų stadione. Olimpiniai žiedai išpopuliarėjo nacistinėje Vokietijoje, 1936 m. Tarptautinis olimpinis komitetas tokiam simbolizmui nepritarė, teigdamas, kad kiekviena spalva reprezentuoja žemyną, priešingai nei teigė dizainą sukūręs de Coubertinas.
Kiti Olimpiniai Simboliai
- Olimpinis devizas - Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Stipriau).
- Olimpinė emblema - tai vientisa kompozicija, kurioje olimpiniai žiedai sujungti su kitu skiriamuoju elementu.
- Olimpinė ugnis - tai TOK (Tarptautinis Olimpinis Komitetas) leidimu Olimpijoje uždegta ugnis. Prometėjo dovanota žmonėms, pasak legendos, ugnis tapo aukštų idealų, taikios kovos už žmonių laimę simboliu. Olimpinė ugnis, uždegta Olimpijoje ir atnešta į žaidynių vietą, simbolizuoja kilnius siekius, taiką, draugystę, vienybę. Olimpinė ugnis simbolizuoja siekimą tobulėti, kovą dėl pergalės, taiką ir draugiškumą.
Olimpinės Ceremonijos
Olimpinės žaidynės prasideda iškilminga atidarymo ceremonija, kurios metu į stadioną žygiuoja visų dalyvaujančių šalių sportininkai. Tradiciškai, Graikijos sportininkai žygiuoja pirmi, o šalies, kurioje vyksta žaidynės, sportininkai - paskutiniai. Atidarymo ceremonijoje skamba olimpinis himnas, pakeliama olimpinė vėliava ir uždegama olimpinė ugnis.
Uždarymo ceremonija taip pat vyksta pagrindiniame stadione. Pagal taisykles, kiekviena valstybė išsirenka savo atstovą, kuris pražygiuos su kitų šalių atstovais. Šis žygiavimas simbolizuoja tautų vienybę. Tada, skambant Graikijos tautiniam himnui, pakeliama Graikijos valstybinė vėliava. Jos dešinėje pakeliama Olimpinių žaidynių šeimininkės vėliava, o kairėje pakeliama sekančių Olimpinių žaidynių valstybės vėliava. Olimpinė vėliava padovanojama sekančių žaidynių miesto merui. Olimpinio komiteto prezidentas paskelbia žaidynes uždarytomis. Užgesinama Olimpinė ugnis. Olimpinė vėliava, skambant Olimpiniam himnui, nuleidžiama ir išnešama iš stadiono. Tęsiama miesto Olimpinių žaidynių organizacinio komiteto paruošta kultūrinė programa.
Olimpinė priesaika yra simboliniai mostai ir žodžiai, atsiradę 1920 m. Olimpinių žaidynių metu Antverpene, Belgijoje. Vienas sportininkas (iš valstybės, Olimpinių žaidynių šeimininkės) priima šią priesaiką visų susirinkusių sportininkų vardu per žaidynių atidarymo ceremoniją. Tai pažadas užtikrinti taiką tarp olimpiečių ir rungtyniauti sąžiningai.
Olimpiniai Apdovanojimai
Olimpiniai medaliai yra vienas svarbiausių olimpinių žaidynių simbolių. Jais apdovanojami sportininkai, užėmę pirmąsias tris vietas varžybose.
Taip pat skaitykite: Tinklai sporto salėms: matmenys ir pritaikymas
Medalių Dizainas ir Sudėtis
Olimpiniai medaliai yra Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Yra aukso (už pirmąją vietą), sidabro (už antrąją) ir bronzos (už trečiąją) olimpiniai medaliai.
Medaliai už pirmąją ir antrąją vietą turi būti sidabriniai ne žemesnės kaip 925-1000 prabos, medalis už pirmąją vietą paauksuotas (ne mažiau kaip 6 g gryno aukso). Kitaip tariant, aukso medalių sudėtį bent 92,5 procento sudaro sidabras. Bronzos medaliai gaminami iš 90% vario ir 10% cinko lydinio. Medalio dizainą sukuria miesto Olimpinių žaidynių organizacinis komitetas.
Apdovanojimo Ceremonija
Apdovanojimų podiumas skirtas I, II ir III vietos laimėtojams. I vietos laimėtojas stovi ant aukščiausio vidurinio laiptelio, II vietos laimėtojas stovi šiek tiek žemiau nugalėtojo dešinėje, o III vietos - dar žemiau, kairėje. Apdovanojimo ceremonijos metu skamba nugalėtojo šalies himnas ir iškeliama vėliava.
Istorija
Pirmosiose šiuolaikinėse žaidynėse, 1896 m. Atėnuose, medaliai buvo skiriami tik I ir II vietos laimėtojams. I vietos laimėtojui teko sidabrinis medalis, o II vietos laimėtojui - bronzos. Taip pat I laimėtojui buvo uždedama alyvų krūmo šakelių vainikas, o II vietos laimėtojui - lauro lapų vainikas. 1900 m. Paryžiuje vykusių žaidynių metu jokių apdovanojimo medalių nebuvo. Tai vienintelės Olimpinės žaidynės be medalių. Vietoj medalių laimėtojai buvo apdovanoti vertingais meno kūriniais.
Lietuvos Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Lietuva dalyvauja olimpinėse žaidynėse nuo 1924 m. Šalies sportininkai yra iškovoję medalių įvairiose sporto šakose.
Pirmieji Žingsniai
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15: 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.
1928 m. vasaros olimpinėse žaidynėse vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas.
1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų.
1936 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.
Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Žymiausi Lietuvos Olimpiečiai
Lietuvos sportininkai yra iškovoję medalių įvairiose sporto šakose, atstovaudami tiek Lietuvai, tiek Tarybų Sąjungai.
- Albina Osipavičiūtė: lietuvių kilmės plaukikė, atstovavusi JAV rinktinei, 1928 m. Amsterdamo olimpinėse žaidynėse laimėjo 2 aukso medalius.
- Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius: krepšininkai, 1952 m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse pelnė sidabro medalius.
- Danas Pozniakas: boksininkas, 1968 m. Meksiko olimpinėse žaidynėse iškovojo pirmąjį Lietuvos auksą.
- Gintautas Umaras: dviratininkas, 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse apdovanotas 2 aukso medaliais.
- Angelė Jankūnaitė-Rupšienė ir Aldona Česaitytė-Nenėnienė: krepšininkės ir rankininkės, laimėjusios po 2 aukso medalius (1976 m. Monrealis ir 1980 m. Maskva).
- Virgilijus Alekna: lengvaatletis, disko metikas, dukart olimpinis čempionas (2000 m. Sidnėjus ir 2004 m. Atėnai).
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse.
Apdovanojimai už Nuopelnus Lietuvos Sportui
Lietuvoje taip pat įsteigti apdovanojimai už nuopelnus sportui. Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) įsteigė šiuos apdovanojimus:
- Ordiną „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1 ir 2 laipsnio)
- Sporto garbės komandoro ženklą
- Sporto garbės kryžių
- Medalį „Už nuopelnus Lietuvos sportui“
- Medalį „Už sporto pergales“
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) įsteigė šiuos apdovanojimus:
- Garbės ženklą
- Olimpinę žvaigždę
- „Charta Solemnis.