Įvadas
Sporto komentavimas - tai ne tik rungtynių įvykių perteikimas, bet ir savitas kalbos stilius, kuris formuoja sporto renginio suvokimą klausytojams ir žiūrovams. Šiame straipsnyje nagrinėjamas sporto komentatorių kalbos stilius Lietuvoje, jo raida, ypatumai ir daromos klaidos.
Senosios kartos komentatorių kalbos bruožai
Senosios kartos komentatoriai, tokie kaip Virgilijus Mundrys, Algis Matulevičius, Vladas Janiūnas ar Kostas Kynas, pasižymėjo pavyzdine dikcija, taisyklingu kirčiavimu ir nepriekaištinga kalba. Jų vizitine kortele tapo profesionalumas, nepriklausomai nuo to, ar įvykiai klostydavosi žaibiškai, ar pasakojimas plaukdavo tolygiai. „Laba diena, gerbiami sporto mėgėjai“ - tokiais žodžiais dažniausiai prasidėdavo jų transliacijos.
Dabartinių komentatorių kalbos štampai ir trūkumai
Šiuolaikiniai komentatoriai, V. Mundrio nuomone, naudoja daugiau štampų. Pasak jo, kalba tapo štampuota, o iš kompiuterio skaitoma statistika - būtina. Pavyzdžiui, jei futbolininkai laimėjo keliais įvarčiais ar krepšininkai dešimčia taškų, tai būtinai „sutriuškino“ varžovus. V. Mundrys kritikuoja ir iš rusų kalbos pasiskolinto žodžio „nusileido“ vartojimą, kuris išstūmė lietuvišką žodį „pralošė“.
Informacijos rinkimas ir pateikimas: anksčiau ir dabar
V. Mundrys prisimena, kad anksčiau turėjo storą sąsiuvinį, kuriame buvo surašytos komandų sudėtys, rungtynių rezultatai, įvarčių autoriai ir kita svarbi informacija. Jis daug informacijos rankiodavo iš spaudos leidinių, tokių kaip „Sovetskij sport“, lenkų ir čekų leidinių, taip pat bendraudavo su žaidėjais ir treneriais. V. Mundrys nešiodavosi atskirą pluoštą popierių su įvairiomis detalėmis ir smulkmenomis, laukdamas tinkamo momento jas pateikti.
Dabar, pasak V. Mundrio, komentatoriai rungtynių metu atsiverčia kompiuterį ir vardija ten surašytą informaciją. Išlaukti tinkamo momento retai kuris moka.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Pasirengimas didiesiems sporto renginiams
Oficialus šių metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių transliuotojas Lietuvoje - „Viasat“. Šio operatoriaus sporto komentatorių kuratorius Romanas Buršteinas teigia, kad žaidynėms jau rengiamasi. Komentatoriai pasiskirsto po 5-10 sporto šakų, kurias išmano, ir ruošiasi. Vienos sporto šakos varžyboms komentuoti bus pasirengę bent du žmonės.
Sporto mėgėjų kategorijos ir komentatorių auditorija
Per vieną iš aptarimų sporto instituto docentai aiškino, kam turi būti skirtas sporto reportažas. Apklausus kelis tūkstančius sporto mėgėjų, jie buvo suskirstyti į tris kategorijas:
- Žiūrovai, kuriems įdomu, kas žaidžia ir kas laimi.
- Žiūrovai, kurie nori sužinoti apie žaidėjus, taktiką ir sudėtingesnių situacijų paaiškinimus.
- Sporto šakos profesionalai.
Buvo nutarta, kad transliacijos ir reportažai turi būti skirti antros kategorijos žiūrovams. Tačiau, V. Mundrio vertinimu, dauguma dabartinių transliacijų tenkina pirmos kategorijos sporto mėgėjų interesus.
Sporto komentatorius - profesija ar pašaukimas?
