Elektrinės riedlentės populiarėja, tačiau ar kada susimąstėte, kaip pasigaminti riedlentę pačiam? Šiame straipsnyje panagrinėsime, nuo ko pradėti, kokie įrankiai reikalingi ir su kokiais iššūkiais galite susidurti. Taip pat apžvelgsime elektrinių riedlenčių rinką ir alternatyvas, tokias kaip elektriniai dviračiai ir paspirtukai.
Riedlenčių pasaulis: nuo tradicinių iki elektrinių
Ilgą laiką riedlentės buvo tiesiog lenta su ratukais, tačiau technologijos žengė į priekį ir dabar galime mėgautis elektrinėmis riedlentėmis. Elektrinės riedlentės yra puiki alternatyva riedžiams (segvėjams), leidžianti patogiai ir greitai keliauti mieste. Tačiau, ar visada verta pirkti jau pagamintą riedlentę? O gal geriau pabandyti ją pasigaminti pačiam?
Elektrinės riedlentės: dviratis, mopedas ar motociklas?
Prieš pradedant gilintis į riedlenčių gamybos subtilybes, svarbu suprasti, kas yra elektrinė riedlentė teisiniu požiūriu. Ar tai dviratis, mopedas ar motociklas? Ar galima elektriniais paspirtukais važiuoti dviračių takais ar parkuose?
Susisiekimo ministerija yra išaiškinusi galiojančią tvarką, tačiau tai sukėlė nemažai diskusijų. Svarbu žinoti, kur ir kokiomis transporto priemonėmis galima važiuoti, o kokios tinkamos naudoti tik uždarame kieme.
Elektrinis dviratis ar motoroleris?
Norint atsakyti į šį klausimą, reikia apsibrėžti, kas yra elektrinis dviratis. El. dviratis - tai dviratis su el. varikliu, kuris padeda dviratį įsibėgėti iki 25 km/h greičio ir atsijungia. Tokio dviračio variklis veikia tik tuo atveju, kai yra minami pedalai ir gali turėti įkalnės bei transportavimą asistuojančią funkciją, kuri padeda vežti dviratį neminant pedalų 6 km/h greičiu. Tokie dviračiai paprastai jau turi savo išskirtinį pavadinimą Pedelec ir jų variklio galia neviršija 250W.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Pagal Saugaus eismo įstatymą, dviratis - ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Motorinis dviratis - transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h.
Taigi, Pedalec el. dviračiai, kurių išvystomas greitis yra 25Km/h ir kurie neveikia neminant pedalų atitinka sąvoką dviratis, o transporto priemonės, kurios gali važiuoti neminant pedalų, naudojantis akseleravimo rankenėle ir išvysto ne didesnį greitį, negu 25 km/h , yra motoriniai dviračiai.
Visos kitos transporto priemonės, kurios gali išvystyti didesnį nei 25km/h greitį, nėra dviračiai. Jie skirtingai pagal savo savybes yra priskiriami motorinėms transporto priemonėms ir jiems galioja motorinių transporto priemonių kelių eismo taisyklės bei prievolės.
Vakarų Europoje stipriai ėmė populiarėti ir greitieji el. dviračiai "Speed Pedalec" arba "S-Pedelec" minant pedalus padedantys pasiekti 45km/h greitį ir tada atsijungti. Grįžtant prie Lietuvos, taip vadinami S-Pedelec atitinka elektrinio motorolerio apibrėžimą ir priskiriami L1e kategorijai. Taigi, įsigijus S-Pedelec, kuris padeda įbėgėti dviratį daugiau negu 25km/h, atsiranda ir tam tikros prievolės:
- Tokią transporto priemonę reikia drausti civilinės atsakomybės draudimu kaip motorolerį.
- Tokią transporto priemonę gali vairuoti asmenys, turintys A arba B vairavimo kategorijas. Taip pat asmenys nuo 15 metų įgiję motorolerio teises.
- Tokią transporto priemonę reikia registruoti Regitroje.
Svarbu yra tai, kad jums perkant pardavėjas duotų tokios Transporto priemonės atitikties sertifikatą! Priešingu atveju jums gali kilti keblumų registruojant ir netgi gali tekti vykdyti ekspertizę transporto priemonės tipui nustatyti.
Taip pat skaitykite: Riedlentės priežiūros gidas
Svarbu! Tokia transporto priemone važiuoti dviračių takais negalima, nes dėl jos išvystomo greičio ir dar dėl to, kad ji važiuoja tyliai, tai kelia pavojų dviratininkams ir pėstiesiems. Tokios transporto priemonės vairuotojui reikia vadovautis motoroleriams skirtomis kelių eismo taisyklėmis.
