Sukčiavimas sporte ir lažybų rinkoje yra opi problema, kasmet pasaulyje prarandama nuo 90 milijardų iki trilijono eurų. Ši problema aktuali ir Lietuvai, kurioje taip pat pastebimos sutartos rungtynės ir manipuliavimas rezultatais.
Sukčiavimo mastas ir globalizacija
Anot vieno žinomiausių sporto korupcijos specialistų pasaulyje Declano Hillo, sportas visada susidurdavo su korupcija, tačiau per pastaruosius 5-10 metų atsirado sporto korupcijos globalizacija. Dabar žmonės, gyvenantys kitame Žemės pusrutulyje, yra suinteresuoti dėl susitarimų Lietuvos futbolo varžybose. Apskritai, visų sutartų rungtynių pasaulyje lažybų vertė gali būti nuo 90 milijardų iki trilijono eurų.
Europos Sąjungos pozicija
Europos Parlamentas pavasarį priėmė rezoliuciją dėl sutartų varžybų ir korupcijos sporte. Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją kovoti su sutartomis varžybomis bei koordinuoti šalių veiksmus, labiau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir išsiaiškinti valstybes, kurios patenka į Azijos lažybų rojaus sąrašą. Valstybių narių prašoma įtraukti susitarimus dėl varžybų baigties į baudžiamąją teisę ir sukurti teisėsaugos padalinius, kurie užsiimtų šia sritimi.
Padėtis Lietuvoje
Lietuvos futbolas taip pat neatsikrato sutartų rungtynių šešėlio. Kaip sakė Seimo Sporto ir jaunimo reikalų komisijos vadovas Juras Požėla, siūloma įteisinti bausmes už sukčiavimą sporte, nes šalies teisėsaugos veiksmai yra apriboti užkardant tokius veiksmus kaip susitarimai sporte. Seimui pateiktas konkretus straipsnis, kuris apibrėžtų atsakomybę už sukčiavimą sporte.
Tačiau įtarimų kyla matant, kaip Azijos lažybų kontorose statoma už konkrečią minutę būsimus veiksmus, tarkim, nuošalę, Pakruojo rajone vykstančiose varžybose. Rengdami įstatymų pasiūlymus, Seimo nariai jau konsultavosi su Lietuvos futbolo federacija.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Įstatymo projekto svarstymas
Vos praėjusią savaitę penkios šalies institucijos pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su manipuliacijomis sporto varžybų rezultatais, o jau šią savaitę Seimas po svarstymo nepritarė siūlymui į Baudžiamąjį kodeksą įtraukti nuostatos punktą dėl sukčiavimo sporte.
Jei pataisa įsigaliotų, tam, kas darė neteisėtą įtaką sporto varžybų rezultatams, grėstų laisvės atėmimas iki 3 metų, jei tai padaryta organizuotoje grupėje arba įgyjant didelės vertės turtą - iki 8 metų, dalyvaujančiam lažybose iš anksto žinant, kad rezultatas sutartas - iki 5 metų. Tačiau pataisos svarstymo metu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas akcentavo, kad iš teisėsaugos institucijų gavo pastabas, esą naujo straipsnio Baudžiamajam kodeksui nereikia, mat jame jau ir taip numatyta bausmė už sukčiavimą apskritai.
J. Požėlos pozicija
Pataisos autorius, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela stebėjosi tokiomis teisėsaugos institucijų pastabomis bei Seimo sprendimu. Pasak jo, sukčiavimas sporte neįtrauktas į Baudžiamąjį kodeksą, todėl iki galo nebaigtas nė vienas ikiteisminis tyrimas. Jei jis būtų įvardytas bent jau kaip apysunkis nusikaltimas, būtų galima taikyti operatyvinius veiksmus: sekimą, pokalbių klausymąsi ir rinkti įrodymus apie galimą nusikalstamą veiklą. Pradėjus tyrimą po nusikaltimo įvykdymo, ką nors įrodyti labai sunku.
J. Požėlos teigimu, apie metus dirbo vidaus reikalų ir teisingumo ministrų sudaryta darbo grupė, kuri nusprendė: kodekso papildymas yra vienintelė išeitis.
Teisėsaugos institucijų veiksmai
Kol kas teisėsaugos institucijos dėl sukčiavimo sporte nėra nubaudusios nė vieno asmens. Tik pačios sporto federacijos yra skyrusios sportines baudas.
Taip pat skaitykite: Riedlentės priežiūros gidas
Pasak J. Požėlos, federacijos gali skirti bausmes, pavyzdžiui, diskvalifikuojant žaidėją iki gyvos galvos, tačiau juk yra toks dalykas, kaip įrodymų rinkimas. Kaip juos surinkti, kai neturime teisės klausytis pokalbių ar sekti įtariamąjį? O ir diskvalifikacijos nėra pakankama bausmė. Be to, tokie nusikaltimai susipynę su kitais, tokiais kaip pinigų plovimas, ginklų kontrabanda ir t.t. Todėl į tai tikrai turėtų aktyviai įsitraukti teisėsaugos organai.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas Stasys Šedbaras teigė, kad negali kodekse atskirai išskirti sukčiavimo parduotuvėje, sukčiavimo sporte, sukčiavimo banke.
