Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius krepšinio aspektus, nuo atskirų žaidėjų karjeros niuansų iki komandų strategijų ir sirgalių įtakos. Aptarsime tarptautinių turnyrų svarbą, trenerių vaidmenį ir netgi krepšinio lygio skirtumus įvairiose šalyse.
Žaidėjo kelias į Europą: Justo Barono patirtis
Justas Baronas, krepšininkas, turintis patirties įvairiose Europos lygose, dalijasi savo įžvalgomis apie žaidimą Europoje. Jo rezultatyvumas abejose lygose yra panašus - tarptautiniame turnyre pelno vidutiniškai po 14 taškų, nacionalinėse pirmenybėse - vid. J. Baronas interviu tinklalapiui „BasketNews.lt“ pasidalijo įspūdžiais apie žaidimą Europoje, savo brolį J.
Apsisprendimas žaisti Lietuvoje
J. Baronas atskleidžia, kad atsidūrė Lietuvoje dėl susiklosčiusios situacijos ir didelio susidomėjimo treneriu D. Adomaičiu. Pasitaręs su agentu, nusprendė, kad „Neptūnas“ jam bus geriausiai tinkanti komanda. Jis dėkingas „Neptūnui“ už suteiktą šansą.
Pažintis su Lietuva anksčiau
Krepšininkas teigia, kad Lietuvą žinojo iš anksčiau, kuomet Krasnodaro „Lokomotiv“ komandoje kartu žaidė su Mantu Kalniečiu ir Simu Jasaičiu. Tuomet komandos vadovas buvo Ginas Rutkauskas, kuris dabar dirba Kauno „Žalgiryje“. Pažymėtina, kad J. Barono tėvas prieš beveik 20 metų universitete treniravo Rimantą Kaukėną. Apie Lietuvą jis tikrai žinojo nemažai.
Adaptacija Europoje
J. Baronas pabrėžia, kad jam tai buvo pirmieji metai Europoje, jam teko daug ko išmokti. Atvykus iš JAV, reikia suprasti, kaip čia skiriasi žaidimas. Tai nėra kaip universitete, kad gali atakuoti, kada panorėjęs. Čia reikia žaisti komandai. Europoje labai daug lemia detalės. Reikia suprasti, kad tai yra verslas, tu turi būti profesionalas ir gerbti aplink save esančius žmones. Jis pripažįsta, kad atvykęs taip pat darė klaidų. NCAA čempionate buvo vienas daugiausiai metimų atliekančių žaidėjų, galvojo, kad Turkijoje gali daryti tą patį. Visada stengdavausi atlikti metimą vos gavęs kamuolį, nes taip darydavau universitete ir maniau, kad taip reikia žaisti Europoje.
Taip pat skaitykite: Istorinės Lietuvos ir Ispanijos krepšinio rungtynės
Tėvo įtaka
Rod Ailando „Rams“ universiteto komandoje J. Baroną treniravo jo tėvas. Tai tikrai yra sunkiau. Jis visada darydavo viską, kad man būtų sunkiau. Taip jis galėjo parodyti kitiems vaikinams, kad aš niekuo nesiskiriu nuo jų, kad esu tiesiog eilinis vyrukas. Aš stengdavausi būti visada maksimaliai profesionalus. Nes jeigu aš padarysiu kažką negero - negerai atrodys ir mano tėtis.
Snaiperio savybės
„Atlantic 10“ konferencijoje J. Baronas buvo daugiausiai tritaškių per karjerą pataikęs studentas. Dabar šį rekordą yra pagerinęs mažai Lietuvoje žinomas Akeemas Richmondas. Tai mano stiprioji pusė. Universitete mano komanda žaidė labai greitai, atlikdavome metimus per 6-7 atakos sekundes. Žinoma, mes nebuvome geriausia komanda gynyboje, tačiau tai kompensuodavome savo puolimu.
