Įvadas
Žiemos olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto šventė, bet ir kultūrinis bei ekonominis reiškinys, turintis ilgą ir įvairialypę istoriją. Kanada, kaip šalis, kurioje žiemos sportas yra itin populiarus, ne kartą buvo šių žaidynių šeimininkė, o jos sportininkai pasiekė įspūdingų rezultatų. Šiame straipsnyje apžvelgsime Kanados vaidmenį žiemos olimpinių žaidynių istorijoje, aptarsime svarbiausius įvykius, rekordus ir kontroversijas.
Žiemos Olimpinių Žaidynių Raida
Pirmieji Žingsniai
Žiemos olimpinės žaidynės atsirado ne iš karto. Prieš tai buvo Šiaurės žaidynės, kurios nuo 1901 iki 1926 m. vyko Stokholme. Tai buvo tarptautinės varžybos žiemos sporto šakų atstovams. Dar 1894 m., steigiant Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), buvo ruošiamasi į olimpinę programą įtraukti čiuožimą. Iš dalies tai buvo įgyvendinta 1908 ir 1920 m., kai kai kurios žiemos sporto šakos kaip papildomos buvo įtrauktos į vasaros žaidynių programą. Pavyzdžiui, 1908 m. žaidynėse buvo išdalyti keturi apdovanojimų komplektai dailiojo čiuožimo atstovams.
Pirmosios Žiemos Olimpinės Žaidynės
Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 metais Prancūzijoje, Monblano Šamoni mieste. Iš pradžių jos vadinosi „Tarptautinė žiemos sporto savaitė“, bet vėliau buvo pripažintos pirmąja olimpiada. Jose dalyvavo 293 sportininkai iš 16 šalių, tarp jų 13 moterų. Olimpiadoje dalyvavo geriausi šiaurės šalių - Norvegijos, Suomijos, Švedijos - sportininkai.
Žaidynėse vyko šių sporto šakų varžybos:
- Bobslėjus
- Čiuožimas
- Šiaurės dvikovė
- Slidinėjimo lenktynės
- Šuoliai nuo tramplino
- Dailusis čiuožimas
- Ledo ritulys
Pirmasis aukso medalis atiteko Čarlzui Džutrou (Charles Guthrow) iš JAV, kuris aplenkė norvegą Oskarą Olseną (Oscar Olsen) greitojo čiuožimo 500 metrų rungtyje. Kanados ledo ritulio rinktinė sutriuškino JAV komandą rezultatu 6:1.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės: ledo ritulio istorijos
Žaidynių Periodiškumas
Nuo 1924 m iki 1992 m. žiemos olimpinės žaidynės vykdavo tais pačiais metais kaip ir vasaros. Tai pasikeitė per 1992-ųjų ir 1994-ųjų žiemos žaidynes, kurios vyko atitinkamai Prancūzijoje ir Norvegijoje. Nuo 1994 m. žiemos olimpiados vyksta praėjus 2 metams po vasaros žaidynių.
Kanada - Žiemos Sporto Šalis
Kanada yra viena iš šalių, kuriose žiemos sportas yra itin populiarus. Tai atsispindi ne tik dideliame žiemos sporto šakų mėgėjų skaičiuje, bet ir aukštu lygiu pasirengusių sportininkų, kurie nuolat demonstruoja puikius rezultatus tarptautinėse varžybose, įskaitant ir olimpines žaidynes.
Kanada - Žaidynių Šeimininkė
Jungtinės Amerikos Valstijos vyko daugiausiai olimpinių žaidynių. Tačiau Kanada mėgsta žiemos sportą. Kanada tris kartus buvo žiemos olimpinių žaidynių šeimininkė:
- 1988 m. Kalgaryje
- 2010 m. Vankuveryje
- 1976 m. Monrealyje (vasaros olimpinės žaidynės)
Šios žaidynės ne tik suteikė galimybę Kanados sportininkams varžytis namų aplinkoje, bet ir paskatino žiemos sporto infrastruktūros plėtrą šalyje.
1988 m. Kalgaris
1988 m. žiemos olimpinės žaidynės Kalgaris buvo pirmosios, vykusios Kanadoje. Jos prisidėjo prie miesto populiarumo augimo ir tapo svarbiu įvykiu Kanados sporto istorijoje.
Taip pat skaitykite: Pasaulio čempionato rungtynės: Lietuva triumfuoja
2010 m. Vankuveris
2010 m. žiemos olimpinės žaidynės Vankuveryje buvo ne tik sporto, bet ir kultūros šventė. Tačiau žaidynių pradžia buvo paženklinta tragedija - gruzinų sportininko Nodaro Kumaritašvilio žūtis treniruotės metu.
Nepaisant to, žaidynės buvo sėkmingos Kanados sportininkams, kurie iškovojo rekordinį skaičių aukso medalių - 14. Tai buvo didžiausias aukso medalių skaičius, kurį viena šalis yra iškovojusi per vienas žiemos olimpines žaidynes.