Dabar grįžkime prie Pedelec, kurie padeda pasiekti 25km/h. Tai yra tikrų tikriausi el. dviračiai ir jiems galioja dviratininkų prievolės ir kelių eismo taisyklės, jiems nėra privalomas Tipo atitikties sertifikavimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 168/2013 "Dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros". Jais galima važinėti dviračių takais, jų neprivaloma drausti civiline atsakomybe, jų neprivaloma registruoti VĮ Regitra.
Riedlentės gamybos žingsniai
Jei nusprendėte pasigaminti riedlentę patys, štai keletas žingsnių, kuriuos reikėtų atlikti:
- Idėjos generavimas ir projektavimas: Pirmiausia, sugalvokite, kokios riedlentės norite. Ar tai bus paprasta riedlentė, ar elektrinė? Kokio dydžio ir formos ji bus? Nubraižykite eskizą ir susiplanuokite visus etapus.
- Medžiagų pasirinkimas: Pagrindinė riedlentės dalis - lenta. Jai galite naudoti įvairią medieną, pavyzdžiui, klevą ar beržą. Taip pat reikės ratukų, ašių, guolių ir tvirtinimo detalių. Jei gaminate elektrinę riedlentę, reikės variklio, baterijos, valdymo pultelio ir laidų.
- Lentos gamyba: Išpjaukite lentos formą iš pasirinktos medienos. Šlifuokite kraštus ir paviršių, kad jis būtų lygus. Jei norite, galite nudažyti lentą arba užklijuoti lipdukus.
- Ašių ir ratukų montavimas: Pritvirtinkite ašis prie lentos apačios. Įstatykite ratukus į ašis ir užveržkite veržles.
- Elektrinės dalies montavimas (jei gaminate elektrinę riedlentę): Pritvirtinkite variklį prie lentos. Sumontuokite bateriją ir valdymo pultelį. Sujunkite visus laidus pagal schemą.
- Testavimas: Prieš naudojant riedlentę, patikrinkite, ar visi komponentai gerai pritvirtinti ir ar riedlentė veikia tinkamai.
Saugumo aspektai
Gaminant riedlentę pačiam, svarbu atkreipti dėmesį į saugos aspektus. Būtinai naudokite apsaugos priemones, tokias kaip šalmas, alkūnių ir kelių apsaugos. Taip pat patikrinkite, ar visi komponentai yra kokybiški ir patikimi.
Alternatyvos: elektriniai dviračiai ir paspirtukai
Jei riedlentės gamyba atrodo per sudėtinga, galite apsvarstyti alternatyvas, tokias kaip elektriniai dviračiai ir paspirtukai.
Taip pat skaitykite: Futbolo bilietai „Camp Nou“
El. dviračiai: varikliai ratuose ar ant rėmo?
El. dviračiai pagal konstrukciją būna su varikliais priekiniame rate, galiniame rate ir centrinėje rėmo dalyje, miniklio veleno vietoje. Dauguma pigesnių miestui skirtų dviračių varikliai būna priekiniame rate. Tai pigesnės konstrukcijos variatas ir jį labiau gamina Taivano ir Kinijos el. dviračių sistemų gamintojai. Pagrindinis šios sistemos minusas yra tas, kad negalima gaminti itin stiprų sukimo momentą turinčių variklių, nes gali neatlaikyti stipinai ir priekinės šakės auselės. Taip pat priekyje esantys varikliai netinka kalnų tipo dviračiams, nes kopiant į kalną svorio centras pasislenka į galą ir toks priekinis ratas prabuksuoja, o vairavimas tampa sudėtingas. Lygiai taip pat esant slidesnei dangai, pvz. šlapiems lapams, priekinis ratas prabuksuoja ir dviratis tampa nestabilus.
Dviračiai su varikliais galiniame rate turi tuos pačius minusus kaip ir su priekiniame rate, tačiau čia priešingai kopiant į kalną dėl pasislinkusio svorio centro ir varomos jėgos yra galimybė apsiversti ir, keldamas priekį variklis labai apsunkina vairavimą ir dviračio valdymą.
Taigi, jeigu renkatės el. dviratį miestui, varikliai ratuose yra šiek tiek pigesnė išeitis, tačiau, jeigu norite važinėti miškais ar kalniukais, tai tikrai nėra tinkamas variantas. El. dviračiai su centre esančiais varikliais yra pranašiausi.
Kodėl el. dviratis kainuoja brangiau, negu galima pasidaryti pačiam
Šiuo metu galima sutikti nemažai el. dviračių komplektų paprastų dviračių perdarymui į elektrinius ir netgi dažnai daug galingesniais varikliais ir jų išvystomais greičiais. Pagrindinė šių komplektų bėda yra ta, kad jie yra pigūs Kinijos ar kitų pigių Azijos šalių gaminiai, pagaminti nesivadovaujant jokiais saugumo standartais. Problema yra ta, kad žmogus, įsigijęs tokį koplektą, tampa pats atsakingas už savo sukonstruotą transporto priemonę.