Krepšinio sirgalių kultūra
J. Baronas teigia, kad tai yra labai svarbu. Man patinka, kad lietuviai yra išsilavinę krepšinio prasme ir puikiai supranta šio žaidimo niuansus. Žaidžiau daugelyje šalių ir mačiau, kaip kitur fanai tiesiog triukšmauja. Pavyzdžiui, Turkijoje fanai visą mačą dainuoja. Lietuvoje sirgaliai žino, kada patriukšmauti palaikant savo komandą, kada pabūti ramiau. Jaučiu, kokie fanai Lietuvoje yra atsidavę. Esu be galo dėkingas „Neptūno“ fanams už jų sukuriamą atmosferą.
Patirtis įvairiose šalyse
Žaidėte Turkijoje, Ispanijoje, Italijoje, Rusijoje, Belgijoje. Kiekviena šalis yra žavinga savaip. Ispanijoje dvejus metus žaidžiau San Sebastiane, kuris yra panašaus dydžio miestas kaip Klaipėda. Su „Lagun Aro“ komanda pirmąjį sezoną iškovojome 19 pergalių reguliariajame sezone ir užėmėme 5-ąją vietą. Tai buvo geriausias klubo sezonas ir džiaugiuosi, kad buvau jo dalimi. Apskritai, Ispanijoje žengiau didelį žingsnį į priekį savo profesionalo karjeroje.
Rusijos etapas
Jeigu nebūčiau patyręs traumos antroje sezono dalyje, tai būtų buvęs puikus sezonas. Mes turėjome nuostabią komandą, kuri buvo surinkta tapti čempionais. Ir tais metais mes laimėjome Europos taurę. Žinote, laimėjimai atperka viską.
Taip pat skaitykite: Svajonių išsipildymas „X Faktoriuje“
Eurolygos svajonė
Kitą sezoną „Lokomotiv“ žaidė Eurolygoje, o jus joje taip ir nedebiutavote, nes persikėlėte į Romos „Virtus“. Aš buvau po traumos ir „Lokomotiv“ tikėjosi rasti geresnį variantą.
Europos taurė prieš FIBA Čempionų lygą
Žaidėte Europos taurėje, dabar žaidžiate FIBA Čempionų lygoje. Jos yra panašaus pajėgumo. Čempionų lygoje žaidžia tokios geros komandos kaip Bandirmos „Banvit“, Izmiro „Pinar Karsiyaka“, Avelino „Sidigas“ ir kitos, kurio anksčiau žaidė Europos taurėje.
Lietuvos čempionato lygis
Lietuvos čempionatas yra pajėgesnis. Čia dominuoja Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir „Neptūnas“. Belgijoje yra dvi stiprios komandos - Šarlerua „Spirou“ ir Ostendės „Telenet“.
Komandos psichologija
Sezoną pradėjote keturiais pralaimėjimais, o dabar pamažu įsibėgėjate. Šiek tiek pasikeitė psichologija. Sezono nepradėjome gerai. Po kiekvieno pralaimėjimo stengėmės atsigauti.
Ambicijos ir tikslai
Vienareikšmiškai - laimėti čempionatą. Oficialaus uždavinio neturime, tačiau sau esu išsikėlęs tikslą laimėti lygą. Kuomet esu jau laimėjęs Europos taurę ir žinau tą jausmą, todėl noriu tai patirti dar kartą ir dar kartą. Net nemanau, kad būnant krepšininku gali kelti mažesnius iššūkius. Laimėti tiek LKL, tiek Čempionų lyga yra beprotiškai sunku.
Taip pat skaitykite: Slidinėjimo tendencijos
Trenerio vaidmuo
Jus treniruoja D. Adomaitis, kuris neseniai tapo Lietuvos rinktinės treneriu. Aš labai mėgstu šį trenerį. Jis nepaprastai gerai paruošia rungtynėms ir paaiškina, ko nori iš žaidėjų. Kartais žaidžiame gerai, o kartais ne, bet D. Adomaitis visada padės savo žaidėjams pasijusti geriau ir rasti būdą rungtyniauti sėkmingiau. Jis visada kartoja, kad jeigu jautiesi patogiai ir užtikrintai - mesk. Man, kaip metikui, tai puikus treneris. Kiti strategai labai mėgsta viską kontroliuoti. D. Adomaitis taip pat yra buvęs krepšininkas, todėl jis mus supranta.