Sukčiavimo būdai ir pavyzdžiai
Labiausiai korumpuota sporto šaka D. Hillas vadina tenisą, kuris turi daug problemų dėl susitarimų. Nors su tuo kovojama teniso pasaulyje, tačiau pati sporto šaka yra labai palanki korupcijai - susitarti tereikia su vienu žmogumi ir labai sunku įrodyti, kad pralaimėta tyčia. Futbolas taip pat ta šaka, į kurią krypsta nesąžiningų lažybų rengėjų akys.
Geriausias pavyzdys - Turkijos futbolo komanda „Fenerbache“, kuri buvo išmesta iš Čempionų lygos, o šeši vadovaujantys asmenys pasodinti į kalėjimą už susitarimus. Tačiau ne visur tiriami susitarimai, nors gandai ir sklando, bet nubaustų nėra, kaip Lietuvoje.
Sukčiavimo pavyzdžiai Lietuvoje
Šachmatininkė ir teisininkė, M. Romerio universiteto mokslininkė stažuotoja Salomėja Zaksaitė, savo moksliniame darbe nagrinėjusi šią problemą, priminė vieną atvejį Lietuvoje, kai krepšinio komandos Palangos „Naglis“ žaidėjai buvo sugauti besilažinantys dėl savo pačių rungtynių.
Taip pat skaitykite: Futbolo bilietai „Camp Nou“
Agentūra „Sportradar“ skelbia, kad Lietuva patenka tarp dešimties šalių, kuriose yra daugiausiai sutartų futbolo rungtynių. 30 varžybų mūsų šalyje sukėlė įtarimų.
Lietuvos krepšinio lyga (LKL) skyrė žaidėjams bausmes, LKF patvirtino etikos ir drausmės kodeksą. Taip pat Panevėžio „Ekrano“ mačas su Oslo „Valerenga“ klubu 2007 metais. Vienas su konfidencialumo sąlyga sutikęs kalbėti Lietuvos futbolui artimas asmuo teigė specialiai peržiūrėjęs šių rungtynių įrašą ir matęs „ne keistokai, o stipriai keistai atrodančių“ dalykų: pavyzdžiui, kaip paskutinėmis rungtynių minutėmis prie vartų linijos stovintis Panevėžio komandos žaidėjas nusisuka nuo kamuolio.
Azijos lažybų bendrovių įtaka
D. Hillas savo tyrime daugiausiai dėmesio skyrė Azijos šalių lažybų bendrovėms, kurios, jo teigimu, užima 60-70 proc. pasaulio rinkos. Anot jo, dauguma besilažinančių žmonių ir dauguma kompanijų yra Azijoje. Jie sugriovė savo pačių sportą, taigi ką jiems daryti? Jie nusisuko nuo Azijos ir pradėjo žvelgti į Europos sportą. Taip, jie statys ant Mančesterio „United“, Miuncheno „Beyern“, tačiau statys ir daugelyje kitų lygų iki pat olandų moterų futbolo antrojo diviziono.
Teisiniai ir praktiniai sunkumai įrodant sukčiavimą
Viena iš neefektyvaus baudžiamojo persekiojimo priežasčių yra ta, kad varžybų rezultatais gali būti manipuliuojama dėl tiesiogiai su svetimo turto įgijimu nesusijusių priežasčių. Be to, tokio pobūdžio nusikalstamos veikos neturi aiškių nusikaltimo įrodymų, todėl vengiama kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Seimo narys Žilvinas Šilgalis klausė: „Kaip atsiranda kokioje nors Azijos lažybų bendrovėje, pavyzdžiui, Panevėžio „Ekranas“ su Kėdainių „Nevėžiu“? Atsakymas labai paprastas - žmonės azartiški, jie stato ant bet ko. Jie gali nežinoti nei sudėčių, nei nieko.
Kova su sukčiavimu sporte: LFF iniciatyvos
Lietuvos futbolo federacija (LFF) jau seniai apie tai kalba ir bendradarbiaudama su UEFA renka medžiagą, bendrauja su Lietuvos teisėsauga.
LFF Garbingo žaidimo pareigūnas Gerchardas Dunauskas pasakojo, kad rengė apskirtą stalą, kuriame kartu su svečiais iš UEFA dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, kitų sporto šakų federacijų atstovai, apie problemą esame kalbėję ir su Kūno kultūros ir sporto departamento vadovais. Žingsnis po žingsnio atėjome iki įstatymo projekto.
LFF - vienintelė Lietuvos sporto institucija, turinti kovai su korupcija ir sukčiavimu sporte skirtą pasitikėjimo liniją - federacijos tinklapyje nurodytas elektroninio pašto adresas, kuriuo informacija apie galimus garbingo žaidimo taisyklių pažeidimus su šalies futbolo vadovais gali pasidalyti bet kuris tokių žinių ar įtarimų turintis asmuo.
Ateities perspektyvos
Žurnalistas iš Kanados Declanas Hillas skeptiškas, kalbėdamas apie ateitį. Jei nebus specialių padalinių, kovojančių globaliai su šia problema, sutartos rungtynės dar labiau išplis.
Lietuva bando kilti į kovą su sporto sukčiais. Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela pasiūlė įstatymo projektą, pagal kurį Baudžiamasis kodeksas būtų papildytas straipsniu, numatančiu atsakomybę už sukčiavimą sporte, konkrečiai - įvairių sporto varžybų baigčių suplanavimą ir nelegalias lažybas.
tags: #kaip #irodyti #apgaule #sporto #statymuose