Įvadas
Lietuvos futbolo čempionatas tarpukariu - svarbus laikotarpis šalies sporto istorijoje, žymintis futbolo populiarumo augimą ir jo įsitvirtinimą kaip vienos mėgstamiausių sporto šakų. Šis laikotarpis pasižymėjo ne tik sportiniais pasiekimais, bet ir politinėmis bei socialinėmis permainomis, kurios tiesiogiai veikė futbolo raidą. Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos futbolo čempionato istorija tarpukariu, jo svarbiausi įvykiai, komandos, žaidėjai ir įtaka to meto visuomenei.
Lietuvos Sporto Gyvenimas Tarpukariu
Nepriklausomybės metais sparčiai plėtojosi transporto sistema, o 1938 m. bendras geležinkelio linijų ilgis sudarė 1320 km. Tais pačiais metais buvo atidaryta pirmoji oro susisiekimo linija Kaunas-Palanga. Klaipėdos uostas buvo nuolat plečiamas ir gilinamas, o Kaune įrengta nauja automatinė telefono stotis. Iš Kauno radijo stoties nuo 1926 m. buvo transliuojamos programos visai Lietuvai.
Atsikuriant nepriklausomai valstybei, pirmiausia pradėta steigti naujas pradines mokyklas. 1919 m. jau veikė 900 pradžios mokyklų. Moksleivis, baigęs 6 skyrius, be egzaminų galėjo tęsti mokslus aukštesnėje mokykloje. Mokyklas steigti turėjo teisę ne tik valstybė, bet ir visuomeninės organizacijos bei privatūs asmenys. 1922 m. Kaune iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas, o 1939 m. rudenį, atgavus Vilnių, buvo atgautas ir Stepono Batoro universitetas.
Bendrą kultūros lygio kilimą rodo ir nepriklausomos Lietuvos leidybos apimtis. 1925 m. išleista 430 knygų, o 1938 m. jau 1,3 tūkst. 1913 m. Lietuvoje ėjo 18 laikraščių, o 1938 m. jų jau leista 159. Ir po 1926 m. cenzūros varžoma periodinė ir neperiodinė Lietuvos spauda formavo viešąją nuomonę ir teikė visuomenei žinių.
1919 m. Kaune buvęs Maskvos teatro aktorius A. Sutkus subūrė Tautos teatrą. Tai buvo pirmasis Lietuvos valstybinis teatras. 1922 m. Kaune įkurtas Valstybės teatras. Nuo 1920 m. Kaune pradėjo veikti Operos teatras. Prie valstybinio teatro buvo įsteigta baleto studija, kuri 1925 m. pastatė L. Delibo „Kopeliją“. 1923 m. įsteigta Klaipėdos konservatorija, o 1935 m. įkurtas valstybės radiofono simfoninis orkestras.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1920 m. A. Žmuidzinavičius su draugais atgaivino anksčiau veikusią Lietuvių dailės draugiją. Tais pačiais metais įvyko pirmoji paroda. 1924 m. įkurta A. Varno tapybos studija, nuo 1928 m. pradėjo veikti J. Zikaro skulptūros studija, vėliau tapusi Dailės mokykla. 1925 m. Kaune pastatyta M. K. Čiurlionio galerija. 1936 m. naujose patalpose įsikūrė Vytauto Didžiojo karo ir kultūros muziejus, o 1935 m. susikūrė Lietuvos dailininkų sąjunga.
Sportiniame gyvenime aktyviai veikė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), steigusi klubus visuose didesniuose Lietuvos miestuose. Futbolas buvo vienas pirmųjų žaidimų, išpopuliarėjęs Lietuvoje. 1924 m. įsteigta Lietuvos sporto lyga, kasmet rengiamos futbolo pirmenybės.
Pirmieji Žingsniai: Futbolo Populiarėjimas ir Organizaciniai Pagrindai
Lietuvoje sportas, kaip socialinio ir kultūrinio gyvenimo dalis, imtas suvokti XX a. 3-4 dešimtmečiuose. Po Pirmojo pasaulinio karo į tėvynę sugrįžo daug po pasaulį išblaškytų žmonių, tarp kurių buvo ir sporto entuziastų, su atskiromis sporto šakomis susipažinusių svečiose šalyse.
1922 m. kovo 22 d. Lietuvoje buvo įsteigta visą sporto veiklą apėmusi aukščiausioji sporto organizacija - Lietuvos sporto lyga (LSL). Ją sudarė Centro Komitetas ir atskirų sporto šakų komitetai.