Dažna bėda yra ta, kad galingi varikliai įmontuojami į dviratį, kurio visi kiti komponentai nėra pritaikyti el. dviračiui. Čia ir susidaro grėsmė saugumui. Dažnai pasitaiko atvejai, kai įdėtas priekinis ratas su varikliu į paprasto dviračio šakę, pradėjus važiuoti ratą laikančios šakės auselės nulūžta, ratas iškrenta ir galima itin skaudžiai susižaloti.
Kita itin opi problema - tai tokių komplektų ličio jonų baterijos. Jos, siekiant išlaikyti pigią kainą, yra daromos be celių perkaitymo kontrolės modulių, kurie apsaugo bateriją tiek įkrovimo metu, tiek esant iškrovai nuo savaiminio užsidegimo-sprogimo. Šių komplektų varikliai dažnai yra itin galingi, o tam, kad dviratis važiuotų dažnai nereikia net minti pedalų, tokiu atveju momentinis energijos eikvojimas iš baterijos yra labai didelis, priešingai negu normalaus Pedelec. Esant staigiai dideliai iškrovai ličio jonų baterijos celės ima stipriai kaisti, ir jau pasitaikė ne vienas atvejis, kai baterijos užsiliepsnojo ar sorogo, taip sužeisdamos dviratininką.
Taigi gamykloje pagamintas Pedelec yra brangesnis todėl, kad jis yra gaminamas pagal standartą, jo visi komponentai, įskaitant net ir padangas, yra pritaikyti el. dviračiui, jie turi tinkamas apsaugas nuo galimų staigių iškrovų, gamintojas yra atsakingas už pagaminto produkto saugą ir suteikia el. dviračiui garantijas. Be to, tokius dviračius galima lengvai remontuoti, vykdyti priežiūrą bei kompiuterinę diagnostiką.
Ką reikia žinoti apie dviračio baterijas
Revoliucija el. prietaisų naudojime padarė atsiradusios ličio jonų baterijos, kurios pakeitė švino nikelio baterijas. Svarbu žinoti: ličio jonų baterijos yra pavojingas krovinys, galintis savaime užsiliepsnoti, todėl jos gali būti gabenamos tik specialioje spec. ženklais paženklintoje pakuotėje. Jų negalima siųsti paštu ar skraidintis lėktuvu be specialios dokumentacijos. Ilgai nenaudojant, pvz. paliekant bateriją žiemai, jos negalima palikti įjungtos nuolat krautis. Ją būtina kartą į mėnesį patikrinti, ar nėra visai išsekusi ir palikti žiemoti, įkrovus 70-80%. Taip pat nederėtų palikti pilnai pakrautos baterijos, nes sulėtėja jos vidinė reakcija. Aktyviausiai vidinė reakcija vyksta esant 50% baterijos įkrovimui. Ličio jonų baterijos neturi fizinės atminties, t.y. jeigu baterijai suteikiama 500 pilnų įkrovimo ciklų garantija, ciklu nėra laikomas dalinis iškrovimas.
Skraidančios riedlentės: ateitis ar fantazija?
Nepamirškime ir skraidančių riedlenčių, kurios kadaise buvo tik mokslinės fantastikos filmo dalis. Nors jau yra prototipų, tačiau jie vis dar toli nuo tobulumo. Bendrovė „ARCA Space Corporation“ pristatė įrenginį, kurį galima vadinti skraidančia riedlente, nors ji savo galimybėmis ir neprilygsta matytai filme „Atgal į ateitį“. Japonų bendrovė pristatė miniatiūrinę, nešiojamojo kompiuterio dydžio transporto priemonę. Ši iš pirmo žvilgsnio trapi lenta iš aliuminio ne tik išlaiko ja besinaudojančiojo svorį, bet ir kartu su juo pasiekia iki 10 km per valandą greitį.
Inžinerijos džiaugsmas: nuo idėjos iki įgyvendinimo
Galų gale, riedlentės gamyba - tai inžinerinis iššūkis, kuris reikalauja ne tik žinių, bet ir kūrybiškumo. Fantazija ir žinios, kūryba bei azartas - inžinerijos varomoji jėga. Inžinerija - puiki terpė saviraiškai ir galimybė nulemti svarbius pokyčius visuomenėje, kuriant išradimus.
Jauno inžinieriaus pavyzdys
Kretingiškis dvidešimtmetis Alfredas Kerulis šiuo metu Pietų Danijos universitete (SDU) studijuoja mechatroniką. Vienas iš jo projektų buvo elektrinė riedlentė. Alfredas pats įsirengė dirbtuves ir atlieka įvairius eksperimentus. Anot jo, svarbiausia - saugumas, ypač išbandant naujas medžiagas.
tags: #kaip #pasidaryti #riedlente