Šiame straipsnyje apžvelgiama "Krepšinio namų" projekto eiga, pradedant nuo pirminių idėjų ir vizijų, baigiant konkrečiais statybos darbais ir artėjančiu atidarymu. Straipsnyje remiamasi Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) konferencijų medžiaga, savivaldybių pranešimais ir žiniasklaidos publikacijomis, siekiant pateikti išsamų ir objektyvų projekto vystymo vaizdą.
Projekto ištakos ir vizija
Mintis įkurti "Krepšinio namus" Lietuvoje gimė jau seniai. Kaunas buvo pasirinktas neatsitiktinai, argumentuojant tuo, jog tai yra krepšiniu gyvenantis miestas. 2014 metais LKF prezidentas Arvydas Sabonis kreipėsi pagalbos į architektus dėl šios idėjos įgyvendinimo. Architektas Gintautas Natkevičius teigė, kad jam teko daug keliauti ir matyti įvairių muziejų - nuo meno iki sporto, todėl jis pabandė sudėlioti akcentus, kokie yra LKF poreikiai.
"Krepšinio namų" vizija - sukurti modernų kompleksą, skirtą krepšinio istorijai įamžinti, populiarinti krepšinio kultūrą ir tapti traukos centru tiek Lietuvos gyventojams, tiek turistams. Komplekse planuojama įrengti muziejaus sales, 5D kino ir interaktyvią sales, šlovės alėją bei kavinę su lauko terasa.
Finansavimas ir partneriai
Projekto finansavimas - vienas svarbiausių iššūkių. Kauno miesto savivaldybė ir LKF numatė pirminius finansavimo šaltinius ir glaudžiai bendradarbiauja su potencialiais partneriais ir rėmėjais. Anot projekto autoriaus Gintauto Natkevičiaus, viso būsimo pastato projekto vertė bus apie 2,1 mln. eurų. Taip pat krepšinio sirgaliai jau dabar gali prisidėti prie muziejaus įrengimo, padovanodami ar paskolindami retus eksponatus, nuotraukas ir žinoma skirdami finansinę paramą.
Projekto eiga 2017-2018 metais
2017 metais LKF biudžetas sudarė 3,3 milijono eurų, iš kurių net 63 procentai - rėmėjų, renginių ir kitos pajamos. Likusią biudžeto dalį sudarė valstybės parama (LTOK ir KKSD).
Taip pat skaitykite: Istorinės Lietuvos ir Ispanijos krepšinio rungtynės
2018 metų gegužės mėnesį Kauno miesto Taryba turėjo priimti sprendimą dėl pamatų perdavimo VšĮ „Krepšinio namai“. Buvo ruošiami pamatų vertinimo, perdavimo, statybos leidimų ir kiti dokumentai. Taip pat rengiamas bendradarbiavimo tarp LKF ir VšĮ „Krepšinio namai“ detalus planas, o muziejaus techninis planas ruošiamas kartu su partneriais iš Latvijos - „Ddstudio“.
"Krepšinio namų" pristatymas visuomenei numatomas 2018 metų vasarą, o pastato statybos turėtų startuoti rudenį ir trukti apie 11 mėnesių.
Kiti sporto infrastruktūros projektai Lietuvoje
Šiame kontekste svarbu paminėti ir kitus sporto infrastruktūros projektus Lietuvoje, kurie iliustruoja bendras tendencijas ir iššūkius.
Multifunkcinis kompleksas Vilniuje
Vilniuje planuojamas multifunkcinis kompleksas, kurio bendra vertė siekia 80 mln. Eur. Kompleksą vystantį konsorciumą sudaro bendrovės „Axis Industries“, „Venetus Capital“, „Kauno arena“ ir architektų studijos „Populous“ bei „Cloud architektai“. Komplekse numatomas 15.000 vietų futbolo stadionas, trys lauko futbolo aikštės, šešios krepšinio aikštelės, rankinio, gimnastikos, bokso bei lengvosios atletikos aikštynai. Derybų metu taip pat sutarta, kad futbolo stadione bus hibridinė danga - natūralios ir dirbtinės vejos mišinys. Savivaldybė žada investuoti į aplinkinę infrastruktūrą - pastatyti pėsčiųjų viaduką per Ukmergės gatvę, čia įrengti viešojo transporto stoteles, o po Ozo g. norima įrengti tunelį automobiliams.
Vilniaus mero teigimu, finansinę riziką prisiima verslas: „Koncesininkas visą projektą finansuos savo lėšomis, o vėliau savivaldybė, Vyriausybė, struktūriniai fondai sumokės už sukurtą produktą ir rezultatą“. Savivaldybės administracijos direktorius skaičiuoja, kad atidarius multifunkcinį kompleksą, jo išlaikymas savivaldybei kasmet gali kainuoti iki 0,5 mln. Eur, tačiau realiai ši suma bus mažesnė - apie 0,25 mln.