Viena pajėgiausių Lietuvos sporto organizacijų - Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) - buvo įkurta 1920 m. Stepono Garbačiausko, Viktoro Dineikos, Elenos Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės ir Petro Olekos iniciatyva.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas buvo surengtas jau 1922 m. gegužės-rugsėjo mėnesiais. Jame dalyvavo aštuonios kauniečių komandos.
Svarbus Lietuvai sporto reiškinys buvo šalies sporto organizacijų „išplaukimas į tarptautinius vandenis“. 1923 m. Lietuvos sporto lygos futbolo komitetas tapo Tarptautinės futbolo asociacijų sąjungos (FIFA) nariu.
1924 m. sausio 14 d. Kauno Žaliakalnyje esančiame Ąžuolyne buvo paskirtas sklypas įrengti stadioną, kuriame turėjo atsirasti futbolo aikštė, krepšinio ir beisbolo aikštelės, teniso kortai ir bėgimo takas. Stadiono projektą parengė patys sporto entuziastai - LFLS nariai Steponas Darius ir Kęstutis Bulota.
Pirmasis Lietuvos Futbolo Čempionatas (1922 m.)
Pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, startavęs 1922 m. gegužės 14 d., buvo svarbus įvykis šalies sporto istorijoje. Jame dvejus metus žaidė tik Kauno komandos. Apie komandų registravimą pirmenybėms buvo paskelbta balandžio viduryje, o varžybų pradžia buvo numatyta gegužės 7-oji. Beveik kaip į nuvažiuojantį traukinį visą suspėjo susitvarkyti 10 Kauno komandų. Gegužės 7-oji tapo tikrai didžiule švente futbolo mėgėjams, nes tą dieną dviejose Ąžuolyno aikštėse lygiagrečiai įvyko net ketverios rungtynės - po dvejas iš karto.
Aukso raidėmis į mūsų futbolo istoriją reikia įrašyti šių pirmųjų rungtynių dalyvius: Kauno LFLS - Georgas Palmkvistas, Juozas Klečka, Mikalojus Stonis, Kazys Kulvietis, Leonas Juozapaitis, Vaclovas Stakniūnas, Adomas Vasiliauskas (kapitonas), Viktoras Dineika, Steponas Garbačiauskas, Danielius Žilevičius, E. Veinholdas. Vėliau šių komandų sudėtys gerokai pasikeitė.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Pirmasis „blynas“ kiek prisvilo, nes dėl įvairių pažeidimų, tvarkaraščio kaitaliojimo ir kitokių nesklandumų pirmenybes baigė tik šešios komandos. Nors aplinkraštyje (nuostatuose), kurie buvo išleisti tik vasarą, buvo skelbiama, kad rungtynės įvyks bet kokiu oru, dėl liūties gegužės 14 d. Suirus tvarkaraščiui, po to neretai pasitaikydavo, kad futbolininkai neva dėl nežinojimo neatvykdavo į rungtynes. Buvo daugybė protestų, nes žaisdavo neregistruoti futbolininkai.
Deja, negalima įvardyti pirmenybių rezultatyviausių žaidėjų, nes nei protokoluose, nei vaizdinguose aprašymuose spaudoje įvarčių autoriai neminimi! Beje, dažnai protokoluose futbolininkai tik pasirašydavo (pavardžių nesurašant). Todėl susidarydavo daug keblumų, norint nustatyti komandų sudėtis.
Nepaisant visokiausių nesklandumų, pirmųjų pirmenybių reikšmė yra tikrai neįkainojama, nes varžybos apėmė labai plačius gyventojų sluoksnius: dalyvavo tarnautojai, darbininkai, kariškiai, studentai ir moksleiviai. Todėl futbolas įgijo tokį didelį populiarumą.
Lietuvos Futbolo Lyga (LFL)
1923 m. lapkričio 25 d. Lietuvos sporto lygos futbolo komitetas Kaune sušaukė futbolą kultyvuojančių sporto organizacijų suvažiavimą, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos krašto atstovai. Čia nuspręsta steigti Lietuvos futbolo lygą. 1924 m. vasarį valdžios įstaigose įregistruoti lygos įstatai.
Nuo 1933 m. Pabaltijo turnyrui išleistoje spalvingoje programoje puikuojasi daugelio firmų reklaminiai skelbimai. Į futbolo sąjūdį per pirmąjį Nepriklausomybės dvidešimtmetį buvo įtraukta visa Lietuva.