Žaidimas su broliu
Praėjusį sezoną Belgijoje žaidėte kartu su broliu. Esu be galo laimingas, kad tai įvyko. Tuo metu mes turėjome tą patį agentą. Pirmasis kontraktą su Šarlerua „Proximus Spirou“ sudarė Billy, o tada pakalbėjau su šios komandos treneriu asmeniškai, kad galbūt jam reikia ir atakuojančio gynėjo. Tuomet jie nedelsiant pasiūlė man sutartį ir taip atsidūrėme vienoje komandoje. Visgi tą sezoną Belgijoje buvo ir nemalonių dalykų. Paryžiuje įvyko teroro aktai, vėliau tai pasikartojo Briuselyje, kuris yra vos 30 minučių kelio nuo Šarlerua. Iš karto po nutikimų Briuselyje aš kartu su žmona ir savo dukromis sėdome į lėktuvą ir išskridome į Niujorką.
Baimė dėl saugumo
Daugelis žaidėjų baiminasi žaisti šalyse, kur yra neramumai. Kuomet sudariau sutartį, apie nieko panašaus net nebuvo įmanoma pagalvoti. Turiu draugų, kurie dirba JAV vyriausybėje ir jie man teikdavo daug informacijos. Mano reikalas buvo eiti į treniruotes, žaisti rungtynėse - atlikti savo darbą. Žinoma, vengiau turistinių vietų, galbūt šiek tiek senamiesčio.
Gyvenimas Klaipėdoje
Dabar esate kur kas ramesnėje šalyje ir nedideliame mieste. Čia jaučiuosi labai gerai, tik galbūt šiek tiek šaltoka. Nors labai skųsti negaliu, nes esu kilęs iš Šiaurėje esančio Rod Ailando. Klaipėda nėra didelis miestas, pavadinčiau jį šeimos miestu. Čia pastebiu daug šeimų su vaikais, žmonės kalba angliškai, todėl problemų nematau.
Amerikiečiai komandoje
Šiuo metu „Neptūne“ esate trys amerikiečiai. Iš šios komandos žinojau Larry Drew, nes mūsų agentas tas pats. Kalbant bendrai, man tai nėra labai svarbu. Tarkime, Italijoje buvome 5 ar 6 amerikiečiai, Ispanijoje buvome tik 2, o Rusijoje nuolat net aikštėje privalo būti bent du rusai. Tam aš neskiriu daug dėmesio.
Prioritetai už aikštelės ribų
Kuomet būdavau jaunesnis, mėgdavau vakarėlius ir išeiti kur nors. Dabar tai svarbiau yra Larry (juokiasi). Dabar aš laiką leidžiu tik su žmona ir vaikais. Turiu dvynukes, kurioms dabar yra pusantrų metukų.
"Anadolu Efes" ir "Lokomotiv Kuban" rungtynės
Erginas Atamanas vertėsi tik be klubo žvaigždės Shane'o Larkino, kuris prieš kelias dienas atvyko į Stambulą ir sėkmingai praėjo medicininę apžiūrą. Abiejų komandų krepšininkai labai netaikliai atakavo iš toli: turkai realizavo 28,6 proc. (6/21), rusai - 22,7 proc. tritaškių, tačiau nugalėtojai dvitaškius metė net 70 proc. (28/40) taiklumu.
"Anadolu Efes": Filipas Petruševas 23 (9/11 dvit., 6 atk. kam., 26 naud. b.), Adrienas Moermanas 11 (6 atk. kam.), Rodrigue Beaubois (4 rez. perd.) ir Bryantas Dunstonas po 10, Chrisas Singletonas 9, Tolga Gečimas 7 (5 atk. kam., 6 rez. perd.), Vasilije Micičius (5 rez. perd., 4 kl.), Jamesas Andersonas ir Yigitcanas Saybiras po 6.