Taip pat skaitykite: Svajonių išsipildymas „X Faktoriuje“
Daugiafunkcis centras Tauragėje
Tauragės rajono savivaldybė taip pat planuoja daugiafunkcį centrą, kuris turėtų siekti beveik 7947 kv. m. Arenoje numatyta įrengti dvi daugiafunkces aikšteles, treniruoklių ir aerobikos sales, bėgimo takus, smėlio tinklinio salę su trimis aikštelėmis, modernias sanitarines patalpas bei įkurdinti lankytojams skirtą kavinę. Centras taip pat leistų organizuoti kur kas didesnius koncertus ar kultūrinius renginius. Prie projekto įgyvendinimo Tauragės rajono savivaldybė įsipareigojo prisidėti 35 proc. šio projekto vertės, valstybė - 65 proc.
Sporto salės statybos Plungėje
Plungės rajone sporto salės statybos sutartis tarp Plungės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „VA statyba“ pasirašyta 2024 metų spalio 10 dieną. Darbų trukmė - 24 mėn. Sutarties galiojimo terminas - 36 mėn. Už šias lėšas bus įrengta sporto salė su 1500 sėdimų žiūrovų vietų. Pirmasis aukštas skirtas sportininkams: suprojektuota universali sporto salė su inventoriaus patalpa, keturios rūbinės sportininkams (dvi po 40 ir dvi po 20 vietų) ir dvi treneriams bei teisėjams (po 5 vietas). Rūbinėse numatomos dušinės ir sanitariniai mazgai. Šiame aukšte taip pat numatyta treniruoklių patalpa sportininkams, medicinos-dopingo mėginių paėmimo patalpa, administracinės ir kitos pagalbinės, sanitarinės patalpos. Be to, pirmajame aukšte yra atskirta pastato dalis VIP įėjimui ir bilietų kasai. Antrasis pastato aukštas skirtas žiūrovams. Žiūrovai į jį pateks per bendrą įėjimą pirmajame aukšte, baseino korpuse. Iš holo laiptais patenkama į antrojo aukšto bendrą erdvę, sujungtą su pirmajame etape numatyta baro ir rūbinės erdve. Čia suprojektuoti ir sanitarinių patalpų blokai žiūrovams. Į tribūnas žiūrovai pateks per du koridorius. Trečiasis pastato aukštas skirtas VIP zonai, operatorių patalpoms ir konferencijų patalpai. Patekimas - per atskirą įėjimą pirmajame aukšte.
Klaipėdos arenos statybos istorija
Klaipėdos arena, pastatyta 2011 metais, taip pat turi įdomią statybos istoriją. Tuometinis Klaipėdos meras prisiminė, kad iš pradžių valstybės parama nebuvo teikiama, todėl teko ieškoti investuotojų. Tačiau investuotojai iškėlė sąlygas, kurios miestui buvo visiškai nepriimtinos. Paraleliai buvo sprendžiamas vietos būsimai arenai klausimas. Objektui finansavimas nebuvo numatytas, bet tuometinis Vykdomojo komiteto pirmininkas su komanda nusprendė jį „pakišti” po Tarptautinės jūrų perkėlos statybomis, kurias per valstybę finansavo „Lietuvos jūrų laivininkystė”. Arenos dalimi turėjusios būti treniruočių salės buvo statomos kaip „Laivininkystės” sandėliai. Pačios arenos spėjo iškilti tik keletas konstrukcijų, salės irgi nebuvo baigtos iki nepriklausomybės. Vėliau, nusprendus, kad ta vieta yra geriausia naujai arenai, ilgai ir nuobodžiai teko derėtis su „Vilniaus prekybos“ žmonėmis, kad tą vietą užleistų statybai. Galiausiai sutarėme, kad mes palei Baltijos prospektą suformuosime naują, neužstatytą sklypą ir padarysime mainus. Už naująjį sklypą jie nugriovė senuosius sporto arenos griaučius ir atidavė švarią teritoriją.
2006 metų lapkričio 7 dieną pasirodžiusiame dienraščio „Klaipėda“ straipsnyje teigiama, jog „per 60 stadionų visame pasaulyje pastačiusios bendrovės „VC Worldwide“ prezidentas Kornelis Vynbrinkas (Cornelis Veenbrink) prieš pusantrų metų miesto savivaldybei pasiūlė analogų pasaulyje neturinčios sporto arenos idėją ir tvirtina gavęs palaiminimą kurti jos projektą“. Tačiau užsienietis žurnalistams pasiskundė, jog valdininkai jį pradėjo vedžioti už nosies, jo vengti, nors unikalios sporto arenos statybų projektas jau beveik parengtas.
2008 metų rugpjūtį realiai pajudėjo arenos statybų finansavimo klausimas, nes ūkio ministro įsakymu universali Klaipėdos sporto arena pripažinta nacionalinės svarbos turizmo objektu, o tai reiškė, kad iš ES fondų bus skiriama iki 40 mln. 2008 metų lapkritį Vyriausybė patvirtino, kad universalios sporto arenos projektas yra valstybinės svarbos ekonominis projektas.
Taip pat skaitykite: Slidinėjimo tendencijos
Galiausiai, Klaipėdos arena buvo pastatyta, nepaisant visų iššūkių ir kliūčių.
Iššūkiai ir perspektyvos
"Krepšinio namų" projekto įgyvendinimas susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip finansavimo užtikrinimas, statybos leidimų gavimas, partnerių paieška ir koordinavimas. Tačiau, nepaisant to, projektas juda į priekį ir turi didelį potencialą tapti svarbiu krepšinio kultūros centru Lietuvoje.