Čempionato Formatas ir Apygardos
Tarpukariu ne visi čempionatai vyko vieningos lygos sistema. Dažniausiai jie vyko Kauno ir Klaipėdos apygardose, taip pat Šiaulių. Čempionai paaiškėdavo rungtynėse tarp stipriausių komandų iš atskirų apygardų. Po 1930 m. didelė dalis varžybų vyko vieningos lygos formatu.
1932 m. Lietuvos prezidentas Antanas Smetona savo dekretu įsteigė Kūno kultūros rūmus, kurie turėjo būti vadovaujančia Lietuvos sporto institucija. Tad nuo 1924 m. veikusi Lietuvos futbolo lyga buvo panaikinta ir 1932 m. vadovavimas šalies futbolui buvo suvalstybintas.
Lietuvos Vyrų Futbolo Rinktinė
Lietuvos futbolas ir jo istorija neatsiejama nuo Lietuvos vyrų futbolo rinktinės, kuri savo pirmąsias rungtynes sužaidė dar tarpukaryje. Besikeičiančios politinės aktualijos turėjo įtakos ir Lietuvos futbolui. Tarpukariu Lietuvos rinktinė dalyvavo Olimpinėse žaidynėse ir Europos čempionatuose, tačiau didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose Lietuva sėkmingai varžėsi su Latvija ir Estija.
FIFA kongrese Ženevoje (Šveicarija), Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į tarptautinę futbolo organizaciją. Tais pačiais metais pasirodė S. Garbačiausko parengtos „Oficialios futbolo taisyklės“.
Pirmąsias oficialias rungtynes Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė 1923 metų birželio 24 dieną. Jas pralaimėjo Estijos rinktinei rezultatu 0:5. Pirmosios pergalės teko laukti bent porą mėnesių. Prieš tuos pačius estus tuomet laimėjo rezultatu 2:1 buvo nugalėta ta pati Estijos rinktinė. Vėliau Lietuva reguliariai žaidė tarptautines futbolo varžybas iki pat sovietmečio.
1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Olimpinių žaidynių futbolo turnyre Paryžiuje. Prieš varžybas Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo. Vėliau Lietuva bandė nesėkmingai dalyvauti dar keliuose čempionatuose.
Dalyvavimas 1924 m. Olimpinėse Žaidynėse Paryžiuje
Olimpinės žaidynės - populiariausios pasaulyje sporto varžybos. Sportininkų rengimu būsimam iššūkiui pradėjo rūpintis LSL. Nors vyriausybė dėl sunkių politinių, ekonominių ir socialinių aplinkybių negalėjo tinkamai materialiai paremti sporto entuziastų iniciatyvos, tačiau iš esmės pritarė jų olimpiniams siekiams - Lietuvai, kaip jaunai, nedidelei valstybei, rūpėjo jos tarptautinis prestižas.
1924 m. balandžio 6 d. LFL suvažiavime, dalyvaujant Kauno ir Klaipėdos futbolo apygardų atstovams, buvo pranešta, kad Lietuvos reprezentacinė komanda jau įregistruota dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Buvo paskelbtas ir kandidatų sąrašas.
Lietuvos olimpinis debiutas įvyko 1924 m. VIII vasaros žaidynėse Paryžiuje. Tačiau dėl nenuoseklaus Lietuvos sporto vadovybės požiūrio į dalyvavimą žaidynėse, lėšų stokos bei kitų aplinkybių po didelių ginčų į Paryžių buvo išsiųsta tik futbolo komanda, du dviratininkai ir imtynininkas.
Balandžio 17 d. Olimpinio komiteto būstinėje Paryžiuje vykusioje burtų traukimo ceremonijoje dalyvaujant S. Garbačiauskui, buvo nulemtas Lietuvos futbolo rinktinės varžovė - Šveicarija.
Gegužės 21 d. (likus 4 d. iki mačo) Lietuvos užsienio reikalų ministeriją pasiekė atstovybės Paryžiuje telegrama, kurioje prašoma skubiai atsakyti, kada į Paryžių atvyks futbolo rinktinė. URM skubiai ėmė rinkti komandą.
Paskubomis rinkta rinktinė traukiniu iš Kauno į olimpinių žaidynių sostinę išvyko tik gegužės 22 dieną 5 val. ryto - likus trims dienoms iki olimpinio krikšto. Gegužės 24 d. 1 val. nakties lietuvių traukinys pasiekė Belgijos-Vokietijos sieną. Ten paaiškėjo, kad lietuviai neturėjo tranzitinių Belgijos vizų, tad buvo išsiųsti atgal į Vokietiją, kur teko spręsti šią problemą. Paryžių Lietuvos rinktinė pasiekė tik rungtynių išvakarėse kone vidurnaktį.