"Lokomotiv Kuban": Johnathanas Motley 24 (8 atk. kam., 4 rez. perd., 6 kl., 25 nauud. b.), Ivanas Pauničius (2/3 trit., 5 atk. kam.) ir Andrejus Martiukas po 8, Zacharas Vediščevas (2/7 trit.) ir Vladislavas Jemčenko (5 rez.
"Lietkabelis" Europos taurėje
Panevėžio „Lietkabelis“ sezono pradžioje yra bene geriausiai Lietuvos krepšiniui tarptautiniuose vandenyse atstovaujantis šalies klubas. Skeptiškų vertinimų prie starto linijos spalio mėnesį sulaukusi Aukštaitijos ekipa - „Euro Hoops“ portalas skyrė priešpaskutinę poziciją Europos taurės reitinge - per šešerias rungtynes iškovojo tris pergales, o lengvai nepasidavė ir kovose prieš Krasnodaro „Lokomotiv“, Belgrado „Partizan“ ar Hamburgo „Towers“ ekipas. Palyginimui, Lietuvos čempionas Kauno „Žalgiris“ Eurolygoje per 14 mačų iškovojo 3 pergales, tuo metu FIBA Čempionų lygos turnyre besikaunančio Vilniaus „Ryto“ kišenėje yra dvi pergalės ir du pralaimėjimai.
Praėjusį trečiadienį „Lietkabelis“ iškovojo vieną skambiausių pergalių Europoje per visą klubo istoriją, kai „Cido“ arenoje 87:77 pranoko legendinę Badalonos „Joventut“. Ispanai į Panevėžį atvyko kaip grupės lyderiai, o ACB turnyre žygiuoja trečioje vietoje.
Martyno Purlio mintys
„Negalime svajoti per daug aukštai, nes būsime nubausti jau kitose rungtynėse. Kai kažką modeliuoji ir svajoji, ko dar neturi, gyvenimas iškart duoda tau per galvą. Reikia labai gerbti kiekvieną varžovą Europos taurėje, - 15min laidoje PIKENROLAS kalbėjo Panevėžio klubo vadovas Martynas Purlys. - Gerai žaidėme prieš „Partizan“ ir „Lokomotiv“. Šios dvi komandos ir Badalonos ekipa yra iš pirmos Europos taurės lentynos. Pirmus du mačus pralaimėjome, nors buvome arti, bet dvikovoje su „Joventut“ peržengėme tą liniją ir įrodėme, jog galime ne tik kautis, bet ir laimėti. Tai yra smagu. Mes įrodėme ne tik sau, bet ir kitiems, jog esame komanda, kuri ne tik kaunasi, kaip būna olimpinėse žaidynėse, bet gali ir laimėti.“
50-metis Martynas Purlys - ilgametis LKL žaidėjas, praeityje ėjęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ direktoriaus pareigas, o nuo 2018-ųjų metų šią poziciją užima Panevėžio „Lietkabelyje“. Po Šarūno Jasikevičiaus išvykimo Kauno „Žalgiriui“ užklimpus, o klubo savininkui Pauliui Motiejūnui sulaukus aštrios kritikos, būtent M.Purlys vis dažniau viešoje erdvėje yra įvardijamas kaip geriausias šiuo metu sporto vadovas šalyje.