Visi sporto komentatoriai yra savamoksliai, tokios specializacijos ar kursų žinioms pagilinti nėra. Jie mokosi iš vyresnių kolegų, užsienio komentatorių ir iš savo klaidų. Krepšinio komentatorius Robertas Petrauskas prisipažįsta, kad jo jaunatviški komentarai dabar kelia šypseną.
Nerijaus Kesmino įsitikinimu, sporto komentatorius - tai ir pašaukimas, ir profesija. Tačiau iš ko mokytis, tenka susirasti pačiam. Sunku komentuoti pirmuosius penkerius metus, po to jau darosi lengviau.
Taip pat skaitykite: Riedlentės priežiūros gidas
Vis dėlto, V. Janiūnas teigia, kad visą laiką yra sunku - pirmiausia užsitarnauti pasitikėjimą, pagarbą, o paskui išlaikyti pasiektą lygį. R. Petrauskas pastebi, kad tarp sporto komentatorių didelės rotacijos nėra, nes šį darbą galima dirbti ilgai - tai žmogaus amžiui nepavaldi profesija.
Tačiau Lietuvoje rungtynių nėra daug, o komentatorių honorarai nėra dideli, todėl retas jų vien iš šio užsiėmimo galėtų išgyventi. Dėl to mūsų sporto komentatoriai yra dar ir anonsų rašytojai, įgarsintojai, atstovai spaudai, sporto žinių vedėjai.
Išbandymai tyla ir netikėtumais
Tiesioginiame eteryje kartais nutinka visko. Pavyzdžiui, komentatorius gali pamiršti išjungti mikrofoną ir į eterį patenka aštresnės emocijos, keiksmai ar asmeninių pokalbių nuotrupos. Arba eteryje gali įsivyrauti tyla.
N. Kesminas pasakoja kuriozišką situaciją, kai kartu su Vytaru Radzevičiumi turėjo komentuoti svarbų Čempionų lygos mačą. Nerijus vėlavo į studiją, o jam atskubėjus jau buvo įmuštas įvartis. Po įvarčio jis gal 40 sekundžių rėkė „įvartis“, tačiau jo ausinių garsas nebuvo įjungtas, todėl eteryje buvo tyla.
Kitas išbandymas - kalbėti daug, nežinia ką ir velniai žino kiek laiko. N. Kesminas kalbėjimo tuščiai futbolo aikštei rekordu vadina 1 val. ir 10 min. eterio laiko - šitiek prireikė sulaužytiems futbolo vartams pakeisti ir rungtynėms tęsti.
Taip pat skaitykite: Futbolo bilietai „Camp Nou“
Neapykantos kalba internete ir sporto komentavimas
Internete netinkamų komentarų - šūsnys ir kalnai. Didelė dalis jų skirta kitataučiams. VšĮ Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) jau penkerius metus stebi mūsų internetinę erdvę ir pateikia skundus dėl neapykantą kurstančių komentarų. Neapykantos kalba yra reglamentuota Baudžiamajame kodekse.
E. Baliko teigia, kad visuomenė dar ne visai supranta, kad komentaras, kurstantis tam tikras tautines mažumas naikinti arba diskriminuoti, yra lygiai tokia pati nusikalstama veika.
Kalbos sodrumas ir vaizdingumas
Sakoma, kad žodis gali ir prikelti, ir nugalabyti. Pastaruoju metu sporto varžybų komentatoriai itin pamėgę karingą, kriminalizuotą žodyną. Komandos pergale džiaugiamasi naudojant tokius žodžius - sutrypė, palaužė, sumynė, nukovė, netgi nužudė ir panašiai.
Kalba turi būti sodri ir vaizdinga, tačiau sporto komentatoriams reikėtų paieškoti lietuvių kalbos žodžių aruode, kaip tą karingumą šiek tiek subtiliau perteikti.