Lietuvos ir Šveicarijos rungtynės atidarė žaidynių futbolo varžybas. Vyko jos 1960 m. uždarytame Pershingo stadione, šaltiniuose nurodoma, kad mačą stebėjo apie 8-10 tūkst. žiūrovų. Pirmajame kėlinyje šveicarai pelnė 4, antrajame - dar penkis įvarčius.
Paryžiuje likę Lietuvos futbolininkai birželio pirmą dieną dar sužaidė draugiškas rungtynes su Egipto rinktine, kurias pralaimėjo net 0:10.
Žymūs Žaidėjai ir Asmenybės
Tarpukario Lietuvos futbolo istorijoje ryškiai išsiskyrė keletas žaidėjų ir asmenybių, kurie ženkliai prisidėjo prie šios sporto šakos populiarinimo ir vystymo.
- Steponas Garbačiauskas: vienas svarbiausių sporto žmonių, dirbo ir diplomatinį darbą.
- Stepas Darius: gynęs Lietuvos rinktinės vartus pirmose tarptautinėse rungtynėse su Estija, populiarino beisbolą, žaidė krepšinį, dalyvavo pirmosiose oficialiose Lietuvos krepšinio rungtynėse.
- Antanas Lingis: rezultatyviausias tarpukario Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas.
- Valerijonas Balčiūnas: futbolu neapsiribojo, buvo ir teisėjas, vadinamas vienu krepšinio pradininkų Lietuvoje.
- Leonas Juozapaitis: futbolininkas, teisėjas, lengvaatletis, bėgimo Lietuvos rekordininkas.
- Romualdas Marcinkus: Lietuvos futbolo rinktinės kapitonas.
- Juozas Eretas: Šveicarijos pilietis, prisidėjęs prie futbolo atgimimo Lietuvoje po Pirmojo pasaulinio karo.
- Nikodemas Čerekas: atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes.
- Antanas Saunoris: žaidė, teisėjavo, įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją.
Pokyčiai ir Pertraukimai
1925 m. Lietuvos čempionate finalą pasiekė Pagėgių „Sportverein“ ir Kauno LFLS, tačiau dėl anksti prasidėjusios žiemos, finalas įvyko 1928 m., kuriame kauniečiai laimėjo 3:1.
1932 m. šalies pirmenybės pradėtos su aštuoniomis komandomis, tačiau mėnesio pabaigoje jos sustabdytos.
1935 m. grįžta prie apygardinės pirmenybių vykdymo tvarkos.
1936 m. Lietuvos lygoje varžosi aštuonios pajėgiausios komandos, o pirmenybės pasibaigia liepos 5 d., kai pirmą kartą buvo pereita prie rudens-pavasario varžybų vykdymo tvarkos.
1939 m. čempionės vardą pirmą kartą iškovoja Kauno LFS LGSF komanda, kuri vėliau dominuoja ir 1939-1940 m. pirmenybėse, laimėdama pirmąjį ratą.
Futbolas Kaune
Gausiausia futbolą propogavusi organizacija Kaune buvo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (jai 1924-1934 m. priklausė stadionas Ąžuolyno prieigose), tačiau ir be jos futbolu taip pat domėjosi ir jį žaidė įvairūs Lietuvos kariuomenės daliniai, Šaulių sąjunga, įvairios sporto organizacijos: Kovas (veikė Šančiuose), Makabi, Sparta, Kauno sporto klubas ir kt.
1924 m. po nelengvų derybų su Kauno miesto valdyba, sulaukus tuomečio Kauno miesto burmistro Jono Vileišio paramos, buvo gautas sklypas greta Žaliakalnio Ąžuolyno. Jame buvo pradėtas kurti pirmasis Lietuvoje stadionas. Jo projektą taupydami lėšas parengė patys sporto entuziaztai, LFLS nariai - Steponas Darius ir inžinierius Kęstutis Bulota. Po keletos stadiono plėtojimo metų jis turėjo 2500 sėdimų vietų.
Iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigos futbolas buvo bene populiariausia ir plačiausiai kultivuojama sporto šaka Lietuvoje.
tags: #lietuvos #futbolo #cempionatas #tarpukaryje