„Sporte vieną dieną būni geras, kitą dieną - blogas. Paulius Motiejūnas buvo geras, dabar - jau nebegeras. Aš viską vertinu santūriai. Vertinimai yra malonūs, bet į tai žiūriu, kaip į laikiną dalyką. Viskas gali pasikeisti labai greitai, - PIKENROLE apie karjeros tikslus kalbėjo M.Purlys. - Mano dabartinės ambicijos yra susijusios su „Lietkabeliu“. Aš labai noriu laimėti ir noriu su šia komanda pasiekti tikslus, kurie galėtų nustebinti kitus. Nieko daugiau negalvoju. Man čia patinka, jaučiu pasitikėjimą iš klubo prezidento Alvydo Bieliausko ir viceprezidento Sigito Gailiūno. Mes labai gražiai sutariame. Turime gerą klubo administraciją. Viskas yra puiku.“
Apie pergalę prieš Badalonos „Joventut“: „Sveikinimo žinučių sulaukiau tikrai daug. Nors pergalė yra eilinė, bet žaidėme prieš vieną stipriausių komandų Ispanijoje ir Europos taurėje, kuri sudėtyje turi daug gerų žaidėjų. Iškovoti pergalę stiliumi, kokiu padarėme mes… Kontroliavome mačo eigą, pasitaikė bangelių, bet laimėjome užtikrintai. Negalima sakyti, jog tai buvo atsitiktinė pergalė. Tai viena rimtesnių ir skambesnių pergalių Europoje per visą „Lietkabelio“ klubo istoriją. Pergalę prieš „Joventut“ galime lyginti su skambiausiais „Lietkabelio“ laimėjimais Europoje.“
Apie nesikeičiančius „Lietkabelio“ tikslus: „Negalime svajoti per daug aukštai, nes būsime nubausti jau kitose rungtynėse. Kai kažką modeliuoji ir svajoji, ko dar neturi, gyvenimas iškart duoda tau per galvą. Reikia labai gerbti kiekvieną varžovą Europos taurėje. Nuo sezono pradžios jautėme potencialą, tik reikėjo jį įrodyti aikštėje. Gerai žaidėme prieš „Partizan“ ir „Lokomotiv“. Šios dvi komandos ir Badalonos ekipa yra iš pirmos Europos taurės lentynos. Pirmus du mačus pralaimėjome, nors buvome arti, bet dvikovoje su „Joventut“ peržengėme tą liniją ir įrodėme, jog galime ne tik kautis, bet ir laimėti.“
Apie neatsiperkantį žiūrovų lankomumą Europos taurėje: „Kai ateina tūkstantis žiūrovų, arena mums neatsiperka. Reikia bent 2 tūkstančių, kad atsipirktų. Turbūt reikia analizuoti, kodėl žiūrovų yra nedaug. Bet priežasčių ieškoti reikia. Turime pandemiją, žmonės atprato per šiuos metus kažkur eiti ir užpakaliai daugiau prilipo prie sofų. Dar turime dėvėti kaukes. Yra žmonių, kurie dėl to neina į areną, nes yra nusistatę prieš. Vis dėlto turime analizuoti, kodėl taip yra. Galbūt ir iš klubo pusės turėtume daryti daugiau dalykų. Reikia aiškintis iš abiejų pusių, kodėl taip yra. Pergalės sirgalių pritraukimui yra svarbios, bet ir darbas su sirgaliais yra svarbus.“
Apie nusiteikimo skirtumą LKL ir Europos taurės rungtynėse: „Nusiteikimas. Mes atidavėme du svarbius taškus Jonavai ir Kėdainiams. Dar pralaimėjome prieš „Rytą“, dukart prieš „Žalgirį“. Bet būtent nesėkmės prieš „Cbet“ ir „Nevėžis-Optibet“ lėmė, jog dabar esame penkti. Kad ateityje išbarstytų taškų nebūtų per daug, turime visada koncentruotis tik į artimiausią mačą. Tai man nekelia nerimo. Praėjo pirmas ratas, laukia antras. Mes turime pasimokyti iš klaidų ir daugiau jų nekartoti.“