Kanados ledo ritulio rinktinė po pratęsimo iškovojo pergalę rezultatu 3:2 ir atėmė aukso medalį iš savo kaimynų amerikiečių.
Žiemos Olimpinių Žaidynių Rekordai ir Įdomybės
Sėkmingiausi Sportininkai
Per visą žiemos olimpinių žaidynių istoriją yra keletas sportininkų, kurie išsiskyrė savo pasiekimais.
- Bjornas Daehlie - norvegų slidininkas, iškovojęs 8 aukso ir 4 sidabro medalius.
- Marit Bjørgen - norvegų slidininkė, turinti 15 medalių: 8 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos.
- Ole Einaras Bjørndalenas - norvegų biatlonininkas, iškovojęs 13 medalių: 8 aukso, 4 sidabro ir 1 bronzos.
- Raisa Smetanina - legendinė rusų slidininkė, iškovojusi 10 medalių: 4 aukso, 5 sidabro ir 1 bronzos.
Jauniausi ir Vyriausi Dalyviai
- Yun-Mi Kim - greitojo čiuožimo atstovei iš Pietų Korėjos, buvo vos 13-ka, kai ji dalyvavo 1994-ųjų Lilehamerio žaidynėse.
- Robinui Welshui vyresniajam buvo 54-eri, kai jis dalyvavo 1924-ųjų žaidynėse Šamoni, Prancūzijoje.
Įdomūs Faktai
- 10 004 žmonėms buvo sumokėta, kad jie žiūrėtų 1924-ųjų olimpiadą Šamoni, Prancūzijoje.
- 1964-ųjų Insbruko žaidynių metu buvo nepakankamai sniego, todėl Austrijos kareiviai turėjo atgabenti didžiulius sniego ir ledo blokus iš Austrijos kalnų slidinėjimo trasoms ir ledrogių trasoms.
- 1984-ųjų Sarajevo žaidynių ledrogių trasa buvo naudojama kaip serbų artilerijos postas 1991-ųjų Jugoslavijos karų metu.
Kontroversijos ir Skandalai
Žiemos olimpinės žaidynės, kaip ir bet kuris didelis sporto renginys, neapsieina be kontroversijų ir skandalų.
Taip pat skaitykite: Kinijos Aikštelės
Nancy Kerrigan ir Tonya Harding
Aplink Amerikos dailiojo čiuožimo atstoves Nancy Kerrigan ir Tonya Harding sklandė labai daug kontroversijos per 1994-ųjų Lilehamerio žaidynes, nes Tonyos Harding vyras užpuolė Nancy Kerrigan prieš pat jos pasirodymą. N.Kerrigan iškovojo sidabrą, o T.Harding užėmė 8 vietą.
Kiti Skandalai
- Rusui J. Pliuščenkai Sibiro auksakaliai įteikė daugiau nei pusės kilogramo aukso medalį.
- Po fiasko Vankuveryje D. Medvedevas pareikalavo atsakomybės iš tų, kurie buvo atsakingi už pasirengimą olimpinėms žaidynėms.
Žiemos Olimpinių Žaidynių Ateitis
Kai kas įnirtingai skalambija varpais, kad Žiemos olimpinės žaidynės netrukus visiškai numirs. Yra keletas priežasčių, aiškina Vakarų analitikai.
Klimato Kaita
Klimato atšilimas arba bent jau kalbos apie klimato kaitą taip pat gąsdina olimpinių žaidynių rengėjus. Atmosferos tarša sukuria vadinamąjį „šiltnamio efektą“, kuris daro įtaką ne tik žemumose esantiems regionams, bet ir kalnuotoms, arktinio klimato vietovėms. Atstatyti tirpstančio sniego ir ledo trasas - brangus užsiėmimas.
Demografiniai Pokyčiai
Didžiausią pavojų Žiemos olimpinių žaidynių ateičiai kelia tai, kad pamažu miršta olimpinės nacijos. Nesunku pastebėti, kad 8 olimpinės šalys - Norvegija, Rusija, JAV, Austrija, Vokietija, Suomija, Kanada, Švedija - per šiuos 86-rius žiemos olimpinio judėjimo metus davė daugiausiai čiuožėjų, ledo ritulininkų, kalnų slidininkų, slalomo meistrų, o ir pačios jos keletą kartų buvo tapusios olimpiadų organizatorėmis. Tačiau jos lyg tyčia negali pasigirti kitkuo: augančiu gimstamumu.
Ekonominiai Aspektai
Olimpinių žaidynių organizatorius, žinoma, labiausiai jaudina kitkas: kiek nuostolių ar pelno duos tokie pasauliniai renginiai? Neseniai atliktos apklausos duomenimis, tik pusė Vankuverio gyventojų mano, kad Olimpinės žaidynės jiems „duos pozityvių permainų“. Tai kartu ir perspėjimas kitoms paraiškas rengti Žiemos olimpiadas pateikusioms šalims: ar ne laikas jas atsiimti? Juo labiau, kad vis sunkiau pavyksta užtikrinti visišką žiūrovų ir sportininkų saugumą.