Žodžio „mylėti“ vartojimas
Bediskutuojant apie sporto varžybų komentatorių kalbą iškilo ir kitas kalbos niuansas - ar galima mylėti žaidimą. Kiek pamenu per stiliaus pamokas buvo kalama į galvą, kad galima mylėti mamą, tėtį, senelius, brolį, sesę, dar ir tėvynę bei laisvę, bet jokiu būdu ne kitus dalykus.
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis „mylėti“ aiškinamas taip: 1. Jausti meilę, prisirišimą, palankumą. 2. Vertinti, branginti. 3. Tai išgirdusi viena pašnekovė tik suplojo delnais ir padarė išvadą, kad ji gali, pavyzdžiui, mylėti pieštuką, nes jį brangina ir labai vertina.
Vis dėl to viešai kalbant reikėtų vadovautis nuojauta, koks kalbėjimo būdas, stilius tinka vienai ar kitai situacijai. Jei stinga saviraiškai žodžių, galima ir įvairius žodynus pavartyti.
Sporto komentatorių daromos klaidos
Lietuvos komentatoriai daro nemažai klaidų. Visų pirma, Lietuvoje nėra komentavimo mokyklos ir daugelis komentatorių į televizijas yra atėję tiesiog iš gatvės. Antra, tie patys komentatoriai komentuoja kelias skirtingas sporto šakas, dėl to stipriai nukenčia komentavimo kokybė. Ir trečia, komentatoriai varžybas dažniausiai komentuoja vieni, tik retkarčiais komentuoja dviese, o antras pakviestas komentatorius dažniausiai būna treneris nepasižymintis didele iškalba bei taisyklinga kalba.
Robertas Petrauskas sulaukia daugiausia kritikos iš Valstybinės kalbos inspekcijos dėl daromų klaidų. Žilvinas Aleksandravičius yra kritikuojamas dėl chaotiško komentavimo, žaidėjų painiojimo ir krepšinio taisyklių nežinojimo. Tomas Langvinis kartais persistengia su emocijomis ir už rėkavimą atsiprašinėja žiūrovų. Nerijus Kesminas yra parodijuojamas Lietuvos humoristų dėl labai dažnai besikeičiančių intonacijų ir keisto komentavimo.
Dėmesio stokojimas valstybinei kalbai
Dr. Algirdas Kavaliauskas teigia, kad laikas nuo laiko televizijoje ir spaudoje skiriama truputėliuką daugiau laiko valstybinei kalbai, jos viešam vartojimui. Tačiau tų laidų ir straipsnių tikrai mažai, jų nepakanka, o dabartiniu globalizacijos laikotarpiu jų labai stokojama.
A. Kavaliauskas kritikuoja žodžio „iššūkis“ vartojimą visose situacijose, žodžio „už“ vartojimą netinkamose vietose ir kitus kalbos trūkumus. Jis teigia, kad reikėtų pasimokyti iš sporto komentatorių, kurie kumštynėse smūgius „suvalgo“ ir „sugeria“.
Istorijos skersvėjuose
A. Kavaliauskas primena, kaip prancūzai nuo anglicizmų gynė ir gina gimtąją prancūzų kalbą. Jis teigia, jog grėsmių gimtajai lietuvių kalbai nematantys, nes jų nėra ir nėra ko čia nerimauti. Tačiau kai kurios lietuvių kalbą ginančios normos pavadintos gėda!
A. Kavaliauskas atliko nedidelį tyrimą ir respondentai vieningai patvirtino, kad lietuvių kalbai pavojus yra realus, todėl juos stebino viešoje erdvėje menkas dėmesys lietuvių kalbai.
Svetimžodžiai ir tarmių žodžiai
A. Kavaliauskas teigia, kad svetimkūnių, įsibrovusių į gimtąją kalbą, nereikėtų painioti su mūsų tarmių ir patarmių gražiais žodžiais. Būtina skirti grūdus nuo pelų.
tags: #kaip #kalba #sporto #komentatoriai