Apie skeptikus: „Gerai, kad žmonės ir žurnalistai apie mus kalba. Jei kalba, esi gyvas. Ir visada gerai paneigti prognozes į teigiamą pusę, o ne nuvilti. Kai tave nuvertina, o tu įrodai, kad esi geresnis, tuomet yra žymiai maloniau. Tikiu, kad šiųmetinė komanda yra stipresnė už pernykštę.“
Apie pasiteisinusią riziką dėl Gedimino Oreliko: „Gedimino žaidimas ir stebina, ir ne. Mes tikėjome, jog jis gali šitaip žaisti. „Lietkabelis“ nėra klubas, kuris turi didžiulį biudžetą Europos taurės lygmeniu ir galėtų rinktis brangius ir konkurencingus žaidėjus. Turime daryti darbus, ieškoti sprendimų ir rizikuoti. Negalime apsieiti be rizikos, kaip ir „Žalgiris“ Eurolygoje. Vasarą susitikome, išgėrėme kavos, Gediminas sakė, jog nori sugrįžti. Mačiau, kad jis pasikeitęs ir motyvuotas, tam tikras problemas palikęs už savęs. Jis turi talentą, o jei sveikata leidžia… Tai pasiteisino. Nemanau, kad pamatėme 100 proc. Gedimino Oreliko potencialą. Jis dar turi vietos tobulėjimui. Jis labai profesionaliai atlieka prevencinius kojos pratimus. Geras ir profesionalus požiūris. Jis supranta, kad jo karjeros ateitis priklauso nuo požiūrio ir disciplinos.“
Apie suspindusį Panagiotį Kalaitzakį: „Vienos durys užsidaro, kitos atsidaro. Kai Dovydas Giedraitis buvo sveikas, Panagiotis savęs neatrado. Atsiskleisti padėjo Dovydo trauma, kai P.Kalaitzakis atsidūrė startiniame penkete. Pradžioje buvo bangavimų, bet tuomet šovė stipriai ir skambiai. Būsiu nesąžiningas, jei sakysiu, kad tikėjomės tokio žaidimo. Mes nesitikėjome. Taip, Panagiočio potencialas yra didžiulis. Jis atvažiavo visą vasarą individualiai pradirbęs. Pradžioje gal kiek perdegė, bet tuomet atsirišo mintys ir iššovė. Nežinau dėl NBA potencialo. Bet dėl Eurolygos - tikrai taip.“
Apie P.Kalaitzakio ateitį „Lietkabelyje“: „Jis turi dvejų metų sutartį pagal formulę „1+1“. Vasarą jis turės galimybę palikti Panevėžį, bet šį sezoną tikrai pabaigs „Lietkabelio“ komandoje.“
Apie Dovydą Giedraitį: „Doviui situacija labai sunki. Praėjęs sezonas nebuvo geras dėl traumos. Atsistatė gerai, pradėjo sezoną „Lietkabelyje“, rodė gerus skaičius, bet vėl iškrito iš rikiuotės. Dovio atsistatymas šiek tiek užtruks, bet ateityje viskas bus gerai. Jis tikrai turi Eurolygos ir rinktinės potencialo dėl savo teisingos psichologijos, ramaus požiūrio į darbą ir talento. Daug šansų žaisti Eurolygoje ir rinktinėje, bet reikia susitvarkyti su traumomis. Tai ateis, tikiu, kad tai padarys. Jis niekada neturėjo tokio vaidmens Ispanijoje, kokį turi dabar Panevėžyje. Jis atėjo į startinį penketuką, nors buvo įpratęs žaisti per daug komandiškai. Jis kartais individualiais veiksmais padarydavo tokius dalykus, jog klausdavome, kodėl daugiau to nedaro. Nauja sistema, naujas vaidmuo - jam reikia prie to prisitaikyti. Jis nėra patyręs žaidėjas, 21-eri metai. Nauja patirtis ir reikia laiko. Mes suprantame šį dalyką ir esame kantrūs.“
Apie Nenadą Čanaką: „Jis gauna pasiūlymų, kurie yra finansiškai patrauklesni už mūsų. Kasmet pagrindiniu mūsų tikslu yra pratęsti sutartį su treneriu. Tai padarydavome pakankamai greitai. Visų pirma - pasitikėjimas. Jis pasitiki klubu, klubas pasitiki Nenadu. Jam patinka čia. Jis gerai save realizuoja, sportiniai rezultatai geri, bet jis vis kartoja, kad turi čia nebaigtų reikalų. Kitas dalykas - Europos taurė. Tai prideda labai daug svorio, kad galėtume pratęsti bendradarbiavimą. Pasikeitęs formatas ir didelis rungtynių skaičius yra papildomas pliusas. Tie dalykai yra pagrindiniai, kodėl Nenadas Čanakas ir toliau yra Panevėžyje.“
Apie „Lietkabelio“ potencialą: „Mes galime ir mes turime augti kaip organizacija ir kaip miesto komanda, tapti ne Panevėžio komanda, o plačiau. Mes jau ne pirmą sezoną žaidžiame Europos turnyruose ir tą darome pakankamai gerai. Turime ambicijų augti, kalbėtis dėl jaunimo programos, ką ir darome su savivaldybe. Tai mums labai aktualu. Pakvietimas į Eurolygos jaunimo turnyrą buvo labai geras įvertinimas. Reikia, kad žmonės Panevėžyje suprastų, jog tai yra neeilinis pasiekimas ir įvertinimas. Panevėžys turi pasinaudoti šia proga, kad žaidžiame Eurolygos jaunimo turnyre ir pradėti daryti bendrą jaunimo sistemą bei programą. Tam tikri pirmi žingsniai jau yra padaryti.“
Apie Eurolygos jaunimo turnyrą: „Susėdome klube su Laimonu Eglinsku, kuris buvo U17 rinktinių treneriu ir gerai pažįsta žaidėjus. Pagalvojome, kodėl nepabandžius? Susidarėme sąrašą žaidėjų, atsirado pakankamai intriguojančių pavardžių. Galiu atskleisti, kad žais ir „Nevėžio“ talentas Darylas Doualla. Sutarėme su Panevėžio miesto savivaldybe, jog pusė bus panevėžiečių, kita pusė bus surinkta iš kitų miestų. Nusiuntėme paraišką, aprašėme kiekvieną žaidėją. Reikėjo atlikti tam tikrus skambučius, kad įtikintume, jog siekiai yra rimti, o ne vienadieniai. Mums pavyko.“
Apie rėmėjų paieškas Panevėžyje: „Nėra lengva. Pinigų rinkimas niekada nebūna lengvas dalykas. Žiūrime ne tik į Panevėžio verslininkus, žiūrime plačiau. Turime daug įmonių ir iš kitų Lietuvos miestų. Buvo pokalbių su Panevėžio miesto savivaldybe, džiaugiamės, jog požiūris šiek tiek keičiasi. Tikimės, kad kitąmet parama didės, nes iki šiol buvo vidutiniame lygyje ne tik Europos taurėje, bet ir LKL. Vyksta geri pokalbiai, tikiuosi, kad parama didės.“
Apie konkurenciją su futbolu: „Miesto reikalas nuspręsti, kiek kam duoti. Nenorėčiau lįsti į šiuos dalykus. Nemanau, kad šiuo metu gali savo pasiekimais „FK Panevėžys“ konkuruoti su „Lietkabeliu“. Ir žinomumu, ir reprezentacija. Su visa pagarba. Jie laimėjo pernai Lietuvos taurę. Vis dėlto tai yra naujas klubas, o „Lietkabelis“ daug metų stabiliai žaidžia Europoje ir stabiliai yra TOP3 komanda Lietuvoje. Ji geriausiai reprezentuoja Panevėžio miestą.“
Apie asmenines Martyno Purlio ambicijas: „Sporte vieną dieną būni geras, kitą dieną - blogas. Paulius Motiejūnas buvo geras, dabar - jau nebegeras. Aš viską vertinu santūriai. Vertinimai yra malonūs, bet į tai žiūriu kaip į laikiną dalyką. Viskas gali pasikeisti labai greitai. Mano dabartinės ambicijos yra susijusios su „Lietkabeliu“. Aš labai noriu laimėti ir noriu su komanda pasiekti tikslus, kurie galėtų nustebinti. Nieko daugiau negalvoju. Man čia patinka, jaučiu pasitikėjimą iš klubo prezidento Alvydo Bieliausko ir viceprezidento Sigito Gailiūno. Labai gražiai sutariame. Turime gerą klubo administraciją.“